Saugus krovinių pristatymas Anglijos link su mikroautobusais – ką verta žinoti prieš ryžtantis

Per savo kažkiek daugiau nei dvidešimt metų šioje veikloje esu mačius visko. Šlovės ir pražūties, kaip sakoma. Perkraustymas į Angliją su mikroautobusu atrodo paprastas, bet tikrai toks nėra. Žmonės galvoja, kad svarbiausia – mašina ir vairuotojas. O iš tikrųjų svarbu viskas: kaip supakuota, kaip užtvirtinta, ar popieriai tvarkingi. Saugus krovinių pristatymas Anglijos link su mikroautobusais – ne vien parvaryti nuo taško A į tašką B. Tai maža ekspedicija, kurioje smulkmenos lemia rezultatą. Aš čia pasistengsiu paaiškinti kaip viskas iš tikrųjų vyksta, be gražių brošiūrų ir be bandymo apsakyti, kad viskas bus idealu. Idealu nebūna.

Prieš pakraudami – planavimas ir kiti galvos skausmai

Kiek iš anksto reikia užsisakyti mikroautobusą perkraustymui į Angliją?

Žinai, čia kaip su vestuvių planavimu – kuo anksčiau, tuo ramiau. Realiai, jei veži daiktus vasarą ar prieš Kalėdas, tuomet bent 3–4 savaitės į priekį. O jei ruduo ar pavasaris, tai kartais užtenka ir 10 dienų. Aš turėjau atvejų, kad klientas paskambina penktadienį, o išvykimas pirmadienį. Na, pavyko, bet aš pats tada beveik nemiegojau organizuodamas. Taigi, neskubink gamtos. Geriau ramiai susidėlioti sąrašą nei vakare prieš kelionę lakstyti po namus ieškant paso ir mėginant supakuot duše virtuvę.

Ar dviejų kambarių buto daiktai tikrai įtilps į mikroautobusą, ar teks rinktis sunkvežimį?

Faktas – standartinis krovininis mikroautobusas, tarkim, Mercedes Sprinter, viduje turi apie 15–17 kubinių metrų. Jeigu tu taupiai gyveni be keturių spintų ir dviejų sofų, tai tilps. Bet jei turi tą didžiulę sekciją iš tėvų laikų ir šaldymo spintelę – greičiausiai nepavyks. Aš dažnai patariu: padaryk sąrašą, tada mums paskambini, ir mes pasakom ar tilps. Kartais žmonės nustemba, kad tilps, o kartais – kad reikia dviejų reisų. Du reisai, aišku, brangiau, bet ką padarysi, jei nori viską parsivežt.

Ką daryti su augintiniais – ar galiu vežti šunį kartu kelyje į Londoną, ar reikia specialaus vežimo?

Šunys ir katės – atskira tema. Jeigu vežate kartu su savimi, turite pasirūpinti skiepų knygelėmis ir čipais. O jei klausiate ar gali gyvūnas važiuoti kartu su baldais mikroautobuso bagažinėje – ne, negali. Ten tamsu, gali perkaisti. Kartais klientai labai pyksta, kad negalima gabenti katės dėžėje šalia dviračio. Ai, suprantu, pinigai. Bet gyvūnams skirtos tarnybos yra kitos. Geriau jau pasiimkite į saloną, jei yra laisvų sėdynių. Nors ten irgi ne visada leidžiama – priklauso nuo vežėjo taisyklių.

Pakrovimas ir saugumas – čia viskas subyrės arba nesubyrės

Ar man pačiam reikia padėti krautis, ar vairuotojas atsiveža pagalbininką?

