Saugus krovinių draudimas Anglijos kryptimi nuo pažeidimų

Žinai, jei jau ruošiesi kraustytis į Angliją ar siunti ten vertingus daiktus, draudimas – tai ne popieriaus gabalas, kurį paslepi stalčiuje. 24 metus vežioju krovinius į Londoną, Braitoną, Birmingemą ir galiu pasakyti: kelias šiukšlus būna. Saugus krovinių draudimas Anglijos kryptimi nuo pažeidimų nereiškia, kad niekas nenutiks. Reiškia, kad jei nutiks, nenuskesi finansiškai. O kas nutinka dažniausiai? Maži įbrėžimai, sulaužytos kojos, drėgmė. Dėl to verta žinoti, kaip viskas veikia, kol dar niekas nepakrauta.

Ką verta žinoti pirmiausia

Ar man tikrai reikia drausti daiktus keliaujančius į Angliją?

Na, jei vežioji tik dvi dėžes su rūbais, tai gal ne. Bet jei tarp jų yra televizorius, stalas, kompiuteris – mano patarimas drausti. Kad ir kaip gerai supakuotum, kelionė iki Londono trunka kelias dienas. Kartais bunga, kartais krovinys persikrausto mašinoje. Mačiau, kaip nieko neįtartina dėžė atvažiavo į Mančesterį visai sugniuždyta. Be draudimo – lieki tu, savo problemom ir savo piniginėm. Nors... jei daiktai seni ir verti 50 eurų, gal neverta. Čia tavo skaičiavimas.

Kas bus jei vežėjas sako, kad jis viską padengs be popierių?

Šitas mane kartais net pykdo, atvirai pasakysiu. Yra tokių vairuotojų ir įmonių, kurios žada auksą ant popieriaus, bet paskui dingsta arba sako „oi, bet jūs pati kalti“. Jei nėra draudimo poliso, nėra ir tvirtinimo. Tik žodis. Aš per savo praktiką mačiau, kaip klientas patikėjo „draugišku“ vežėju, o kai sofą subraižė kelyje, vyras tiesiog nebeatsiliepė į skambučius. Oficialus saugus krovinių draudimas Anglijos kryptimi – tai tavo garantija, kad nebūsi vienas su sulaužyta kėde tuščiame bute Londone.

Kuo skiriasi krovinių draudimas nuo CMR atsakomybės?

Čia visi painioja. CMR – tai vežėjo atsakomybė, bet ji ribota. Pagal tarptautines taisykles už kilogramą moka kokią eurų sumą. Realybėje jei tavo kėdė sveria 10 kg, o kainavo 800, CMR atiduos gal šimtą. O draudimas – jau tikras. Jis dengia visą deklaruotą vertę, jei tik įrodyta, kad pažeidimas atsirado transportuojant. Aš sakau klientams: CMR – kaip pagrindinė apsauga, o draudimas – kaip striukė per lietų. Būna šilta ir be striukės, bet jei pila, tai pila.

Ar galiu apdrausti ir senus, ir naujus baldus?

Gali. Amžius neribojamas, bet vertė turi būti reali. Negali apdrausti 15 metų sofos už keturis tūkstančius, jei jos rinkos vertė du šimtai. Draudimo bendrovė tiesiog nusijuoks. Būna klientų, kurie bando. Aš suprantu – emocinė vertė. Mano patarimas: rašyk tikrą kainą, kurią sumokėtum rinkoje šiandien. Naujus baldus apdrausti lengviau, nes yra sąskaitos. Seniems kartais reikia nuotraukų. Idealu prieš pakrovimą nufotografuoti kampą, kur subraižytas ar įskilęs. Bet jei nenori – tavo reikalas.

Kiek daiktų apskritai galima apdrausti vienu kartu?

Kiek telpa į mašiną ar konteinerį. Šimtas, du šimtai – skaičius neribojamas. Svarbu, kad visi būtų įtraukti į daiktų sąrašą. Kartais būna, kad žmonės paskutinę sekundę įmeta krepšį, kokį šaldytuvą, ir galvoja – oi, niekas nepastebės. Pastebi. Ir jei to daikto nėra sąraše, draudimas jo nepadengia, net jei jis sugedo. Todėl sąrašas turi būti pilnas. Kartais net ir batų dėžė turi patekti į dokumentus. Skamba beprotiškai? Taip. Bet taip veikia.

Ką reiškia praktiškai saugus pervežimas

Ar daiktus apžiūri prieš pakraudami į mašiną?

