Saugus prekių pervežimas į UK nuo durų iki durų: ką būtina žinoti dabar

Jei galvojate apie daiktų gabenimą iš Lietuvos į Angliją dabar – situacija tikrai pasikeitusi nuo laikų, kai prieš dešimtmetį viskas atrodė paprasčiau. Brexit viską apsunkino, muitinė tapo rimtesnė, o saugus prekių pervežimas į UK nuo durų iki durų dabar reikalauja daugiau planavimo nei anksčiau. Aš dirbu šioje srityje jau daugiau nei dvidešimt metų ir galiu pasakyti – siunta vis dar gali nukeliauti be praradimų, tik reikia žinoti keletą esminių taisyklių. Tad jei klausiat, kaip viskas vyksta realiai, o ne brošiūroje – aš tikrai turiu ką papasakoti nuo to laiko, kai pirmą kartą vežiau baldus į Londoną su senesniu mikroautobusu. Tada dar sienų tikrinimas buvo kitoks, bet žmonių rūpestis išlikęs tas pats.

Kaip iš viso vyksta transportas dabar

Kiek laiko dabar trunka pervežimas iš Lietuvos į Angliją realiai?

Na, čia priklauso nuo kelių dalykų. Jūsų daiktai nevažiuoja tiesiai kaip taksi – transportas renkasi krovinius iš kelių adresų. Paprastai nuo pakrovimo Lietuvoje iki iškrovimo Londone ar Birmingame praeina nuo 5 iki 10 dienų. Kartais greičiau, jei pasitaiko tiesioginis reisas. Kartais lėčiau, jei muitinė nusprendžia patikrinti krovinį išsamiau. Tai nėra greitasis paštas, ir neturėtumėte planuotis taip, kad sofos reikės jau rytoj. Aš dažnai sakau klientams – skaičiuokite savaitę, o jei ateina anksčiau – bus maloni staigmena. O jei vėluoja dėl kokių nors techninių problemų, tai irgi normalu.

Ar tikrai vykstate iš namų ir pristatote tiesiai į namus?

Teoriškai taip, tai ir vadinasi durų iki durų pervežimas. Bet praktikoje – pažiūrėkim. Mes atvažiuojame prie Jūsų laiptinės, įnešame iš buto. O jei gyvenate penkiaukštyje be lifto... tada jau reikia tartis atskirai. Kai kurie kolegos už kelių aukštų nešimą papildomai ima, kai kurie ne. Kita vertus, Londone daug kur negalima sustoti ilgiau nei pusvalandį, tad pristatymas į centrą kartais vyksta tik iki išorinių durų, o ne į penktą aukštą. Būna, kad klientai pyksta dėl to, bet aš nieko negaliu pakeisti – Kelių eismo taisyklės gyvuoja ne šiaip sau. Reikia realiai žiūrėti, kas įmanoma.

Kas būna, jei siunčiu tik kelias dėžes, o ne visą būtų?

Tai visai įprasta. Daug žmonių po Brexit persikraustė neturėdami pilno konteinerio, vežasi tik dalį daiktų. Tokiu atvėju – hmm, sakau „atvėju", turėčiau sakyti „atveju", bet taip jau gaunas kai rašai greitai – dažnai suformuojame dalinį krovinį. Jūsų dėžės keliauja su kito žmogaus sofa ir virtuvės spintele. Tai ir pigiau, ir logistiškai prasmingiau. Svarbu tik teisingai paženklinti kiekvieną dėžę. Kartą buvo toks atsitikimas – klientas nepažymėjo, o dėžė nukeliavo pas visai kitą žmogų į Kentą. Radom, bet nervų kainavo abiem pusėm.

Ką reiškia „saugus pervežimas" praktiškai, o ne reklaminiuose lankstinukuose?

