Saugus siuntinių transportas į Angliją – su nuolatiniu sekimu

Dirbu tarptautinių perkraustymų ir siuntų gabenimo srityje jau dvidešimt ketvirtus metus – ir vis dar matau, kaip žmonės dreba siųsdami daiktus į Angliją. „O jei pasimes?“ – klausia. Aš suprantu. Tikras saugus siuntinių transportas į Angliją – su nuolatiniu sekimu – egzistuoja tik tada, kai už nugaros dirba ne tik sistema, o žmogus, kuris paskambina vairuotojui, jei GPS parodo keistą koordinatę. Ne viskas būna tobula, kartais siuntinys užtrunka dėl M6 kamščių ar muitinės, bet matyti jo kelią – jau pusė ramybės. Prisipažinsiu: kai siuntinys išvažiuoja, aš irgi truputį jaudinuosi. O dabar – klausimai, kuriuos užduoda beveik kiekvienas klientas.

Prieš siunčiant

Kiek dabar kainuoja saugus siuntinių transportas į Angliją su sekimu?

Kaina svyruoja nuo trisdešimt iki aštuoniasdešimt eurų. Viskas priklauso nuo siuntinių dydžio ir svorio, kurjerių užimtumo bei to, ar siunčiate į Londoną, ar į užkaborį Šiaurės Anglijoje. Maža dėžė be muitinių bėdų išeis pigiau, o didelis baldas – brangiau. Sekimas dažnai įskaičiuotas į kainą, bet pasitikslinkite. Kai kurie paima papildomai, nors sekimas šiais laikais – ne prabanga, o sąžiningumas. Jei kaina dvidešimt eurų – keliaukite atsargiai. Tai nepasirodo įmanoma.

Ar tikrai man reikia to sekimo, jei siunčiu tik senus drabužius ir knygas?

Reikia. Visada. Nesvarbu, kas viduje. Turiu klientę, kuri siuntė senas striukes į Birmingemą ir sako: „Kam sekti, čia tik skudurai.“ Po trijų dienų skambina. Drabužiai buvo svarbūs. Sekimas nėra dėl turinio, o dėl kontrolės. Jūs žinote, kad siuntinys ne kabinete, o fūroje. Be to, net ir pigūs daiktai dingsta. Kai kurios įmonės be sekimo tiesiog neteikia atskaitomybės. Tai kaip bilietas be numerio.

Koks daiktas labiausiai linkęs sulūžti transportuojant į Angliją?

Monitoriai. Keramika. Bet neaišku ar tiesiog monitoriai, o tiesiog žmonės neteisingai juos pakuoja. Mačiau atvejį, kai klientas įklotė plazminį ekraną į rankšluostį ir dėžę nuo batų. Londone atkeliavo kaip dėlionė. Stiklas duoda. Elektronika duoda. Ir ne tik dėl važiavimo – krovikai perkrauna per greitai. Jei dėžėje nėra oro pagalvių, tada atsakykite sau: ar pirktumėte telefoną be dėžutės? Tas pats čia.

Pakavimas – viskas prasideda nuo dėžės

Ar galiu naudoti senas dėžes iš turgų, jei jos neatrodo suplėšytos?

Gali, bet rizikuoji. Prisimenu atvejį, kai žmogus paėmė dėžę nuo bananų. Graži, didelė. Pakrovė, aprišo juosta. Aš pats kartais taip namie vyną laikau... tiesa, ne tame kontekste. Siuntinys važiavo į Mančesterį. Antrą dieną piktas gavėjas – dugnas atšoko, nes dėžė buvo pakartotinai naudota ir šlapia. Jeigu dėžė iš šiukšlynų – ne. Investuokite du eurus į naują. Kartonas – jūsų siuntinio šarvas.

Kodėl dviguba kartono dėžė geriau nei daug lipnios juostos?

