Saugus ir patikimas krovinių pristatymas į Newcastle: pasakoju kaip žmogus žmogui

Tu galvoji apie daiktų pervežimą iš Lietuvos į Newcastle? Aš tokį maršrutą matau jau dvidešimt trejus metus. Pradžioje tai buvo paprasta – pakrauni, kelias dienas keliauji, iškrauni. Dabar po Brexit viskas truputį apsunkėjo, bet principas išliko: tavo krovinys turi atkeliauti sveikas, o tu – be streso. Būtent saugus ir patikimas krovinių pristatymas į Newcastle yra tai, ką darome kiekvieną savaitę. Aš čia ne tam, kad išdėstyčiau gražias frazes. Man svarbu, kad tu suprastum, kas tavęs laukia realiai, su visomis smulkmenomis, kurios paskui tampa didelėmis problemomis. Newcastle – konkreti vieta, su savomis gatvėmis, uostais ir taisyklėmis.

Pirmas kartas ir kas išviso vyksta su tuo pristatymu

Aš pirmą kartą vežuosi daiktus į Angliją – ar mano turtas tikrai saugiai pasieks Newcastle?

Žinok, dauguma žmonių bijo to paties – kad kažkas sulūš. Aš tau pasakysiu: jei daiktus supakuosime kaip reikia (o jei pakuosi pats – ne visada taip būna), 99 proc. viskas būna sveika. Būna ir nesusipratimų. Prieš trejus metus vežėme keramikos rinkinį – klientė pati supakavo į laikraščius. Supranti? Laikraščius. Rezultatas – dvi lėkštės neadekvačiai aptvarstytos, bet plyšusios. Mes atsakingi tik tada, kai pakuojame patys. Dėl to aš visada sakau: saugus ir patikimas krovinių pristatymas į Newcastle prasideda ne nuo furgono, o nuo pirmos dėžės.

Kiek iš viso trunka kelionė iš Lietuvos į Newcastle krovininiu transportu?

Dažniausiai – tarp septynerių ir dvylikos dienų. Tai jei grupinis krovinys. Jei atskiras furgonas tik tau – galima ir per penkias. Bet realybė? Kartais oras prie Calais ar Doverio būna tragiškas, perkėla stovi, ir tu bandai skambinti dispečeriui, o jis pats nežino, kada judės. Prieš metus vilkikas sustojo dėl audros – vairuotojas iš mūsų komandos praleido naktį kabinoje. Tokie dalykai. Kita vertus, Newcastle logistikos prasme yra patogi – netoli A1(M) magistralės, tad kai jau išsukame iš uosto, kelias aiškus.

Ar aš galiu pats supakuoti daiktus, ar tai privalo daryti jūsų komanda?

Gali pats, bet tada rizika tavo. Mes galime vežti tavo dėžes, bet jei viduje kažkas trūks – atsakomybė kris ant tavęs. Kai mes pakuojame, naudojame dviejų sluoksnių kartoną, burbulinę plėvelę ir specialias antkaines stiklui. Aš pats mačiau, kaip klientas, rodos iš Panevėžio, bandė sutalpinti televizorių į seną skalbimo miltelių dėžę. Ekranas neatlaikė. Jei nori tikrai saugaus krovinių pristatymo į Newcastle, geriau pavesk tai žmonėms, kurie matę, kaip kroviniai slankiojasi keltuose ir posūkiuose.

Daiktai keliauja drauge su kitais, ar man skirtas visas furgonas?

Klausimas geras. Didžioji dalis mūsų krovinių važiuoja grupiniame konteineryje arba furgone – vadinasi, tavo daiktai šalia kitų klientų. Tai pigiau. Jei turi daugiau nei, tarkim, penkiolika kubinių metrų, tada jau verta galvoti apie atskirą transportą. Atvirai – per visus šituos metus mačiau, kad žmonės dažnai perka per mažai vietos, paskui skambina, kad "ai, dar yra šaldytuvas". Šaldytuvas. Būna ir taip. Tu juk žinai, ką veži, taip? Grupinis variantas patikimas, jei viskas pažymėta tavo vardu – maišytis nepriklauso.

Kai gabenama ne tik dėžės – sudėtingesni daiktai ir problemos

Kaip pervežti pianiną arba didelę seną seklyčią į Newcastle?

