Saugus gabenimas į Angliją su garantijomis ir draudimu – ką iš tiesų verta žinoti?

Saugus gabenimas į Angliją su garantijomis ir draudimu skamba kaip pasaka, ypač kai pirmą kartą naršai po įmonių puslapius ir visur matai tik 5 žvaigždučių atsiliepimus. Bet aš dirbu šitame versle jau virš 12 metų – ar tiksliau 13, gal 14 (kuriemetis dabar?) – ir galiu pasakyti, kad realybė kiek kitokia. Žinoma, viskas prasideda nuo gerų ketinimų, bet tarp Lietuvos ir Londono yra daug kilometrų, o pasienyje pasitaiko staigmenų. Čia bandau atsakyti į tai, ko žmonės manęs klausia vakarais, kai jau norėčiau eiti namo, bet vis dar padedu suprasti, kaip neapsigauti.

Apie draudimą – klausimai, kuriuos užduoda visi

Ar krovinių draudimas įskaičiuotas į kainą, ar reikia mokėti atskirai?

Dažniausiai ne, nors daugelis mano, kad taip. Pamenu, prieš kelerius metus vežiau šeimą iš Kauno į Birmingemą – klientas iki paskutinės minutės galvojo, kad viskas apdrausta, nes taip "parašyta skelbime" (buvo parašyta "galimas draudimas", bet jis to nepastebėjo). CMR atsakomybė, kurią turi bet kuris vežėjas, yra įskaičiuota, bet ji dengia tik kelis eurus už kilogramą – centus, kitaip tariant. Pilnas draudimas kainuoja atskirai, dažniausiai nuo 0,5% iki 1,5% krovinio vertės. Paprasčiau pasakius: jei nori ramybės – reikės primokėti.

Koks skirtumas tarp CMR draudimo ir papildomo krovinių draudimo?

CMR – tai toks kaip bazinis paketas, kurį privalo turėti bet kas, kas važiuoja tarptautiniu maršrutu. Jis atlygina žalą, bet pagal svorio normas, o ne tikrąją vertę. Tarkim, jei jūsų stalas sveria 30 kg, o vertas 800 eurų, CMR gali atseikėti kokius 300 eurų, nes ten formulė visai kita. O papildomas krovinių draudimas – tai kai draudimo bendrovė žiūri į prekės vertę, amžių ir buklę. Aišku, ten irgi yra sąlygų krūva, bet bent jau gauni tai, kas artima tikrai vertei. Asmeniškai aš visada patariu imti antrąjį variantą, ypač jei vežame elektroniką ar antikvarinius baldus.

Ar mano baldai bus apdrausti pilną vertę, ar tik dalį?

Ne automatiškai. Turite tai įrašyti į deklaraciją ir dažnai pateikti vertę pagrindžiančius dokumentus – kvitus, sąskaitas, kartais net nuotraukas. Buvo atvejis, kai vežėme labai seną komodą iš Klaipėdos į Mančesterį. Vertė – 2500 eurų, bet klientas neturėjo jokių popierių, tik senelės pasakojimą. Draudikai į tai žiūri labai griežtai. Jie sako: "o jei ji verta tik 200?" Taigi, jei norite pilnos sumos – fiksuojate prieš pakrovimą ir turite ką parodyti. Kitaip mokama tai, ką jie įvertina patys, o ten jau žaidi ruletę.

Ką reiškia "draudimas su garantija" – ar čia tas pats kas draudimas?

Nesąmonė, pardon my French. Tai dažniausias marketingo triukas. Visiškai skirtingi dalykai. Draudimą suteikia draudimo bendrovė, o garantiją – vežėjas arba jo įmonė. Kartais žmonės paskambina ir klausia: "o pas jus su garantija draudimas?" Atsakau, kad pas mus ir draudimas, ir mūsų garantija, bet tai ne tas pats kas "draudimas su garantija". Garantija dažniausiai reiškia, kad įmonė pasikrauna atsakomybę pataisyti savo klaidą, pavyzdžiui, nemokamai parvežti tai, ką sugadino. O draudimas – kai moka kitas subjektas. Nepainiokite šių žodžių, nes mačiau įmones, kurios specialiai taip rašo, kad suklaidintų.

Kas vyksta kelyje ir pasienyje

Ar krovinys tikrai važiuos tiesiai į Angliją, ar bus perkeliamas kažkur pakeliui?

