Saugus krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais laiku

Žinai, kai žmonės skambina ir klausia, ar tikrai saugu vežti visą butą mikroautobusu iki Londono... aš juos suprantu. Pats prieš metus dar abejojau, ar verta taip rizikuoti su senos mamos indais. Bet jau tryliktus metus vežioju krovinius į Angliją mikroautobusais ir galiu pasakyti – saugus krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais laiku įmanomas, jei žinai kelias taisykles. Ne viskas tobula, kartais nutinka keistenybės kelyje, bet jei rankioji įmones ne pagal pigiausią skelbimą Feisbuke – šansai, kad daiktai atsiras sveiki, yra didžiuliai. Šitame tekste atsakinėju į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien.

Pirmas žingsnis – renkantis pervežimą

Ar mikroautobusas tikrai saugus variantas gabenti daiktus į Angliją?

Saugus krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais laiku tikrai realus, bet ne su bet kokia mašina. Kartais žmonės paskambina: „mano draugas turi tranzitą, gal veža?" – aš tyliai dejuoju. Pernai važiavome į Birmingemą, mikriukas buvo paruoštas krovininis: kilpos, kampai, neslidus padas. Lyginant su fūra, mikroautobusas mobilus, spūstis apeina greičiau, bet vietos mažiau. Jei vežu iki dviejų kambarių buto – idealu. Penkiems kambariams – jau tetris, kurį reikia surūšiuoti labai taikliai.

Kaip suprasti, kuri įmonė rimta, o kuri gali apgauti?

Ką, rimtumas matosi jau telefonu. Rimta įmonė duoda sutartį, PVM sąskaitą, vairuotojo vardą dieną prieš. Jei skambini ir klausia tik „kada galit vežti?" be jokio rašytinio patvirtinimo – raudona vėliava. Buvo atvejis prieš dvejus metus – klientė sumokėjo avansą „geram vaikinui iš interneto", automobilis neatvažiavo. Policija nerado nei žmogaus, nei pinigų. Aš neinau į teisines detales, bet šitoje srityje pasitikėjimas turi būti abipusis. Nebijok prašyti draudimo poliso kopijos. Jie verkšlena – rinkis kitus.

Kiek daiktų telpa į paprastą mikroautobusą, jeigu vežu buto turinį?

Vienas kambarius telpa lengvai, du – jau galvosūkis. Lova atskirai, spinta atskirai, o vidury dar likti eiga vairuotojui matyti. Gerai, kad mikroautobusai skirtingi – vieni turi standartinę bagažinę, kiti perdaryti be sėdynių. Kartais stebiuosi, kaip kolega Valdas sukrauna visą trijų kambarių butą į IVECO Daily. Sako, metų metais dėlionę žaidi, erdvę pradedi matyti kitaip. Jei abejoji – pasižiūrėk mašiną gyvai prieš užsakymą. Nuotraukos gali apgauti, o tuomet lieki be vietos šaldytuvui.

Ar galiu važiuoti drauge su savo kroviniu?

Gali, bet ne visada rekomenduoju. Yra mikroautobusų su dviejomis sėdynėmis priekyje, bet kelionė trunka dešimt–dvylika valandų. Kartais klientai sako: „sėdėsiu ant sofos". Teoriškai galima, praktiškai muitinėje gali kilti klausimų, ar nebandai vežti keleivio slapčia. Ai, ir noriu pataisyti – jei važiuoji kartu, reikia kelionės draudimo, nors daug kas apie tai pamiršta. Mažytė smulkmena, kol kas nenutinka. Be to, jei vežu asmeninius daiktus, sėdynės geriau nuimamos, kad netemptų dėmesio.

Kuo skiriasi perkraustymas nuo tiesiog krovinio vežimo mikroautobusu?