Pianinas. Oho. Tai vienas iš tų daiktų, apie kuriuos kalbu su pagarba ir šiokia baime. Jis sveria daug, turi sudėtingą vidų, o tos kojos – trapios. Prieš ketverius metus vežėme pianiną iš Kauno į Newcastle rajoną. Klientas pasakė: "koja truputį kliba". Truputį kliba. Na, kai mes jį pakėlėme, ta koja atšoko. Pataisėme vietoje, bet stresas buvo. Jeigu turi fortepijoną ar skaitmeninį pianiną – pranešk iš anksto. Mes atsivešame ne tik furgoną (ne, mikroautobusą – furgoną, nors kolegos vadina jį mikriu), bet ir spec. įrangą bei papildomas rankas. Kaina didesnė, bet daiktas liks gyvas.

Ar galiu vienu metu išsiųsti ir automobilį, ir baldus?

Teoriškai – taip. Praktiškai – tai du skirtingi procesai. Baldai dažniausiai keliauja furgonu ar konteineriu per Europą. Automobilis – jei važiuoja savo eiga RORO laivu, jis turi atitikti taisykles, o jei konteineryje – užima daug vietos. Aš asmeniškai rekomenduoju tai daryti atskirai, nebent mašina nevažiuojanti ir turi būti nutempta. Turime klientą iš Klaipėdos – jis vežė Opelį ir virtuvės komplektą. Opelis atvyko į Manchester uostą, baldai – per Calais. Du skirtingi pasauliai. Ne visi logistikos centrai Newcastle aprėpia abu tipus, tad klausk iš anksto.

Ką daryti, jei atidaręs dėžes randu dužusią televizorių ar šaldytuvą?

Pirmiausia – fiksuok viską. Nuotraukos, vaizdo įrašai, kol dar vairuotojas nesuvažiavęs. Antra – nekelk visko iš karto į vietas. Mums reikia apžiūrėti. Draudimas... čia jungiasi nemaloni dalis. Yra tokių įmonių, kurios pasiūlo mažą įkainį, o paskui dingsta kaip į vandenį. Aš tai mačiau – 2019-aisiais kažkokia firma iš Kauno srities surinko pinigus iš dešimties klientų ir prapuolė. Mūsų praktikoje draudimas veikia kitaip: jei pažeidimas mūsų kaltės – keičiame arba kompensuojame. Bet jei pakuotė buvo tavo ir be žymių – tada atsakomybė skiriasi.

Ar galiu vežtis žieminius ratus, dviračius ir kuro įrankius – ar tai nėra pavojinga?

Žieminiai ratai – taip, be problemų. Dviratis – taip. Bet jei su dviračiu vežiesi dar ir elektrinį paspirtuką su ličio baterija – pristabdyk. Baterijos turi savo taisykles. O dėl degalų – jei tai automobilis, kurį vežame, bakas turi būti beveik tuščias, gal ketvirtis talpos. Įrankiai su degalu viduje? Visiškai ne. Kartą klientė įkišo žoliapjovę su likusiu benzinu. Mes to nežinojome. Keltas tikrino. Trečia valanda ryto, uosto inspekcija. Negerai. Jei abejoji – geriau klausk mūsų prieš pakraunant. Saugumas pirmiau nei greitis.

O kaip su augalais, sėklomis ar konservuotais agurkais – ar muitinei tai nerūpi?

Brexit viską apsunkino. Augalai ir sėklos – griežtai draudžiami arba labai reglamentuoti. Maisto produktai... na, uždaras komercinis konservas gal ir praslystų, bet kodėl rizikuoti? Aš patarčiau augalus atiduoti kaimynams. O šaldytuve likęs sviestas, dešros – tikrai ne. Muitinė gali atidaryti dėžę, jei kils įtarimų, o tada vėluoja ne tik tavo krovinys, bet ir kiti mūsų klientų daiktai. Geriausias patarimas: pervežk tik tai, ką gali teisinti. Baldai, rūbai, buitinė technika – saugu. Sodo rožės – palik mamai.

Popieriai, muitinė ir kodėl kartais norisi viską mesti

Brexit viską apvertė aukštyn kojom – kokių dokumentų dabar reikia pristatymui į Newcastle?

