Saugus pirkinių gabenimas į Angliją su draudimu – ką verta žinoti prieš siunčiant siuntą

Žinokit, per tuos gal kokią 24 metus, kiek dirbu su tarptautiniais perkraustymais, mačiau visko. Mačiau, kaip žmonės į Angliją siunčia šeimos daiktus, antikvarinius baldus, o kartais – tiesiog kelias dėžes su drabužiais ir lauktuvėmis. Daug kas galvoja, kad saugus pirkinių gabenimas į Angliją su draudimu – tai tik formalumas, bet aš jums pasakysiu: kol kas nors nepasimeta ar nenusproginėja, žmonės net nepagalvoja apie rizikas. O jos realios. Draudimas čia nėra tik popierius. Tai jūsų ramybė, kai siunta važiuoja per Olandiją, belgų kanalus ir tada ta kairėje puse į UK. Šiandien pakalbėsim kaip žmonės, be jokių rinkodaros šūkių.

Pirma – apie draudimą

Ar man tikrai reikia draudimo siunčiant daiktus į Angliją?

Na, iš principo galite ir be jo. Bet aš jums pasakysiu – per tuos metus mačiau per daug ašarų. Viena klientė siuntė porcelianą į Birmingemą, pagalvojo, kad "vežėjas juk profesionalas", o kai dėžės atsidarė, viduje buvo tarsi dūžusių svajonių muziejus. CMR draudimas (o gal tai buvo TIR? ne, atsiprašau, CMR galioja krovininiuose pervežimuose) dažnai yra minimalus. Jei daiktai verti daugiau nei keli šimtai eurų, vergekit savo draudimą. Tai kaip dviračio šalmas – atrodo nereikalinga, kol neišvirsti.

Kuo skiriasi pilnas draudimas nuo to basic, kurį siūlo vežėjas?

Basic dažnai būna toks... na, simbolinis. Pavyzdžiui, euras už kilogramą. Jūs siunčiate sofą, kuri kainavo 800 eurų, ji sveria 30 kg – tie basic skaičiavimai duoda trisdešimt eurų atlygį. Juokinga, ar ne? O pilnas draudimas apima faktinę vertę, bet kainuoja daugiau. Skirtumas toks pat kaip tarp dantų valymo ir implanto. Vienas – paviršutiniškas, kitas – kai padengiama reali žala. Tik reikia skaityti sąlygas, nes būna išimčių dėl netinkamo pakavimo. Ir čia jau prasideda tos smulkios raidės.

Kiek gi kainuoja apdrausti siuntą į Londoną, tarkim, jei daiktai verti 500 eurų?

Hmm, iš tikrųjų kainos kinta, nesu tikras dėl tikslios šios dienos įkainio, bet realiai – nuo puskantro iki trijų procentų nuo deklaruotos vertės. Tai šnekant paprastai, už 500 eurų vertės siuntą į Londoną galite mokėti nuo 10 iki 20 eurų papildomai. Kartais mažiau, jei daiktai nėra elektronika ar meno kūriniai. Elektronika brangsta, nes vogti ją paprasčiau, o vagišiai, atleiskite už tiesmukumą, nedvejoja. Kai siuntėme kompiuterius į Mančesterį, draudimas buvo brangesnis, bet klientas bent miegojo ramiai.

O jei dėžė atrodo sveika, o atidarius viduje – viskas sudaužyta, ar tokiu atveju draudimas apmoka?

Tai čia ta sritis, kurioje daugiausiai barnių kyla. Jei pakuotė išoriškai nepažeista, draudimo kompanija įtaria, kad blogai supakavote. Ir jos kartais turi teisę. Aš esu matęs atvejį, kai vaikino gitara atkeliavo į Notingamą – dėžė graži, o viduje kaklaraištis tiesioginis. Bet mes turėjome nuotraukas pakavimo metu, tai išmokėjo. Moralė – filmuokite kaip pakavote. Kitaip sakant, įrodykite, kad tai ne jūsų aplaidumas, o nekokybiškas tvarkymas pakeliui.

Verčiau drausti per vežėją, ar eiti pas brokerį atskirai?

