Saugus siuntinių vežimas į Angliją su garantija

Žinai, per tuos dvidešimt ketverius metus, kai vežioju daiktus iš Lietuvos į Angliją ir atgal, mačiau visko. Mačiau, kaip žmonės džiaugiasi gavę baldus Londone be įbrėžimo, ir mačiau, kaip kas nors verkia, nes dėžė atkeliavo su skylę – o vežėjas nuleido rankas. Saugus siuntinių vežimas į Angliją su garantija skamba gražiai, bet realybė tokia: garantija dažnai turi sąlygų mažomis raidėmis. Prikišu? Kartais pats dirbti su tomis mažomis raidėmis pavargstu. Bet jei planuoji siųsti daiktus į Bristolį, Birminghamą ar kur nors į šiaurę, aš čia tam, kad paaiškinčiau, kaip tai vyksta be tos dirbtinės rinkodaros kalbos.

Prieš siunčiant – apie dalykus, kuriuos žmonės dažnai pamiršta

Ar galiu tiesiog sugrūsti daiktus į seną dėžę nuo batų ir siųsti į Londoną?

Taip, gali, bet aš tau nedraugčiau. Prieš dešimt metų mačiau atvejį, kai vyrukas iš Kauno taip ir padarė – į bato dėžę įdėjo porcėlaną. Spėk kas buvo? Trupiniai. Dėl saugaus siuntinių vežimo į Angliją su garantija niekas neatlygino, nes pakuotė buvo netinkama. Tavo atsakomybė – tinkamai supakuoti. Vežėjas privalo saugiai pervežti, bet jei pagrindas silpnas, čia tarsi statyti namą ant smėlio. Pirk normalias kartonines dėžes, dvigubas, jei sunku. Tiesa?

Kada geriausia siųsti – prieš Kalėdas, po Naujųjų, ar viskas vienodai?

Oi, čia jei nori permokėti ir nervintis – siųsk gruodį. Prieš šventes vežėjai persidengia, užeina chaosas sandėliuose, o tavo sofa gali pagyventi kokiame Mančesterio terminale savaitę. Aš siūlyčiau sausį–vasarį arba rugsėjį – tada mažiau kamščių, kainos stabilesnės. Tiesa, vasarą būna studentų perkraustymų banga, bet čia jau kita tema. Šiaip, jei gali rinktis – venk gruodžio vidurio. Nebent patinka adrenalinas. Tada kodėl ne.

Ar vežėjas privalo man padėti supakuoti, jei aš nesu to daręs?

Hmm. Kai kurios kompanijos reklamuojasi, kad supakuos už tave, bet dažniausiai tai kainuoja papildomai ir reikia užsakyti iš anksto. Kartais būk atsargus – mačiau tokių, kurie žada „pilną paslaugą“, o atvažiavę sako, kad laiko neturi. Standartiškai vežėjas atvažiuoja pasiimti jau paruošto krovinio. (Jei aš ką ne taip pasakiau – tiksliau, jie kartais padeda, bet tai retas atvejis.) Nepasikliovk, kad kažkas kitas sutvarkys nemokamai. Paruošk daiktus prieš vieną dieną, kad nesijaustum įspraustas.

Ar galiu siųsti maistą – tarkim, mama nori išsiųst lietuviškų sūrių?

Oi, jei mama prašo... aš žinau jausmą. Bet deja, po Brexit'o maisto produktai – karo zona. Pieno produktai ir mėsa asmeninėse siuntose dažniausiai draudžiami. Yra išimčių, bet labai siaurų. Kartą klientė bandė siųst varškės sūrelius į Redingą. Muitinė sulaikė ir sunaikino. Baudos gerai kad nebuvo, bet morališkai sunku. Konservai, sausi produktai – galbūt, bet deklaruoti reikia. Aš nesu didžiausias šio klausimo ekspertas – taisyklės keičiasi, bet drąsiai sakau: šviežias sūris – ne. Anglijoje yra lietuvių parduotuvių. Brangiau, bet ramiau.