Skirtumas paprastas. Perkraustymas – kai mes viską darome: supakuojame, sutvarstome, įkeliame, iškeliame, sumontuojam lovą atgal. Tiesiog pervežimas – tu atvyksti su daiktais, vairuotojas pakrauna, veža, iškrauna. Kartais klientai mano, kad vežėjas dar atžiebs lemputes naujame bute. Ne, ne mūsų kompetencija. Nors jei vairuotojas turi laiko, padeda nunešti iki trečio aukšto be lifto. Tai gera valia, ne įsipareigojimas. Aiškiai susitark iš anksto, kad neliktum nueitas su maišais prie durų.

Ar reikia krovinį drausti atskirai, ar tai įmonės rūpestis?

Įmonė privalo turėti CMR draudimą. Atskirai drausti dažniausiai nereikia, jei asmeniniai daiktai. Bet jei gabeni meno kūrinį ar antikvarą – verta papildomai. Turėjau atvejį: senovinė veidrodinė spinta iš Marijampolės į Mančesterį, vertė septyni tūkstančiai eurų. Savininkas draudė atskirai, mes papildomai sutvirtinom. Laimei, nieko nenutiko. Bet jei nori ramybės – sakyk apie vertingus daiktus. Standartinė CMR atlygins pagal kilogramą, o ne sentimentinę vertę. Tai gali būti skaudu, jei sudega tavo vaikystės albumai.

Kas vyksta kelyje ir kaip apsaugoti daiktus

Kaip daiktai pritvirtinami, kad nesisuptų po visą bagažinę?

Riešutai, diržai, kilpos. Sunkesni daiktai žemyn, lengvesni – į viršų. Mes naudojame tekstilinius diržus ir putų sienutes. Blogiausia – kai vairuotojas krauna paskutinę minutę tamsoje, lyjant. Buvo reisas (nebesu tikras – į Braitoną ar Bristoli), šaldytuvą pridėjom, o dėžė su knygomis liko laisvai. Po posūkio Prancūzijoje knygos išsibarstė. Nuo tada kiekvieną dėžę tvirtinu atskirai, net jei erdvės nebeliko. Vienas kilimas gali slysti ir užgriūti ant tavo televizoriaus.

Ar seifas ar sena indauja gali sulūžti kelyje?

Gali subyrėti į šukes, jei nepagalvoji. Stiklas kaprizingas. Vežiau skandinavišką indaują į Oksfordą, atidarėm – viena durelė atšoko. Buvom apvynioję kampurus, nepakako. Dabar sakau: stiklines dalis vežti atskirai. Temperatūros pokyčiai daro savo. Mikroautobuse bagažinė ne visada šildoma žiemą, vasarą – kaip orkaitė. Kartais nukrypstu, bet senas daiktas jautresnis nei IKEA komoda. Negailėk putų, kartono, vynioti reikia taip, kad nei vienas kampas neliktų atviras. Geriau jau per daug medžiagos, nei dūžiai kelyje.

Kas atsakinės, jei važiuojant per Lenkiją krovinys apgadins?

Atsakomybę reguliuoja CMR konvencija. Jei netinkamai tvirtinai – kaltas vežėjas. Jei dėl duobės – draudimas. Buvo nemalonus epizodas: kolega vežė elektroniką, pasirodo, draudimas galiojo tik ES teritorijoje, o važiavo per JK atgal. Anglijos dalyje brokas, draudimas atsisakė mokėti. Tokios akimirkos, kai supranti – smulkusis spausdintas tekstas nuobodus, bet būtinas. Visada klausk, ar draudimas galioja visame maršrute, nepriklausomai nuo to, kur planavai važiuoti. Teko matyti ir tokių staigmenų.

Ar vairuotojas pats krauna, ar aš turiu padėti?

Standartiškai perkraustytojai dirba dviese, bet jei užsisakei tik transportą – gali likti vienas vairuotojas. Ne vieną kartą radau žmogų, kuris sako: „galvojau, jūs ir sudėsite". Paaiškink iš anksto. Mes paprastai dirbame dviese, bet jei žmogus vienas – neišlūš sofos per ketvirtą aukštą. Pasamok pagalbininkų. O jei vairuotojas atsisako liesti seną spintą, nes bijo blausų – nenusimink. Kai kurie tiesiog atsargūs. Kita vertus, jei moki už pilną perkraustymą – vairuotojas neturi teisės atsisakyti.