Packing list – privalomas. EORI numeris – irgi. Kartais reikia T1 tranzito dokumento, jei krovinys sustoja kur nors pakeliui. Prekių kodai – HS kodai. Klientas iš Alytaus kartą parašė packing listą ranka: "dėžė su rakandais". Rakandai. Muitininkas nepriėmė. Stovėjome penkias dienas Ostende, kol surašėme normalų sąrašą su vertėmis. Brexit tikrai nepadarė nieko lengviau. Anksčiau tai buvo kaip kelionė į kaimyninę gatvę. Dabar – tarptautinė siunta su visais formalumais. Bet mes jau pripratom. Tu irgi priprasi, jei žinosi, ko klausti.

Ar aš galiu pats sėsti į vilkiką ir pavežti savo daiktus, be jokių agentūrų?

Gali, jei turi savo furgoną ir vairuoji pats – tai tada tavo asmeninis perkraustymas. Bet jei samdai vairuotoją arba vežėjas yra komercinis... žinok, čia jau nebe taip tikrai žinau. Man atrodo, kad privatiems perkraustymams galioja šiek tiek kitos taisyklės, bet 100 proc. netvirtinčiau. Geriau pasitikrink su muitinės tarnyba arba tiesiog patikėk mūsų ekspeditoriui. Nes jei sustosi pasienyje ir paaiškės, kad trūksta CMR ar kito popieriaus... ai, kaip nemėgstu biurokratijos. Aš pats jau seniai be vairuotojo pažymėjimo praktiškai nesu vairavęs, tad palik važiavimą tiems, kas mėgsta kelius.

Kas yra EORI numeris ir kodėl be jo gali atsirasti didelių problemų?

EORI – Economic Operators Registration and Identification. Arba lietuviškai... na, tiesiog kodas. Jį turi įmonės, kurios dirba su importu. Jei tu esi privatus asmuo, gali naudoti mūsų arba gauti savo. Jo reikia tam, kad Anglijos muitinė galėtų tavo krovinį "įleisti". Kartą mes negalėjome pristatyti siuntos į Newcastle, nes klientas davė neteisingą EORI – trūko vienos raidės. Viena raidė. Savaitė vėlavimo. Skamba juokingai, bet taip dirba sistemos. Pasitikrink du kartus, rašyk angliškai, ir jei ką – mes padedame užpildyti.

Ar dažnai tikrinami kroviniai, atkeliaujantys iš Lietuvos būtent į Newcastle?

Atsitiktine tvarka. Newcastle uostas nėra toks užimtas kaip Londono uostai, bet patikrinimai vyksta. Dažniausiai renkasi alų, cigaretes ar žuvies produktus – kvotos ir mokesčiai. Tavo dėžės su indais greičiausiai nepatrauks dėmesio, neburs bus labai keistas svoris ar nemalonus kvapas. Buvęs atvejis – medinis sulankstomas stalas kvepėjo ypatingai, nes buvo nupolituotas naminiu aliejumi. Šunys reagavo. Atidarė. Pamatė stalą. Uždarė. Bet vėlavimas – pusdienis. Nesiuntinėk nieko, kas kvepia riebiai ar chemiškai.

Ar daiktų sąrašą rašyti lietuviškai, ar verčiau iškart angliškai?

Angliškai. Absoliučiai angliškai. Nes Jungtinės Karalystės muitinė nemėgsta spėlioti, kas yra "dviejų durų spinta iš sovietinių laikų". Jei rašai lietuviškai, gali laukti. Aš visada sakau klientams: numeruok dėžes, rašyk angliškai, nurodyk apytikslę vertę eurais arba svarais. Vienas vaikinas kartą parašė "įvairūs daiktai iš močiutės palikimo". Gražu, bet bevertis dokumentas. Nuo išsamių popierių priklauso, ar tavo saugus pristatymas į Newcastle įvyks laiku, ar kamuoliosis pasienyje savaitę.

Kainos, draudimas ir tai, kas realybėje erzina labiausiai

Kiek išviso kainuoja saugus ir patikimas krovinių pristatymas į Newcastle?