Pakavimas ir saugumas – nes tai kritiška

Kiek sluoksnių burbulo plėvelės tikrai reikia?

Mano patarimas – trys ant stiklo, du ant porceliano, vieną ant knygų. Nors kartais galvoju, ar tas burbulas toks stebuklingas. Mačiau, kad jis tik kuria iliuziją saugumo, o daiktai vis tiek lakstosi. Svarbiausia – kad daiktas negalėtų judėti dėžėje. Jei tuštuma – prikimšk popieriumi ar rankšluosčiais. Kartą mačiau televizorių suvyniotą į penkis sluoksnius, bet dėžės apačioje nebuvo kartono – ekranas sulūžo. Taip kad ne tik sluoksnių kiekis svarbus. Stabili bazė svarbiau.

Ar verta pirkti specialias dėžes televizoriui ar galima improvizuoti?

Jei turi originalų įpakavimą – naudok jį. Jei ne – nesiūlyčiau improvizuoti. Kartą klientas iš Panevėžio apvyniojo 55 colių ekraną antklodėmis ir įkišo į drabužių dėžę. Atkeliavo į Liverpulį... na, tarkim, tapo moderniu meno kūriniu. Originalios dėžės su putplasčio kamščiais yra auksas. Kai kurios firmos jas parduoda arba nuomoja. Kaina apie 15–25 eurai. Palygink su televizoriaus verte – neverta taupyti. Ai, dar naudok „Šioje pusėje aukštyn“ lipdukus. Banalu, bet padeda. Kai kuriems vairuotojams tai visai ne tas pats.

Ar mano drabužiai gali supelyti kelyje, jei keliauja savaitę?

Ne, paprastai ne, jei sausūs ir supakuoti. Bet žinai, ką mačiau? Kartą dėžė atsidūrė netinkamoje vietoje laive – lašėjo kondensatas. Drabužiai nepelijo, bet dvokė lyg senas rūsys. Dėl saugaus siuntinių vežimo į Angliją su garantija tokie niuansai ne visada įtraukiami. Jei kelionė jūra ir keletą savaičių – naudok vakuuminius maišus. Brangios odos striukės? Geriau oru, jei labai jaudinatės. Dauguma važiuoja sausumos transportu per Vokietiją, Olandiją, sąlygos normalios. Bet vandeniu jau kitos rizikos. Aš vengčiau jūros, jei nereikia taupyti kiekvieno cento.

Ar reikia kažkaip fiksuoti daiktų būklę prieš pakavimą?

Taip, taip ir dar kartą taip. Nufotografuok viską. Ne todėl, kad vežėjas apgamins – daug jų yra sąžiningi. Bet kai dėžė nuvažiuoja į sandėlį prie Birmingamo, ją krauna kiti, perkrauna. Gali nugriūti. Be nuotraukų – neturi įrodymų. Rimtos kompanijos fiksuoja paėmimo metu, bet mažesnės ne visada. Aš savo klientams sakau: foto, vaizdo įrašas, sąrašas. Ir dar – parašyk dėžėje, kas viduje. Ne dėl vagių, o dėl to, kad krautuvas žinotų, jog čia ne šiukšlė. Kartą dėžė su dokumentais buvo išmesta, nes atrodė kaip šlamštas. Supranti?

Kas yra ta „garantija“ iš tiesų – čia daug neaiškumų

Jei įmonė sako „garantuotas pristatymas“, ar tai reiškia, kad niekas nesuluš?