Ką daryti, jei transporto priemonė stringa kelyje, ypač su šaldytuvu gale?

Šaldytuvas be elektros gali atlaikyti parą, jei neatidarinėjai durų. Bet jei vasara ir mašina stovi šešias valandas – jau neramu. Stovėjimas niekada neplanuotas. Geros įmonės turi techninę pagalbą Europoje, blogos skambina tau naktį. Reali situacija: stringame Vokietijoje, laukiame pusdienį. Šaldytuvui dar ne pabaiga, bet prarandi nervus. Geriausia prevencija – patikrinti techninę būklę prieš reisą. Kai kurie taupo priežiūrai, po to stebisi gedimais. Mikroautobusui reikia meilės kaip ir senam automobiliui.

Ar saugu vežti elektroniką žiemą, kai minusinė temperatūra?

Su elektronika reikia atsargiai. Ne dėl šalčio, bet dėl drėgmės staigiuose pokyčiuose. Išneši televizorių iš šalčio į šiltą butą – gali kauptis kondensatas viduje. Vežiau kompiuterius sausį, vienas neįsijungė kelias valandas po iškrovimo. Patarimas: palik supakuotą bent valandą prieš įjungdamas. Saugus krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais laiku reiškia, kad vairuotojas žino, jog negali palikti bagažinės nešildomos visos kelionės. Nors ten juk ne visada šildoma... bet bent jau neveža per atvirą tiltą be dangos.

Laikas, maršrutai ir kontrolė

Kiek realiai trunka kelionė iš Lietuvos į Londoną su pilnu mikroautobusu?

Nuo Vilniaus iki Londono – maždaug dvidešimt dvi valandos važiavimo. Bet su pertraukomis, kuru, muitine, remontais – realiai parą ar pusantros. Kartais greičiau, jei sėkmingai prasmuki Kalę. Kartais vėluoji dėl Doverio eilių. Jeigu per Olandiją, o ne Belgiją – gali sutaupyti valandą. Aš mėgstu maršrutą per Vokietiją-Olandiją-Prancūziją, bet brangesni keliai. Kiekvienas vairuotojas turi savo mėgstamą trasą. Nėra vieno teisingo. Svarbiausia, kad maršrutas būtų apgalvotas prieš išvažiuojant.

Ar galima garantuoti, kad daiktai bus pristatyti tiksliai sutartu laiku?

Garantuoti šimtu procentų gali tik melagiai. Aš sąžiningai sakau – 95% atvejų pataikome į dieną, dažnai ir į valandą. Likę penki procentai – oras, avarijos, muitinės patikra. Buvo – klientė rengėsi vakarui, mes vėlome dėl vėjo Doverio sąsiauryje. Parėjom parai vėliau. Ji suprato, aš pats buvau nepatenkintas. Taip, galima žadėti tikslų laiką, bet geriau intervalą. O jei kas sako „rytoj lygiai penkiolika" – arba jie žino ateitį, arba religingai optimistiški. Mano patarimas – planuok atsargai.

Kodėl kartais vairuotojai vengia keltų ir važiuoja per Prancūziją – ar tai greičiau?

Keltai per Lamanšą patogūs, bet brangūs ir jautrūs orui. Eurotunelis greitesnis, bet kainuoja. Kai kurie renkasi keltą dėl poilsio, aš – tunelį, kai skubu. Per valandą jau Anglijoje. Prancūzijos keliai geresni nei mūsų, bet apmokestinami. Kartais važiuoji palei Prancūziją dėl kilometrų sąnaudų. Kolega Tadas važiuoja per Belgiją, sako – mažiau mokėti, nors ilgiau. Kiekvienas renkasi pagal savo piniginę ir nervus. Saugumo požiūriu skirtumo nėra, bet laiko – tikrai. Svarbu nepamesti bilieto.

