Saugus krovinio perdavimas į Angliją su krovinių draudimu: kas realiai svarbu?

Jau daugiau nei dvidešimt metų stebiu, kaip žmonės kraustosi į Angliją. Vieni atsargūs, kiti – visiškai nerūpestingi. O paskui skambina išvykę, kad kažkas nutiko kelyje. Saugus krovinio perdavimas į Angliją su krovinių draudimu nėra tik papildoma eilutė sąmatoje. Tai vienintelė pagalvė, kuri gali sušvelninti smūgį, jei tavo baldus užlies lietus kelyje ar veidrodį sutraiškys blogai pritvirtinęs vairuotojas. Nesakyčiau, kad draudimas padarys stebuklus – bet jau geriau nei bandytis su pervežėju, kuris turi tik CMR blanką ir tuščius pažadus.

Pradžiai – ką žmonės klausia dažniausiai

Ar draudimas yra privalomas, kai vežu daiktus į Angliją?

Ne, įstatymiškai privalomas tik vežėjo civilinis draudimas, dažniausiai CMR. Bet tai nereiškia, kad daiktai apdrausti pilna verte. CMR atlygina pagal svorį, o ne tikrą vertę. Kartą vežiau klientą iš Kauno į Londoną – kolekcinę gitarą. CMR davė gal šimtą eurų, gitara verta penkis tūkstančius. Be papildomo draudimo būtų likęs ant ledo. Privalomas? Ne. Protingas? Absoliučiai. Dar būna tokių, kurie sako "ko neriam sau į galvą". Kol tas "nieko" nutinka.

Kiek kainuoja apdrausti standartinį 20 kubinių metrų krovinį?

Skaičiuok pagal vertę, o ne tūrį. Nesąmonė lyginti plastiką su antikvariatais. Paprastai draudimas kainuoja nuo 0,8 iki 1,5 procento vertės. Dešimt tūkstančių eurų krovinys – maždaug 80–150 eurų. Kartais pigiau per vežėjo sutartį, kartais brangiau, jei daiktai trapi. Mačiau atvejų, kai dėl penkiasdešimties eurų sutaupymo atsisakydavo draudimo. O po savaitės konteineryje Manchesteryje stalas sutrupėjęs. Tada tie pinigai atrodo kaip pokštas.

Kas yra CMR draudimas, ar jis mane saugo?

CMR – tarptautinis vežėjų atsakomybės režimas. Jis saugo, bet labai nedaug. Atlygina pagal žalą, bet limituotas maždaug 8,33 SDR už kilogramą. Realybė? Jei veži buitines technikos dėžes, gausi kelis šimtus eurų. Jei ten šaldytuvas ir televizorius – skaičiuok pats. CMR turi begalę išimčių: force majeure, pakankama pakuotė (ko dažnai nėra). Pernai Londono kelyje vežėjas pataikė į duobę, krovinys pakilo. Klientas tikėjosi pilnos kompensacijos. CMR davė keturis šimtus eurų. Viso gero.

Apie draudimą – be saldžių pažadų

Ar galiu apdrausti tik senovinę komodą, o visus kitus daiktus palikti be draudimo?

Teoriškai taip, bet praktiškai spyris sau į koją. Draudikai apdraus atskirus daiktus, jei pateiksi vertę. Bet jei įvyks nelaimė, o apdraudei tik komodą, kiti nuostoliai – tavo bėdos. Dalinis draudimas kelia įtarimų. Draudimo bendrovė pagalvos, kad taip tyčia pasielgei. Kartą vežiau klientą iš Vilniaus, jis apdraudė tik du baldus. Anglijoje dėžė atsidarė – trečias, neapdraustas, irgi sulūžęs. Bandė įrodinėti, kad tai to paties įvykio pasekmė. Draudikas žiūrėjo skeptiškai. Geriau apdrausti viską arba nieko, nei žaisti tokius žaidimus.

Kas atsitinka, jei mano daiktai apdorojami, o aš neturiu papildomo draudimo?