Ne, dažniausiai tai reiškia „mes bandysime pristatyti laiku“. O delsimas vienas dalykas, sugadinti daiktai – visai kas kita. Dirbu šioje srityje jau minėtus dvidešimt keturis metus ir galiu pasakyti: „garantija“ dažnai apima tik praradimą arba visišką sunaikinimą, o ne įbrėžimą. Mačiau įmonių, kurios garantuoja „saugų siuntinių vežimą į Angliją su garantija“, bet mažomis raidėmis rašo: jei pakuotė netinkama – neatsiskaitome. Skaityk sutartis. Rimtai. Tai ne nuobodybė, tai tavo pinigai. Kartais norisi sugrūsti tuos popierius ten, kur jų vieta.

Ar CMR draudimas ir garantija yra tas pats?

Ne, čia du skirtingi dalykai. CMR draudimas – vežėjo atsakomybė pagal tarptautinę konvenciją. Jis dengia kritimą, vagystę, avariją. Jei daiktas lūžta dėl netinkamo pakavimo – CMR nepadės. O garantija – dažniausiai įmonės vidinis pažadas, kartais papildomai apmokamas. Vienos skiria 500 eurų standartinę kompensaciją, kitos – pilną vertę, bet reikia pirkimo kvito. Turiu prisipažinti – po Brexit'o su draudimo teisiniais niuansais pasidarė truputį miglota. Kai kurie britų brokeriai dirba kitaip. Jei turi ypač vertingų daiktų – klausk brokerio tiesiogiai. Aš žinau praktiką, ne kiekvieną įstatymo skerspopierį.

Kokia reali kompensacija, jei vis dėlto kas nutinka?

Standartiškai pagal CMR – apie 8-10 eurų už kilogramą. Skamba juokingai, kai prarandi kompiuterį, sveriantį 2 kg, vertę 1500. Todėl aš ir sakau, kad saugus siuntinių vežimas į Angliją su garantija turi būti ne tik ant popieriaus. Yra papildomas draudimas „visų rizikų“. Kaina dažniausiai 1-3% nuo vertės. Brangu? Nelabai, jei vežioji visą butą. Mačiau atvejį: šeima gavo 8000 eurų kompensaciją už sugedusią techniką ir baldus, nes mokėjo tą procentą. Kita šeima, kuri nesumokėjo, gavo 300 eurų už tą patį. Skirtumas akivaizdus. Nepatingėk.

Ką daryti, jei vežėjas kaltina mano pakavimą, o aš maniau, kad viskas gerai?

O, tai klasika. Atsitinka nuolat. Tu supakuoji tvarkingai, o jie sako: dėžė per silpna, krovinys per laisvas. Čia prasideda teisiavimasis. Todėl siūlau fiksuoti viską foto. Rimtose kompanijose vairuotojas pasirašo apie pakuotės būklę. Pasirašė, kad tvarkinga – vėliau sunkiau išsisukti. Bet mažiau žinomos įmonės pasirašo nežiūrėję. Jei taip atsitiko – rašyk pretenziją. Nors sako per 7 dienas, aš būčiau greitas. Geriau per tris. Čia tas atvejis, kai laikas – pinigai. Ir neprimesk savo nuojautos tam, ką vairuotojas pagalvoja apie tavo dėžes.

Kainos, terminai ir kas gali nepavykti

Kiek kainuoja saugus siuntinių vežimas į Angliją su garantija standartinėje paslaukoje?

Vieno kubinio metro kaina svyruoja nuo 80 iki 150 eurų, priklausomai nuo sezono ir kiekio. Viena dėžė – 40-60 eurų. Baldų komplektas iš Vilniaus į Londoną – 400 arba 800. Garantija dažniausiai įskaičiuota į pagrindinę kainą, bet tik standartinė. Papildomas draudimas – extra. Sausuma dažniausiai 5-10 dienų nuo paėmimo. Jei tau žada per 48 valandas nuo durų iki slenksčio – abejok. Realu tik avia, bet ten kaina visai kita. Beje, apie avią nepasakosiu, nes tai nelabai mano kasdienybė. Aš daugiau žemės ir tunelių vyras. Tiesiog taip susiklostė.