Juosta neatstoja konstrukcijos. Dviguba dėžė – amortizacija. Kai sunkūs daiktai slankioja fūroje, vienos sienelės plyšta. Dvi – jau statyba. Patarimas: mažą daiktą į mažą dėžę, o tą dėžę į didelę, tarpus užpildykite popieriumi. Nekenčiu burbulų plėvelės garso, bet ji gelbėja. O juosta tik laiko tai, kas sulūžę. Vieną kartą mačiau dėžę aprištą aplinkui – tarsi tai padėtų. Neatlaikė.

Ar pakavimo taisyklės skiriasi, jei siunčiu į Londoną ar į Šiaurės Angliją?

Šiaip ne. Pakuojat taip pat. Nors žiemą šiaurėje drėgnumas didesnis, bet mūsų fūros sandarios. Jei siunčiate elektroniką šaltuoju metu, įmeskite silikagelio paketą. Aš tai darau ir vasarą. Skirtumas tik tame, kad iki Londono dažnai važiuoja tiesiogiai, o iki Newcastlo – gali būti persikrovimas. Dėl to dviguba siena ne pro šalį. Geriau permokėti už papildomą apsaugą nei gauti sugadintą daiktą. Arba nepermokėti, o tiesiog protingai supakuoti.

Kelias ir sekimas

Kiek maždaug laiko siuntinys važiuoja iki Birmingemo su sekimo numeriu?

Keturios–septynios darbo dienos. Jei išvažiuoja pirmadienį, kitą antradienį turėtų būti sandėlyje. Bet realybė kitokia. Kartais fūra stringa kelyje, kartais oro uoste siuntinys laukia. Sekimas padeda matyti, ar jis juda. Praėjusį mėnesį sistema rodė, kad siuntinys prieš dvi valandas paliko muitinę. Klientas atsipalaidavo. Sekimas veikia ne tik informuoti, bet ir nuraminti. O nervai – brangus dalykas.

Ar sekimas realiu laiku tikras, ar pataisoma rankomis?

Tikras ir netikras. Didelės kompanijos turi GPS, bet daugelis smulkesnių skanuoja sandėlyje. Jūs matote „In transit“ – gali reikšti, kad fūroje, o gali, kad dar kieme. Būna įmonių, kurios rankiniu būdu spaudžia „out for delivery“, kad nuramintų, nors vairuotojas dar net neįsėdo. Tai neetika, bet pasitaiko. Todėl rinkitės tą, kuris rodo nepatogius faktus, o ne piešia rožinį vaizdą. Sąžiningumas svarbiau nei idealūs skaičiai.

Kas nutinka, jei vairuotojas pamiršta nuskaityti barkodą?

Tampa vaiduokliu. Jis yra fūroje, bet sistemos akyse – ne. Praėjusį antradienį taip buvo: vairuotojas pakraudavo Klaipėdoje, nesuskenavo vienos dėžės. Dvi dienas klientas galvojo, kad pasimetė, o jis tiesiog keliavo be ID. Radome tik paskambinę vairuotojui. Jis rado dėžę po sėdyne. Štai kodėl aš skambinu patikrinti, net jei sistema sako, kad viskas gerai. Skambutis – irgi sekimas.

Ar po Brexito sekimo sistema pasikeitė?

Pilnai. Prieš tai siuntinys tiesiog važiuodavo ir atvažiudavo. Dabar prisideda muitinės deklaracijos, siuntinys stringa pasienyje ilgiau. Sekimo kodai tie patys, bet matote daugiau statusų: „customs clearance“, „awaiting duty payment“. Šitoje vietoj aš nesu šimtu procentų tikras, kaip tiksliai su EORI numeriais – mano kolega tvarkosi geriau. Bet faktas: sekimo istorija dabar ilgesnė. Reikia kantrybės. Ir gero brokerio.

Ar galiu matyti, kur tiksliai yra siuntinys – kelyje, sandėlyje?