Idealiu atveju – taip. Bet idealių atvejų mažai. Jei užsakote pilną krovinį – važiuoja tiesiai, nors netgi tada kartais reikia perpakuoti į kitą vagoną arba, jei vilkikas neįlenda į keltą, laukti kito. O jei dalinis – tai beveik garantuotai bus perkrauta Doverio ar Calais terminaluose. Kartą mudu su vairuotoju Mykolu laukėme perkrovimo 8 valandas, nes ten sutrūko keltų eilė. Daiktai buvo saugūs, nes tvirtinimas profesionalus, bet nervų kainuoja. Tai jei jums sako "be perkrovimo" – klauskite, ar tikrai visą kelią, ar tik iki sienos.

Kaip aš galiu žinoti, kur mano daiktai yra šiuo metu?

Normalios įmonės turi GPS, bet ne visada ji veikia kelyje, ypač kai kerta keltą. Be to, vairuotojai ne visada gali atsiliepinti – gal vairuoja, gal miega, gal tiesiog Anglijoje neturi ryšio. Mes siunčiame numerį, kuriuo galima paskambinti, bet realiai – svarbiausia turėti rašytinį patvirtinimą, kad daiktai išvyko, ir tada – kad atvyko. Na, o jei labai nervinatės, yra tokių platformų, bet... ne visos jos tikslios. Aš pats kartais paskambinu vairuotojui ir paklausiu "kur jau esi?", ypač jei klientas skambina man tris kartus per dieną. Suprantu, jaudinasi.

Ar vairuotojai tikrina bagažo tvirtinimą per visą kelią, ar tik išvykstant?

Pakrovimo metu – taip, bet kelyje sunku tikrinti, kai viskas uždengta tentu. Jie žiūri veidrodžiuose, ar neiškrito kas, bet kas 100 km sustoti ir lysti vidun – ne, to nėra. Kartą turėjau situaciją, kai po Prancūzijos greitkelių žemikalniu kažkas pasistumdė furgone – nutinka, jei netinkamai sutvirtinta arba jei daiktai supakuoti prastai. Susidūrimas buvo minimalus, bet apdaila subraižyta. Aš pats vairuotojų prašau patikrinti po kiekvieno didesnio manevro, bet... jie irgi žmonės, kartais pavargę, pamiršta. Tada ir atsiranda problemų.

Kai nepasiseka – čia svarbiausia

Ką daryti, jei gavau baldus su įbrėžimais – prie ko kreiptis pirmiausia?

Pirmiausia – fiksuokite. Nuotraukos, vaizdo įrašai, kol vairuotojas dar ten. Negalima pasirašyti važtaraščio be pastabų ir paskui skųstis – tada rankų nuleidžiu, nes nieko nepadarysiu. Pamenu, buvo klientas Kauno gatvėje Vilniuje (tiksliau, ne Varšuvos, o Kauno gatvėje, aš čia susipainiojau) – pasirašė be priekaištų, o rytoj rado įbrėžimą. Sako, kad vakare nematė. Na, sorry, bet taip neveikia. Jeigu fiksuojat – skambinate įmonei, rašote laišką per 7 dienas, geriau per 3. Ir iškart peržiūrėkite draudimo sąlygas, ką galima priteisti.

Ar įmonė visada sumoka iš savo kišenės, jei draudimas atsisako dengti žalą?

Atsakymas – turėtų, bet ne visada. Yra tokių, kurie išjungia telefoną arba sako "kreipkitės į draudikus, mums taškas". Aš tokio nepateisinu. Mes, jei draudikas atmeta dėl popierizmo skylės – o taip būna – dažnai kompromisą randame savo sąskaita. Bet yra ir vikingų rinkoje, kurie dėl 300 eurų pasiruošę prarasti klientą amžiams. Prieš užsakinėdami pasižiūrėkite, ar įmonė turi realų biurą, ne tik gražų puslapį. Skamba atšiauriai, bet taip yra.

Kiek laiko trunka žalos atlyginimas – savaitę, mėnesį, pusmetį?

CMR atveju – per kelis mėnesius, ir tik jei viskas aišku. O pilno draudimo – nuo kelių savaičių iki pusmečio. Aš žinau, kad tai skamba baisiai, bet draudikai nori įrodymų: važtaraščio, aktų, nuotraukų, kartais ekspertizės. Vieną kartą dėl subraižyto šaldytuvo procedūros truko beveik 5 mėnesius. Kodėl? Nes klientas pateikė nuotrauką, bet draudikas reikalavo remonto centro iškvito. Per tą laiką žmonės pyksta ant mūsų, nors mes tik tarpininkai. Mygtuko "grąžink pinigus dabar" nėra. Patarimas: renkitės tuos, kurie turi trumpesnes istorijas su atlyginimais.