Per vežėją paprasčiau, aišku. Vienas kontaktas, viena sąskaita. Bet brokeris dažnai pasiūlo lankstesnes sąlygas, ypač jei siunčiate retus daiktus ar meną. Vienas mano senas klientas siuntė antikvarines statulėles, vežėjo draudimas atsisakė drausti, nes per brangu. Nuėjo pas brokerį – sutvarkė per dieną. Kaina buvo panaši, o sąlygos – kitos. Jei siunčiate standartinę spintą į Bristolį, tikriausiai užteks ir vežėjo pasiūlymo. Bet verta palyginti viską.

Pakavimas – daug kas čia pasimeta

Kaip supakuoti, kad draudimo kompanija vėliau negalėtų ieškoti pasiteisinimų?

Žiūrėkit, jei įdėsite porcelianą į maišelį iš tinklinės medžiagos ir apvyniosite laikraščiu, turėkite problemų. Reikia dvigubų kartoninių dėžių, bublinės plėvelės ir fiksuojančios medžiagos. Aš paprastai sakau: jei dėžę galima mesti žemyn iš aukščio ir viduje netrūksta – pakavimas geras. Praktikoje taip nedarome, bet principas toks. Draudikai visada ieško priežasties nemokėti, blogai supakuotas daiktas – numeris vienas. Ir nepamirškite viduje dėti sąrašo su turiniu, nes muitinėje Anglijoje kartais atidarinėja.

Ar būtina fotografuoti daiktus prieš siunčiant į UK?

Butina? Gal ne. Bet labai rekomenduoju. Kai paskutinį kartą siuntėme daiktus į Birmingemą, klientas nufotografavo kiekvieną lėkštę. Pasirodo, buvo iš ko – atkeliavo trūkinėjęs indas. Nuotraukos padarė savo darbą, draudimas sumokėjo be baladžių. Užtenka telefonu nufotografuoti, kad matytųsi būklė. Neprofesionaliai, tiesiog patikrinimui. O jeigu siunčiate elektroniką – įjungsite ir nufilmuosite veikiantį prietaisą. Tai 10 minučių darbas, kuris gali sutaupyti vėliau nervų.

Kokio daikto apskritai nedraudžia siunčiant į Angliją?

Brangieji papuošalai dažnai krinta į išimčių sąrašą, nebent yra specialus papildomas draudimas. Ginklai aišku, narkotikai aišku, bet kartais ir meno kūriniai virš tam tikros vertės. Vienas vyrukas norėjo siųsti kolekcinius pašto ženklus, vertus kelių tūkstančių, tai draudikai pasipūtė kaip fontanai. Neįsivaizduojate, kokia ten biurokratija. Taip pat dažnai neapdrausti kasdieniai pinigai, vertybiniai popieriai. Jei nežinote – klauskite prieš pirkdami draudimą. Geriau išgirsti "ne" prieš, nei po to.

Elektronika – kaip ją saugiai išsiųsti į Londoną, kad draudimas galiotų?

Čia skaudi vieta. Televizorių, kompiuterius, monitorius reikia pakuoti į originalias dėžes. Jei neturite – reikia kartono lopšio ir putų. Svarbiausia fiksuoti ekraną – priešingai negu drabužiai, elektronika bijo vibracijos. Mes įpratę dėti "žemiau eilutės" lipdukus, bet realybėje dažnai krauna kaip patogiau. Dėl to ir sakau – drauskite pilnai. Prieš metus siuntėme serverius į Mančesterį, draudimas kainavo, bet vertė buvo didelė. O jei pigiai apipakuosite ir jie bus kaip kriptovaliutų fermą pametę – niekas nemokės.

Ką rašyti ant dėžių, kad nekiltų nesusipratimų pasienyje ir draudime?

Ne tik adresą, bet ir sąrašą viduje. Anglijos muitinei reikia žinoti, kas yra. "Asmeniniai daiktai" kartais neužtenka, ypač jei siuntimas naujas. Rašykite numeruotas dėžes, pavyzdžiui 1 iš 5, 2 iš 5. Ir visada nurodykite kontaktą Anglijoje. Kartą klientas pamiršo įrašyti gavėjo telefoną – siunta savaitę klajojo po Londono terminalą. O žinokit kiekviena papildoma diena sandėlyje kelia riziką. Paprasta etiketė gali išgelbėti nuo galvos skausmo.

