Saugus ir patogus siuntinių perdavimas į Angliją: kas iš tikrųjų vyksta siena?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, per kuriuos mačiau viską – nuo padarytų sovietinių „Volgų“ variklių gabenimo iki pačių brangiausių Ferrari. Nuo kada įvyko Brexit, saugus ir patogus siuntinių perdavimas į Angliją pasikeitė neatpažįstamai. Anksčiau tai buvo tiesiog važiavimas per kanalą, o dabar? Dabar tai biurokratinis labirintas, kuriame gali susikti net patyrusiems vairuotojams. Klientai visada klauso, kodėl taip ilgai užtrunka ar kodėl kaina šoko į viršų. Čia nebe tiesiog įvežti ir išmesti paketą į sandėlį Londono pakraštyje. Dabar reikia dešimt formų, trys muitinės patikros ir daug kantrybės. Bet jei žinote ką darote, viskas įmanoma, nors kartais ir būna nervingai net man.

Bendrai apie siuntimą ir laikus

Kaip dabar vyksta saugus ir patogus siuntinių perdavimas į Angliją po „išėjimo“?

Tai dabar viskas pasikeitė, ir negalima lyginti su tuo, kas buvo prieš penkerius metus. Saugus ir patogus siuntinių perdavimas į Angliją dabar yra susietas ne tik su vairuotoju, bet ir su tinkama dokumentacija. Vieną kartą buvau, kai vairuotojas stovėjo šešias valias pasieniečių ties Kenterbero, nes buvo blogai užpildytas vienas laukas prekių deklaracijoje. Jei viskas tvarkinga, siunta nukaunama per dieną, bet jei kas nors nesutampa – gali šoktelėti savaitę. Geriau viską patikrinti du kartus, nei laukti tokių nereguliarių dalykų ir mokėti baudas už sandėlio laikymą.

Kiek laiko realiai užtrunka siunta nuo durų iki durų?

Dažniausiai sakau klientams nuo trijų iki penkių darbo dienų, bet tai yra labai sąlyginės trukmės. Jei siunčiate į tokius miestus kaip Mančesteris ar Birmingemas, viskas vyksta greičiau, nes ten yra dideli sandėliai. O jei reikia važiuoti gilyn į Škotiją ar Velsą, tai gali užtrukti ir ilgiau. (Iš tikrųjų kartais užtrunka ir ilgiau, jei pietų metu užstringa ferų eilės). Nežinau kodėl taip, bet kelionės per Dūrą (Dover) visada būna neprognozuojamos, todėl geriau visada turėti savo atsargą laiko.

Ar galima siųsti maisto produktus, ar tai nebeįmanoma?

Galima, bet yra griežtų apribojimų, ypač jei kalbame apie mėsą ar pieno produktus, tada saugus ir patogus siuntinių perdavimas į Angliją tampa tikru iššūkiu. Anglų muitinė labai griežtai tikrina tai, kas įeina į šalį dėl galimų ligų. Buvau atvejų, kai žmonės siųsdavo rūkytą lašinius namų gamybos, ir viską sugriovė ties siena. Jei tai yra uždaryta gamybinė pakuotė su angliškais etiketėmis, tai praės, bet jei savo rankomis suvyniota – didelė rizika. Geriau to nederėtų daryti, nebent norite prarasti siuntą.

Kas nutinka jei siunta dingsta arba sulūžta kelyje?

Tai yra mano blogiausias košmaras, nors, sakyčiau, statistiškai tai nutinka retai. Jei pasirinksite patikimą pervežėją, turėtumėte būti apdrausti. Vieną kartą klientas siuntė brangų vyną, o vairuotojas staiga stabdė ir buteliai suskilo. Draudimas sumokėjo, bet buvo daug rūpesčių su dokumentais. Saugus ir patogus siuntinių perdavimas į Angliją be draudimo yra lošimas. Jei įvyko įvykis, reikia iš karto rašyti pretenziją ir daryti nuotraukas, kitaip niekas nieko neduos. Negalima laukti, kol atvyks į sandėlį, ten jau bus vėlu.