Priklauso nuo to, ką sutarti. Kai kurios įmonės duoda vieną žmogų, kitos – du. Aš asmeniškai mėgstu, kai klientas pats padeda, bent jau su smulkmenom. Ne todėl, kad mes tinginiai, o todėl, kad taip daiktai greičiau juda. Bet jei tau nugara nesveika arba gyveni šeštame aukšte be lifto – pasakyk iš anksto. Būna, kad atvažiuojame, o ten patekti galima tik pro siaurus laiptus. Tada ir vairuotojas, ir klientas, ir kaimynas žiūri į tą šaldytuvą kaip į priešą. Ir niekas nelaimi.

Kaip ten su tais tvirtinimo diržais – ar daiktai tikrai nebešios po visą bagažinę važiuojant?

Čia mano mėgstamiausia tema. Matote, yra toks dalykas – ratchet diržai. Jei vairuotojas profesionalas, jis žino, kad negalima tiesiog supilti daiktų ir uždaryti duris. Kiekviena dėžė, kiekviena spinta turi būti prispausta prie sienos. Aš esu matęs, kai blogai užtvirtinta spinta nutraukė vidinę pertvarą. Brangus remontas. Dėl to kiekvienas normalus perkraustymo mikroautobusas turi bent 6–8 tvirtinimo taškus. Bet jau ne visi naudoja. Yra tokių, kur sutaupo laiką ir tik apmeta viską plėvele. Tada važiuoji kelyje į Angliją ir girdi tą bildesį nugarą. Baisu.

Ar galima gabenti dviračius ant galinės bagažinės – jie netrukdys muitinėje?

Techniškai galima, bet aš tokio dalyko nemėgstu. Pirmiausia, dviratis ore – papildomas vėjas, svorio centro pokytis. Antra, muitininkai kartais žiūri į tokius dalykus įtariai: o gal tai ne dviratis, o kažkas kito? Na, čia jau paranoja. Bet rimtai – jei dviratis kainuoja daugiau nei du tūkstančius eurų, geriau išardyk ir sutalpink viduje. O jei senas dviratis, tai gal net verta parduoti čia, Lietuvoje. Žinok, kartais taupymas ant išorinės bagažinės baigiasi tuo, kad Anglijoje trūksta vieno stabo. Ir ką tu tada darysi? Lėktum atgal?

Kaip supakuoti stiklo durų vitriną, kad ji išgyventų kelionę iki Liverpulio – ar pakanka antklodžių?

Antklodės? Švelniai tariant – nepakaks. Stiklas, ypač didelis, turi būti sukraunamas vertikaliai, o ne horizontaliai. Reikia putplasčio kampų, kartono lakštų, o tada jau ant viršaus antklodė arba burbulinė plėvelė. Aš mačiau, kaip vežant stiklines duris į Bristolį jos sudužo tik todėl, kad dėžėje apačioje buvo paliktas mažas metalinis daikčiukas. Smūgis į duobę ir viskas – tūkstantis eurų šiukšlynui. Dėl to mes prieš kiekvieną tokią kelionę patikriname, ar viduje nėra laisvų daiktų. Atrodo, smulkmena, o garantuoja saugų krovinių pristatymą be nusivylimų.

Dokumentai, muitinė ir kiti nemalonumai

Ar būtina sudaryti daiktų sąrašą muitinei, ar galiu tiesiog parašyti „asmeniniai daiktai“?

Po 2021 metų ir to Brexit viskas pasikeitė. Dabar jau nebeužtenka parašyti „asmeniniai daiktai“ ir mostelėti ranka. Reikia orientacinio sąrašo. Nebūtinai kiekvienos šaukštelio, bet apytikslis – kokie baldai, kokia technika, kiek dėžių su drabužiais. Aš klientams duodu blanką, jie pasižymi. Kartais žmonės sako: „oi, aš pavargęs, parašysiu apytikriai“. Gerai, bet jei muitininkas atidarys ir ras chaosą – klausimų bus. Ir laiko praleisite. O laikas pasienyje, turiu omenyje Doverį arba Calais, kainuoja visiems nervus. Ypač jei eilės.

Po Brexito viskas pasikeitė – ar dabar sunkiau permuitinti krovinį vežant mikroautobusu į Angliją?