Ar buvęs atvejis, kai draudimas visai nepadengė sugadinto krovinio?

Buvo. Vežėme paveikslą – neįrėmintą, tiesiog drobę su rėmeliais atskirai. Klientas pats supakavo į antklodę. Kelias buvo normalus, bet Doverio uoste stovėjo tris dienas – karščiai, drėgmė. Rėmeliai... išsiklaipė (ar kaip čia teisingai – išsikraipė). Draudikas pasakė: tai yra pakavimo brokas, o ne transporto žala. Ir iš tiesų – mes tvirtinome gerai, bet antklodė – ne tai kas burbulo plėvelė. Čia buvo pralaimėta dvigubai: klientas sutaupė ant pakavimo, prarado pinigus dėl žalos. Aš tą istoriją pasakoju visiems, kurie bando sutaupyti ant medžiagų.

Garantijos realybė

Ką garantuojate jūs pats, o ką – jūsų partneris Anglijoje?

Mes – savo transporte pervežtą krovinį. Anglijoje kartais atiduodu vietiniam partneriui, jei galutinis adresas siauras. Tada perdavimo aktas – ir mano garantija baigiasi. Klientai pyksta: "o kodėl spinta sulūžusi, juk pas jus užsakiau?" Jei mūsų mašinoje – kalti mes. Jei partneris sugadino – su juo aiškintis. Padėti padedame, bet meluoti, kad visada atsakysime už viską – negaliu. Tai svarbu suprasti prieš pasirašant sutartį dėl gabenimo į Angliją.

Ar raštiška garantija skiriasi nuo to, ką sako vairuotojas prie telefono?

Dieve mano, taip. Tas pats, kas skiriasi nekilnojamasis turtas nuo pažado nupirkti alaus. Vairuotojas gali būti nuostabus žmogus, bet jis – darbuotojas. Jis negali įsipareigoti įmonės vardu. Buvo toks atvejis prieš trejus metus: vairuotojas pažadėjo klientei, kad "jeigu kas, aš asmeniškai atsakysiu". Sugadinta sofa. Atsukom – vairuotojas jau nebedirbo pas mus, o klientė pyksta ant manęs. Sako, o juk jis pažadėjo. Atsakau – parodykite raštą. Nėra? Tai tada nieko negaliu. Skamba šiurkščiai, bet teisiškai be raštiško patvirtinimo – tai tuščias oras. Visada prašykite el. paštu.

Koks terminas galioja garantijai – iki pristatymo ar ir po jo?

Mūsų įmonėje – 14 dienų nuo pristatymo. Bet kai kurios įmonės limituoja iki 3 dienų, kitos – iki 24 valandų nuo pristatymo. Čia jau reikia skaityti tą prakeiktą sutartį. Aš pats linkęs duoti dvi savaites, nes žmonės yra užsiėmę, ypač persikraustymo į Londoną metu. Tačiau yra vienas niuansas: jei pakuotė nepajudinta – terminas ilgesnis, bet jei atidaryta ir kažkas rasta po mėnesio – tada jau abejoju. Ne dėl to, kad nenoriu padėti, bet nebeliko įrodymų, kas įvyko kelyje, o kas namuose. Tai rekomenduoju išpakuoti ir apžiūrėti per pirmąją savaitę, kol dar gyvas parašas ant važtaraščio.

Sutartys, smulkus šriftas ir kainos

Kokia sutartimi apsidrausti geriau – CMR, tiesiog sutartimi, ar abiem?

Ištikro? Geriausia – abiem, jei krovinys brangus. CMR yra transporto teisės dalis, be jos vilkikas negali išvažiuoti. Tai bazė. O tiesiog sutartis su klientu – tai jūsų ir mūsų susitarimas, kur fiksuojama pilna vertė, terminai, garantijos punktai. Pamenu, vežėme kompiuterinę techniką verslui. Sakė – CMR užtenka. Atsakiau – taip, pagal įstatymą užtenka, bet pagal jūsų įrangos vertę – ne. Užsakė abu. Smart move. CMR dengia minimaliai, o sutartis – tai jūsų saugos diržas. Ypač jei vežate į Angliją vertingus daiktus.