Dokumentai ir muitinės nusivylimai

Kokius dokumentus būtinai reikia parengti?

Būtiniausias dalykas yra prekių siuntimo kvitas (CMR) ir komercinė sąskaita faktūra. Be šių dviejų lapų nei vienas vairuotojas nepraleis sienos, ir net saugus ir patogus siuntinių perdavimas į Angliją neprasidės. Sąskaitoje turi būti tiksliai nurodyta, kas yra viduje, kiek tai sveria ir kokia yra vertė. Vieną kartą buvau, kai klientas parašė tiesiog „drabužiai“, o muitininkas norėjo matyti ar tai medvilniniai ar šilkiniai. Reikia būti kuo konkrečiau, kitaip sustosite kontroliuojamame punkte.

Kas yra EORI numeris ir ar jis būtinas kiekvienam?

Taip, be EORI numerio jūsų siunta nepraeis eksporto procedūros Lietuvoje, o tai sustabdys visą procesą. Tai yra kaip asmens kodas prekybai. Gauti jį nėra sunku, tik reikia užpildyti formą Lietuvos muitinės svetainėje, bet žmonėms visada atrodo, kad tai kosmosas. Esu matęs, kai siuntos stovėjo savaitę ties siena tik todėl, kad klientas neperskaitė laiško ir neįvedė numerio. Užtenka vienos klaidos, ir viskas sustoja. (Na, nebent jūsų brokeris yra stebukladarys ir susitvarko be to, bet retai kas tokį turi). Geriau pasidomėkite iš anksto.

Ar reikia mokėti muitus ar PVM importuojant prekes?

Jei siunčiate dovaną ar asmeninius daiktus, kurių vertė mažesnė nei 450 svarų, tai mokėti nereikia. Bet jei tai prekės parduodimui, arba vertė didesnė, tada angliškai PVM (VAT) ir importo muitai tikrai bus taikomi. Dauguma klientų nusivilia, kai gauta pranešimas apie mokėjimą. Saugus ir patogus siuntinių perdavimas į Angliją dažnai baigiasi tuo, kad gavėjas turi atsiskaitoti už mokesčius prieš atsiimdamą dėžę. Reikia apie tai įspėti gavėją, kad netektų nemalonios dovanos.

Kas daryti jei muitinė užkliuvo ant siuntos?

Jei taip atsitinka, reikia neblogai pasinervinti ir rasti brokerį. Muitinė nieko neišsprendžia pati, ji tik užfiksuoja problemą. Tada reikia siųsti papildomus dokumentus, pvz., licencijas ar sertifikatus. Manau, kad sunkiausiai yra, kai siunčiate vaistus ar kosmetiką, ten reikia visokų leidimų. Kartais nutinka taip, kad viena trūkstama raidė dokumente sukelia trijų dienų delsimą. Jei dirbate su patikimu logistikos partneriu, jis padės tai susitvarkyti, jei ne – teks sau patiems rašyti laiškus anglų kalba.

Kas yra eksporto ir importo deklaracijos skirtumas?

Tai dvi skirtingos pusės vienos monetos. Eksporto deklaraciją darome mes čia, išvykdami, o importo – jie ten, atvykdami. Kai kurios firmos sako, kad saugus ir patogus siuntinių perdavimas į Angliją įtraukia abi deklaracijas, kitos tik vieną. Importas dažniausiai brangesnis, nes anglai yra griežtesni. Vieną kartą buvau atvejis, kai Lietuvoje viską praėjo per valandą, o Anglijoje laikė tris dienas tik todėl, kad jų sistema buvo užstrigusi. Todėl nereikia tikėtis, kad jei čia greitai, tai ten taip pat bus.

Ar galiu siųsti dovanas be PVM mokėjimo?

Galite, bet tą padaryti sunkiau. Turi būti aiškiai parašyta „DOVANA“ ir nurodytas gavėjo bei siuntėjo asmens kodai. Be to, gavėjas negali būti įmonė, turi būti fizinis asmuo. Jei bandysite nuslėpti prekybą po dovanomis, tai bus vadinama mokesčių vengimu. Mano praktikoje buvo, kai įmonė bandė siųsti prekę kaip dovaną savo filialui, ir muitinė tai pastebėjo gana greitai. Geriau būti sąžiningu, nes baudos ten didelės.