Turėtų. Normali įmonė tai daro. Aš asmeniškai vaikščioju su klientu ir fiksuoju: čia jau buvo įbrėžimas, čia stiklas sveikas. Tai apsaugo mus abu. Bet žinok, ne visi tai daro. Būna, vairuotojas skuba į Doverio keltą, kyla skubos reikalas, ir viskas vyksta labai greitai. Aš to nedaryčiau (pats darydavau visada), tačiau realybė yra kitokia. Geriausia tau pačiam nufotografuoti vertingus daiktus prieš pakrovimą. Telefonas kišenėje – nufotografuoji per penkiolika minučių. Paskui ramiau.

Kas jei aš pats pakavau daiktus – ar draudimas vis dar galioja?

Galioja, bet su sąlyga. Jeigu daiktai supakuoti neprofesionaliai ir nuo to kilo žala – dalis atsakomybės gali nukristi ant tavo galvos. Pavyzdys: prieš porą metų klientė pati suvyniojo porcelianą į popierinį rankšluostį. Gerai? Ne. Mašinoje drėgmės padaugėjo, kelias per Lenkiją buvo lietingas, ir indai sulipo. Draudimas nepadengė visko, nes pakavimas buvo... na, silpnas. Jei pakavai pats, įkelk į fotografijas kaip supakavai. (O galimai padeda – bent jau mano praktikoje padėdavo.) Bet jei gali – verčiau mokėk žmonėms, kurie moka. Apsimoka.

Ar draudimas galioja ir kėlėjams Londone, ir kauniečiams?

Galioja visiems, kurie dirba su tavo kroviniu pagal sutartį. Jei Anglijos pusėje samdai atskirą komandą kroviniui iškrauti – jie turi būti įtraukti į grandinę. Kartais klientai manęs klausia, ar gali patys draugus iškviesti į pagalbą Notinghame. Gali. Bet jei draugas numeta televizorių – draudimo bendrovė gali pasakyti, kad tai nebuvo profesionalus kėlimas ir atsisakyti mokėti. Aš tokių atvejų mačiau. Ne dėl to, kad draugai blogesni, o todėl, kad nėra sutarties. Dokumentai. Dokumentai viską sprendžia. Retai kada kitaip.

Ką daryti jei dėžė su daiktais gerai neatrodo pasiekus Braitoną?

Fiksuok iš karto. Nesiimk nieko išpakuoti be liudininko ar be vežėjo žinios. Nufotografuok iš visų pusių. Parašyk aktą. Jei nesiimsi išpakuoti – galvojimas kitą dieną? Kaip tik turi tai padaryti vežėjui akivaizdoje arba nedelsiant pranešti. Realiai, žmonės kartais pamato subraižytą kampą ir galvoja – nu, nieko tokio, aš pats kaltas. O paskui skambina po savaitės. Draudimas jau gali rodyti pirštus, kad neįrodyta, jog taip atsitiko pervežimo metu. Greitis čia yra tavo draugas. Jeigu gali, skambink dar tą pačią dieną. Faktas.

Ar galiu į kelionę įmesti dalykų paskutinę minutę – ar jie dengiami?

Gali įmesti, bet drausti juos – jau problema. Mėgstamiausias klientų triukas: prieš pat išvažiavimą primeta kuprinę, dviratį, dar kažkokią dėžę. Jei daikto nėra preliminariame sąraše, draudimo bendrovė turi teisę jo nepripažinti. Buvo atvejis – verslininkas įmetė brangų nešiojamą kompiuterį. Mano mašinoje. Paskui jis neišliko. (Ai, ne, ne mano mašinoje, atsiprašau, kolegos mašinoje.) Ir kolega neturėjo jo sąraše. Žodžiu, gavai daiktų, bet draudimo – nulis. Rašyk sąrašą maksimaliai tiksliai. Paskui galima prikrauti bet ko, bet dengia tik tai, kas juoda ant balto.

Bėdos, kurios nutinka kartais, o kartais – dažnai

Mano sofa įbrėžė kita sofa – ar čia draudimo case'as?

Taip, jei abu daiktai apdrausti. Tai vadinama vidiniu sugadinimu. Būna, mašinoje daiktai juda, nors ir atrodo sustringę. Kartais vežėjas nepakankamai apkala viduje medžiagom. Kartais klientai patys prašo sutalpinti daugiau, nei telpa. Aš atsimenu perkraustymą į Oksfordą – dvi sofos. Viena odinė, kita audinė. Audinė gavo įbrėžimą iš odinės sagos. Buvo apdrausta. Gauta išmoka. Bet jei vežėjas perspėjo, kad perteklius pavojingas, o tu pasakei „darykite“ – gali būti kad ir problemų. Skaityk tai, ką pasirašai. Kartais žmonės pasirašo visokius popierius, kurių neskaito.