Ne visada. Idealu būtų matyti tašką kaip Uberį. Realybė – dažnai matote paskutinę stotelę: „Left Klaipeda terminal“, „arrived at Coventry hub“. Tik didieji turi live map. Mes turime tikslų skanavimą sandėliuose, o tarp jų – logiką. Žinau, kad jei išvažiavo antradienį ir neatvažiavęs į Londoną iki penktadienio – stringa. Bet ar tiksliai šią minutę? Ne. Tik vairuotojas žino, o jis vairuoja. Jūs turite juo pasitikėti arba keisti vežėją.

Muitinė ir popieriai

Ar siunčiant į Angliją reikia ypatingų popierių?

Taip. Sąskaita faktūra, prekės aprašymas, vertė. Jei komerciniam tikslui – daugiau. (O gal tai vadinasi kitaip dabar – pasitikslinkite, mes ofise vartojame angliškus terminus). Svarbiausia – teisinga vertė ir tikslus turinys. „Dovanos“ nebeveikia. Muitininkai tapo atidesni. Aš pats siunčiu nuolat, bet peržiūriu popierius du kartus. Viena klaida – savaitė delsimo. Anglijos muitinė nejuokauja, ypač po 2021-ųjų.

Ką daryti, jei muitinė suglumsta dėl prekės aprašymo?

Rašykite tiksliau nei „maistas, rūbai ir viskas“. Buvo situacija: žmogus siuntė dešrų. Parašė „maistas“. Anglijos muitinėje signalas. Atidaro, dešros be veterinarinio patvirtinimo – į šiukšlyną. Jei būtų rašęs „vakuumuotos dešros, asmeniniam vartojimui, vertė penkiolika eurų“, galbūt praleistų. O jei elektronika – rašykite modelį. Kuo tiksliau, tuo greičiau. Tinginį baudžia laiku. Aš neneigiu, kad pildyti popierius nuobodu, bet tai tiesiog būtina. Juk muitininkas neatspės, kas dėžėje.

Ar siunčiant siuntinį į Angliją reikia mokėti muitus?

Priklauso nuo vertės. Asmeniniai daiktai dažnai pereina ramiau, bet didelę vertę – gali tekti mokėti. Anglijos taisyklės šiek tiek painios. Yra tam tikri limitai, bet jie keičiasi. Aš nenoriu meluoti, kad tiksliai žinau kiekvieną skaičių, nes po Brexito buvo daug pataisymų. Geriausia pasitikrinti prieš siunčiant, ypač jei brangus daiktas. Arba kreiptis į mane, aš paklausiu brokerio. Nepatikimas atsakymas blogiau nei jokio. Mokėti ar ne – spręskite pagal sąskaitą, o ne spėjimus.

Kai nutinka bėdos

Ar yra buvę, kad siuntinys visiškai dingo ir trackingas nutilo?

Buvę. Retai, bet buvę. Spausdintuvas iš Lietuvos į Liverpulį sekėsi iki Kventrio. Tyla du mėnesius. Skambinome sandėliui – niekas nežino. Pasirodo, etiketė nulūžo, dėžė padėta į pažeistų siuntų kampą. Radome. Bet buvę ir tokių, kurių neberandu. Tada belieka draudimas. Blogiausia, kai mažos, abejotinų įmonių siuntiniai dingsta, o jos neatsiliepia telefonu. Ne veltui sakau: stebėkite siuntinį, rinkitės patikimą. Pinigą atgausite, tačiau jei siuntinys svarbus emociškai – nepamiršite.

Ką reiškia, kai sistema rodo „delivered“, o aš nieko negavau?

