Saugus krovinių pervežimas į Angliją su atsekimu – ką verta žinoti prieš renkantis vežėją

Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau dvidešimt trejus metus, gal kiek daugiau – jau nebeskaičiuoju. Daugiausia sukame tarp Lietuvos ir Anglijos: Londonas, Birmingemas, Bristolis, Mančesteris, kartais net Škotija. Klientai nuolat klausia ne tik apie kainą, o ar tikrai saugu, ar galės matyti, kur daiktai. Šiandien apie tai ir pakalbėsiu – kaip vyksta saugus krovinių pervežimas į Angliją su atsekimu. Be vadovėlinių frazių, tiesiog taip, kaip paaiškinčiau kaimynui, kuris kraustosi į Brėmeną... o ne, į Braitoną. Pasakysiu ir apie gerus dalykus, ir apie tuos, kurių niekas neparašo gražiose svetainėse.

Prieš pakrovus – ką svarbu apgalvoti

Kaip iš viso veikia tas sekimas? Ar mano sofai reikia telefono?

Sekimas vyksta ne pačiai sofai – nors būtų smagu – o fūroje. Mes montuojame GPS įrenginį, kuris siunčia signalą kas kelias minutes. Jūs gaunate nuorodą ir matote žemėlapį. Sistema parodo greitį ir kryptį – smulkmena, bet ramina nervus. Kartais programa rodo kelių minučių vėlavimą, bet tai normalu. Jeigu krovinys grupinis, fūroje bus kelių klientų daiktai, tačiau sekimas vis tiek stebi visą transporto priemonę, ne atskiras dėžes.

Kiek dienų dažniausiai važiuoja fura iš Vilniaus į Londoną?

Paprastai kelionė trunka tris–penkias dienas, priklausomai nuo krovinio dydžio. Jei vežame dalinį reisą, pirmiausia renkame siuntas Lietuvoje. Ferry bilietai, eilės Doverio uoste, oras – viskas įtakoja. Buvo atvejų, kai dėl audros keltas neplaukė pusdienį. Vairuotojai privalo laikytis poilsio laiko, todėl naktimis jie miega. Tai saugiau, nors kai kam atrodo per lėta, bet taip yra.

Ar mano daiktai bus su kitų žmonių daiktais toje pačioje fūroje?

Dažniausiai taip, jei renkatės grupinį gabenimą. Fūros didelės, daiktai sukrauti tvarkingai, dažnai atskirti. Bėda ta, kad kai kurios įmonės apie tai nepasako – sukrauna penkių klientų daiktus be jokios tvarkos. Aš tai mačiau. Yra buvę, kad klientas rado svetimą krepšį savo dėžėje – komiška, bet nemalonu. Sąžiningas vežėjas visada pasako, ar tai pilnas krovinys, ar dalinis. Jeigu norite absoliučios ramybės, rinkitės pilną fūrą, nors kaina didesnė.

Koks draudimas galioja pervežant krovinius į Angliją?

Galioja CMR konvencija ir vežėjo civilinės atsakomybės draudimas. Pagal CMR, jei krovinys dingsta, kompensacija... hmm, tikslaus skaičiaus neprisiminsiu, gal aštuoni eurai už kilogramą – nesu šimtu procentų tikras. Bet principas toks: draudimas yra, tik ne viskas apmoka pilnai. Brangių daiktų – paveikslų, antikvariato – nepakuokite be papildomo draudimo. Standartinis CMR neatperka kelių tūkstančių vertės meno. Čia patikėkit.

Ar saugu siųsti vertingus daiktus – televizorių, kompiuterį?

Saugu, jei gerai supakuoti. Paprasčiausias būdas pražiopsoti problemą – daiktą įmesti į fūrą be originalios dėžės. Prieš metus vežėme televizorių iš Kauno į Londoną. Jis pats supakavo, mes irgi nepaklausėm. Atidarius Birmingeme – ekranas trupėjęs. CMR draudimas tai dengė, bet vargo buvo. Kompiuterius geriau vežti rankinėje. Bendras dėsningumas: vertingiausi daiktai turi būti arčiau kabinos, o ne prie galinių durų.

Ar pristatys tiesiai prie durų, jei gyvenu mažam kaime Anglijoje?

Teoriškai taip, bet angliški kaimo keliai siauri. Kartais fūra netelpa pro vartus. Buvome Hartforšyre – neatsimenu kaimo pavadinimo – ten privažiavome iki gatvės galo, o toliau tik trijų metrų plotis. Klientas atėjo su furgonu ir mes perkrovėme. Tai normalu. Svarbu iš anksto pasakyti, koks privažiavimas. Jei prie pagrindinio kelio – jokių problemų. O jei giliai kaime – gali tekti susitikti tinkamesnėje vietoje.