Reklamose viskas atrodo idealiai – balta mašina, švarios antklodės, veidai šypsosi. Realybėje saugus pervežimas į UK reiškia, kad daiktai užfiksuoti sąraše, supakuoti taip, kad neišsiardytų važiuojant, ir kad vairuotojas žino, kur kas padėta. Aš dar pridėčiau – kad mašinoje nebūtų drėgmės. Kartą vežėm per lietų, ir viena dėžė padėta per arti durų, truputį pritraukė drėgmės. Nieko baisaus, bet klientas teisus – galėjau geriau. Saugumas prasideda ne nuo draudimo popieriaus, o nuo to, kaip vairuotojas apkrauna mašiną ryte.

Kaip žinoti, kad mano daiktai tikrai važiuoja ta transporto priemone?

Jei užsisakote pervežimą pas mus, mes siunčiame numerį ir mašinos aprašymą. Bet čia reikia pasakyti atvirai – pilnoje rinkoje yra ir vagių. Aš ne kartą girdėjęs, kad žmonės sumokėjo kažkokiam tipui per Facebook ir jis pradingo. Tai labai nemaloni tema, bet tiesa. Patikrinkite, ar įmonė turi adresą, ar galite surasti jos vardą Google, ar pateikia sutartį. Jei siūlo kainą tris kartus mažesnę nei rinkos vidurkis – kažkur klausa. Aš nepasakysiu, kad visi pigūs blogi, bet rizika didesnė, čia faktas.

Kainos ir terminai – kas vyrauja rinkoje

Kiek maždaug kainuoja pervežimas į JK nuo durų iki durų dabar?

Čia kaip paklausti, kiek kainuoja mašina – priklauso. Jei kalbam apie dalinį krovinį, kokia nors dalis daiktų iš vieno kambario buto Vilniuje į Londoną, tai sakyčiau nuo 400 iki 900 eurų. Jei pilnas namų turimas iš didesnio namo Kaune į Mančesterį – gali kilti iki 2000–3500 eurų. Brexit įstojimas šiek tiek pakėlė kainas, nes atsirado papildomas popierizmas, degalų kainos irgi šokinėja. Aš asmeniškai mieliau dirbu su fiksuota kaina, kad klientui netektų staigmenų, bet kai kurie kolegos mėgsta pridėti muitinės mokesčius atskirai. Tai labai individualu.

Kodėl vieni prašo 800€, o kiti 2500€ už tą patį kiekį daiktų?

Oho, čia jautri tema. Pirma, kitos paslaugos lygis – vieni tik veža, kiti supakuoja, išrenka, įneša. Antra, ar tai tiesioginis reisas, ar jūsų daiktai bus perkraunami. Trečia – draudimas. Kartais mažesnė kaina reiškia, kad vairuotojas dirba pilnai juodai ir draudimas jūsų daiktams – menkas arba jokio. Būna, kad mačiau, kaip vežėjai Instagram rodinėja „super pasiūlymus", o paskui skambina prašydami papildomai sumokėti degalams, nes „nepaskaičiavo". Tai ne visada sukčiavimas, kartais tiesiog nepatyrimas, bet jūsų galva tikrai neskauda nuo brangesnio, bet sąžiningo varianto.

Ar reikia mokėti iš karto, ar galima atsiskaityti atvykus?

Aš prašau avanso – dažniausiai tai būna 30–50 proc. sumos. Tai standartas, kuris saugo abi puses. Jūs užsitikrint, kad mes atvažiuosim, mes – kad neatsisakys paskutinę minutę. Likusią dalį paprastai mokate prieš pristatymą arba atvykus, priklauso nuo sutarties. Buvo toks atvejis prieš porą metų, kai sutikau gauti viską tik po pristatymo, o klientas pradingo – telefonas išjungtas. Pametęm kelis šimtus eurų, košmaras, šnekėti negrazu, bet taip būna. Dabar aš tiksliau žiūriu į avansus. Jei kas nors sako „paysiu po visko" ir atrodo keistai – pagalvokite dvigubai.

Ar kaina priklauso nuo to, iš kurios Lietuvos vietovės kraunuosi?