Ar tikrai visada važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją?

Standartinis maršrutas: Lietuva – Lenkija – Vokietija – Belgija arba Olandija – keltas arba tunelis. Į rytinę dalį kartais per Prancūziją. Alternatyva – jūra iš Klaipėdos į Felikstou. Kaina mažesnė, bet laikas ilgesnis. Kartą vairuotojas bandė per Šveicariją, nes draugą Ciuriche norėjo aplankyti. Užtruko dėl muitų. Ne standartas. Dažniausiai kelias toks, kokį minėjau. Jei tau sako apie stebuklingą greičiausią kelią – greičiausiai tas pats kelias su geresniu vilkuku. Nesuk galvos dėl maršruto, jei neveži ypač jautrių daiktų. Tada gal ir verta pasidomėti.

Kas dažniausiai vėlai vyksta – kur tas trikdis paprastai nutinka?

Vėlavimai dažniausia nutinka ne Lietuvos pusėje, o sandėliuose. Tavo dėžė laukia 2-3 dienas, kol surinks pilną krovinį. Tai „groupažas“. Kuo mažesnė įmonė – tuo ilgiau lauksi. Didelės turi dažnesnius reisus. Dar kamščiai prie Doverio – tragedija. Kartą mašina stovėjo 8 valandas. Klientas skambino kas dvi valandas. Sakiau, kad artėja, nors stovi. Melavau, nes jis nervinosi. O dar uosto streikai... nors ten jau kitas reikalas. Esmė: kelių dienų vėlavimas normalu, savaitė – jau klausk. Ir nebijok skambinti, kai jauči, kad per ilgai.

Ar galiu taupyti rinkdamasis pigiausią vežėją?

Gali, bet klausiu – ko nori sutaupyti? Mačiau kompaniją, kuri siūlė vežimą už 30 eurų už kubą. Rezultatas? Daiktai atkeliavo po mėnesio, pakrauti su trąšomis toje pačioje mašinoje. Sofa kvepėjo mėšlu. Rimtai. Saugus siuntinių vežimas į Angliją su garantija negali kainuoti cento. Pigiausias dažnai reiškia: be draudimo, be sekimo, be atsakomybės. Ten kartais vienas vairuotojas su labai seno vilkuku. Ar gali taupyti? Taip, ant pakuotės arba nebūtinų daiktų. Bet ant transporto saugumo – ne. Nesigailėsi sumokėjęs dvidešimt eurų daugiau.

Ar gausiu žinutę, kai siunta jau Anglijoje?

Tai priklauso nuo įmonės. Rimtesnės turi sekimo sistemas – gauni nuorodą, matai, kad krovinys per Flamenką, Calais, Doverį. Mažesnės paskambina vairuotojas likus valandai. Būna, kad niekas nepasako, o pusę dviejų skambina angliškai ir sako, kad apačioje laukia. Kartą klientas Piterbore praleido tris skambučius – vairuotojas nuvažiavo. Teko derėtis dėl pakartotino pristatymo. Geriausia – pats klausk, kada bus Anglijoje. Nes „garantuotas pristatymas“ dar nereiškia „garantuoto informavimo“. Nervina? Mane irgi. Pasirūpink numeriu, veikiančiu UK tinkle. Ir būk pasiekiamas.

Dokumentai, muitai ir bardakas po Brexit'o

Ar man dar reikia ką nors pildyti dėl muitų, jei siunčiu tik asmeninius daiktus?

Brexit’as viską pakeitė. Dabar personalūs daiktai – nebe tas pats. Jei keiči gyvenamąją vietą – reikia TOB dokumentų. Jei dovana – daugiau apribojimų. Kartą klientas siuntė dviratį sūnui į Oksfordą. Galvojo, kad dovana. Muitininkai įvertino kaip prekę – 80 svarų mokestis. Buvo netikėta. Turiu pripažinti, kad po Brexit'o su muitais dirbti sudėtingiau net mums. Jei siunta virš 135 svarų – tikėkis dėmesio. Geriau pasitikrink prieš siunčiant. O ne po to ieškot kelių aplink muitinės postus. Klasikinė klaida.