Kaip įrodyti, kad pažeidimas atsirado transportavimo metu, o ne anksčiau?

Čia turbūt pats sunkiausias dalykas. Mačiau, kaip draudikai ieško skylės. Turi būti įrodymų grandinė. Nuotraukos prieš pakrovimą. Aktas pristatymo metu. Ir svarbiausia – laikas. Jei praneši per tris dienas, šansai geri. Jei po mėnesio – jau praradai. Buvo mano klientas, kuris rado įskilusią veidrodį tik po dviejų savaičių. Jis sakė, kad tik tada išpakavo. Draudikas abejojo. Galų gale sumokėjo, bet tik pusę. Nežinau ar čia buvo sąžininga. Turbūt taip jau yra kai nėra foto prieš. Todėl aš kartoju kaip papūga: fotografuok, fotografuok, fotografuok.

Ar draudimas padengia jei mano daiktai šlapi dėl prastos paklotės?

Jei tai vežėjo kaltė dėl prastos paklotės ar sandaraus furo neuzdarymo – taip, dengia. Bet jei lijo 20 valandų ir krovinys buvo sandėlyje, kur stinga stogas... na, čia kita situacija. Aš esu turėjęs kelionę į Bristolį per rudenį. Paklotė buvo ne ta, kokia turėjo būti, ir vanduo praėjo pro šonus. Baldai šlapi. Laimei, draudimas veikė, nes fura buvo mūsų ir mes prisiėmėm kaltę. Bet jei daiktai stovėjo kliento garaže prieš tai ir jau buvo drėgni? Tada ne. Drėgmės šaltinis turi būti transportas, o ne tavo rūsys.

Kas jei dėl muitinės patikros Anglijoje kažką sulaužė?

O čia jau slidus ledukas. Muitininkai turi teisę atidaryti. Jei atidarė ir kažką sugadino, techniškai tai turėtų dengti vežėjo arba tavo draudimas, bet... atvirai, nesu šimtu procentų tikras kaip ten su muitinės veiksmais. Man atrodo, kad jei tai buvo privaloma patikra ir jie atsargiai atidarė, draudimas gali partesti šuniui ant uodegos. Kita vertus, jei dėl to, kad fura pasirinkta atsitiktinei patikrai, ir muitininkai kažką sulaužė... nežinau, turbūt reikia atskiro tyrimo. Aš asmeniškai raginu klientus pakuoti taip, kad atidarymas nekeltų rizikos. Ir jei vertinga – siųsk atskirai per kurjerį. Saugiau bus.

Ar yra limitas kiek galiu prašyti už sugadintą televizorių?

Yra, bet jis vadinasi „tikroji vertė“. Negali prašyti dviejų tūkstančių už televizorių, kuriam jau penkeri ir kurio rinkoje naujas kainuoja šešis šimtus. Draudimo principas – grąžinti į buvusį stovį, o ne padaryti tave turtingesnį. Kartais klientai pyksta. Sako, aš mokėjau tūkstantį prieš penkis metus. Atsakymas: taip, bet dabar jis tiek nekainuoja. Būna, kad bendrovė pasiūlo remontą arba atstato vertę. Jeigu televizorius buvo visiškai naujas, turi sąskaitą – galbūt gausi visą sumą. Realybėje draudikai skaičiuoja nusidėvėjimą. Tai nemalonus faktas, bet faktas.

Pinigai – kiek ir už ką

Kiek kainuoja apdrausti krovinį vertą 15 tūkstančių eurų?

Žiūrėk, paprastai tai yra nuo 0,3% iki 1,2% krovinio vertės. Už 15 000 eurų gali mokėti nuo 45 iki 180 eurų. Platus intervalas, nes priklauso nuo rizikos. Ar tai baldai? Ar elektronika? Ar meno kūriniai? Ar fura važiuoja tiesiai, ar su perkrovimais? Aš dažniausiai perku (oi, ne – perku, žinoma) draudimą per partnerius ir gauname geresnę kainą nei individualus pirkėjas. Bet jei eisi pats į draudimo tinklalapį, gali ir brangiau išeiti. Verta klausti vežėjo, ar jie turi sutartis. Sutaupai ne vieną eurą.