Aišku, kad taip. Jeigu gyvenate Vilniuje ar Kaune – logistika paprasta, greita, pigiau. Jeigu kaime prie Zarasų arba Kuršių Nerijoje – važiuoti ten ir atgal kainuos laiko ir degalų. Aš visada sakau – geriau atsivežkite daiktus iki artimiausio miesto, jei galite. Kartais šeimos nariai padeda atgabenti iki Kauno, ir tada sutaupo kokius 150–200 eurų. Kita vertus, jei turite penkis aukštus be lifto ir pianiną – net ir centre kaina didės. Tai toks mozaikinis dalykas, ne vienas atsakymas viskam tinka. Būna ir taip, kad maršrutas sutampa – tada tolimas kaimas gali net nepabrangti.

Koks realus laikas dabar – viena savaitė, dvi, mėnuo?

Atsakymas gali būti nemalonus, jei skubate. Pilnas krovinys kartais gali ir per 4–5 dienas nukeliauti, bet standartiškai skaičiuokite 7–14 dienų. Jei sezonas – pikas prieš Kalėdas arba vasarą, kai visi kraustosi – terminai tįsta. Muitinės poste Dovere arba Folkstone dažnai susidaro eilės. Aš pats stebiuosi, kaip kartais ten viskas stringa dėl vieno dokumento. Tai nėra kasdien, bet taip yra. Jei jums sako, kad pervežimas į Angliją nuo durų iki durų truks tiksliai tris dienas – arba jie meluoja, arba naudoja lėktuvą. Normalu, kad savaitė ar dvi.

Dokumentai, muitinė ir kiti džiaugsmai po Brexit

Kokie dokumentai reikalingi siunčiant daiktus į JK dabar?

Čia viskas apsunkino. Reikia eksporto deklaracijos, CMR važtaraščio, dažnai EORI numerio. Jei vežate asmeninius daiktus, reikia paruošti sąrašą anglų kalba su vertėmis. Ne, nereikia mokėti muitų už naudotus asmeninius daiktus, jei perkraustymas yra tikras – t.y., gyvenote Lietuvoje ir keliatės gyventi į UK. Bet dokumentai turi tai pagrįsti. Aš nebežinau tiksliai visų naujausių niuansų su Šiaurės Airija – ten vis kinta taisyklės, tai verčiau pasitikrinkite su muitininku, jei ten kraustotės. O į Angliją, Velsą, Škotiją – tvarka stabilesnė, bet biurokratijos nemažiau.

Ar man reikia pildyti muitinės deklaraciją patiems?

Ne, jei samdote normalią įmonę. Mes pildome CMR, eksporto dokumentus. Jums tereikia pateikti sąrašą daiktų ir pasirašyti. Bet yra vienas BET – sąrašas turi būti tikslus. Kartą klientas parašė „dėžė su buities reikalais", o viduje buvo naujas dviratis. Muitinė tai pamatė kaip komercinį krovinį, ir prasidėjo. Savaitę strigę daiktai, papildomai kainavo nervai. Taigi nereikia jūsų parašų ant muitinės lapų, bet reikia jūsų sąžiningumo. Kitaip tariant, jūs mums duodate info, mes suforminuojam. Jei vežate baldus su likusiais daiktais – tai vis tiek asmeninis turimas, bet aprašykite tiksliai.

Kas bus, jei su dokumentais kažkas nutinka blogai?

Daiktai stovi sandėlyje. Muitinės sandėlis yra brangus poilsis jūsų sofai. Kasdieninis laikymas gali kainuoti po 20–50 svarų, priklauso nuo vietos. Jei netvarkinga deklaracija – muitininkai tikrina fiziškai. Aš mačiau, kaip atidarė kiekvieną dėžę vien dėl to, kad sąraše pritrūko vienos pozicijos. Tai nėra katastrofa, jei dirbate su žmonėmis, kurie moka tai ištaisyti. Bet jei vairuotojas yra tik vairuotojas be patirties – tada jis paskambina jums 3 valandą nakties klausdamas, ką daryti. Buvęs atvejis pas kolegą. Neišgalvota, bet labai nemalonu. Geriau tegul tvarko kas moka.