Tragiškai paprasta. Jei tai vežėjo kaltė – gausi tą patį 8,33 SDR už kilogramą. Jei tavo kaltė dėl blogos pakuotės – nieko. Jei force majeure, pavyzdžiui, audra prie Lamanšo, ir vilkas apvirto – CMR nemokės. Kartą šeima taupė ant draudimo, vežė viską mikroautobusu. Priekabos neatlaikė. Daiktai išsibarstė po kelią. Liko be kompensacijos. Be daiktų. Be nieko. Ir dar mokėjo už kelio valymą. Štai taip.

Ką reiškia "visa rizika" krovinio draudime ir ar tikrai ji apima viską?

Visa rizika nereiškia, kad gali daryti ką nori. Tai rinkos terminas, reiškiantis plačiausią apsaugą nuo išorinių įvykių: gaisro, vagystės, avarijos. Bet ne nuo tavo neatsargumo. Žmonės supranta pažodžiui. "Juk parašyta visa rizika!" – rėžė man klientas, kai draudimas atsisakė mokėti – telefonas supakuotas į bulvių maišą (taisymas – į rūbų maišą, bet abiem atvejais nepriimtinai). Draudimas patikrino. Atsakymas – ne.

Kuriuo metu draudimas pradeda ir baigia galioti?

Paprastai nuo pakrovimo Lietuvoje iki iškrovimo Anglijoje. Tai vadinama warehouse to warehouse. Bet štai kur aš ne visai iki galo tikras – jei daiktai savaitę guli pas tarpininką Kente (taisymas – gal ne Kente, o kokiame nors sandėlyje pakeliui), ar tada draudimas galioja? Žinau, kad dauguma polisų turi 30 dienų tranzitui. Bet jei stringa dėl muitų ar kliento kaltės... Na, geriausia pasitikrinti. Tikrai mačiau situacijų, kai žmonės atsiimdavo daiktus po dviejų mėnesių, o draudimas jau buvo atšalęs. Neskubėkite palikti neaiškiuose sandėliuose.

Kiek laiko iš anksto reikia sutvarkyti draudimą prieš krovinių pervežimą į Angliją?

Idealu – iki krovos dienos. Realu – kartais galima ir tą pačią dieną, jei vežėjas turi elektroninį draudimo kanalą. Vieną kartą turėjau situaciją, kai klientas paskutinę minutę sakė "o gal apdrausim?" Buvau įkrovęs pusę mašinos. Sustabdžiau krovą, paskambinau draudikui, per penkiolika minučių gavau polisą. Kainavo brangiau, nes skubus įmokos priedas. Bet jei polisą tvarkytum pats per brokerį – biurokratija. Reikia sąmatų, sąrašų, fotografijų. Skaičiuok bent kelias dienas. Geriau savaitę.

Ar draudimas padengia sugadinimus, kuriuos padariau pats supakuodamas daiktus neteisingai?

Čia populiariausia klaida. Ne, paprastai nepadengia. Yra sąlyga "pakankama pakavimas". Jei tavo daiktai supakuoti kaip studento persikraustymas per balius – draudimas atsisakys mokėti. Buvo atvejis: šeima susidėjo krištolinius indus į popierines maišus. Maišai supleškėjo. Draudinkas atsiuntė ekspertą, tas pafotografavo ir pasakė – nepakankamai supakuota. Klientas pyko ant vežėjo. Bet vežėjas ten ir nesikaltas. Nors kai kurie pervežėjai pasiūlo supakuoti už mokestį. Tada atsakomybė kito.

O jei varys per audrą uoste ir konteineris apšlampa – ar man sumokės?

Situacija įvairi. Jei konteineris buvo standartinis, o audra nepaprastai stipri – draudimas paprastai moka. Jei konteineris rūdijęs, o vanduo pritekėjo per skylę – vežėjo bėda, bet draudimas tau gali mokėti, o paskui reikalauti iš jo. Jei pats nuomojai konteinerį – tavo bėda. Prieš keletą metų iš Klaipėdos į Folkestone'ą plukdėme seną konteinerį. Atplaukė, dvi dėžės šlapios. Draudimas mums sumokėjo, o vežėjas graužėsi su laivų kompanija. Tai trunka ilgai.