Kelias ir sekimas – kas vyksta realiai

Kokia programa (nors tiksliau – sistema) naudojama daiktams sekti?

Dauguma fūrų turi GPS, prie kurio prisijungiate per naršyklę. Kartais siunčiame „Trackmet“ platformą – oi, tikriausiai ne „Trackmet“ (taip rašydamas pagalvojau apie šuns sekiklį), o „TrackMee“ ar panašiai. Principas tas pats: matote tašką žemėlapyje. Kai kurie vairuotojai turi telefoną su dalijimosi funkcija. Tai irgi veikia, nors neatrodo taip įspūdingai. Svarbu, kad duomenys atnaujintųsi bent kas 5–10 minučių, o ne kartą per dieną.

Ar GPS visada rodo tikslią vietą, ar būna klaidų?

Būna klaidų. Signalas „pakimba“ tunelyje, ir paskutinė žinoma vieta – Kento apylinkės, nors fūra jau uoste. Vairuotojas juokdavosi, kai klientas skambindavo ir klausdavo, kodėl stovime miške. Miške nestovime, ryšys dingo. Kartais rodo senus duomenis, jei sistema nepasiupdate. Nesijaudinkite, jei kelias valandas ta pati vieta. Paskambinkite mums, pasitikslinsime tiesiogiai. Dažniausiai viskas tvarkinga.

Ar vairuotojas man atsakys jei paskambinsiu pakeliui?

Geriau neskambinkit tiesiogiai be reikalo. Vairuotojas važiuoja, o Anglijoje baudos už telefoną vairuojant – didelės. Jis gali neiškelti ausinių. Mes tikriname pozicijas centralizuotai, o jei reikia, perduodame žinutę. Buvo, kad klientas skambino kas pusvalandį – tai trukdo. Suprantu jūsų jaudulį, bet saugumas kelyje svarbiau. Rašykite žinutę, vairuotojas perskaitys per sustojimą.

Kas nutinka, jei fura sugenda kelyje į Angliją?

Sugenda. Praeitą žiemą netoli Liuksemburgo fūra užgeso – variklio gedimas. Sekimas parodė, kad stovime keturias valandas, klientai nerimavo. Gedimas nutiko vėlai vakare, tamsa, lietus – vairuotojas iš pradžių pats bandė taisyti, bet be šansų. Teko siųsti kitą fūrą, perkrauti. Tai užtruko parą. Sekimas čia padeda – matome, kad kažkas ne taip, ir reaguojam operatyviai. Daiktai lieka saugūs, fūra užrakinta. Bet vėlavimas – realybė, su kuria reikia skaitytis.

Ar galima stebėti temperatūrą jei vežu jautrius daiktus?

Paprastai ne, nebent užsisakote temperatūros kontroliuojamą transportą. Standartinė fūra neturi termometro internete. Kai vežame pianinus ar senovines lenteles, rekomenduojame papildomai apsaugoti nuo drėgmės. Anglijos klimatui tai retai pavojinga. Jei labai jautrūs daiktai – aliejiniai dažai, elektronika – žinome, kur statyti toliau nuo šaldymo agregato. Bet realaus laiko temperatūros stebėjimas – prabanga, kurią turi ne visi vežėjai.

Ar sekimo nuoroda veikia ir Anglijoje, kai jau nebe ES?

Veikia. GPS nurodo koordinates, o ne naudojasi jūsų telefono tarifu. Dėl sekimo platformos – jei serveriai Lietuvoje, jums reikia interneto. Anglijoje mobilus internetas brangokas, bet tai jūsų plano reikalas. Kartais klientai skambia, kad nuoroda neatidaro – dažniausiai naršyklės problema. Anglijos keliai kitokie, greičio kameros gausiau, bet vaizdas iš palydovo toks pat. O jei nustoja – paskambinkite mums.

Ar muitinėje krovinys iškraunamas ir ar tada nebėra jo galima sekti?

Muitinėje gali tikrinti. Tada fūra atidaroma, dėžės apžiūrimos, jei reikia. Sekimas vyksta toliau, nes jis fūroje. Blogiausia, kai įmonės slepia, kad krovinys laikomas terminale dviem dienom, o jums sako, kad transportas vėluoja. Po Brexit reikia EORI numerio, prekių aprašymo. Nesudėtinga, bet užima laiko. Ir dar – Anglijos muitininkai kartais būna pedantiškesni nei prancūzai, nors tai subjektyvu. Jeigu dokumentai tvarkingi – pravažiavimas vyksta sklandžiai. Būna ir nesklaundžiai.