Ar galima vežti maisto produktus, prieskonių, alkoholio?

Atsargiai. Šviežios mėsos, pieno produktų – ne. Neturiu visų sąrašų galvoje, ten tokios taisyklės, kad žmogui be muitinės patirties sunku suprasti. Džiovinti produktai, konservai kai kurie – galima, bet ribotai. Alkoholis – ribojamas kiekis, apie 1–2 l buteliai asmeniniam vartojimui. Bet jei vežate visą vyno rūsį – čia jau bus akcizai ir muitai. Aš asmeniškai patariu klientams – maistą palikite kaimynams arba suvalgykite. Naujieji JK saugumo reikalavimai po Brexit labai griežti žemės ūkio produktams. Verčiau nemokėkite papildomai tik dėl to, kad norėjote atsivežti lietuviškų dešrų. Kartais skaudu atsisakyti, bet finansiškai taupiau.

Ar buitinė technika praeina pro muitinę be problemų?

Na, čia toks pusiau atvejis. Jei tai naudota technika iš jūsų seno buto – praeina kaip asmeninis turtas. Bet jei pakuotė originali, atrodo kaip nauja – muitininkai gali pagalvoti, kad parduodate. Ir tada muitas gali siekti 20 proc. vertės plius PVM. Aš dažnai sakau – išimkite originalias dėžes, palikite tik daiktą. Ne, ne visada jie tikrina kiekvieną skalbimo mašiną, bet tikimybė visada yra. Ir jei jūs deklaruojate vertę 50 eurų kaip seną šaldytuvą, o jis atrodo kaip iš salono – nepykite, kai paklaus. Reali istorija: klientas vežė nedidelį buities konteinerį, o viduje – trys nauji dviračiai be dokumentų. Savaitė vėlavimo.

Pakavimas, draudimas ir fizinis saugumas

Kaip reikia pakuoti daiktus, kad jie neišsiteptų važiuojant per Europą?

Lietuviškas mėlynas kroveinis maišas čia nepadės. Reikia dvigubų kartoninių dėžių, burbulinės plėvelės, o daiktams prigesinimui – antklodžių. Aš žinau, kad dauguma taupo ant pakavimo, bet tai klaida. Kelias į Londoną ilgas, mašina stringa, būna karšta, šalta. Jei dėžė prakiursta – visa kita byra. Aš savo klientams siūlau arba supakuoti patiems gerai, arba mokėti mums. Mes turime medžiagų, bet jos irgi kainuoja. Yra buvę, kad kažkas suvyniojo stiklines lėkštes į laikraščius. Devyniolika lėkščių – devyniolika šukių. Toks gyvenimas. Pakavimas yra ta vieta, kur taupymas kainuoja brangiausiai.

Ar pervežėjai ardo baldus, jei jie netelpa pro duris?

Kartais tenka. Mes nebūtinai džiaugiamės tai darydami – nuodingai cypia varžtai, pametei veržlę ir viskas. Bet jei sofos išmatavimai didesni nei durų angos, neturime kito pasirinkimo. Gali nukentėti baldų dailylentės, nes demontažas visada rizikingas. Aš patariu klientams prieš mūsų atvažiavimą pamatuoti. Jei sofos plotis 120 cm, o durys 110 cm – aišku, kad netilps. Mes turime įrankius, bet ne stebuklus. Buvo, kad Notingamo klientas tikėjo, kad mūsų vaikinai išneš milžinišką komodą pro tris smailius laiptų posūkius. Neišnešė. Teko palikti living room. Žmonės kartais fantazuoja apie fizines galimybes.

Ką daryti, jei sena sofa turi būti ištempta per langą?