Kainos, kurios niekam nepatinka

Kodėl siuntimo kaina pastoviai kyla?

Kodėl? Nes kuras brangsta, o keliai Anglijoje mokesčiai už važiavimą (road tax) yra labai aukšti. Be to, po „Brexit“ tiekėjai taiko papildomus mokestis už biurokratijos aptarnavimą. Anksčiau saugus ir patogus siuntinių perdavimas į Angliją kainavo mažiau nei į Vokietiją, o dabar viskas atvirkščiai. Taip pat įtakos turi kuro kursai ir svaro kursas. Jei kursas staiga šoka, kaina gali pasikeisti net per dieną. Tai nėra mūsų kaltė, tiesiog tokia rinkos realybė.

Kiek vidutiniškai kainuoja viena pakuolė į Londoną?

Jeigu tai maža pakuolė iki 30 kg, tai galima tikėtis nuo 30 iki 50 eurų, priklausomai nuo to, ar tai į duris, ar į paštomatą. Bet čia kalbu apie standartinę 20-30 kg dėžę. Jei daugiau, skaičiuojama jau pagal tūrį ar svorį, kas brangiau. Saugus ir patogus siuntinių perdavimas į Angliją tampa pigesnis, jei turite daugiau krovinių, nes tada galima sutarti dėl dalinio krovinio. Pavieniai siuntiniai visada brangesni, nes ten reikia individualaus aptarnavimo.

Ar apsimoka siųsti daugiau kartu vienu reisu?

Be abejo, apsimoka. Jei susirenkate keletą paletų ar pilną sunkvežimį, kaina vienam kilogramui ar dėžei gerokai sumažėja. Didelės siuntos yra prioritetas, nes ten kurjeriui mažiau rūpesčių su adresais. Esu matęs, kaip mažos įmonės susijungia ir siunčia viena sunkvežimi, o taip sutaupo po 40 procentų. Saugus ir patogus siuntinių perdavimas į Angliją didelių kiekių atveju yra daug paprastesnis logistiškai, tik reikia tinkamai supakuoti ant paletų, kad niekas nenukristų.

Kas yra ta „pristatymo mokestis“ JK (Delivery Charge)?

Tai yra tas dalykas, kurį dažniausiai pamiršta apskaičiuoti. Anglų kurjeriai (pvz., DHL, UPS) turi savo vidinius mokesčius už dokumentų apdorojimą. Tai gali būti nuo 10 iki 20 svarų virš mokesčių. Jums atrodo, kad sumokėjote viską čia, o gavėjas ten išsitraukia pinigus iš kišenės. Geriau iš karto įsirašyti tai į sąskaitą arba nurodyti, kad mokesčius moka siuntėjas, kad nebūtų nesusipratimų.

Ar atsiskaitoma už faktinį svorį ar už tūrį?

Tai vienas dažniausių ginčų. Jei turite lengvą, bet didelę dėžę (pvz., putų polistireno), jums skaičiuos tūrį. Jei sunkią ir mažą – svorį. Tarptautiniuose pervežimuose taip yra priimta. Vieną kartą klientas siuntė oro pagalvę ir nep tikėjo, kainos už 100 kg tūrio. Saugus ir patogus siuntinių perdavimas į Angliją remiasi tuo principu, kad sunkvežimis telpa limituotą tūrį, o ne svorį. Geriau dėžes sutraukti kuo mažiau, kad nereikėtų mokėti už orą.

Pakavimas ir techninės bėdos

Kaip rekomenduojate supakuoti drabužius?

Drabužius geriausia dėti į vakuuminės pakavimo maišus, taip sutaupote vietos ir juos apsaugote nuo drėgmės. Anglijoje oras drėgnas, o sandėliuose kartai būna šalta. Jei tiesiog metate į plastikinį maišelį, gali atsirasti pelėsis. Esu matęs, kai atvykusios drabužiai buvo visi drigni ir blogai kvepiančios. Naudokite tvirtas dėžtes, o ne tas, kurios suyra vienu lietumi. Tvirtas pakavimas – tai pusė sėkmės užtikrintas saugus ir patogus siuntinių perdavimas į Angliją.