Čia tas klausimas, kurį girdžiu kas antrą dieną. Atsakymas – nuo tūrio. Penki kubiniai metrai grupiniame – gal nuo tūkstančio dviejų šimtų eurų. Penkiolika kubų atskiru furgonu – gal du su puse, trys tūkstančiai. O jei ten dar ketvirtas aukštas be lifto – papildomai. Visada yra papildomai, kai reikia neštis. Skaičiai nėra maži, bet pagalvok – tai yra tavo visas gyvenimas kitoje dėžėse. Pigiausias pasiūlymas dažnai baigiasi ašaromis. Aš mačiau, kaip žmonės rinkdavosi kas trečdaliu pigiau, o paskui patys kraustė likusius daiktus, nes įmonė neišvažiavo. Vertink ne tik kainą, bet ir tai, kas slypi už jos.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos sužinai tik tada, kai jau per vėlu?

Yra. Yra tokių. Mes stengiamės jų neturėti, bet rinkoje... na, tu žinai. Kai kurie pasiūlo žemą kainą, o paskui prideda "ilgo nešimo mokestį", "degalų priemoką", "savaitgalio tarpininkavimą". Aš pats ieškosčiau įmonės, kuri sako viską iš anksto. Prieš dvejus metus turėjau skambinti klientui dėl penkiasdešimties svarų prieko, nes jo kiemelis Benshame buvo per ankštas dideliam vilkikui ir reikėjo trumpesnio pervežimo. Ne paslėpta, bet netikėta. Klausik: "Ar kaina galutinė?" Taškas. Jei ne, vengi tokių specialistų. Atsiprašau, jei skamba griežtai, bet taip yra.

Kas nutinka, jei dėl audros ar streiko perkėla stovi ir mano daiktai vėluoja?

Vėluoja. Taškas. Mes negalime valdyti oro ar prancūzų profesinių sąjungų. Ir nors aš tau norėčiau pažadėti, kad visada laiku – negaliu. Kartais Doverio uoste būna eilė kilometrų. Mūsų vairuotojas praneša, mes tave informuojame. Mano patarimas – neplanuok būtiniausių daiktų paskutinėmis dienomis. Atvežę į Newcastle, mes paskambinsime iš vakaro. Jei vėluojame dėl gamtos jėgų – tai ne mūsų aplaidumas. Tai logistika. Suprantu, kad tu nerviniesi, tikrai suprantu. Kartais ir aš pats norėčiau paspausti mygtuką "greičiau", bet gamta nesiklauso manęs.

Ar verta drausti krovinį atskirai, jei taip ir taip viskas tvirtai supakuota?

Verta. Pilna verte. Nes standartinė vežėjo atsakomybė dažnai yra keletas eurų už kilogramą. Tarkim, aštuoni eurai už kilogramą. Tavo sofa sveria keturiasdešimt kilogramų – gauni tris šimtus dvidešimt eurų. Ar tai padengia naują sofą? Tikrai ne. Yra toks draudimo tipas – visiškas draudimas, FVP arba CMR su papildomu draudimu. Aš žmonėms sakau: jei vežiesi tik skalbinius ir porą lempų – gal nereikia. Bet jei ten yra elektronika, baldai, paveikslai – apdrausk. Aš pats mačiau, kaip krovinys buvo absoliučiai sveikas, tik vairuotojas stabdė staigiai kitoje gatvėje, ir daiktai viduje prasislinko.

Ar galima mokėti dalimis, ar reikia visko iš karto?

Mes dažniausiai imame užstatą – trisdešimt procentų – kai sutariame. Likutis – prieš pristatymą arba atvykus į Newcastle. Bet jei įmonė prašo visų pinigų prieš tai, kol kas dar neįvyko... atsargiai. Labai atsargiai. Yra buvę atvejų, kai vežėjas prašė šimto procentų išankstinio apmokėjimo ir tada tylėjo. Tokių istorijų girdima per daug. Mūsų modelis toks: tu žinai, kad mes realūs, nes atvažiuojame pas tave pasiimti, pasirašai CMR, ir tik tada galutinis atsiskaitymas. Tai sąžiningiau ir saugiau tavo pinigams. Saugus pristatymas prasideda nuo pasitikėjimo, o ne nuo prievartinio mokėjimo.

Newcastle smulkmenos – gatvės, aukštai ir vietinės ypatybės

Ar Newcastle gatvės per mažos dideliam vilkikui?