Sunkiau? Taip. Neįmanoma? Ne. Esmė ta, kad anksčiau tai buvo viena sąjunga, dabar – trečioji šalis. Reikia EORI numerio, kuris turi būti ir siuntėjo, ir gavėjo. Kartais žmonės to nežino ir mes tuomet stovime pasienyje kaip įbesti. Aš čia jau nebesusigaudau su tais naujais muitinės lapais nuo šių metų – rodos reikia priimtinumo deklaracijos, o gal jau ir nebe, jei tai perkraustymas. (turėjau omenyje ne visuomet, o tik tada kai viršijama tam tikra vertė – pataisau save). Geriausiai kreiptis į brokerį arba pasitikrinti pas muitininką prieš kelionę.

Kas jei dėžėje yra keli visiškai nauji daiktai be čekių – ar bus problemų pasienyje?

Oi, čia jautri vieta. Jei daiktai nauji, muitininkai gali pagalvoti, kad tu gabeni komercinius daiktus parduoti. O tada jau muitai, PVM ir visokios baudos. Aš patarčiau – nelaikyti daiktų su etiketėmis. Ir nenešioti tokių pakuotėse, kurios šaukteli „nauja“. Jei perkraustymas, tai perkraustymas. Kartais žmonės nuperka naują televizorių prieš išvykdami ir galvoja, kad prasmuks. Na, gal prasmuks, o gal ir ne. Aš asmeniškai nemeluoju pasienyje, nes ten jaučiuosi nejaukiai. O kai kurie vežėjai meluoja nuolat. Tai žinai – rinkis su kuo važiuoji.

Ar galima vežti maisto produktus, prieskonius, konservus – ar muitinė neužkibs?

Anglijon jau nebegalima gabenti šviežios mėsos, pieno produktų, kiaušinių. Tai – kietas draudimas po Brexit. O štai konservai, džiovinti produktai, makaronai dažniausiai praleidžiami. Bet su sąlyga – komerciniams kiekiams ne. Jei veši vieną dėžutę arbatos ir du konservus – viskas gerai. O jei dvidešimt kilogramų medaus – tada jau klausimai. Aš turėjau klientę, kuri vežė tradicinius lietuviškus lašinius savo sūnui. Teko palikti Prancūzijos pasienyje. Skanu, bet neįmanoma. Gaila, bet tokia realybė. Muitinės šunys tuos lašinius suranda akimirksniu. Nejuokauk su jais.

Kelias ir kas vyksta realiai – be literatūros

Kiek realiai trunka kelionė iš Kauno į Birminghamą su pilnai krautu mikroautobusu?

Na, matematika paprasta: apie 2100 kilometrų. Teoriškai – per dvi paras. Realiai – tris. Nes reikia miegoti vairuotojui. Nors yra tokių vilkikų, kur važiuoja su dviem vairuotojais kad keistųsi. Pataisau – su dviem vairuotojais, tada galima per 30 valandų. Bet perkraustymo mikroautobusai dažnai turi tik vieną. Taigi, sustojimai, muitinės eilės, ypač jei važiuoji per Prancūziją. Apskaičiuokite keturias dienas sau. Taip, važiuojant per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ir tunnelį. Keturios dienos – realistiškai, ypač jei ne skubus krovinys ir vairuotojas normaliai valgo poilsio.

Ar vairuotojai važiuoja be sustojimo, ar vis tiek kur nors nakvoja – mano daiktai tada saugūs?