Tada jums reikia ne pervežėjų, o perkraustymo komandos su keltuvu. Aš pats to nedarysiu – per daug rizikos, ne mano įranga. Bet galiu rekomenduoti kolegas UK pusėje. Jei langas yra standartinis, o sofa nepatogios formos – be krano arba lynų neapsieisime. Tai kainuoja atskirai, dažnai 100–300 svarų. Anglijoje tokios paslaugos populiarios, nes daugiaaukščiai. Aš dažnai stebiuosi, kaip lietuviai atsivežę tokius didžiulius baldus iš senelių sodybų, o ten – niekaip neįkels. Prieš gabendami senovinę spintą, pagalvokite, ar ji verta tų kančių. Kartais paprasčiau nusipirkti IKEA ten ir ramiai gyventi.

Ar verta pirkti pakavimo medžiagas tiesiogiai iš pervežėjų?

Mes parduodame dėžes, plėvelę, juostą – taip, kainos truputį didesnės nei parduotuvėje, bet jos skirtos būtent perkraustymams. Standartinės dėžės iš parduotuvių kartais per silpnos. Kita vertus, jei turite laiko ir kantrybės – galite susirinkti pakuočių iš antrų rankų. Aš pats nepavydžiu tos ekonomijos, bet suprantu. Svarbiausia – ne pakuoti į maišelius nuo bulvių. Buvęs atvejis, kai klientas supakavo knygas į kelioninius krepšius. Krepšiai suplyšo, knygos – Dievas žino kur. Tad medžiagos gali būti bet kokios, jei atlaiko 800 kilometrų kelionę. O jei ne – problemos tik jūsų, ne pervežėjo.

Ką reiškia „viskas apdrausta" – ar tikrai taip ir yra?

Daugelis sako „apdrausti", bet draudimas būna skirtingas. Standartinė CMR atsakomybė – apie 8–10 eurų už kilogramą. Tai reiškia, jei dėžė sveria 20 kg ir jūsų pradingo ten turėjęs sidabro šaukštų kolekciją – gausite 200 eurų. O ne pilną vertę. Pilnas draudimas kainuoja papildomai, apie 1–2 proc. vertės. Aš visada klausiu kliento – ar verta? Jei vežate seną skalbimo mašiną – nelabai. Jei vežate paveikslą iš tėvo arba kompiuterius – taip, verta. Skaudu tai girdėti, bet "apdrausti" dar nereiškia "atgausite viską be klausimų". Reikia skaityti smulkųjį spaudą arba paprašyti paaiškinti.

Blogi scenarijai – ką aš mačiau per 20 metų

Ar buvote turėję klientų, kuriems daiktai dingo pakeliui?

Ne pas mus, ačiū Dievui, bet girdėjau istorijų. Yra tokių vairuotojų, kurie pakrauna ir paskui parduoda daiktus. Arba palieka sandėlyje ir dingsta. Dažniausiai tai nutinka, kai klientas rinkosi ne įmonę, o „vaikino su furgonu" per skelbimų portalą. Jei nėra sąskaitos faktūros, nėra ir atsakomybės. Aš žinau atvejį, kai moteris sumokėjo 600 eurų privačiam vežėjui, o jis paskui pareiškė, kad reikėjo dar 400 „už muitus". Daiktai laikyti įkaitu. Policija, teismai – košmaras. Tiesa apie blogas įmones yra tokia, kad jos žaidžia su jūsų baime prarasti daiktus. Tad rinkitės tą, kuris atrodo nuobodžiai patikimas.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja dvi dienas?

Kvėpuoti. Neprotingai šaukti telefonu nepadės. Paskambinkite koordinatoriui, sužinokite priežastį. Kartais tai muitinė, kartais gedimas, kartais vairuotojas užkluptas sniego audros. Aš pats buvau įstrigęs prie Kaleo eilėje 18 valandų – klientai pasiutę, bet ką aš galiu padaryti? Pasikeitus orams – nieko. Jei vėlavimas didelis – tikrinkite sutartį, ar yra numatyta kompensacija. Daugelis smulkių vežėjų turi sutartyje įrašą „force majeure" kiekvienam atvejui. Realybė tokia, kad transportas į UK nuo durų iki durų nėra traukinis pagal grafiką. Yra daug kintamųjų. Bet jei vėluoja savaitę be žinios – tada jau turite problemą.