Kodėl sekimas kartais rodo tą pačią vietą kelias valandas iš eilės?

Signalas užmiega. Dažniausiai transporto priemonė stovi, o sistema taupo bateriją ir nesiunčia duomenų taip dažnai. Arba vairuotojas išjungė variklį. Kartais ryšio spragos – ypač Vokietijos kalnuose ar Prancūzijos kaime. Nesiunčiu atnaujinimų kas sekundę – nereikia. Svarbu pamatyti bendrą vaizdą: išvyko, kėlėsi, nusileido Anglijoje. Jeigu stovi ilgiau nei pusdienį – skambiname mes patys ir aiškinamės.

Kai nutinka problemų – juk nutinka

Ar buvote turėję situacijos, kai tiesiog prapuolė dalis krovinio?

Pripažinsiu – taip, buvo, bet ne pas mus. Klientas kreipėsi po neaiškios firmos, žymėjusios „saugus gabenimas su atsekimu“. Ji perdavė krovinį subrangovui be apskaitos. Dingo dėžė. Mes radome ją sandėlyje netoli Lutono. Įmonė nepasisako, kur yra tavo daiktai – štai kur bėda. Kai viskas dokumentuojama, daiktai fotografuojami pakrovimo metu, dingimas neįmanomas. Blogi vežėjai praranda daiktus dėl atminties trūkumo, o ne dėl vagystės.

Ką daryti jei gavau daiktus, o šaldytuvas įbrėžtas?

Fotografuokite iš karto. Prieš pasirašant važtaraštį, apžiūrėkite daiktą. Jeigu vežėjas spaudžia greitai pasirašyti ir sako, kad „nieko tokio“, nesileiskite. Pasirašę be pastabų, vėliau beveik nebeturite šansų. Buvę atvejų, kai įmonės nutyli apie pažeidimus draudimui. Fotografuokite net mažiausius įbrėžimus. Vieną kartą klientas pamatė nutruškusią plastmasę ant šaldytuvo, o vežėjas tvirtino, kad taip buvo pakrovimo metu. Be nuotraukos – žodis prieš žodį. Jūs turite teisę aktuoti.

Ar būna vėlavimų ne dėl vežėjo kaltės?

Žinoma. Praeitą žiemą Doverio uoste keltas atšauktas dėl audros. Fūra su dviejų šeimų daiktais stovėjo 30 valandų. Sekimas rodė tą patį tašką, o aš pats neišjungiau telefono – skambėjo be perstojo. Vairuotojas miegodavo kabinoje. Tiesa, audra buvo tokia, kad net uosto darbuotojai nenorėjo eiti į lauką, tai ko jau ten vairuotojui. Tokiu atveju niekas nekaltas. Būna avarijos kelyje, uždarytos magistrales. Realybė tokia, kad pristatymo data – orientyrinė. Planuokite sau maržą.

Kas jeigu aš negaliu priimti krovinio sutartu laiku Londono centre?

Londonas – pragaras vairuotojui. Parkavimas brangesnis nei jūsų pietūs restorane. Jei negalite priimti, daiktai gali būti saugomi sandėlyje, bet Londone tai kainuoja. Kartais sutinkame klientą prie pakraščio – Croydonas, Ilfordas, kur yra kur pasistatyti. O jei centre prie Baker Street – ten be leidimo stovėti negalima. Turime derėtis dėl laiko kai mažesnė eismo apkrota. Atsarginis variantas – perkrovimas į mažesnį furgoną. Brangiau, bet jei kitaip neįmanoma, taip darome.

Ar tikrai saugu palikti fūrą su daiktais nakčiai stovėjimo aikštelėje?

Sąžiningai – saugiau stebimose aikštelėse, bet kai kurie vežėjai taupo ir palieka fūras paprastose stovėjimo aikštelėse prie autostradų. Mes reikalaujame statyti tik saugiose zonose. Fūros turi signalizacijas, durys užrakintos. Tačiau poilsio aikštelėje prie autostrados Prancūzijoje – niekas neužtikrins absoliučios garantijos. Vagysčių reta, bet pasitaiko. Ypač jei mato netvarkingą krovą. Mes renkamės tylesnes vietas, net jei reikia važiuoti atokesnėmis gatvėmis.

Kaip atskirti sąžiningą įmonę nuo tos, kuri tik apsimeta, kad turi sekimą?