Be sustojimo tik supermenai važiuoja, o jų šioje industrijoje mažai. Normalus vairuotojas privalo sustoti ir pailsėti. Dažniausiai nakvojama kokiame nors viešbutyje arba pakeliui saugioje aikštelėje. Dėl daiktų saugumo – jei mikroautobusas užrakintas, o bagažinė uždaryta su spyna, tai dažniausiai viskas gerai. Bet aš turiu pasakyti atvirai – vagysčių pasitaiko. Ne dažnai, bet pasitaiko. Ypač Prancūzijoje prie autostrady. Todėl nei vienas rimtas vairuotojas nepalieka rakto salone. Ir daiktai, kur vertingiausi, slepiamos po plėvele arba apačioje. Nes jei matosi televizoriaus dėžė per langą, gali pritraukti dėmesį. Aš taip darau jau dvidešimt metų ir nepasikeisiu.

Kas jei mikroautobusas suges kelyje – mano krovinys bus paliktas svetimoje šalyje?

Šito bijo daugelis. O bijoti yra dėl ko, nes ne visi vežėjai turi pakaitinę mašiną. Rimtesnės įmonės iš karto siunčia pagalbos tarnybą, o jei gedimas rimtas – perkelia krovinį į kitą mikroautobusą. Bet yra tokių... na, pavadinkime juos „optimistais“, kurie turi vieną seną tranzitą ir viltis. Sugęsta – ir ką? Stovi kelių pakraštyje tris dienas, kol suranda meistrą. Klientas paskui skambina man ir klausia ką daryti. O aš jau nebežinau ar taip bus su tavimi, bet patariu – rinkitės vežėją, kuris turi logistikos partnerius Europoje. Tada ir gedimą išgyvensite ramiau.

Ar galima vežti asmeninius daiktus kartu su verslo siunta, kad sutaupyčiau vietos ir pinigų?

Teoriškai taip, praktiškai – tai vadinama grupiniu kroviniu. Bet turi būti aiškiai suderinta. Tu negali tiesiog vakarop įmesti savo lagaminą šalia kažkokios įmonės siuntos, jei to neaptarei. Vairuotojas turi žinoti svorius, tūrius, ir kas yra kas. Aš kartais sujungiu 2–3 mažus perkraustymus į vieną reisą. Sutaupo visi. Tik štai rizika – jei vieno kliento daiktai uždelsiami, delsi ir tu. Tai ne visiems tinka. Jei tau svarbu atvežti tiksliai vietoje ir laiku – geriau mokėk daugiau ir būk vienintelis krovinys toje mašinoje. Ramiau bus.

Kainos. Atvirai. Nes apie tai niekas nekalba

Kokia reali kaina perkraustyti vieną kambarį iš Klaipėdos į Londoną – skaičiai atvirai?

Na, kadangi prašai atvirai – nuo 900 iki 1400 eurų. Jei labai mažai daiktų ir esi lankstus datoms – galima ir 800. Jei turi pianiną, seifą ir nori privažiuoti centro centre esantį butą be parkingo – 1800 ir daugiau. Kaina priklauso nuo kuro, kelių mokesčių, keltų arba tunelio bilietų. Dar – nuo to, ar reikia galvosūkių dėl parkavimo Londone. Aš pats nemėgstu slėpti skaičių. Geriau iš karto pasakau maksimumą, o paskui džiuginu nuolaida. Taip dirba normalūs žmonės, o ne tie, kurie žada 500 eurų, o paskui prideda kiekvieną kilogramą atskirai. Tos įmonės mane erzina.

Kodėl viena įmonė prašo 700 eurų, kita 1300 už identišką maršrutą – kurioj gaudyklė?

700 eurų? Tai arba grupinis krovinys, arba vairuotojas neturi draudimo, arba jis važiuos be miego. Aš nemeluosiu – mažos kainos dažnai reiškia ne kokybę, o problemą. Yra tokių, kurie paima avansą ir dingsta. Aš esu matęs. Tiesiog – paėmė 300 eurų ir telefonas išjungtas. Arba atvežė daiktus, bet apipylė vandeniu per lietų, nes bagažinė prakiurusi. Už 1300 paprastai gauni pilną paketą: pakinką, draudimą, popierius, galimybę sekti kelionę. Bet ir čia reikia akis išsiauginti. Nėra taip, kad brangu = gerai. Kartais tai tiesiog įmonė moka daugiau už reklamą Google ir tu moki už tą reklamą.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos sužinau tik kai jau reikia mokėti?