Kas nors gavo. Gal kaimynas. Gal pristatytojas padėjo po laiptais ir greitai paspaudė „delivered“. Buvę, kad pristato į kitą numerį – „Brown Street 5“ vietoj „15“. Sako, paliko „už durų“. Gerai, jei turi nuotrauką, blogai, kad ne jūsų durų. Aš pykstu ant tokių veikėjų, bet suprantu: du šimtai siuntinių per dieną, skuba. Skambinkite vežėjui tuoj pat, kai pamatote be daikto. Kuo vėliau – tuo sunkiau atsekti. Po trijų dienų – viskas, pamirškite. Tai nebūna malonu, bet taip nutinka.

Ar pristatytojas paliks siuntinį po laiptais, jei neatversiu durų?

Jei nurodėte „leave in safe place“ – taip. Jei nenurodėte – neturėtų, bet realybė kitokia. Mačiau Londone, kai padėjo po laiptais, dvylika butų, durys atviros. Kokios čia saugios vietos? Kartais rašo „delivered to porch“. Nežinau, kas yra „porch“ jūsų rajone, bet Lietuvoje tai rūsys. Jei siunčiate brangų daiktą – sutarsykit datą, kai būsite namie. Arba pristatymo punktą. Nesikliaukite geranoriškumu. Vairuotojui pelninga spausti „delivered“, ne laukti penkiolika minučių.

Koks skirtumas tarp pristatymo į Londoną ir kaimą Kornvalyje?

Laikas. Londonas – kasdien. Kornvalis – kartą per savaitę. Kaimuose pristatymo langai platesni, nes maršrutai retesni. Siuntinys gali laukti Exeterio terminale tris dienas, kol surinks krovinių. Londono adresai tikslūs – pašto kodas nukerta iki namo. Kornvalyje kartais be numerių: „The Old Cottage, near red barn“. Vairuotojai ten važinėja niūrūs, nes meta navigacija. Sekimas tas pats, bet kantrybės reikia daugiau. Ir pinigų – atstumas didesnis. Jei skuba – nepasiųskite į kaimą penktadienį. Bus savaitgalis ir ašaros.

Ar galiu prašyti skambučio prieš pristatymą?

Prašyti galite, bet tai ne visada techniškai įmanoma. Mažesnės įmonės suderina asmeniškai. Didieji hubai – ne, jie turi algoritmą. Aš galiu parašyti vairuotojui: „paskambink prieš pristatydamas“. Jis paskambins. Bet jei renkatės pigiausią pasiūlymą, tikėkitės roboto. Jei norite skambučio – rinkitės mažesnį vežėją. Ta prabanga kainuos gal dešimt eurų daugiau, bet kai siunčiate senelės vaizdus – ar tai brangu? Man neatrodo.

Kodėl kai kurios įmonės tiesiog meta siuntinį per tvorą?

KPI – greitis, ne empatija. Kai kurios didelės kompanijos samdo subrangovus, kurie moka už kiekį. Vairuotojui pelningiau mesti ir spausti „delivered“ nei laukti. Mačiau video, kaip numetė monitorių per tvorą. Sugedo. Kas kaltas? Jie sako: „safe place permission“. Klientas sako: „nedaviau“. Ginčas, nervai. Todėl ieškokite, kam rūpi. Saugus pervežimas reiškia ne tik, kad neatvažiuos sudaužytas, bet ir kad neišmes kaip atlieką. O kai kurie taip ir elgiasi. Deja, realybė.

Apie pasirinkimą ir realybę

Kaip atskirti normalų vežėją nuo tų, kurios tik nuskaitys pinigus?

Skambinkite. Paprašykite fizinio adreso. Paklauskite, kam priklauso fūros. Jei tik svetainė ir mobilus, atsargiai. Normalūs specialistai turi biurą, sandėlį, pažįstamus vairuotojus. Aš pats dirbu su Tomu, kuris važiuoja jau aštuonerius metus. Žinau jo žmonos vardą. Kai kas sako: „mes pigiausi“, o pavardės pasakyti negali – bėkite. Jei jie nekalba apie sekimą kaip savaime suprantamą dalyką – gyvena praeityje. Saugus siuntinių transportas į Angliją prasideda nuo to, ar jie atsiliepia telefonu šeštadienį.