Kai kurios – taip. Ypač pačiame centre, Jesmond, Heaton ar Grainger Town senamiestyje. Kartais tenka naudoti mažesnį furgoną kaip šatlą – atvežame didžiąja mašina iki aikštelės, o tada perskraustome. Tai kainuoja laiko. Prieš tris savaites vežėme krovinį į terasų namą prie Ouseburn – gatvė tokia siaura, kad veidrodžius susilenkti teko. Bet Newcastle žmonės įpratę. Žinai, kas juokinga? Birmingamo gatvės dar blogesnės. Tai Newcastle – dar neblogai. Svarbu tik mums pranešti iš anksto, jei tavo namas yra tokioje vietoje, kur prasilenkimas su autobusu neįmanomas.

Kokį adresą pasirinkti – Newcastle centre, ar rajonus kaip Whickham, Tynemouth?

Visi jie tinkami, bet nurodyk tikslų pašto kodą. NE1, NE2 ir taip toliau. Mums svarbu ne rajono pavadinimas, o ar ten yra privažiavimas. Tynemouth – puiku, tik prie jūros vėjas šiokio toks. Whickham – kalvota. Furgonai mėgsta kalvas mažiau, nei tau atrodo. Bet mes vežame visur. Svarbiausia, kad tu pasirūpintum parkavimu arba įspėtum, jei reikia leidimo. Nes jei gaus bilietą vairuotojas – galbūt teks padengti. Tu nenori to, aš irgi nenoriu. Aštuoniolika metų važinėju šiuo maršrutu ir vis dar atrandu naujų gatvių.

Ar daiktai bus nunešti į butą antrame aukšte, ar tik iki durų?

Standartas – iki durų, bet mes einame ir į kambarius, jei žinome apie laiptus. Bėda, kai nežinome. Pernai pristatymas į Newcastle, į pastatą Westgate Road, ketvirtas aukštas, be lifto. Klientas nepaminėjo. Atvežėme sofą, komodą, šešias dėžes. Aš pats buvau prisiekęs, bet taip jau yra. Rezultatas – užtrukom, pavargom, bet išnešėme. Klausimas – ar tu apie tą laiptinę sakei? Jei yra liftas – pasakyk. Jei ne – tuo labiau. Mes nešame, bet sąžiningumas padaro procesą sklandesnį.

Ar reikia man ką nors derinti su Newcastle miesto taryba?

Ne, ne mūsų kroviniui. Tavo asmeniniai daiktai – tavo reikalas. Bet jei atsiveši automobilį – ten jau DVLA registracija, kelių mokestis. Council tax prasideda, kai apsistoji. O dėl krovinio pristatymo – miesto tarybai nerūpi. Tiesiog pasirūpink, kad mūsų furgonas galėtų sustoti. Kartą kelių tarnybos automobilį pastačiau (nors ten draudžiama) tiesiog tam, kad iškrauti. Nieko nebuvo, bet geriau taip nedaryt. Laikykis taisyklių. Miestas gražus, ypač ten prie upės. Perkraustymai vyksta toliau, o tarybos to nefiksuoja, jei nėra pažeidimų.

Ką daryti paskutinę savaitę prieš pristatymą?

Atjunk šaldytuvą, atleisk vandenį iš skalbyklės. Paspausk visas dėžes taip, kad jos neužsiriestų. Pažymėk, kas yra trapi. Ir – labai prašau – nepilk šiukšlių. Radau kartą dėžę, kurioje buvo... ne, geriau nepasakosiu. Buvo nemalonu. Sutvarkyk daiktus, pasiruošk gyvenimo aprašymą muitinei (juokauju, bet packing listas tikrai) ir lauk mūsų skambučio. Mes paskambinsim dieną prieš atvykdami. Newcastle nėra pasaulio pabaiga, bet kai atvažiuoji pirmą kartą, viskas atrodo nauja. Nesijaudink, mes tavo daiktus pristatysim taip, kad tau nekiltų noris visko atsisakyti.

Na, va, dabar tu jau žinai daugiau nei pusė mano klientų prieš pirmąjį skambutį. Saugus ir patikimas krovinių pristatymas į Newcastle nėra raketų mokslas, bet reikalauja rankų, galvos ir kelių gerų sprendimų. Pasirink atsakingai, klausk, netikėk magiškais pažadais, ir viskas bus gerai. Jei kils klausimų – rašyk, skambink, nerimauk. Mes irgi žmonės, ne robotai. Sėkmės kraustantis, o Newcastle, mano galva, puikus pasirinkimas gyventi.