Aš pats tokios politikos nevedu, bet taip, rinkoje yra. Kai kurie priduria „mokestį už keltą“ paskutinę minutę, nors buvo žinoma nuo pradžių. Dar – „papildomas mokestis už aukštą aukštą“ arba „už neleistiną stovėjimą miesto centre“. Aš visada sakau: jei kaina žema, kažkur bus kablys. Normalus vairuotojas iškrauna per kelias valandas. Jei trunka visą dieną dėl tavo kaltės – gali prašyti papildomai. Tai ne paslėptas mokestis, o logiška pasekmė. Bet sutartyje turi būti aiškiai surašyta kas įskaičiuota. Jei nėra sutarties – bėk iš ten, nesvarbu kokia graži ant kainos lapelio.

Ar verta vežti seną spintą, jei pervežimas kainuos tiek pat, kiek nauja IKEA – atvirai?

Atvirai? Dažnai ne. Jeigu tai tavo močiutės senovinė spinta – vežk, sentimentali verta visko. Bet jei tai IKEA spinta, pirkta prieš penkerius metus, kuri ir taip griūva – palik. Aš klientams kartais sakau: neskaičiuok vieną prie vieno. Naujos sofos kaina + montavimas Anglijoje gali kainuoti 800 svarų. Pervežimas – 600 eurų. Tada vežimas apsimoka. O jei daiktas kainuoja 150 eurų ir sulūžęs – gal palikti studentams? Skambėsiu kaip konsultantas, bet per tiek metų matau, kad žmonės veža šūdą, kuris paskui metamas į sąvartyną netoli Birmingamo. Gaila gamtos.

Nuostoliai, draudimai ir atsakomybė – niūrūs, bet reikalingi dalykai

Ką daryti, jei atvykus į Mančesterį paaiškėja, kad dėžės suplėšytos ir lėkštės sudaužytos?

Pirmiausia – fiksuok viską telefonu. Nuotraukos, vaizdo įrašai, kol dar vežėjas šalia. Antra – tikrink sutartį kokia yra atsakomybė. Daugelis vežėjų turi CMR arba vietinį draudimą, bet limitai kartais juokingi – iki 500 eurų. Jei vežei porcelianą už 3000 – liūdnai. Aš asmeniškai visada raginu klientus brangius daiktus pakruo tinkamai. Dėl to stiklas jau minėjau. O jei suplėšytos pačios dėžės – greičiausiai kaltas blogas pakavimas. Bet jei dėžės šlapios – kaltas vairuotojas. Čia svarbu nepasirašyti priėmimo akto, jei neviską apžiūrėjai. Pasirašai – paskui nieko neįrodysi.

Ar reikia draudimo kroviniui, kai vežu su mikroautobusu, ar vairuotojo civilinė atsakomybė užtenka?

Civilinė atsakomybė dengia avarijos atveju padarytus nuostolius, bet ne visada. Jei vairuotojas pats nėra kaltas – jokio draudimo. Yra atskiras krovinio draudimas, kurį siūlo rimtesnės įmonės. Aš rekomenduočiau, jei krovinys viršija 5000 eurų vertę. Kaina – maždaug 1–2 procentai vertės. Atrodo kaip papildomi pinigai, bet kai matai kaip vienas staigus stabdymas Eurotunelyje gali suplešyti dėžes... Todėl aš pats visada sakau: sutaupyk kitur, o ne ant draudimo. Geriau jau atsižadėsi kokio šimto eurų, nei paskui verksi dėl sulūžusios antikvarinės komodos. Ji nebeturės nei poros.

Ar mikroautobusas gali privažiuoti tiesiai prie daugiabučio Londone, ar teks eiti iš toliau?