Ar sekmadieniais ir švenčių dienomis galima pristatyti krovinį Anglijoje?

Galima, bet brangiau ir sudėtingiau. Didžiojoje Britanijoje sekmadieniais daug kas nedirba, o prekybos centrai apsistatę automobiliais. Į Londono centrą sekmadienį gal pagreitėsi dėl mažesnių spūsčių, bet gyvenamieji kvartalai kartais neprleidžia mikroautobusų. Buvo – atvažiavome į Readingą (pataisau – ne Readingą, o Redingą, nors lietuviškai rašoma panašiai), o vartai į kiemą uždaryti. Stovėjome gatvėje ir kraustinėjome. Šventės dar blogiau – Kalėdos, Naujieji, tuomet Anglijoje viskas stoja. Geriau planuoti darbo dieną.

Kaip vairuotojai spėja per vieną reisą nuvežti kelių žmonių daiktus?

Paprasta – imame iš skirtingų adresų, sužymime lipnia juosta, vežame į sandėlį, ten komplektuojame pagal maršrutą. Taip, tavo daiktai keliauja su kitais, bet tai neblogai – jei sužymėta teisingai. Kartais žmonės pyksta: „kam mano lovą vežėte su svetima spinta?" Todėl, kad kitaip važiuotumei pustuščiu ir mokėtum dvigubai. Jei daiktai vertingi ir klientas pageidauja – skiriame atskirą reisą. Bet čia individualus derinimas. Aš asmeniškai mėgstu, kai visas mikriukas yra vieno žmogaus – ramiau ir klientui, ir man.

Kiek laiko užtrunka muitinės patikra pasienyje su kroviniu?

Jei dokumentai tvarkingi – dešimt minučių. Jei įtartina – valanda. Po Brexit muitinė pasikeitė, dabar reikia T1 ir eksporto deklaracijų. Vairuotojai praleidžia valandas, kol patikrins. Prisipažinsiu – nežinau tiksliai visų naujausių niuansų, nes keičiasi kas kelis mėnesius. Bet mūsų logistikas tam yra visas. Saugus krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais laiku priklauso nuo popierių teisingumo. Kai popieriai neteisingi – stovi eilėje kaip pašto traukinys. Geriau vėluoti išvykimą, nei vėluoti pasienyje klausinėjant.

Dokumentai, kainos ir kiti atviri klausimai

Ar po Brexit reikia kažkokių specialių popierių vežant asmeninius daiktus?

Reikia. Tai T2L forma arba eksporto deklaracija. Jei pats krauni – privalai žinoti, kas viduje. Muitininkas paklaus: „ką vežate?" Atsakymas turi būti konkretus: „asmeniniai daiktai, perkraustymas." Jei nežinai – parašyk sąrašą anglų kalba. Kartais klientai suverčia maišus be logikos, tuomet muitinė turi teisę atidaryti ir tikrinti. Tai atima laiko. Po Brexit įsigaliojo taisyklės, kurios anksčiau egzistavo tik teorijoje. Dabar jos realybė. Pasiruošk sąrašą eksporto deklaracijai – tai dvigubai paspartins procesą.

Kiek kainuoja saugus krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais, jei pilnas automobilis?

Nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų už pilną mikriuką. Ką lemia? Kuras, maršrutas, ar reikia pagalbinių rankų, sudėtingi daiktai kaip pianinas. Žiemą kartais brangiau dėl padangų ir atsargesnio važiavimo. Vienas klientas piktinosi, kad birželį mokėjo devynis šimtus, rugsėjį – tūkstantį. Tai sezoniškumas ir kuras. Jei randi už penkis šimtus – klausk, ką gauni. Kartais tai susidėvėjusi mašina be draudimo. Aš neinu skelbti kaip pigiausias, bet pigiau nei rinkos kaina dažnai kvepia problema.