Ar galima siųsti baldus išmontuotus?

Galima, bet būtinai reikia įpakavoti į dangčiuotas pakuotes. Negalima tiesiog surišti juos kasos juosta, nes vairuotojai nebus malonūs kraunant tokius daiktus. Vieną kartą atėjo klientas su išmontuota spinta, be jokios dėžės, tik su kampinėmis apsaugomis. Viską susibraižė kol važiavo. Geriau pasidaryti iš faneros dėžę arba pasinaudoti profesionalia pakavimo paslauga. Niekas nenori atsakingi už sugadintą mūrą.

Kas daryti jei gavėjas pastebėjo, kad daiktas sulūžo?

Pirmiausia reikia užpildyti pažeidimo aktą (protokolą) tiesioginio pristatymo metu. Jei vairuotojas išvažiuoja, jums bus labai sunku įrodyti, kad tai ne jūs sudaužėte. Buvau bylose, kurios truko mėnesius dėl to, kad gavėjas pasirašė dokumentus be pastabų. Tik po to rašykite įmonei. Be to, fotografuokite dėžę iš visų pusių prieš atidarydami. Tai vienintelis būdas apginti save.

Ar būtina klijuoti etiketes ant kiekvienos dėžės?

Taip, būtina. Etiketėje turi būti adresas, telefono numeris ir sekimo numeris. Jei dėžė nukris nuo paletės (o tai kartais nutinka), be etiketės ji taps „bešeimininkiu“. Ji gaišta sandėlyje kaip prarastas turtas. Saugus ir patogus siuntinių perdavimas į Angliją yra apie tai, kad kiekviena detalė turi būti identifikuojama. Nerašykite pieštuku ant dėžės, spausdinkite etiketes, kad lietus neišplautų.

Ar galima siųsti pavojingus krovinius, pvz., dažus ar baterijas?

Galima, bet tik su specialiu leidimu (MSDS dokumentais). Negalima tiesiog įmesti dažų į dėžę ir manyti, kad viskas gerai. Jei tais dažais užsilieps lėktuvas ar keltas, baudos bus milijoninės. Paprastoms baterijoms taisyklės šiek tiek palengvėjo, bet vis dar reikia laikytis instrukcijų. Geriau klausti specialisto prieš siunčiant, o ne išgirsta, kad jūsų siunta sulaikyta kaip pavojinga.

Realios situacijos ir patarimai iš vidaus

Ar tikrai vairuotojas laukia, jei pavėluotu į susitikimą?

Ne, vairuotojai dažniausiai neturi laiko laukti. Jų grafikas suplanuotas iki minučių, ir jei jums reikia 5 minučių, o jų neturi, jūsų siunta važiuoja atgal į depotą. Ten laukimas kainuos brangiai. Saugus ir patogus siuntinių perdavimas į Angliją reikalauja disciplinos. Vieną kartą klientas pavėlavo 10 minučių pietų metu, ir vairuotojas tiesiog išvažiavo, nes turėjo būti kitame mieste po valandos. Nereikia žaisti su laiku.

Kas nutinka, jei gavėjo nėra namuose?

Tada kurjeras palieka pranešimą, kad siunta laukiama pašte arba sandėlyje. Jums teks važiuoti pasiimti patys, o tai kartais būna toli miesto pakraštyje. Anglijoje dažnai nėra paštų kiemuose, kaip pas mus, todėl tenka važiuoti į centrinius punktus. Jei ten neišsiimsite per savaitę, siunta gali būti sugražinta ar sunaikinta. Būtinai sekitu sekimo numerį.

Ar tikrai saugu duoti brangius daiktus į bendrą krovinių mašiną?

Yra rizika, jeigu tai nedėtuvės su auksu ar labai brangiais elektronikos įrenginiais. Bendruose pervežimuose taisyklės draudžia siųsti daugiau nei tam tikrą pinigų vertę daiktų (dažniausiai apie 20-30 tūkst. eurų). Jei daugiau – reikia specialaus draudimo. Man asmeniškai nerekomenduoju siųsti pinigus ar brangiausius daiktus be specialios priežiūros. Geriau pasirinkti personalų pervežimą, nors jis ir brangesnis.

