Saugus siuntinių gabenimas į Angliją: nuo durų iki durų

Įvadas

Jei tau reikia nusiųsti kažką į Angliją – ar tai būtų dovana šeimai, ar darbo reikmenys, ar net baldai – tikriausiai jau google'i "siuntinių gabenimas į Angliją" ir matai milijoną pasiūlymų. Vieni žada greitai, kiti pigiai, treti – kad viskas bus "užtikrinta". Bet kaip iš tikrųjų veikia tas gabenimas nuo durų iki durų? Ką reikia žinoti, kad siuntinys tikrai pasiektų adresatą, o ne dingtų kur nors tarp sandėlių? Aš šioje srityje dirbu jau aštuonerius metus, tad galiu tau papasakoti, kaip čia viskas veikia – ir kas dažniausiai nutinka, kai žmonės renkasi ne tą paslaugą. Pradėkime.

Kaip veikia durų iki durų paslauga

Ką tiksliai reiškia "nuo durų iki durų"?

Tai paprastai reiškia, kad kurjeras atvažiuoja pas tave į namus, paima siuntinį, ir pristato tiesiai į gavėjo namus Anglijoje. Tau nereikia niekur važiuoti, nieko papildomai tvarkyti. Bet čia yra niuansas – kai kurios įmonės sako "durų iki durų", o iš tiesų reiškia "durų iki terminalo" arba "terminalo iki durų". Būtinai pasitikslink, nes kartais po tokių formuluočių slepiasi papildomi mokesčiai. Aš pats turėjau klientą, kuris sumokėjo dvigubai, nes nepersistengė pasitikslinti, kas įskaičiuota į kainą.

Kiek laiko trunka pristatymas į Angliją?

Paprastai nuo 3 iki 7 darbo dienų, jei renkames standartinį greitį. Yra ir greitesnių variantų – 2-3 dienos, bet tada kaina būna žymiai didesnė. Priklauso ir nuo to, iš kur Lietuvoje siunti – jei iš Vilniaus ar Kauno, paprastai greičiau nei iš mažesnių miestų. Kartais būna ir taip, kad siuntinys užstringa muitinėje, ypač jei siunti ką nors, kas gali būti laikoma preke (pavyzdžiui, daug vienodų daiktų). Tada gali užtrukti ir ilgiau.

Kokie dokumentai reikalingi siuntiniui į Angliją?

Po Brexit'o situacija pasikeitė. Dabar reikia pildyti muitinės deklaraciją – tai nėra labai sudėtinga, bet reikia teisingai nurodyti siuntinio vertę, kas tai per daiktai, ir ar tai asmeninis siuntinys, ar komercinis. Geros įmonės šią dalį tvarko už tave, bet tau reikės pateikti informaciją. Jei siunti dovanas, vertė turi būti mažesnė nei 39 svarai, kitaip gavėjas turės mokėti muitą. Šitas dalykas dažnai nustebina žmones – jie mano, kad dovana yra dovana ir viskas, bet ne, muitinė taip nemato.

Kainos ir mokėjimo sąlygos

Kiek kainuoja siuntinių gabenimas į Angliją?

Čia labai priklauso nuo svorio ir dydžio. Mažas siuntinys iki 5 kg gali kainuoti apie 15-25 eurus, vidutinis iki 20 kg – jau apie 35-50 eurų, o didesni siuntiniai iki 50 kg gali siekti 80-120 eurų. Bet čia labai skiriasi įmonės – kartais net dvigubai. Būtinai palygink kelis pasiūlymus, bet nepamiršk, kad pigiausias variantas ne visada geriausias. Aš mačiau atvejų, kai žmonės sutaupė 10 eurų, o po to prarado visą siuntinį.

Ar yra paslėptų mokesčių?

Deja, taip. Kai kurios įmonės nurodo labai žemą bazinę kainą, bet po to prideda: degalų mokestį, terminalo mokestį, muitinės tvarkymo mokestį, draudimą (kuris kartais būtinas). Geriausia iškart klausti, kas įskaičiuota į kainą, ir prašyti galutinės kainos su viskuo. Jei įmonė vengia atsakyti aiškiai – jau blogas ženklas. Pas mus klientai dažnai klausia "tai kiek tikrai mokėsiu?" ir aš visada sakau – geriau pasakykime tiksliai, nei po to bus nemalonu.

Ar galima mokėti atsiimant siuntinį?