Paprašykite pavyzdžio. Pasakykite: „gal gali parodyti, kaip atrodo sekimo nuoroda?“ Jeigu pradeda šnekėtis per petį – blogas ženklas. Arba žada sekimą, bet turi tik vairuotojo telefoną, kurį galima išjungti. Tikras sekimas reiškia ryšį su transporto priemone. Dar vienas ženklas – jei kaina gerokai žemesnė ir žada per parą. Tada dažnai net nežino, kur jūsų daiktai. Pasitikrinkite forumuose. Žmonės ten rašo netvarkingai, bet tiesą.

Dokumentai, kainos ir paskutiniai patarimai

Ar po Brexit reikia kažkokių specialių popierių?

Reikia. EORI numeris – privatus arba įmonės. Prekių aprašymas lietuvių ir anglų kalbomis sąskaitoje. Kartais muitinė nori įsitikinti, kad nevežate prekių pardavimui. Neišsigryninkite – tai normalu. Brexit pasikeitė, bet tragedijos nepadarė. Kainos kavos Anglijoje pakilo, o mes vis dar vežame. Kai kurie klientai galvoja, kad Brexit viską uždraudė – ne, tik apsunkino biurokratiją. Svarbiausia tvarkinga dokumentacija, kai daiktai nauji – reikia įrodyti, kad ne importuojate komerciškai. Jei naudoti namų apyvokos daiktai – užtenka deklaracijos. Muitinės tarpininkas padeda.

Ar galiu sumokėti grynaisiais kai daiktus pristatys?

Mes pirmenybę teikiame pavedimui prieš išvykstant. Grynieji sukuria daugiau popierių, o jei reikia sąskaitos su PVM – pavedimas paprasčiau. Bet jei neturite pasirinkimo, galima atsiskaityti ir grynaisiais pristatymo metu. Svarbu gauti kvitą, pasirašymą. Kartais klientas atiduoda svarus sterlingus – technically fine, tik kursas mums ne toks palankus. Tada pritaikome realų keitimo kursą. Pavedimas prieš kelionę – saugiausias būdas abiems pusėms.

Kiek maždaug kainuoja pervežimas šeimos namų daiktų į Londoną?

Maždaug – nuo septynių šimtų iki tūkstantio penkių šimtų eurų standartiniam dviejų kambarių butui. Kaina priklauso nuo kubų. Jeigu daugiau nei dvidešimt kubinių metrų – gali prireikti didesnės fūros. Grupinis gabenimas sumažina kainą, bet trunka ilgiau. Sezonas irgi įtakoja – rugpjūtis ir rugsėnis pats įkarštis. Tada kainos kyla. Nepasitikėkit siūlymais pigiau nei penki šimtai eurų fūrai – tai greičiausiai be draudimo arba be sekimo. O jei be sekimo – nežinote, kur daiktai.

Jeigu turiu tik dviratį ir keturias dėžes – ar apsimoka siųsti fūra?

Atvirai – mažai apsimoka. Geriau naudokitės kurjerių paslaugomis, jei neskubate. Mes fūra vežame paletes arba pilnus butus. Jūsų dviratis ir keturios dėžės grupiniame reise gali atsirasti, bet kaina bus didoka. Bandau neprarasti kliento, bet jums bus pigiau per DPD. O jei priklauso nuo kitų siuntų, lauksite savaitę. Paskambinkite, apieškom galimybę, bet nežadėsiu efektyviausio varianto. Tiesa, jei dėžės didelės ir sunkios, fūra vis tiek gali būti geresnis variantas nei siuntų tarnyba, kuri atsisako pakelti.

Koks pats svarbiausias dalykas renkantis pervežimą į Angliją?

Pasitikėjimas, o ne kaina. Mačiau pervežėjų, kurie žadėjo sekimą ir auksines rankas, o paskui dingo. Pasiūlykite susitikti, paklauskit, ar jie patys veža, ar perduoda kažkam kitam. Jei pašnekovas vengia atsakyti tiesiai – blogas ženklas. Saugus krovinių pervežimas į Angliją su atsekimu – ne tik GPS taškas. Tai komanda, kuri prisiima atsakomybę. Pasitikrinkite artimiausius reisus, bet svarbiausia – ar girdite nuoširdumą. Geras jausmas po pokalbio – geriausias indikatorius.

Iš tiesų viskas susiveda į paprastus dalykus: ar matote, kur fūra, ar kas atsako už krovinį, ar drąsiai galite paskambinti pervežėjui vidury nakties (nesijaudinkite, mes nemiegame tik tada kai važiuojame patys). Saugus krovinių pervežimas į Angliją su atsekimu – tai rūpestis, kurį derėtų patikėti tiems, kas ne pirmą kartą kerta La Manchą. Nepirkite katės maiše dėl gražaus žodžio. Klauskite, tikrinkite, lyginkite. Sėkmės kraustantis. Jei kils dar klausimų – rašykit.