Saugus siuntų gabenimas į Angliją nuo durų iki durų greitai – ką verta žinoti prieš pakuojant dėžes?

Na, jei sėdi ten su kavos puodeliu ir galvoji, kaip greitai bei saugiai nugabenti daiktus į Angliją nuo durų iki durų – pataikei ten, kur reikia. Daugiau nei dvidešimt metų vežioju daiktus iš taško A į tašką B, ir sakau iškart: viskas prasideda nuo pasiruošimo. Buvau vežęs siuntas į patį Londoną per tris dienas ir mačiau, kaip žmogus dėl sutaupytų penkių eurų ant pakavimo viską gavo sulaužyta. Šitas būdas, kai paima iš namų ir pristato iki durų, skamba paprastai, bet yra niuansų. Paaiškinsiu viską taip, lyg rašyčiau tau asmeniškai vakare po darbo.

Pradžia – kaip tas variklis sukasi?

Kiek laiko trunka siuntų gabenimas į Angliją nuo durų iki durų, jei noriu greitai?

Greitai – tai reliatyvu. Standartiškai nuo durų Vilniuje iki durų Londone keliauja trys–penkios darbo dienos. Būna, kad per tris jau skambina gavėjas, o būna savaite, jei muitų eilės ar prieššventinė įtampa. Neplanuok paskutinę minutę, o klausk tiesiai – ar spės per keturias dienas? Pažadėsiu mėnulį gali kas nors kitas, o aš sakau kaip yra. Pavasarį viskas vyksta truputį vikriau nei gegužės pirmąją.

Ar tikrai atvažiuos paimti tiesiai prie mano buto Kaune ir pristatys irgi iki durų Liverpulyje?

Taip, būtent taip ir veikia door-to-door paslauga. Tik neklausk, ar kurjeris nešios į septintą aukštą be lifto – tai grindų lygmuo. Paims iš tavo adreso, veš į gavėjo. Jei gyveni bekelėje prie Trakų ar Liverpulio priemiestyje – reikės derintis, nes mašinos ten neapsisuks. Toks saugus siuntų gabenimas į Angliją nuo durų iki durų greitai yra standartas, bet tavo buto slenkstis ir lauko durys – du skirtingi dalykai. Realybė.

Kokiu laiku geriausia siųsti, kad spėtų iki gimtadienio kitą šeštadienį?

Klasika. Žmonės suskumba antradienį, o gimtadienis – sekmadienį. Siunti pirmadienį arba ankstyvą antradienį. Trečiadienį rizikuoji, nes savaitgaliai skaičiuojasi kitaip, vairuotojų poilsio laikas ir kiti džiaugsmai. Buvo atvejų, kai skambina penktadienį vakare – reikia iki rytojaus. Atsakymas paprastas: teleporto dar neišrado. Planuok savaitei į priekį, jei nenori mokėt kosminių pinigų. Express ne visada padeda, jei lėktuvai pilni.

Ką siųsti galima, o už ką gausi bilietą atgal?

Ar galiu siųsti dviratį, senus įrankius ir didelį veidrodį – viską kartu vienoje siuntoje?

Gali, bet ne taip, kaip galvoji. Dviratis turi būti išardytas, apsaugotas, o stiklas – dešimt sluoksnių burbulų. Vieną kartą vežėm tokią miksiukę į Birmingamą: dviratis, veidrodis, trys lempos. Klientas priforsavo viską į vieną dėžę be tarpinių. Rezultatas – veidrodis gyvas, pedalas įlūžo. Saugus siuntų gabenimas į Angliją nuo durų iki durų greitai neveikia, jei packingas prieštarauja fizikai. Kiekvienas daiktas turi turėti savo erdvę, amortizaciją. Tai kainuoja daugiau dėžių, bet saugo nervus.

Draugė prašo atsiųst senus batus ir palaidinę. Ar tikrai reikės muitinės deklaracijos dėl nešiojotų batų?

Čia nemalonus momentas. Po Brexit taisyklės pasikeitė. Asmeniniams naudotiems daiktams deklaruoti reikia, bet muito neturėtum mokėti, jei vertė neišlenda kažkur tai už simbolinės ribos. Kiek tiksliai – čia jau tikrai nežinau atmintinai, nes skaičius keitėsi, todėl pasitikrinu prieš kiekvieną kartą. Žodžiu, dokumentus pildyti reikia visada. Net jei tai seni batai. Muitininkai nežino, kad tai tavo draugės mėgstamiausi bateliai. Geriau dešimt minučių popieriams nei dvi savaitės arešto.