Realybė kelyje

Ar dažnai dingsta daiktai gabenant į Angliją, ar aš per daug nerimauju?

Tikslaus procento dabar nepasakysiu, nes skirtingi maršrutai, bet taip, dingsta. Ne visi vežėjai sąžiningi, nelinksmas faktas, bet faktas. Ypač jei siuntimas vyksta per kelis tarpininkus. Vienas įsimintinas atvejis – dviratis, kurio niekas nerado tris savaites. Pasirodo, iškraunant Roterdame jį pametė arba... na, supraskite patys. Dviratis pasirodė po mėnesio, rūdijantis. Pilnas draudimas tokiu atveju padeda, nes nereikia įrodinėti, kas kaltas. Svarbu turėti dokumentus, kad daiktas buvo perduotas.

Ar visi, kurie skelbiasi "saugus gabenimas", tikrai turi draudimą?

O čia aš galiu būti atviras – ne. Būna tokių, kurie parašo svetainėje, kad viskas apdrausta, o realiai turi tik CMR minimumą arba nieko. Prieš metus teko tvarkyti situaciją, kai vežėjas tiesiog dingo po to, kai sudaužė pianiną. Telefonas išjungtas, įmonės adresas – pašto dėžutė Maltos ofšore. Tikras cirkas. Reikalaukite poliso kopijos. Nebijokite būti įkyrūs. Jei žmogus rimtai dirba tarptautinių perkraustymų srityje, jis parodys dokumentus per 5 minutes. Jei vengia – bėkit.

Dėžė atėjo sulamdytą – ką daryti pirmiausia?

Nepasirašykite dėl gavimo be apžiūros. Aš kartais sakau klientams: jei dėžė atrodo kaip po tanko, tiesiog atidarykite prieš kurjeriui. Jei jis skuba ir nori važiuoti – pasirašykite "priimta su pastabomis". Ne "priimta", o būtent su pastabomis. Tada fotografuokite. Kiekvieną kampą. Skambinkite vežėjui tuoj pat, o ne po trijų dienų. Anglijoje terminai griežtesni negu galvojate. Vėlavimas gali reikšti, kad draudimas pasakys – jūs patys taip sulamdėte namuose. Fiksuokite faktą.

Ar lipdukas "fragile" ką nors keičia?

Na... emociškai jums ramiau, tikriausiai. O realiai – priklauso nuo darbuotojų sąžinės. Kai kurie sandėliuose žiūri, o kai kurie... na, viskas vyksta greitai. Yra tokia taisyklė – pats pakuotė turi saugoti daiktą, o ne užrašai ant jos. Bet aš vis tiek rekomenduoju klijuoti, nes kai kuriose terminaluose tai veikia. Bent jau psichologiškai. Ir dar rašykit angliškai, aišku. Anglijoje lietuviškas "Dėmesio, stiklas" niekam neįdomus. Tiksliau bus parašyti "fragile" ar "handle with care".

Kiek laiko trunka pristatymas į Angliją ir per kur dažniausiai važiuoja?

Iš Lietuvos greičiausiai per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ir tada keltu per Lamanšą. Trunka nuo 5 iki 10 darbo dienų priklausomai nuo terminalų ir eilių. Kartais ilgiau, jei muitinėje patikrino. Aš turėjau siuntą, kuri savaitę gyveno Olandijos sandėlyje, nes buvo neteisingai sužymėta. Ten ta sistema... na, veikia kaip veikia. Dėl to pinigai irgi kabo – kuo ilgiau kelyje, tuo didesnė rizika. Ypač jei keliauja su bendru kroviniu, kur stojama keliuose terminaluose. Kiekvienas sustojimas – papildoma ranka ant jūsų daiktų.

Pinigai ir dokumentai

Kokius dokumentus draudimui reikia paruošti siunčiant asmeninius daiktus?