Ar brangiau visada reiškia saugiau ir geriau sekamą?

Ne. Kartais mokate už prekės ženklą. Buvę – didi kompanija paėmė šimtą eurų, o pristatė sulamdyta dėl per didelio sandėlių kiekio. Maža įmonė irgi gali būti prasta. Auksinis viduriukas – mokate adekvačiai, o jie turi savo transportą, sekimo sistemą ir realius žmones telefonu. Saugus siuntinių transportas į Angliją – ne marketingas, o praktika. Patikrinkite atsiliepimus ne tik Google, bet ir Facebook grupėse. Kaina – ne argumentas. Argumentas yra atsakomybė.

Kodėl kai kurie klientai labai skundžiasi, o jūs sakote, kad viskas gerai?

Lūkesčiai neatitinka kainos. Už dvidešimt eurų norite balto limuzino. Gaunate fūrą. Siuntinys atvažiuoja sveikas, sekamas, bet dėžė apdaužyta. Skundas. Nesakau, kad klientas neteisus, bet pervežimas yra logistika, o ne magija. Fūroje kratosi. Jei norite muziejaus sąlygų – siųskite lėktuvu ir mokėkite. Daugelis skundų dėl nepakankamo pakavimo. Ne vežėjo, o to, kas pakuoja. Retai tai aš, bet kai pakuoju aš – kitaip. Ne viskas priklauso nuo vairuotojo.

Dar keletas svarbių dalykų

Ar verta drausti siuntinį, ar tai tiesiog pinigų išmetimas?

Drausti verta, kai praradimas skausmingas ir finansiškai, ir emociškai. Kompiuteris – taip. Senelių laiškai – be abejo. O senas lygintuvas už penkiasdešimt eurų? Draudimo kaina didelė dalis vertės, o atgauti gausite rinkos vertę. Aš sakau: drauskite, jei viršija du šimtus eurų. Kitu atveju – investuokite į tvirtą pakuotę. Draudimas neatstos vaikų piešinių, jei neteksite. O verslo prekės – drauskite be abejo. Tai jau buhalterija, ne sentimentai. Pinigai turi dirbti, o ne gulėti.

Ką jūs pats siųstumėte kitaip, jei siuntinys vėl kelyje į Mančesterį?

Pakuočiau kitaip. Pamokymas per tiek metų: žmonės taupo ant pakuotės, bet ne ant turinio. Pamirškite dėžių grožį. Tegul negraži, bet dviguba. Užrašykite adresą ranka, dar užklijuokite etiketę. Ir paskambinkite vežėjui ne tada, kai panikuojate, o kai tik išvažiavo. Šiaip, jei neklystu, per tuos metus aš jau... tiesa, nesvarbu. Svarbu: nebijokite klausti. Saugus siuntinių pervežimas prasideda nuo sprendimo rinktis ne kainą, o žmogų. Ir prisiminkite – net stiklas gali atvykti sveikas, jei pakankamai apvyniojamas.

Išvada

Saugus siuntinių transportas į Angliją – su nuolatiniu sekimu – nėra raketų mokslas, bet reikalauja žmogaus, kuris žino, ką veikia. Galite rinktis pigiausią pasiūlymą ir krimsti nagus, arba mokėti truputį daugiau ir žinoti, kad kažkur kelyje tarp Klaipėdos ir Londono jūsų siuntinys turi globėją. Nežadu, kad visada bus idealiai – gyvenime taip nebūna. Bet jei matote kelią ir gavėjas gali išgirsti balsą, o ne robotą – pusė darbo padaryta. Rinkitės protingai, pakuokite tvirčiau ir netikėkite, kad kaina vienintelis rodiklis. Svarbiausia – kad sveiki atvyktų ne tik jūsų daiktai, bet ir jūsų ramybė.