Kokie maisto produktai nepraeis, net jei sakau, kad tai tik močiutės sraigės iš Trakų?

Atsakysiu tiesiai – pieno produktai, šviežia mėsa, kiaušiniai ir daugelis dešrų nepereis per Didžiosios Britanijos muitų kontrolę. Nesvarbu, kad močiutė vertina skonį. Ten nejuokauja su maisto sauga. Buvau matęs, kaip puikiai supakuota siunta su varškėčiais įstrigo pasienyje ir buvo sunaikinta. Saugus siuntų gabenimas į Angliją nuo durų iki durų greitai nereiškia, kad galima gabent viską. Siųsk džiovintus grybus, šokoladą. Bet sūrį palik namie. Kitaip jį išmes ir dar baudą gali primesti.

Ar elektronika saugi kelionėje, ar gali dėžė iškristi tarp Kauno ir Mančesterio?

Elektronika – jautrus reikalas. Saugumo paslaptis: pakuok taip, lyg dėžė nukristų nuo stalo, nes taip nutinka. Originalios dėžės su putplasčiu yra auksas. Jei neturi – naudok dvigubą dėžę, burbulinę plėvelę, granules. Vieną kartą klientas siuntė monitorių tik padengęs pledu. Pledas gražus, bet netrinka smūgių. Rezultatas juodas ekranas. Jei galvoji apie siuntų gabenimą į Angliją nuo durų iki durų, elektronika turi keltauti tvirtai. Absoliučių garantijų prieš viską nėra, bet protingas pakavimas atpjauna devyniasdešimt rizikos procentų.

Kainos, pinigai ir kodėl ne viskas juoda balta

Kiek pinigų reikia greitai ir saugiai nugabenti normalią dėžę į Londoną nuo durų iki durų?

Klausimas, kuris verčia atsidusti. Viskas priklauso nuo svorio, išmatavimų ir ar siunti į patį Londoną, ar į priemiesčio užeigą. Vidutinė siunta iki 30 kg kainuoja nuo šešiasdešimt iki šimto dvidešimt eurų. Express per tris dienas – brangiau. Būna pasiūlymų už keturiasdešimt, bet atsargiai: kartais kaina be mokesčių, be draudimo, be pristatymo iki durų. Saugus siuntų gabenimas į Angliją nuo durų iki durų greitai kainuoja pagrįstai. Tai investicija į ramybę, ne į šiaudus ant kelio.

Kodėl vienas žmogus moka mažiau, o aš daugiau, nors abu į Birmingamą siunčiam?

Nes gyvenimas nesąžiningas? Šiaip dėl svorio, apimties ir sezono. Lengva, bet didelė siunta užima vietą. Vadinama "kubinis svoris". Sunki, bet maža – kita formulė. Dar turi reikšmės, ar siunti sausį, kai mašinos grįžta tuščios, ar vasarą. Buvau atvejų, kai klientas gavo kainą, o paskui brokeris paskambino reikalaudamas primokėt dar šimtą. Tokie vežėjai... (na, gerai, perkraustymo tarpininkai) žaidžia su kainomis. Renkis tuos, kurie deklaruoja viską iš karto. Ne tai, ką moki, o ką galutinai gausi.

Ar reikia užpildyti deklaraciją, kai siunčiu tik asmeninius daiktus, dovanas, o ne prekes pardavimui?

Taip. Ir dar kartą taip. Brexit padarė savo. Net jei tai senas megztinis broliui – reikia sąrašo, aprašymo, vertės. Jei kils klausimų muitinėje, o tu neužpildysi – stovės. Asmeniniai daiktai apmokestinami kitaip nei komercinės prekės, bet dokumentas būtinas. Aš klientams atsiunčiu pavyzdį. Kodėl? Nes vieną kartą klientas parašė "drabužiai", o radus viduje prabangų laikrodį prasidėjo. Tau nereikia rašyt romano – sąrašas, vertė, parašas. Ir viskas, mažiau problemų. Dėl to verta skirti dešimt minučių.