Kai kuriais atvejais taip, bet dažniausiai reikia mokėti iš anksto. Kai siunti į Angliją, dauguma įmonių reikalauja išankstinio apmokėjimo, nes pats gabenimas jau brangus. Yra kelios įmonės, kurios siūlo ir atsiskaitymą gavimo vietoje, bet tada kaina būna aukštesnė. Jei siunti brangius daiktus, gali būti ir draudimo sąlyga – tada dažniausiai reikia mokėti iš anksto, nes draudimas galioja tik tada, kai viskas tvarkingai apskaityta.

Ko negalima siųsti

Ką draudžiama siųsti į Angliją?

Sąrašas gana ilgas. Negalima siųsti ginklų, sprogmenų, narkotikų, pavojingų chemikalų, gyvūnų (reikia atskiros tvarkos), augalų su šaknimis, tam tikrų maisto produktų (mėsa, pienas, sūris – bet konservuotas maistas paprastai ok). Taip pat negalima siųsti prekių, kurios skirtos perpardavimui, jei neturi atitinkamų dokumentų. Jei nežinai, ar tavo daiktas leidžiamas – geriau pasitikslink prieš siųsdamas. Kartais žmonės siunčia kažką, kas jiems atrodo nekalta, o pasirodo – draudžiama. Pavyzdžiui, tam tikros žolės ar papildai, kurie Lietuvoje legalūs, bet Anglijoje – ne.

Ar galima siųsti baldus ir buitinę techniką?

Taip, bet tai jau laikoma "kroviniu", o ne "siuntiniu", ir kainuoja žymiai brangiau. Baldai, dideli elektros prietaisai, netgi šaldytuvas – visa tai reikia specialiai transportuoti, dažniausiai su krovininiu automobiliu. Čia jau kalbame apie kitą kainų kategoriją – nuo 200 eurų ir daugiau, priklauso nuo dydžio. Bet jei tai tik keli daiktai – pvz., mikrobangė ar nedidelė spintelė – kai kurios įmonės tai veža kaip didelį siuntinį. Geriausia tiesiog paklausti, nes kiekviena įmonė turi savo ribas.

O kaip su trumposios taisyklės prekėmis?

Jei siunti naujus daiktus, kurie buvo pirkti internetu ir skirti perparduoti, taikoma "trumpųjų taisyklių" (small consignment relief) norma – jei vertė mažesnė nei 39 svarai (kaip jau minėjau), prekė neapmuitinama. Bet čia yra kabliukas – tai taikoma tik asmeniniams siuntiniams, o ne komerciniams. Jei siunti kažką, kas atrodo kaip prekė (net jei sakai, kad tai asmeniniam naudojimui), muitininkas gali suabejoti. Aš pats buvau atvejis, kai žmogus siuntė 10 telefonų kaip "asmeninius" – ir aišku, muitinė sustabdė.

Kaip išrinkti patikimą vežėją

Kaip suprasti, ar vežėjas patikimas?

Pirma – žiūrėk atsiliepimus, bet ne tik pačių svetainėje, o ir trečių šalių šaltiniuose, pvz., Google atsiliepimus, Facebook grupes. Antra – pasitikslink, ar įmonė turi fizinį biurą Lietuvoje, ar tik internetinę svetainę su gmail'o adresu. Trečia – paskambink ir paklausk detalių. Jei atsiliepia tik automatiniu atsakymu arba vengia atsakyti į klausimus – blogas ženklas. Gera įmonė turi žmogų, kuris gali paaiškinti, kas bus su tavo siuntiniu, jei jis užstringa, kas mokės žalą, jei kas nors nutiks.

Ką daryti, jei siuntinys dingsta ar sugadinamas?

Čia labai svarbu išsiaiškinti iš anksto. Geri vežėjai siūlo draudimą (paprastai už papildomą mokestį), kuris padengia žalą iki tam tikros sumos. Bet čia vėl niuansai – kai kurie draudimai galioja tik jei siuntinys buvo tinkamai supakuotas, jei buvo deklaruota teisinga vertė, ir tt. Jei nieko neapsidraudėte – tada belieka tik bandyti susitarti, o dažniausiai nieko negausi. Vienas mano klientas siuntė brangų fotoaparatą, nesigavo draudimo, ir pervežėjas tiesiog pasakė – "nežinau, kur dingo". Po to teko bylinėtis.

Ar verta rinktis didžiąsias žinomas įmones?

Didelės įmonės turi savo privalumų – jos dažniausiai turi sistemą, sekimą, aiškią kainodarą. Bet jos taip pat turi ir minusų – kartais jų kainos būna aukštesnės, o aptarnavimas – mažiau asmeniškas. Be to, didelė įmonė nebūtinai reiškia gerą įmonę šiai konkrečiai paslaugai. Kartais mažesnė įmonė, kuri specializuojasi būtent į Angliją, gali būti žymiai geresnis variantas nei didelis vežėjas, kuris veža visur ir niekur nėra specialistas. Čia reikia žiūrėti konkrečiai, o ne pagal dydį.