Kaip atpažinti nepatikimą pervežimo įmonę prieš sumokant?

Kelios raudonos vėliavos. Pirma, nėra registracijos numerio arba realaus adreso. Antra, komunikacija tik Messengeriu ir emojiais. Trečia – spaudimas sumokėti grynaisiais į rankas be jokio popieriaus. Ketvirta, per gera kaina. Aš neinu prieš smulkius, bet jei žmogus neturi sąskaitų, neturi draudimo, neturi patirties – rizikuojate. Pažiūrėkite, ar jų vardas Google duoda rezultatų. Jei nieko nerandate – nieko gero. Kartais naujokai irgi sąžiningi, bet kodėl rizikuoti savo daiktais? Aš pats senos įmonės vardą puoselėju jau du dešimtmečius, bet net pats neprašau pasitikėjimo aklai – prašau patikrinti faktus. Tai savaime suprantama, bet daugelis pamiršta.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą ir tikėtis, kad praeis?

Aš žinau atsakymą, bet žmonės vis tiek taupo... Kartais tas pigiausias pasiūlymas yra likęs vietos daliniame krovinyje – ir tai viskas gerai. Kartais tai požymis, kad kažkas nemoka mokesčių, neturi sąnaudų, o gal neturi intencijos vežti. Buvęs atvejis prieš penkerius metus: klientas rinkosi tarp mūsų ir kažkokio super pigaus varianto. Rinkosi pigų. Jo daiktai atsidūrė neaiškiame garaže netoli Londono, o paskui išvis dingo kontaktas. Mes bandėme net padėti, bet be sutarties rankos surištos. Jeigu pigu – gerai. Jeigu per daug pigu – jūs tampate produktu, ne klientu. Tokia jau rinkos logika, nemaloni, bet reali.

Koks paskutinis patarimas prieš pasirašant sutartį dėl pervežimo į Angliją?

Paskaitykite, kas parašyta smulkiuoju šriftu. Aš žinau, kad niekas neskaito, bet ten būna slepiantis atsiskaitymo grafas, atšaukimo sąlygos. Užtikrinkite, kad daiktų sąrašas teisingas. Pasitarkite, kas bus, jei vėluosime. Ir nepamirškite – mes vežame daiktus, ne atsakomybę už jūsų emocinę būklę per kraustymąsi (šypteli). Tai didelis pokytis gyvenime, stresas. Rinkitės žmogų, su kuriuo galite pasikalbėti. Jei jumis rūpinasi, jei klausia detalių – tikėtina, kad taip pat rūpinsis ir daiktais. O jei tik parašė „ok ok sumokėk" – bėkite. Aš ne iš tokių, bet kai matau tokį bendravimą – žinau, kad ten tvarkos nėra. Sėkmės renkantis!

Taigi, saugus prekių pervežimas į UK nuo durų iki durų ir šiandien yra įmanomas, tik reikia vadovautis ne emocijomis, o šaltu protu. Patikrinkite įmonę, pasirašykite aiškų susitarimą, gerai supakuokite daiktus ir numatykite laiko atsargą muitinei. Jei rinksitės žmogų, kuris gali paaiškinti kiekvieną žingsnį nepasikraudamas profesiniu terminu – kelionė bus sklandi. Nepamirškite, kad transportas yra ne greitasis paštas, o paslauga, kurioje svarbiausia ne kaina, o sąžiningumas. Ir taip, kartais nutinka nenumatyti dalykai, bet su teisingu partneriu jie išsprendžiami. Sėkmės renkantis ir saugios kelionės jūsų daiktams.