Ar galiu vežti maisto produktus, prieskonius ar sodo įrankius?

Maisto produktai ribojami. Mėsa, pienas, kiaušiniai – tikrai ne. Daržovės galbūt, bet su sertifikatais. Jungtinei Karalystei griežtos taisyklės. Sodo įrankiai, ypač purkštuvai ar kastuvai su žemių likučiais – kelia fitosanitarinį pavojų. Buvo vyrukas, bandęs vežti uogienių kolekciją į Liverpulį. Teisybės dėlei – atsiuntėm atgal, jis pyko. Geriau nepradėk. Sodo įrankiai – nuplauk, dezinfekuok, gal praleis. Bet kam to reikia? Anglijoje ir taip nusipirksi kastuvą. Neišradinėk dviračio ir nekrauk bereikalingos rizikos į mašiną.

Kas bus, jei muitinėje atidarys dėžę ir nieko nerodysiu turintis?

Tada prasideda nemalonumai. Muitininkai nėra priešai, bet atsakingi už sienas. Jei randa neaprašytą daiktą – senelio šautuvą, elektros įrankį be CE žymos – gali konfiskuoti ar skirti baudą. Kolegos reise rado svogūnėlių dėžėje. Anglija saugo ekosistemą, svogūnėliai konfiskuoti, popieriai tvarkyti tris valandas. Sąžiningai užpildyk manifestą. Net jei kvaila rašyti „dvylika lėkščių ir vienas meškiukas" – rašyk. Tvarka popieriuose lygi tvarkai galvoje. O jei slepi – rizikuoji ne tik daiktais, bet ir laiku.

Kaip teisingai supakuoti, kad niekas nesudužtų – ar tepaluoti popieriai padeda?

Pakavimo popierius – taip, bet ne bet koks. Tepaluoti popieriai, kuriuose buvo mėsa – ne. Naudok švarų banginį, putplastį, antrinių žaliavų popierių. Stiklinius daiktus apvyniok keliais sluoksniais. Svarbiausia – tuščios erdvės dėžėje. Jei leidžiasi daiktas judėti – jis sulūš. Aš matau tai nuolat. Žmonės krauna į kelioninius krepšius, o ten viskas zašokinėja kaip kokteilio trintuve. Jei tu pats nepakuoji, o mes tai darome – mes naudojamos pramoninės plėvelės. Jei pakuoji pats – geriau perdaug nei permažai. Kartono kainą pamirši, o sudužusių daiktų – ne.

Ar verta patikėti pervežimą žmogui, siūlančiam tai padaryti per Facebook grupę?

Ne, neverta, jei daiktai turi bent šiokią tokią vertę. Yra grupėse gerų žmonių, bet yra ir apgavikų. Per dešimt metų mačiau visko. Vieni pasiima avansą ir dingsta, kiti atvažiuoja su sulūžusiais vežimėliais, daiktai pasilieka kelyje. Saugus krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais laiku reikalauja atsakomybės, maršruto, draudimo. Ar brangiau? Taip, dešimt-dvidešimt procentų. Ar saugiau? Šimtu procentų. Facebooko pervežėjas nepateiks sąskaitos, o jei kas nutiks – kaltins tavo daiktus. Aš ne šališkas (arba gal šiek tiek šališkas), tiesiog mačiau ašarų.

Išvada

Saugus krovinių transportavimas į Angliją mikroautobusais laiku – tai ne mitas, bet ir ne savaime suprantamas dalykas. Reikia laiko, žinių ir žmogiško ryšio su tuo, kas veža. Jei skaitai tai ir galvoji apie savo sofa – pasitark su keliomis įmonėmis, paklausk kvailų klausimų, pažiūrėk automobilio nuotraukas. Nebūk tas, kuris renkasi pagal vieną skelbimą ir paskui raudonuoja feisbuke. Tavo daiktai nusipelno saugaus reiso, o tu ramios galvos. Tiesiog neišradinėk dviračio, kai viskas jau išrasta.