Tiesiogiai apie praktiką

Kaip tinkamai supakuoti siuntinį?

Tai labai svarbu, nors žmonės dažnai pamiršta. Pagrindinė taisyklė – jei siuntinys gali judėti dėžėje, jis ir judės, ir tikriausiai sugadins. Naudok pakankamai pakavimo medžiagos – burbulinę plėvelę, putplasčio gabalėlius, susuktą popierių. Dėžė turi būti pakankamai tvirta, o jei siunti trapų daiktą – aiškiai pažymėk "trapu". Ir dar patarimas – nepersistenk su lipnia juosta, bet ji turi būti pakankamai stipri. Vienas mano matytas atvejis – žmogus dėžę tik užklijavo viršumi, o viduje buvo tik popierius, ir siuntinys atsidarė per kelią.

Ar reikia draudimo?

Jei siunti ką nors vertingo – taip, tikrai reikia. Draudimo kaina paprastai būna nuo 2 iki 5% nuo siuntinio vertės, priklauso nuo įmonės. Bet čia svarbu suprasti – draudimas nėra automatiškas, reikia jo paprašyti ir dažniausiai papildomai mokėti. Ir dar vienas dalykas – jei deklaruoji mažesnę vertę nei iš tikrųjų, draudimas gali neišmokėti visos sumos, jei kas nors nutiks. Aš visada sakau klientams – jei siunti kažką, ko vertė viršija 100 eurų, tikrai apsidrausk.

Kas atsitiks, jei gavėjo nėra namuose?

Paprastai vežėjas paliks pranešimą ir bandys pristatyti kitą dieną arba nuneš į artimiausią pašto skyrių / sandėlį, kur gavėjas galės atsiimti. Bet tai priklauso nuo įmonės – kai kurios palieka, kitos bando susisiekti telefonu. Svarbu, kad gavėjo telefono numeris būtų teisingas ir pasiekiamas. Jei siunti kažką svarbaus – geriau iš anksto perspėk gavėją, kad lauktų skambučio. Kartais būna taip, kad gavėjas tiesiog neatsako į nežinomus numerius, ir siuntinys grįžta atgal.

Muitinė ir dokumentai

Ar po Brexit'o sunkiau siųsti į Angliją?

Taip, bet ne dramatiškai. Dabar reikia pildyti daugiau dokumentų, bet tai nėra labai sudėtinga. Svarbiausia – teisingai nurodyti siuntinio vertę ir turinį. Jei siunti asmeninį daiktą, nurodai "personal use", jei naują prekę – nurodai "goods". Muitinė gali paprašyti pateikti pirkimo čekį ar kitą įrodymą, jei siunti naują daiktą. Bet jei siunti naudotą daiktą, pvz., drabužius ar knygas, paprastai viskas būna paprasčiau. Dar reikia žinoti, kad kai kurie daiktai, kurie anksčiau buvo leidžiami, dabar reikalauja papildomų dokumentų.

Kaip elgtis su muitine, jei siuntinys sustojamas?

Pirmiausia – nepanikuok. Jei muitinė sustabdo siuntinį, jie paprastai išsiunčia pranešimą gavėjui arba siuntėjui, kokių dokumentų reikia. Tai gali būti pirkimo čekis, sąskaita, įrodymas, kad tai asmeninis daiktas. Jei nieko neturėsi – gali būti, kad siuntinys bus grąžintas arba sunaikintas. Geriausia iškart turėti visus dokumentus, ypač jei siunti naują prekę. O jei siunti kažką, kas gali būti laikoma preke – geriau iš anksto pasikonsultuok su vežėju, kokius dokumentus reikės.

Ar galiu siųsti pinigus ar brangakmenis?

Griežtai nerekomenduoju. Pinigus, brangakmenis, brangius papuošalus paprastai draudžiama siųsti paštu ar per standartinius krovinių vežėjus. Yra specializuotos tarnybos, kurios tai daro, bet tai kainuoja daug ir reikalauja daug dokumentų. Be to, tokių daiktų draudimas paprastai yra labai brangus arba išvis neprieinamas. Jei tikrai reikia persiųsti vertingą daiktą – geriau naudok specializuotą saugų pervežimą su asmenine palyda. Bet čia jau kalbame apie kitą kainų kategoriją.

Problemos ir jų sprendimai

Ką daryti, jei siuntinys vėluoja?

