Saugus siuntinių pristatymas į Angliją su pilnu draudimu – ką verta žinoti prieš paspaudžiant „siųsti“?

Į Angliją siunčiau šimtus, jei ne tūkstančius siuntinių. Prisimenu laikus, kai niekas nesidairė dėl draudimo – pasirašai popierėlį, sumoki kurjeriui ir viliokis. Dabar viskas kitaip. Klientai nori saugaus siuntinių pristatymo į Angliją su pilnu draudimu, bet retas žino, kas slepiasi po ta apsauga. Aš šitoje perkraustymų rinkoje sukuosi jau dvidešimt ketverius metus. Mačiau visko: apdraustų dėžių, kurios nukeliavo saugiai, ir tokių, kurios dėl vieno neįsigilinto punkto liko be eurų. Šiame tekste bandau tiesiai, be vadovėlių, paaiškinti kaip tas draudimo procesas realiai veikia, nes dažnai atrodo, kad žmonės moka už orą.

Pirmi žingsniai – ką renkiesi?

Ar man tikrai reikia to pilno draudimo, ar užtenka standartinio siuntimo?

Standartinis siuntimas – kaip važiuoti be draudimo ir tikėtis, kad avarijos nebus. Kurjerinės tarnybos duoda kažkokią atsakomybę pagal tarptautines taisykles, bet ten ribos juokingos, vos keli eurai už kilogramą. Seniems batams ar popieriams gal ir užtenka. Bet jei viduje elektronika, porcelianas ar tavo mamos sena siuvimo mašina, tada saugus siuntinių pristatymas į Angliją su pilnu draudimu yra vienintelė išeitis. Jei vertė didesnė nei trys šimtai eurų, jau svarstyk. Ne visada reikia brangiausios formulės, bet pilnas draudimas skiria dieną nuo nakties, kai įvyksta bėda.

Kiek maždaug kainuoja siuntimas su draudimu į Angliją?

Oho, nuo ko priklauso... Paprasta dėžė iki dvidešimt kilogramų į Londoną kainuoja nuo penkiolikos iki trisdešimties eurų. Draudimas paprastai vienas-du procentai nuo vertės. Kartais mažiau, jei daiktai atsparūs. Kai kurios įmonės įskaičiuoja į bendrą kainą, kiti laiko atskirai. Aš asmeniškai mėgstu atskirą eilutę sąskaitoje, tada klientui aiškiau. Bet va, jei siunti baldus – visai kitos skaičiuoklės. Kaina didėja ne tiesiai pagal svorį, o pagal kubatūrą. Tai neapsigyvenk su mintimi, kad du šimtai eurų padengs visą buto išardymą.

Ar galiu siųsti viską ką noriu, jei turiu pilną draudimą?

Ne. Pilnas draudimas nereiškia, kad gali suvynioti brangų veidrodį į popierių arba į seną pledą ir laukti kompensacijos. Yra išimtys: grynieji, juvelyriniai dirbiniai be specialios tarifo, lengvai gendančios prekės taip pat nepriklauso draudimui. Vieną kartą klientas bandė siųsti lietuviškų sūrių į Bristolį. Užsirūpinau, bet jis primygtinai prašė. Galvojau, kad gal ir pavyks, bet draudimas tokių dalykų nepadengia. Atkeliavo... įdomaus kvapo. Draudimas čia niekuo dėtas. Taip kad jei abejoji – klausk prieš pirkdamas. Geriau penkios minutės pokalbio telefonu nei vėliau ašaros prie tuščios sąskaitos.

Koks skirtumas tarp kurjerio ir perkraustymų įmonės?

Kurjeris – greitai, mašinoje vietos mažai, o tavo dėžė guli su šimtu kitų, be jokio vardo. Perkraustymų įmonė tarptautiniuose maršrutuose renka siuntinius į bendrą krovinį, tikrina pakuotes ir fiksuoja būklę. Lėčiau, bet ramiau. Aš pats toje srityje ir matau skirtumą: kai dėžė kraunama Vilniuje ir važiuoja tiesiai į Londoną, nebereikia dešimt sandėlių. Kurjerinis kelias kartais pigesnis, bet rizikingesnis. O kai siunti šeimos daiktus, man asmeniškai ramiau žinoti, kad kas nors pažiūrėjo į etiketę akis į akis, o ne per banalų skaitytuvą.