Blogos istorijos, kurios turėtų jus sudominti

Ar teko matyti, kad klientas liko be visko dėl blogo draudimo supratimo?

Taip. Ryškiausias atvejis – verslininkas iš Kauno, vežęs 30 tūkstančių eurų vertės salono įrangą į Birmingemą. Vežėjas pasakė, kad "visa transporto draudimas yra". Klientas patikėjo. Iškart pasakysiu: taip, draudimas buvo. CMR. Kai kelyje prie Koblenzo sukuro vilkikas, visa įranga sudegė. CMR atlyginimas – 800 eurų. Už 30 tūkstančių vertės krovinį. Neturėjo veiksnio krovinio draudimo. Verslininkas liko be verslo. Aš tuo metu dirbau su kitu perkraustymu, tik paskui girdėjau. Bet tai mane išmokė: niekada nepatikėk žodžiu "viskas apdrausta", jei nematai popieriaus su įrašyta suma.

Ką daryti, jei pervežėjas sako, kad visa transporto draudimas jau padengia mano krovinį?

Nepatikėk akloj. Paprašyk kopijos draudimo poliso. Nesakau, kad visi melagiai – yra sąžiningų, kurie turi generalines sutartis. Bet tos sutartys dažnai dengia tik CMR atsakomybę. Kai kurie sąmoningai painioja "transporto priemonės draudimą" su "krovinio draudimu". Du skirtingi dalykai. Mašinos draudimas tave saugo, jei mašina daužosi. Krovinio draudimas – jei gedžia tavo sofa. Jei vežėjas sako, kad apdrausta, paklausk: "CMR ar krovinio draudimas?" Jei pradeda vartyti akis – bėk. Arba pasidrausk pats. Šita sritis pilna žmonių, kurie naudojasi tavo neišmanymu.

Ar įmanoma apgauti draudėją nurodant mažesnę krovinio vertę?

Įmanoma, bet kvaila. Draudikams tai ne naujiena. Jei įvykis įvyksta ir paaiškėja, kad sofa verta tris tūkstančius, o apdraudei tik už vieną – draudikas sumokės proporcingai. Dar blogiau – jei įrodo apgaulę, sutartis nutrūksta. Nei pinigų, nieko. Mačiau tokių. Galvojo, kad išmano sistemą. Sistema juos išmano ilgiau. Negana to, dėl to gaunasi labai blogai situacija visiems kitiems ir šioje srityje. Nedaryk to.

Kaip man žinoti, kad neperku draudimo iš sukčių?

Tikrą atsakymą žinau – tikrink vežėjo licenciją ir draudiką. Bet realybė sudėtingesnė. Sukčiai turi gražius puslapius, žemas kainas, draugiškus balsus. Parduoda viltį, o ne draudimą. Buvo istorija – įmonė rinko grynuosius, niekas negaudavo poliso. Po pusmečio dingo. Polisai pasirodė esą be draudiko patvirtinimo. Jeigu kaina pusė rinkos – taip nebūna. Jei nėra raštiško patvirtinimo – nėra draudimo. Prašyk el. paštu. Jei atsisako – raudona vėliava.

Kai viskas vyksta realybėje

Ar draudimas galioja, jei vežėjas važiuoja ne tiesiai, o per trečias šalis?

Dažniausiai taip, jei maršrutas nurodytas arba logistinis. Bet jei vežėjas nusprendė apvažiuoti per Olandiją dėl asmeninių reikalų, o ne dėl perkrovimo – gali kilti klausimų. Draudimas galioja normaaliems maršrutams: Lietuva – Vokietija – Prancūzija – Anglija. Jei nuklysta be priežasties – rizika didėja. Yra "numatytas maršrutas". Kartą vairuotojas nusprendė pernakvoti Belgijoje ne prie saugomo kiemo. Apvogė. Draudimas sumokėjo, bet procesas užtruko, nes pažeistos saugumo taisyklės.