Pakuotės sąrašas – detalus, ne "žaislai ir drabužiai", o konkretūs daiktai. Vertę turėsite nurodyti sąžiningai, nes jei deklaruojate 100 eurų, o tai Senovės Egipto vaza, vėliau gausite šimtą eurų. Pirkimo kvitai jei yra – prisegti kopijas. Ir vežėjo CMR arba sąskaita faktūra. Būna, kad reikia ir jūsų asmens dokumento kopijos. Patarimas – pasidarykite skenuoti viską, nes jei originalai nukeliaus kartu su siunta ir pasimes, turėsite problemų. Kitaip sakant, dokumentai turi likti pas jus.

Ką daryti, jei daiktai seni, o pirkimo kvitų nebėra, kokią vertę rašyti draudimui?

Rašykit rinkos vertę. Jei siunčiate močiutės komodą, nors ir pirkta prieš 40 metų, pažiūrėkit analogiškų internete kainų. Nepervertinkite, bet nenuvertinkite. Draudimo kompanija tikrins. Aš turėjau klientą, kuris seną veidrodį įvertino 50 eurų, o kai sudužo, paaiškėjo, kad tai vokiško dizainerio kūrinys, vertas 800. Jis pats nuskriaudė save. Vertinimas turi būti pagrįstas, net jei sentimentai dideli. Šiais laikais eBay, Vinted – galima rasti palyginimų per valandą. Ir nereikia gėdytis, kad daiktas senas.

Ar muitinė gali atidaryti dėžes ir ar tai sugadina draudimą?

Gali ir atidaro, nors ir ne visada. Jei kyla įtarimų dėl turinio, atveria. Ir kartais pakuoja atgal tiesiog šiaip sau. Aš nesu tikras, ar jie visada praneša vežėjui, bet žinau, kad dėl to būna dingimų. Jei muitinė atidarė – turite teisę reikalauti aktų. Tai svarbu draudimui. Be aktų draudikai sakys – kas įrodys, kad pradingo pasienyje, o ne pas gavėją Anglijoje? Todėl vežėjas turi fiksuoti kiekvieną muitinės patikrinimą. Paprašykite to raštu. Geriau krykštauti prašant dokumentų, nei verkti gaunant atsakymą.

Kas yra franšizė ir kodėl man reikia apie ją žinoti?

Franšizė – tai dalis, kurią jūs prisiimate patys. Pavyzdžiui, jei franšizė 150 eurų, o žala 140 – nieko negaunate. Arba jei žala 500 – gaunate 350. Kai kuriuose draudimuose ji būna fiksuota, kitur – procentinė. Siunčiant į Angliją dažnai taiko procentinę franšizę nuo vertės. Tai ne paslėptas mokestis, o rizikos pasidalijimas. Bet mačiau klientus, kurie to nesuprato ir pyko. "Kodėl gaviau ne viską?" – todėl, kad taip sutarta. Skaitykite sutartį. Ten viskas parašyta, tik raidė mažiukė.

Ar galiu apdrausti siuntą, jei gavėjas – ne aš, o draugas Liverpulyje?

Galiu atsakyti – taip, galite, bet reikia nurodyti tikrąją situaciją. Jei siunčiate sau, bet deklaruojate, kad tai verslo siuntimas, vėliau gali kilti problemų. Draugas Liverpulyje gali būti gavėjas, bet draudėjas – jūs. Sutartyje turi aiškiai matytis interesas. Buvo toks atvejis: sesuo siuntė seseriai, o draudime nurodė tik savo duomenis. Kai dingo dėžė, paaiškėjo, kad formaliai gavėjas neturėjo teisių. Sutvarkėme, bet nervų buvo. Taigi, nesukite galvos – tiesiog pasakykite brokeriui tiesą. Jie tokie dalykai ne pirmą kartą sutvarko.

Kai jau atsitiko nelaimė

Koks terminas pranešti draudimui apie sugadinimą Anglijoje?

Dažniausiai turite 7 dienas nuo gavimo. Kartais sutartyje būna 5 darbo dienos. Neetatuoti savaitgaliai, bet jei gavote penktadienį – terminas bėga. Nedelskite. Vienas vyras iš Bristolis atidarė dėžę po dešimties dienų, nes buvo išvykęs. Draudimas atsisakė mokėti – pasirodo, terminas pasibaigęs. Atrodo žiauru, bet taip veikia. Praneškite iškart net jei tik įtariate pažeidimą. Galima ir žodžiu, bet geriau el. paštu, kad liktų įrašas. Fiksuokite laiką.