Pirmiausia – susisiek su vežėju ir paklausk, kas vyksta. Geri vežėjai turi sekimo sistemą, kurioje matosi, kur siuntinys šiuo metu yra. Jei matosi, kad jis užstrigo muitinėje – tiesiog lauk, kol bus išspręsta. Bet jei nieko nežinai ir įmonė neatsako – jau blogai. Čia reikia rašyti pretenziją ir reikalauti paaiškinimo. Kartais vėlavimas yra dėl objektyvių priežasčių – orai, šventės, muitinės patikrinimai. Bet jei vėluoja jau daugiau nei savaitę be jokio paaiškinimo – reikia domėtis rimčiau.

Kaip susigrąžinti pinigus, jei vežėjas pradingo?

Čia jau rimta problema. Jei įmonė tikrai dingo (o to būna – ypač mažos įmonės, kurios dirba tik internetu), susigrąžinti pinigus labai sunku. Gali bandyti kreiptis į vartotojų teises, jei mokėjai per banką – galbūt galėsi atšaukti mokėjimą. Bet jei jau praėjo daug laiko, tikimybė maža. Dėl to aš visada sakau – prieš mokėdamas pasidomėk įmone, žiūrėk, ar ji tikrai egzistuoja, ar turi biurą, realius atsiliepimus. Vienas mano pažįstamas sumokėjo 80 eurų "vežėjui", kuris po to tiesiog nebeatsiliepė.

Ar galima siųsti siuntinį be sutarties?

Techniškai – taip, galima. Bet tai labai rizikinga. Jei nieko neįforminsite raštu, o tik susitarsite žodžiu ar per messengerį, ir kas nors nutiks – bus labai sunku įrodyti, kad kažką sutartumėte. Geri vežėjai visada siūlo sutartį arba bent jau patvirtinimą el. paštu. Jei kas nors nori vežti "neoficialiai" – pvz., pažįstamas vairuotojas, kuris "važiuoja ten" – čia dar didesnė rizika. Aš pats žinojau atvejį, kai žmogus patikėjo siuntinį pažįstamam, ir tas "dingo" su viskuo.

Papildomi patarimai

Ar verta siųsti per paštą ar per krovinių vežėją?

Jei siuntinys mažas ir nestoras – paprastai per paštą gali būti pigiau, bet tai priklauso nuo šalies. Į Angliją pašto kainos būna gana aukštos, ir sekimas kartais būna ribotas. Krovinių vežėjai dažniausiai siūlo geresnį sekimą, greitesnį pristatymą, ir dažniausiai gali paimti iš namų. Bet jei siunti labai mažą daiktą – pvz., laišką ar nedidelį paketą – gali būti verta pasižiūrėti ir į pašto pasiūlymus. Čia reikia tiesiog palyginti konkrečiai savo atveju.

Kaip elgtis, jei siuntinys atvyko sugadintas?

Nufotografuok siuntinį iš karto, kai jį gauni – ypač jei matosi, kad dėžė buvo kišenėta arba atidaryta. Tuoj pat susisiek su vežėju ir pranešk apie žalą. Jei turi draudimą – bus lengviau. Jei neturi – vis tiek reikia pranešti, nes galbūt dalį žalos padengs vežėjas (bet tikrai ne visada). Svarbu tai padaryti kuo greičiau, nes vėliau bus sunku įrodyti, kad žala įvyko per gabenimą, o ne po to. Vienas mano klientas tik po savaitės pranešė apie sugadintą daiktą – ir nieko nebegavo.

Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti siuntinį?

Tai kartais nutinka, ypač jei gavėjas nežinojo, kad jam siunti kažką, arba jei siuntinys atėjo netikėtai brangus (su muitinės mokesčiu). Tokiu atveju siuntinys paprastai grįžta atgal pas siuntėją, ir gali tekti mokėti už grąžinimą. Geriausia iš anksto įsitikinti, kad gavėjas žino apie siuntinį ir yra pasiruošęs jį priimti. Ypač jei tai nauja prekė, nes tada gali būti muitinės mokesčių.

Išvada

Siuntinių gabenimas į Angliją nėra sudėtingas, jei žinai kelis pagrindinius dalykus: rinkis patikimą vežėją su aiškia kaina ir sekimo sistema, tinkamai supakuok daiktus, teisingai užpildyk dokumentus, ir jei siunti ką nors vertingo – apsidrausk. Po Brexit'o taisykles šiek tiek pasikeitė, bet tai vis dar įmanoma padaryti greitai ir saugiai. Svarbiausia – nesirenk pigiausio varianto vien dėl kainos, nes kartais taupymas gali kainuoti daug brangiau. O jei kažkas neaišku – tiesiog paklausk, geri vežėjai visada atsakys į klausimus.