Kaip greitai siuntinys nuvyksta iš Lietuvos į Angliją?

Perkrovos maršrutais dažnai 3–5 dienos. Kurjerinis – 2–4, bet čia idealus atvejis. Bet visada yra ta bala: keltai, Eurotunelis, muitai. Kartais Doverio uoste stringa savaitgaliais. Klientai skambina pikti: „kur mano dėžė?“ O ji tik stovi eilėj ir laukia patikros. Draudimas čia niekuo nepadeda, nes tai nėra žala, o paprasčiausias vėlavimas. Kai sako „pristatymas per dvi dienas“ – skaityk kaip „per dvi darbo dienas, jeigu vėjas geras“. Aš visada realiai sakau: planuok keturias–penkias darbo dienas ir nustebsi maloniai, jei atkeliaus anksčiau.

Ar reikia popierių siunčiant į Angliją po Brexit?

Štai čia aš... hmm. Muitinės deklaracija tikrai reikalinga, EORI numeris jei komercinis krovinys. Privatiems asmenims – paprastas aprašymas ir vertės deklaracija. Ar visada reikia visų šitų popierių – sunku pasakyti 100%, nes taisyklės po Brexit nuolat svyruoja. Vieniems klientams Anglijos pusė prašė sąskaitų faktūrų, kitiems praleido be žodžio. Atsargiai su elektronika – gali prireikti CE ženklų patvirtinimo. O šiaip, jei siunti asmeninius daiktus, dažniausiai užtenka packing list’o ir draudimo lapo, kartais dar pirkimo kvito. Geriau papildomai paklausk savo agento nei paliksi tuščias skilteles.

Apie tą pilną draudimą – kas čia per istorija?

Kas yra „pilnas draudimas“ ir kodėl visi apie jį šneka?

Standartinė vežėjo atsakomybė – didelis juokas. Pagal CMR konvenciją gauni kelis eurus už kilogramą. Tavo devyniasdešimties kilogramų dėžė su drabužiais verta trijų tūkstančių, o jei sudegs – atgausi gal penkiasdešimt eurų. Saugus siuntinių pristatymas į Angliją su pilnu draudimu reiškia, kad apdraudžiama visa vertė pagal sąskaitą ar deklaruotą sumą. Jei dingo, sulūžo – turėtum gauti pinigus. Turėtum. Bet yra sąlygų. Svarbiausia – tinkama pakuotė ir tikslus inventorius. Kitaip draudikai randa skylę. Aš mačiau taip ne kartą.

Ar pilnas draudimas dengia viską, net jei aš blogai supakavau?

Jei pakuotė netinkama – nedengia. Čia nusivilia daug kas, nes tikisi stebuklo. Atveža sandėlin dėžę nuo bananų, įmeta vidun pianistiną ir paskui stebisi – kodėl neapmokėjo. Nes taisyklėse: tinkama pakuotė. Prieš dvejus metus ponia iš Kauno siuntė krištolines vazas – supakavo jas tiesiog į laikraščius. Aišku, iškart buvo problemų. Draudimas skaitė sąlygas ir atsisakė. Ji pyko ant mūsų, bet mes raštu įspėjome prieš tai. Pilnas draudimas nėra magija – tai paprasta sutartis su griežtomis sąlygomis. Gali manyti, kad moki už ramybę, bet jei pats nubrežei sau duobę – iš jos neišlipsi.

Kiek kainuoja pilnas draudimas procentaliai?

Dažniausiai nuo 0,8% iki 1,5%. Kartais iki 2%, jei trapi daiktai. Paskaičiuok: 800 eurų vertės siuntinys, vienas procentas – 8 eurai. Už 8 eurus ramybė. Kartais klientai sako – oho, dar draudimą pirkti? Telefonas kurjeriui kainuoja brangiau. Žinoma, yra minimalūs mokesčiai, kartais 15-20 eurų, net jei siuntinys vertas šimtą. Tada gali neapsimokėti drausti atskirai – rinkis tarnybą, kur tai įskaičiuota. Bet stambūs daiktai, brangi elektronika – ten procentas nereikšmingas palyginti su rizika.