Kodėl draudimo kompanija atsisako mokėti – kokie populiariausi pasiteisinimai?

Blogas pakavimas – numeris vienas. Ir antras – nepakankami įrodymai. Kartais jie sako, kad žala buvo prieš siuntimą. Būna ir taip, kad draudimas negaliojo toje teritorijoje... nors Anglija turbūt galioja, nebent vežėjas pasuko per giliai į Europą ten kur nors. Juokauju. Dar būna pasiteisinimas, kad daiktas buvo drausmingai uždraustas kategorijoje, bet jūs to nežinojote. Skaityti sutartį yra nuobodu, bet čia kaip instrukcija vaistams – pabodus, bet reikalinga. Blogiausia, kai atsisako dėl termino praleidimo.

Žala didelė, virš 3000 eurų – ar verta kreiptis į advokatus?

Virš 3000 eurų? Taip, verta bent pasikonsultuoti. Ypač jei draudikas aiškiai zyzia be pagrindo. Aš pažįstu advokatą Londone (jis Kilburne įsikūręs, beveik), kuris specializuojasi būtent tarptautiniuose kroviniuose. Kartais užtenka oficialaus laiško ant popieriaus su antrašte, kad kompanija sutiktų mokėti. Mažesnėms sumoms advokato mokestis suvalgo viską, bet kai kalba eina apie baldus, meną, techniką – investuokite. Beje, jei vežėjas yra lietuviška įmonė, galite gąsdinti ir Lietuvos teisėsauga. JK teisinė sistema veikia kitaip, bet irgi suprantamai.

Kas jei vežėjas nustojo atsiliepti – tikras scenarijus, kaip elgtis?

Tai klasika. Pametė daiktą arba sudaužė, o tada skambutis į balą. Aš jums pasakysiu – jei prieš siuntimą nepatikrinote, ar įmonė egzistuoja ne tik popieriuje, dabar bus sunku. Bet ne beviltiška. Rašykite oficialius laiškus, kad liktų pėdsakas. Kreipkitės į Association of Removers ar panašias organizacijas, jei jie priklauso. Jei ne – lieka tik teismas. Būna, kad grasina vieša informacija internete padeda. Aš nemėgstu šantažo, bet kartais tai vienintelė kalba, kurią supranta nesąžiningi verslininkai. Saugus gabenimas į Angliją prasideda nuo sąžiningo vežėjo. Jei jo nėra – vėlu ką nors keisti.

Kokia reali tikimybė atgauti pinigus per draudimą, jūsų patirtimi?

Jei viskas padaryta tinkamai – pakavimas, dokumentai, laiku pranešta – mačiau, kad apmoka 8 iš 10 atvejų. Tos dvi dešimtosios yra arba dėl kliento klaidų, arba dėl iškreiptų sutarčių. O jei be draudimo... tada tikimybė artima nuliui, nebent vežėjas pats geras ir sąmoningas, bet tokių, atleiskite, mažėja kai kainos krenta lenktynėse. Aš per tuos 24 metus mačiau ir gražių liudijimų, ir ašarų upelių. Draudimas nėra šarvas, bet jis yra ginklas jūsų rankose. Nenaudokite jo aklai, bet turėkite. Ypač kai siunčiate į Angliją, kur viskas kitaip negu buvusiojoj Europoj po Brexit.

Išvada

Draudimas nėra stebuklas, bet yra vienintelė priemonė, kuri padeda užmigti ramiau. Saugus pirkinių gabenimas į Angliją su draudimu veikia tada, kai jūs pats pasiruošiate – fotografuojate, pakavote tvirtai, perskaitėte smulkias raides. Nepasitikėkite vien pažadais. Reikalaukite dokumentų, lyginkite pasiūlymus ir prisiminkite: pigiausias vežėjas dažnai brangiausiai kainuoja. Aš čia ne pardavėjas, o tiesiog senas vilkas, per daug matęs. Jei abejojate – rašykite. Sėkmės siunčiant.