Kokiais atvejais siunta gali užstrigti pasienyje ilgam?

Dažniausiai dėl netinkamos deklaracijos arba draudžiamų daiktų. Ne tik narkotikai – aišku. Kalbu apie sėklas, maisto papildus, net medinius dirbinius be sertifikato. Anglijos muitinė dabar griežta. Kartą siunta su lauko baldais užstrigo dėl medžio IPPC žymėjimo trūkumo. Savaitė stovėjo. Jei deklaracija netiksli – gali atidaryti ir tikrinti. Atidarius pakartotinai nesupakuos taip gražiai. Ir tada garantija... na, čia jau pakuotės pažeidimas, kurį sukėlė muitinė. Įmonės čia dažnai išsisuka. Skaityk, ko negalima siųsti. Yra sąrašai internete. Rimtai.

Ar reikia angliškai rašyti adresa ant dėžių?

Taip, reikia. Ant kiekvienos – aiškus gavėjo adresas Anglijoje, tavo adresas Lietuvoje ir telefonas. Anglijos pašto indeksas – be jo kurjeris gali pasiklysti. Londonas didelis, kodai gelbsti. Kartą dėžė su užrašu „Londom“ vietoj „London“ klajojo savaitę. Maža klaida, bet sistema neatsikvošia. Gerai, aš ir pats po ilgos dienos painioju raides. Bet adresą rašyk didžiosiomis, kaip sako anglai. Aiškesnė etiketė – mažiau problemų. Kartais net to neužtenka, nes vairuotojas pavargęs. Bent jau padidini tikimybę, kad daiktai pasieks gavėją.

Ką reiškia EORI numeris ir ar man jo reikia?

EORI – registacijos numeris muitinei. Jei siunti vieną dėžę su drabužiais – nereikia. Jei reguliariai siunti prekes verslui – privalomas. Po Brexit'o kai kada naudingas ir privatiems, jei siuntinys didelis. Aš nesu muitinės agentas, todėl galiu tik bendrai. Pats retai su tuo susiduriu, nes dažniausiai vežiojam asmeninius daiktus. Jeigu perveži namų apyvokos reikmenis vertoj verte – pasiteirauk brokerio. Žodžiu, jei ne verslininkas – 99% jo nereikia. Nepirk jo iš šarlatano internete už 50 eurų. Registracija nemokama HMRC svetainėje. Tik nenervink, kad vesiu į tuos valdžios portalus, ten pats savaikas.

Paskutiniai patarimai prieš pasirenkant vežėją

Kaip atskirti normalų vežėją nuo sukčių per pirmą pokalbį?

Pirmas ženklas – ar klausia, KAIP supakuosi, ar tiesiog sako „taip, pasiimsim“. Rimtas vežėjas domisi, ką veža. Antras – ar duoda raštišką sutartį, o ne tik žodžius. Trečias – ar turi normalų adresą, ne tik Facebook puslapį. Mačiau istorijų, kai pervedė avansą ir numeris tapo nebeveiksnus. Saugus siuntinių vežimas į Angliją su garantija įmanomas tik su skaidriais. Jei kaina per maža – spąstai. O jei kurjeris mandagus ir paaiškina net tai, ko nepaklausei – geras ženklas. Nepasitikėk vien žvaigždutėmis Google, jas galima nusipirkti. Paklausk draugų, kurie jau vežėsi.

Ar verta skambinti kelioms įmonėms ir lyginti?

Žinoma, bet ne lygink vien kainą. Lygink ir tai, kaip su tavimi kalbama. Vienoje gali paaiškinti, kad antradienis bloga, nes mašina pilna.