Kas atsakingas, jei daiktai dingo iškrovimo metu Londone?

Būna nemalonių situacijų. Jei daiktai dingo mašinoje – aišku, vežėjas. Jei dingo Anglijos sandėlyje – jau sandėlio problema. Byla virsta tarpvalstybiniu cirku. Prisimenu klientą Nottinghame. Iškrauta, pasirašyta. Po trijų dienų dalis dėžių dingo. Londono sandėlis sakė "ne mes", vairuotojas – "aš perdaviau". Paaiškėjo, kad sandėlyje pasiklydo. Popieriai padėjo atgauti. Be raštiško perdavimo akto – būtumėte bejėgiai. Pasirašinėkite visada, net jei skubu.

Kaip fiksuoti daiktų būklę prieš pervežimą?

Fotografuok. Viską. Kiekvieną kampą. Tai tavo draudimas nuo draudimo atsisakymo. Kartą klientas vežė senovinį veidrodį. Atvykus į Oksfordą – įskilimas. Jis sakė, buvo prieš. Vežėjas – nebuvo. Nei nuotraukų, nei vaizdo. Ginčas baigėsi niekuo. Jei turi fotografijų su laiku – pusė karo laimėta. Daryk vaizdo įrašą pakrovimo metu. Parodyk, kad viskas tvarkinga. Tada draudikui lengviau, ir ramiau gyventi.

Ar galiu pasidrausti pats tiesiogiai, ar privalu per vežėją?

Gali ir pats. Yra brokerių internete. Bet kainos aukštesnės, nei perkant per vežėją. Jei perki pats – pats tvarkyk žalą. Biurokratija. Vežėjas, turintis sutartį, dažnai padeda, nes jo reputacija ant kortos. Kita vertus, jei vežėjas duoda tik CMR, o tu nori pilno – brokeris geras pasirinkimas. Asmeniškai siūlau derinti: vežėjas perveža, o brokeris draudžia, jei vežėjas negali. Nepamenu tikslios sumos, bet kažkas panašaus buvo puiku.

Kuriuo atveju draudimas vis tiek nemokės, nors aš ir mokėjau už jį?

Yra daugybė išimčių. Karai, streikai, branduolinės nelaimės – standartiškai. Bet dažniausiai realybėje išsisuka dėl blogos pakuotės, pavojingų daiktų (baterijos, aerozoliai) ar tavo kaltės. Vienas klientas slėpė dėžėje benziną žoliapjovei. Nepaaiškino. Kelias dienas slėgė temperatūra... Laimei, rasta laiku. Jei būtų kilęs gaisras – draudimas būtų nušovęs atsakomybę. Skaitykite mažas raides. Ten svarbiausia.

Koks yra normalus procesas, kai nutinka įvykis kelyje į Angliją?

Chaotiškas. Pirmiausia pranešk vežėjui, ne draudikui tiesiai. Jis fiksuoja įvykį. Tada teikia žalą. Draudinkas prašo dokumentų: važtaraščio, nuotraukų. Jei tvarkinga – pinigai per savaites. Jei ne – per mėnesius. Kartą byla truko vienuolika mėnesių. Vairuotojas pametė važtaraštį. Be jo viskas stoja. Kopijos, patvirtinimai, paštas internetu. Nepalik paskutinei minutei.

Dar keletas dalykų, kuriuos verta žinoti

Ar ta įmonė, kuri žada saugų krovinio perdavimą į Angliją su krovinių draudimu, tikrai duos man popierių, o ne tik gražius pažadus?