Oi, o kas su tais „nuominiais“ sandėliais, kurie siūlo adresą Anglijoje?

Ah, tie „virtualūs adresai“... Tai gana populiari paslauga, bet ten yra savos gudrybės. Kai siunta atvyksta, jie praneša, kad ji atvyko, bet reikia sumokėti už išsiuntimą į jūsų tikrąjį adresą. Kartais kainos būna per didelės. Be to, jei siunta ten užstrigs, sunku susisiekti su realiu žmogumi. Saugus ir patogus siuntinių perdavimas į Angliją naudojant tarpininkus gali tapti brangu malonumu. Geriau rasti tiesioginį adresą, jei įmanoma.

Kaip patikrinti ar kurjerių firma nėra suktybė?

Pažiūrėkite į atsiliepimus internete, bet ne tik į tuos, kurie yra jų puslapyje. Ieškokite diskusijų forumuose. Jei firma turi tik „puikius“ atsiliepimus, tai įtartina. Taip pat patikrinkite, ar jie turi realų adresą Lietuvoje. Esu matęs firmų, kurios veikia tik iš „vilio“ ir paskui dingsta su kroviniu. Patikimas brokeras ar pervežėjas niekada neslėps savo duomenų ir visada atsakys į telefoną.

Kodėl kartai siunta važiuoja pro Lietuvą, nors yra iš Lenkijos?

Tai vadinasi tranzitas. Didelės logistikos firmos turi centrinius hubus, pavyzdžiui, Lenkijoje, ir viskas važiuoja ten surinkti. Net jei siunčiate iš Vilniaus, ji gali važiuoti į Varšuvą, o tik tada į Angliją. Tai gali atrodyti keista, bet taip pigiau. Jei norite tiesioginio maršruto, turite mokėti daugiau. Saugus ir patogus siuntinių perdavimas į Angliją dažnai apima tokius nukrypimus, todėl nesijaudinkite, jei sekimo sistemoje matote savo siuntą kitoje šalyje.

Ar verta rūpintis draudimu, jei siunčiate tik knygas?

Knygos sveria daug, o vertės mažai, todėl dažniausiai draudimas nėra būtinas, nebgi tai yra retos, brangios knygos. Bet jei knygos drėgnos, jas išmesti teks. Standartinis draudimas dažniausia nedengia knygų, jei jos pažeistos dėl drėgmės. Geriau užtikrinti, kad dėžė būtų ant paletės ir uždengta plastiku. Niekas nenori gauti miltelių vietoj skaitymo medžiagos.

Kas daryti, jei firmos atstovas kalba tik lietuviškai ir nieko nesupranta apie anglų muitus?

Bėkite toli. Tarptautiniame versle turi būti žmonių, kurie supranta angliškus terminus. Jei jie sako „mes viską išsiaiškinsim“, tai tikriausiai meluoja. Manau, kad tokios firmos dažniausiai dirba be tinkamų licencijų. Geriau pasirinkti tą, kuris gali paaiškinti skirtumą tarp CPT ir DDP terminų. Tai gali atrodyta per daug techniška, bet tai sutaupo pinigų.

Galutiniai apmąstymai

Viskas apie tai, kad reikia būti atsargiam ir pasiruošusiam. Nors saugus ir patogus siuntinių perdavimas į Angliją gali atrodyti kaip sudėtinga biurokratinė užduotis, su geru partneriu viskas vyksta sklandžiai. Pagrindas yra dokumentai ir sąžiningumas – neslėpkite, kas vyksta dėžėje, ir gerai supakuokite. Nerašykite, kad tai „naudotos dalys“, jei tai yra naujos prekės, anglai tikrai tai patikrins. Jei viską darysite teisingai, jūsų siunta pasiegs Londoną ar Liverpulį saugiai ir laiku, o jūs išvengsite nervinimo. Sėkmės ir kantrybės, nes šis kelias reikalauja abiejų.