Ar reikia sąskaitų faktūrų daiktams, kuriuos apdraudžiu?

Ne visada, bet labai pageidautina. Naujiems daiktams – taip, sąskaitos faktūros yra auksas. Seniems – gali pakakti nuotraukų ar rinkos įvertinimo. Buvo atvejis, kai klientas vežė antikvarinį kilimą į Kembridžą. Sąskaitos neturėjo, nes paveldas iš močiutės. Draudimas priėmė vertę, nes buvo senas ekspertizės aktas. Bet be nieko – bus sunku. Aš patariu: jei perki naują šaldytuvą prieš kelias savaites – neišmesk sąskaitos. Padėk į saugią vietą. Kartais tenka ją pateikti. Beje, jei daiktas dovana – nieko blogo, tiesiog nurodyk rinkos kainą realiai.

Ar draudimas brangina perkraustymą į Londoną dvigubai?

Ne, tikrai ne dvigubai. Tai mitas. Perkraustymas į Londoną ir taip kainuoja. O draudimas – tai tarsi arbatpinigiai prie sąskaitos. Na, gal ne arbatpinigiai, bet procentas. Daug klientų mane klausia, ar verta taupyti šitoje vietoje. Aš sakau: jei perkraustymas kainuoja 3000, o draudimas – 80, ar tikrai nori rizikuoti 15 000 vertės daiktais dėl 80 eurų? Skaičius kalba pats už save. Kartais žmonės taupo ten, kur nereikia, o paskui gauna sąskaitą iš taisyklos už 900. Nelogiška. Bet žmonės emocijos, ne logika.

Kada moku už draudimą – prieš ar po pakrovimo?

Prieš. Visada prieš. Draudimas negali veikti atgaline data, tai ne laiko mašina. Kartais klientai nori apdrausti kai jau pakrauta. Ne, taip nedirbame. Polisas turi būti išduotas iki furos pajudėjimo iš taško A. Aš pats pasiūlau sutvarkyti draudimą likus savaitei. Ramiau mums visiems. Būna, kad skubūs klientai skambina penktadienio vakarą, o šeštadienį jau išvykimas. Aš stengiuosi padėti, bet jei draudimo bendrovės nedirba savaitgalį... na, tu supranti. Neturėk tokių vilčių. Tvarkyk iš anksto. Ankstesnis, tuo geriau.

Ar galiu apdrausti tik elektroniką, o baldus palikti be apsaugos?

Gali. Draudimas nėra "viskas arba nieko". Gali rinktis. Daugelis taip ir daro – apdrausti kompiuterius, planšetes, televizorius, o baldus palieka CMR atsakomybei. Aš nesakau, kad tai protinga, nes baldas irgi kainuoja, bet finansiškai tai turi prasmę. Elektronika jautresnė. Būna, kad žmonės draudžia tik daiktus, kuriuos galima subraižyti ar visai prarasti. O stalas? Na, stalą gali pataisyti. Nors brangų stiklinį stalą... oi, stiuko, turėjau galvoje stiklo, atsiprašau. Žodžiu, taip, selektyvus draudimas galimas. Tik aiškiai pasakyk, ko nori, kad sąraše nebūtų sumaišymo.

Kai viskas jau įvyko

Kiek laiko trunka draudimo išmoka jei daiktai sulūžę Oksforde?

Paprastai nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių. Viskas priklauso nuo dokumentų. Jei turi aktą, nuotraukas, sąskaitas – greičiau. Jei draudikui kyla klausimų – ilgiau. Buvo toks atvejis Liverpulyje... oi, ne, Mančesteryje, du skirtingi klientai, supainiojau. Vienas pateikė viską per dvi dienas. Išmoka atsirado per tris savaites. Kitas Bristolyje delsė mėnesį. Gavo atsakymą po dviejų mėnesių. Nes vėluoja. Greitis – tavo rankose. Daryk viską iš karto ir nesiųsk laiškų po vieną per savaitę. Geriau vienas laiškas su viskuo.

Ar draudimo bendrovė siunčia savo ekspertą į Angliją apžiūrėti žalos?