Absoliučiai ne. Jei kaina per maža – kažkur kiauras kampas. Arba nėra draudimo, arba mašina be techninės. Kartą Londone susitikau klientą, kurio daiktus vežė įmonė be adreso. Tik telefonas. Vilkas vėlavo pusantros dienos, nes vežė dar tris krovinius. Jokių popierių. Jokio draudimo. Saugus pervežimas kainuoja tiek, kiek kainuoja. Degalai, draudimas, mokesčiai. Jei atiduoda už pusę kainos – klausk, kur dingsta kita dalis. Dažniausiai iš tavo kišenės, kai prarasi daiktus.

Ar draudimas galioja, jei daiktus pats vežu su išsinuomotu mikroautobusu?

Jei vairuoji pats ir nuomoji mikroautobusą – tavo privati kelionė. Paprastai nuomos draudimas padengia tik tave ir kartais keleivius, bet ne krovinį. Gali įsigyti atskirą krovinių draudimą dienai ar maršrutui. Bet brokeriai nemėgsta vienadienių. Kartais brangiau nei per vežėją. Geriau sumokėti profesionalui, kuris turi ir CMR, ir papildomą draudimą, nei vargti su popieriais pasienyje. Jei jau pats varyk – būk pasiruošęs, kad muitinė gali užduoti klausimų apie daiktų kilmę.

Ką daryti, jei vežėjas paprašo pasirašyti, kad daiktai gauti tvarkingi, nors aš dar net nespėjau apžiūrėti?

Nepasirašinėk aklai. Jei prašo pasirašyti, o tu dar neatidarei dviejų dėžių – stabdyk. Parašyk "su išlyga: pakuotės pažeidimų nematyta, turinys nepatikrintas". Tai tavo apsauga. Buvo atvejis, kai klientas skubėjo į darbą Londone, pasirašė "tvarkingai", o vakare atrado sulaužytą fotelį. Vežėjas mostelėjo popieriumi ir pasakė: "jūs pats pasirašėte". Bylos nėra. Pirma apžiūra, tada parašas. Visada.

Ar reikia draudimo, jei pervežu tik dešimt dėžių drabužių ir keletą lempų?

Gal ir ne. Jei vertė nedidelė, o pats susipakavai tvarkingai – galima rizikuoti. CMR vis tiek duos kažką, jei sudegs. Drabužiai sveria daug, ten kilogramai susidės. Bet jei veži ir senelės vazą per tą patį reisą – apsvarstyk pilną draudimą. Aš mačiau, kaip žmonės veža "tik drabužius", o tarp jų – vertinga technika. Pamiršta. Dėl to vėlgi gaunasi bloga situacija. Patarimas: jei abejoji – apdrausk. Jei tikrai šlamštas – daryk kaip žinai. Būk sąžiningas sau.

Ką pats rekomenduotum žmogui, kuris skaito tai paskutinę minutę prieš krovą?

Neskubėk. Nepirk pigiausio. Brokerį ar vežėją rinkis pagal tai, ar aiškiai atsako, o ne pagal šypsenas. Parašyk sąrašą daiktų. Nufotografuok. Perskaityk sąlygas, net jei nuobodu. Saugus krovinio perdavimas į Angliją su krovinių draudimu – tai ne techninė procedūra. Tai ramybė tau ir šeimai, kai tūkstančiai kilometrų skiria nuo tavo daiktų. Mano patirtis: geriau permokėti trisdešimt eurų, nei šluostyti ašaras. O jei abejoji – paskambink tam, kuris matė visas šitas istorijas. Kartais vieno pokalbio užtenka.

Išvada

Daugiau nei du dešimtmečiai šioje srityje išmokė vieno: niekada neprisiimk atsakomybės, kurią gali už tave prisiimti tinkamas draudimas. Saugus krovinio perdavimas į Angliją su krovinių draudimu nėra prabanga – tai būtinybė tiems, kurie vertina savo turtą ir nervus. Anglija toli, kelias nenuspėjamas, o patikimas draudimas – vienintelis tavo sąjungininkas nuo pakrovimo aikštelės iki naujųjų namų slenksčio. Nesakyk, kad nebuvau perspėjęs.