O jei aš nežinau tiksliai, kiek sveria ta dėžė su senom knygom?

Tu ne vienas. Bemaž pusė neatspėja svorio. Turi svertis su dėže, po be jos, bet kam tos kankynės. Geriau paimk tvirtą dėžę ir pasižymėk "iki 30 kg" (nors bus 25). Vežėjas pasvers. Aišku, jei parašysi 10 kg, o bus 40, kaina pasikeis kaip oro uoste su lagaminais. Kartais aš pats nustebstu, kiek knygų sveria – tokie tankūs daiktai. Svarbiausia nebijot pripažint, kad nežinai. Geriau pasakyt iš karto nei vėliau gaut staigmeną sąskaitoje, kuri nebesmagi.

Ar galiu sumokėt gavėjui Anglijoje, o pats neišsimokėti čia?

Standartiškai mokama čia, pas mus. Yra cash on delivery, bet dabar reta ir brangi paslauga. Aš rekomenduoju apmokėt iškart, nes kitaip atsiranda komisinių krana. Gavėjas gali apmokėt muitą, bet pervežimas – siuntėjo sąskaita. Buvo viena firma (nepamenu pavadinimo, vidutiniai rinkos žaidėjai) siūlė atsiskaitymą per pusę. Nepatogu, bet įmanoma. Jei nori saugaus siuntų gabenimo į Angliją nuo durų iki durų greitai – lenkiam lauk pinigų žaidimus. Mašina turi važiuot be finansinių stabdžių. Pavedimas greitesnis.

Pakavimas – čia visi suklysta, net aš kartais

Ar tikrai turiu pirkti tas brangias perkraustymo dėžes, ar galiu naudot senomis iš maximos?

Gali naudoti senas, bet ne bet kokias. Nuo bananų – ne, kartonas per minkštas ir kvepia. Geriausios dvigubo ar trigubo sluoksnio. Senos tinka, jei sausos, be skylių. Aš namuose po eglę turiu krūvą – tos puikios. Bet jei siunti vertinga, nespirk ant to. Kartą kompiuterį dėjau į "Toshibos" dėžę. Atvykus į Mančesterį ji tapo rombo formos. Sutaupiau du eurus, praradau pakuotę. Nelabai protinga, kai galvoji apie daiktų saugumą ir ramybę pakeliui.

Kaip supakuoti stiklinį veidrodį, kad neiškristų gabenant į Angliją nuo durų iki durų?

Veidrodžiai – mano košmaras. Apvyniok burbuline plėvele mažiausiai trims sluoksniams, tada įtrauk į kartoną, tada į dėžę, uždėk kampinius profilius. Ant viršaus didelėm raidėm "STIKLAS – NEPŪTI". Nes vairuotojai nežino kas viduje, jei neužrašai. Buvo atvejis, kai puikiai supakuotas veidrodis nukeliavo iki Notingamo sveikas. O klientė, kuri įdėjo į vieną sluoksnį, gavo gražią mozaiką. Kampai prasideda nuo smūgio. Apsauga turi būt tanki. Jei abejoji, geriau permokėk pakavimui nei pirk naują.

O jeigu aš viską surisiu į tuos didelius spalvotus maišus, ar čia didelė bėda?

Bėda. Didelė. Maišai geri šiukšlėms, ne daiktam, kurie keliauja tūkstantį kilometrų. Jie plėšiasi, trinasi, nesilaiko formos. Vežėm į Britolį penkis ryšulius – per tris dienas du maišai suplyšo, turinys pasklido po puspriekabę. Saugus siuntų gabenimas į Angliją nuo durų iki durų greitai reikalauja tvirtų dėžių. Jei neturi, vežėjas gali atsisakyti paimt (arba primokėsi, kad supakuotų). Neskaičiuok maišų kaip pakuotės. Nebent viduje dar yra dėžė, tada ant viršaus maišas jau ne taip baisu.

Ką daryti, kai kurjeris sako, jog dėžė per prastai supakuota, bet man laiko nėra perdaryti?

Atsakymas paprastas – išsirink laiko. Jei pats neturi, paprašyk kaimyno ar sumokėk vežėjui už pakavimą. Nes jei dėžė bloga, rizikuoji turiniu ir tuo, kad vairuotojas atsisakys vežti.