Ne, anglai čia nevaikščioja dėl kiekvienos subraižytos kėdės. Jei žala didelė – gali samdyti vietinį ekspertą arba prašyti tavo pateikti fotoraportą. Dažnai pakanka dviejų nepriklausomų įmonių įvertinimo arba tiesiog sąskaitos iš taisyklos. Mažoms žaloms – jie tiki tavo fotografijomis, jei jos kokybiškos. Nesiųsk blurų. Tu dabar turi telefoną su 48 megapikseliais – naudok. Aš pasakoju tai, nes kai kurie siunčia tris pikselius tamsos. Kur ten pamatysi, kas įskilę. Rimtesnėms byloms – gali klausti vietinio vertintojo. Bet tai retai reikalinga iki 5000 eurų žalų.

Ką reiškia „saugus draudimas“ – ar tai tiesiog marketingas?

Saugus krovinių draudimas Anglijos kryptimi nuo pažeidimų – tai ne šiaip frazė man ant svetainės. Tai reiškia, kad draudimas apima ne tik visišką praradimą, bet ir sumušimus, įbrėžimus, drėgmės žalą. Yra pigesnių variantų, kurie dengia tik kai dėžės visai dingsta. O mano supratimu saugus – tai kai gali miegoti ramiai Doverio pusiasalyje žinodamas, jog Baldas Nr.5 gali atsiristi su kojos problema, bet tu neprarasęs pinigų. Marketingas? Gal kiek. Bet realybėje tai skirtumas tarp CMR ir pilnos apsaugos. Aš pats renkuosi pilną. Bent jau sau.

Ar jei rašau daiktų sąrašą ranka ant popieriaus lapo – tai tinka?

Tinka, bet nerekomenduoju. Rankraščiai gali būti neaiškūs. Aš turėjau klientą, kuris surašė viską gražiai ranka, bet jo sąskaitoje parašyta "komoda - 1 vnt", o draudimo žmogus paskui klausia: "kokia komoda"? Geriau elektroninis sąrašas su bent jau preliminariais aprašymais. Rankraštis tinka kaip priedas, bet ne kaip pagrindas. O svarbiausia – kad visi dokumentai turi būti surašyti taisyklingai, kad išmoka būtų išmokėtas greitai. Supranti, skubėjau parašyti. Žodžiu, tinka, bet skaitmeninis variantas – tavo draugas. Ypač jei ranka rašai kaip gydytojas.

Kodėl kai kurios įmonės pasako „jūsų rizika“, kai apie draudimą paklausiu?

Todėl, kad jos arba neturi licencijos, arba nenori atsakomybės, arba nori, kad tu pasirašytum ant pliko CMR viską. Tai tamsus miškas toj rinkoj. Būna, firmutė turi vieną furgoną, dvi pakuves, ir sako: "mes tai čia tik pavežam, jūs patys žinokit". Tai nenormalu. Kiekviena rimta perkraustymo įmonė, dirbanti į Angliją, turėtų siūlyti saugų draudimą arba bent aiškiai pasakyti, kad jis egzistuoja. Jei tau sako "jūsų rizika" – bėk. Rimtai. Tai dažniausiai reiškia, kad jei kas nutiks, jie pasakys, jog tai tavo bėda. Aš tokių atvejų negaliu pakęsti. Deja, jų yra.

Ar galiu padidinti draudimo sumą pačioje kelionėje, jei prisimenu, kad turi vertingesnį daiktą?

Ne, tai jau nebeinoma. Kelionė prasidėjo. Draudimo polisas užfiksuotas. Jei staiga prisimeni, kad turi vertingą paveikslą, kurio neįtraukei – vėlgi, jis neapdraustas. Vienintelė išimtis – jei krovinys dar nepakrautas. Tada galima papildyti sąrašą ir sutartį. Aš esu turėjęs klientą, kuris likus dienai pamatė, kad jo turas nėra sąraše. Tai dar buvo sutvarkoma. Bet kai fura Klaipėdos rajone jau važiuoja link Kauno ir toliau į Olandiją – per vėlu. Draudimas ne kokia magija. Tai kontrakt... oi, sutartis, nenoriu mandrų žodžių – tai susitarimas, galiojantis nuo sutartos akimirkos. Limitai fiksuoti.

Žodžiu, jei keliauji į Angliją su daiktais – nedaryk to aklai. Saugus krovinių draudimas Anglijos kryptimi nuo pažeidimų nėra prabanga, o įrankis miegoti ramiau. 24 metų patirtis rodo: nelaimės retos, bet brangios. Geriau turi polisą ir nesinaudoji, nei neturi kai prireikia. Rašyk sąrašus, fotografuok, skaityk sutartis. Ir rinkis tuos, kurie nedraudžia klausti. Sekmės kraustantis!