Ar tikrai reikia fiksuoti daiktų būklę prieš pakrovimą, ar tai tik bereikalingas popierizmas?

Pilnai. Šimtu procentų. Pamenu kaip šiandien atvejį – vežėme į Notingamą. Klientas pats įpakavo daiktus, mes tik krautuvom. Atvykus – spinta subraižyta. Klientas sako: "ji buvo ideali". Atsakau – o mano įgula prisiekiu, kad šitą įbrėžimą matė dar Vilniuje. Karas. Bet nieko negalėjau įrodyti, neturėjau jokių nuotraukų prieš. Dabar mes turime standartą – fotografuojame krovinį prieš pakrovimą, ypač trapius. Klientai kartais pyksta – sako, kam čia dabar, vėluojam. O aš galvoju – geriau vėluosim valandą, nei po trijų savaičių grasinsim teismais. Užfiksuokit viską patys irgi, telefonu.

Ką reiškia, jei sutartyje parašyta "garantija galioja tik esant transporto priemonės avarijai"?

Tai raudona vėliava. Rip off, kaip sakant. Kai kuriose sutartyse aš mačiau tokį punktą: garantija ar draudimas galioja tik, jei įvyko avarija su policijos protokolu. Suprantat ką tai reiškia? Jeigu vairuotojas blogai prilaikė daiktus ir jie subražė vieni į kitus – garantija negalioja. Jeigu krovinys per lietų prisvilpė per tentą – negalioja, nes ne avarija. Tai sukčiai. Mes tokio dalyko nenaudojame, nors pasitaiko pasiūlymų iš teisininkų. Aš sakau – garantija turi galioti už tvarkingą pristatymą, o ne tik už katastrofą. Jei matote tokį punktą – bėkit. Rimtai.

Kiek kainuoja apdrausti visą buto turinį vežant iš Lietuvos į Londoną?

Jei standartinis dviejų kambarių butas – baldai, buitinė technika – vertė kokius 15 000 eurų, tai draudimas gali kainuoti nuo 75 iki 200 eurų. Tai priklauso nuo draudimo bendrovės, kuria naudojasi pervežėjas. Yra tokių, kurie ima 0,3%, yra tokių – 1,5%. Aš asmeniškai dirbu su brokeriu, kuris duoda mums vidutinę kainą, bet jei krovinys brangesnis – tenka individualiai derėtis. Prisimenu, vežėme kolekcininko biblioteką. Knygos – 40 000 eurų vertės. Draudimas ten kainavo apie 600 eurų, bet žmogus nesuabejojo nė sekundės. Kita vertus, jei turite 2000 eurų vertės daiktus – gal tiesiog rizikuosite? Aš nepatariu, bet žmonės taip daro.

Ar verta drausti seną sofą, kurią pirkau už 100 eurų, ar tiesiog pasitikėsiu likimu?

Nope. Atsakau kaip draugas – neverta. Mūsų praktikoje tokių atvejų begalė. Sofa verta 80 eurų, o draudimas jai – 15 eurų. Matematika paprasta. Be to, draudikai vertina nusidėvėjimą. Jie gali pasakyti – sofai 8 metai, jos vertė dabar 30 eurų, čia jums čekis, imkit kavos. Ir kam reikalinga ta įtampa? Už 100 eurų verčiau nusipirkit gerą flomasterį ir pažymėkite kas subraižyta pats. Nežinau, gal skamba grubiai, bet aš stengiuosi žmonėms sutaupyti pinigų ten, kur nereikia prabangos. O jei ta sofa jūsų močiutės ir sentimentinė – kitas reikalas.

Jeigu daiktas vertas 5000 eurų, ar man gali išvis atsisakyti vežti, jei nenoriu mokėti už papildomą draudimą?

Aš turiu teisę atsisakyti. Ne todėl, kad nenoriu kliento, bet rizika per didelė reputacijai. Pagalvokite logiškai – jei pervežu 5000 eurų vertės daiktą be draudimo, o nutinka bėda (o nutinka), kas kaltas aš, nors ir tvirtinau kruopščiai? Kenčia mes, nes parašys visur blogai. Seniems klientams kartais darau išimtis, bet naujokui be draudimo – sorry, nenoriu nervų šlako. Arba draudžiamesi, arba ieškokite drąsesnių už mane. Rimtai. Per daug metų mačiau, kaip dėl vieno daikto subyrėjo visas pasitikėjimas.