Londonas yra siaubas dėl parkavimo. Ypač zonos, ypač raudoni kelio ženklai. Kartais privažiuoti galima tik iki kampo, o paskui nešti lagaminus 200 metrų. Aš turėjau atvejį Noting Hil, kai turėjome tempti sofą per du kiemelius, nes gatvėje stovėjimo draudimas. Vairuotojui grėsė bauda 130 svarų. Tokių dalykų klausia iš anksto. Gerai, kad aš žinau tuos rajonus, bet jei pirmą kartą važiuoji – nepasimesk. Geriau sumokėk už papildomą pagalbą, nei paskui tampyk pats visą turtą per lietų.

Jei aš pats dar neatvykęs į Angliją, ar galima daiktus palikti sandėlyje kelioms savaitėms?

Taip, daugelis mūsų turi trumpalaikio saugojimo galimybę. Kaina – maždaug 5–10 eurų už kubinį metrą per savaitę. Bet ne visur. Yra vežėjų, kurie apskritai neturi sandėlio, o kai kurie palieka daiktus... na, sakykim, ne pačioje saugiausioje vietoje. Aš esu matęs, kur kliento dėžės stovėjo drėgname garaže prie ūkinio pastato. Neblogai, jei tai metalinis stalas, bet blogai knygoms ir drabužiams. Paklausk iš anksto: kur bus, ar sausa, ar yra apsauga. Nes jei palieki mėnesiui – gali rasti pelėsį arba sugrybus. Ir nebeaiškinti kurio vežėjo kaltė.

Ar man reikės patiems nešti daiktus į penktą aukštą be lifto, ar vyrai pasirūpins?

Aš čia turiu būti sąžiningas – priklauso nuo sutarties. Jei mokėjai už pilną perkraustymą, vairuotojas turi turėti pagalbininką ir jie turėtų nešti. Bet penktas aukštas be lifto Anglijoje... tai yra kankinystė. Net dviese. Kartais mes prisiimame, bet jei seni laiptai, siauri, posūkiai – gali atsisakyti dėl saugumo. O jei sutarei tik už transportą – tada tu neši arba samdai papildomai žmonių. Dar vienas dalykas – angliški daugiabučių laiptai siauresni nei Lietuvos. Kartais spintelė tiesiog fiziškai nepraeina. Tada reikia kranų, o tai jau kosminės kainos. Geriau žinoti tai iš anksto.

Ar galima gabenti ginklus, alkoholį ir juvelyrinius dirbinius mikroautobusu perkraustant?

Alkoholis – taip, asmeniniams kiekiams. Ginklai – ne, nebent turi specialius leidimus abiejose šalyse, o tokių paprastai niekas neturi. Juvelyriniai dirbiniai – taip, bet geriau turėti sąrašą ir vertę. Aš patarčiau vertingus daiktus vežtis su savimi į saloną, o ne kišti į bagažinę. Nes jei kas atsitiks – draudimas vėlgi gali nepadengti. O dėl alkoholio – aš nežinau tikslaus litražo kurį muitinė toleruoja, bet butelis vyno ar dvi skardinės alaus tikrai nebus problema. Bet visas tavo tėvo vyno rūsys – čia jau komercija arba saviveikla muitinei pro akis nepraslys.

Išvada

Saugus krovinių pristatymas Anglijos link su mikroautobusais – tai ne magija, o darbas. Reikia laiko, kantrybės ir žmogaus, kuris supranta, kad už krovinį atsakingas ne Google algoritmas, o jis pats. Aš per dvidešimt metų išmokau, kad pigiau ne visada reiškia blogiau, o brangiau – ne visada saugiau. Svarbiausia – akys ir smegenys renkantis partnerį. Jeigu perskaitei iki čia, jau žinai daugiau nei pusė rinkos. Sėkmės judant į naują vietą – ta bus gera, jei daiktai atvyks sveiki ir tu būsi tam pasiruošęs.