Ar galiu apdrausti siuntinį vertą 5000 eurų?

Gali, bet reikės sąskaitos faktūros ar kito įsigijimo dokumento. Draudikai per daug nebijo didelių sumų, bet įsižeidžia, jei negali įrodyti tikrosios vertės. Penki tūkstančiai eurų – visiškai realu. Dešimt tūkstančių – irgi įmanoma, bet gal jau reikės nepriklausomo įvertinimo. Atsimenu, siuntėme meno kūrinį į Londono galeriją. Reikalavo specialių transportavimo sąlygų – net temperatūros kontrolės. O paprastiems buities daiktams ar drabužiams tai visiškai nereikalinga. Svarbu suprasti: kuo aukštesnė deklaruojama vertė, tuo daugiau bus klausimų. Ir tuo atidžiau draudimo ekspertai skaitos tavo packing list’ą.

Kas atsitinka jeigu meluoju apie vertę?

Blogai. Sumaišiusi vertę, mažiau mokėsi muitų ar draudimo, bet rizikuoji. Klientas deklaravo senovinę komodą už 200 eurų, o ji verta 1800. Dingo dalis baldų Londone. Draudimas atlygino du šimtus. Raudonavo. Žinoma, per aukštai deklaravus – gali prisivilioti muitinę. Balansas. Aš visada sakau: rašyk tikrąją vertę. Draudimas ir muitai – du skirtingi baseinai. Nesusipink. Geriau sumokėk tuos kelis eurus daugiau, nei verki vėliau.

Ar draudimas galioja jei pats pakuoju namie?

Galioja, bet. Didelis bet. Taisyklėse stovi, kad pakuotė turi atitikti standartus. Jei pats pakuoji ir padarei klaidą – draudimas gali nepadengti. Mes duodame instrukcijas, bet apie 30% žmonių jas perskaito. Kiti suvynioja į pledą. Yra sąvoka „profesionalus pakavimas“ – nebūtinai pas mus mokėti, bet privalai suprasti, kad kartonas turi būti storas, kampai apdrausti. Jei namie pakuoji pagal mūsų instrukcijas – pilnai prisidengi. Jei pagal savo nuovoką – tiesiog loši loteriją.

Kas vyksta kelyje ir kaip pakuoti

Kokia dažniausia klaida dėl ko dingsta garantija?

Viena dėžė, per daug daiktų. Perkrova blogiau nei netinkama pakuotė. Daiktai trinsis, dėžė įgys įdubimų. Vyras iš Panevėžio susikrovė trisdešimt kilogramų knygų, geležies ir indaplovės dalį į vieną konteinerinę dėžę. Atvažiavo – dėžė tvinusi kaip pilvas po kebabu. Svarsčiau, ar neatplėšti naujos. Toje situacijoje draudimas būtų atsisakęs, jei kas įgriūtų. Kiekvienas daiktas turi turėti erdvę, burbulinę plėvelę tarpusavyje. Nespausk kaip lagaminą – čia ne Wizz Air skrydis.

Ar tinka senos dėžės iš turgavietės?

Retai. Jei tikros gofruoto kartono ir nesudilę – gal. Bet dažnai ten lengvasvoris kartonas, vos paėmei – sulūžta. Dėl saugaus siuntinių pristatymo į Angliją su pilnu draudimu rizikuoti su senom dėžėm – tas pats, kas pirkti sportinius batelius iš akcijos, paskui skauda kojas. Geriau naujos, dvigubo sluoksnio, o jei sunku – trigubo. Kainuoja kelis eurus. O jei sutaupai dvidešimt centų ir prarasi du šimtus vertės siuntinį... ne, neverta. Aš sako – neverta.

Ar tikrai kurjeriai meta tas dėžes?

Taip, meta.