Paruošimas ir keisti atvejai

Kokia dažniausia klaida, dėl kurios žmonės netenka draudimo išmokos?

Netinkamas pakavimas. Aš čia kaltas kartais, nes nepaklausiu pakankamai įtikinamai. Būna, klientas sako – "aš pats supakavau, viskas čiki". Atvažiuojam – daiktai dėžėse iš parduotuvės, be apsaugos. Jei draudikas mato, kad žala kilo dėl netinkamo pakavimo – jis atmeta išmoką. Pamenu, vežėme monitorių – kartoninė dėžė, bet be burbuliukų viduje. Ekranas – trakšt. Draudimas atmetė. Klientas ant manęs. Aš ant savęs, bet... ką padarysi. Pakavimas yra pusė draudimo. Jei nenorite mokėti profesionalams – rizikuojate patys. Aš tai sakau kiekvienam, bet vis tiek kas antras klausia, ar tikrai reikia.

Ar galima drausti daiktus, kuriuos pats supakavau į popierinius maišelius?

Popieriniuose? Hmm. Teoriškai galima drausti bet ką, bet praktiškai draudikas juoksis jums į veidą, jei pareikalausite išmokos. Popieriniai maišeliai – tai katastrofa perkraustymui. Kartą, atsiprašau, du kartus mačiau, kaip žmonės taip veža drabužius, knygas, net indus. Ne, taip neveikia. Draudimas galioja tik esant tinkamai pakavimui. O popierinis maišelis – netinkama pakuotė transportui į Angliją. Mes tokio krovinio net nepriimame, jei matome, kad viduje kažkas vertinga. Galima naudoti tekstilinius maišus, plastikines dėžes, kartoną su bubliais, bet popierių – tik šiukšlėms. Nepykite, tiesiog faktas.

Ar esate vežęs krovinį, kurio nesugadinti neįmanoma, bet klientas vis tiek reikalavo garantijų?

Buvo toks pervežimas į Bristolį – meno instaliacija iš metalo ir stiklo. Pats menininkas pripažino, kad tai sukurta taip, kad "brendžtų" prieš sieną. T.y. – jis norėjo, kad atsirastų paviršiaus defektai. Užsakė saugų gabenimą į Angliją su garantijomis ir draudimu. Aš paskambinau ir paklausiau – o kokiu principu fiksuojame žalą, jei pati idėja yra žala? Juokėmės abu. Galiausiai sutarėme, kad draudimas galioja tik transporto metu atsiradusiems lūžiams, bet ne "estetiniams subraižymams", kuriuos jis pats suplanavo. Sutartis buvo pusantro puslapio. Tokių dalykų pasitaiko. Svarbu tik aptarti iš anksto.

Ką daryti, jei krovinys pasiekė Angliją, bet aš negaliu atsiimti – kur jis saugomas ir kas tada garantuoja?

Krovinys gali stovėti saugykloje, bet tai kainuoja. Mūsų atveju – pirmos trys dienos Doverio arba Londono teritorijoje kartais nemokamos, priklauso nuo sutarties, bet po to – kasdienis mokestis. Ar saugu? Saugiau nei kieme, bet vėlgi – saugykla turi savo taisykles. Jeigu saugoma per ilgai, reikia papildomo draudimo, nes mūsų draudimas gali galioti tik transporto metu, o ne saugojimo. Čia aš ne visada 100% tikras, kaip ten išsidėsto teisiškai, nes skirtingos saugyklos – skirtingos sutartys. Patarimas: jei žinote, kad negalėsite atsiimti – perspėkite iš karto. Mes tada galim planuoti, o ne graibstytis paskutinę minutę.

Išvada

Baigdamas noriu pasakyti paprastą dalyką: saugus gabenimas į Angliją su garantijomis ir draudimu yra įmanomas, bet reikalauja abiejų pusių sąžiningumo. Jūs turite tinkamai supakuoti ir deklaruoti, o mes – neprisiimti to, ko negalime garantuoti. Po dešimtmečių šitame darbe galiu prisiekti – problemų sumažėja dešimteriopai, kai žmonės prašo raštiškai ir skaito sutartis iki galo. Važiuojam tvarkingai, o jei kils klausimų – skambinkit. Geriau paklausti prieš, nei aiškintis po.