Saugus dalinių krovinių gabenimas į Angliją jums – ką verta žinoti prieš susikraunant daiktus?

Dirbu su tarptautinių perkraustymų logistika jau kažkur apie dvidešimt trejus metus. Ne, ne penkiolika – tikrai dvidešimt trys, jei gerai suskaičiavau, nors kam tai rūpi. Svarbiausia, kad per tą laiką mačiau visko – ir idealiai supakuotų fortepijonų, ir dėžių, kurios atsidaro kaip liūtų nasrai vos pravažiavus Kauną. Daugelis mano, kad daliniai kroviniai į Angliją – tai tiesiog pusė sunkvežimio, bet realybė kiek kitokia. Jūs dalinatės vietą su kitų žmonių daiktais, ir čia prasideda tikrasis menas. Aš pasakosiu, kaip tai vyksta iš tikrųjų, be puošnios kalbos ir be jokių nesąmonių.

Ko klausia žmonės prieš kelionę

Kiek iš tikrųjų kainuoja daliniai kroviniai į Angliją?

Kaina... na, žiūrėkite, čia tas pats, kas klausti, kiek kainuoja automobilis. Pilnas Londonas – viena kaina, kažkur į Bedfordshire ar į tą jų Škotijos pusę – visai kas kita. Paprastai dalinių krovinių pervežimas į Angliją kainuoja nuo šimto iki keturių šimtų eurų už kubinį metrą, priklausomai nuo lifto ir aukšto. Kartais klientai lygina su pilnu kroviniu, bet jei turit tik keturiolika dėžių, nėra prasmės mokėt už tuščią mašiną. Aš mėgstu, kai žmonės pasiunčia nuotraukas – tada duodu tikslesnę kainą, o ne iš kavos tirščių spėlioju.

Ar mano daiktai tikrai saugūs, jei važiuoja su svetimais kroviniais?

Žinokit, taip, bet su sąlyga, kad viskas profesionaliai sutvirtinta. Mes naudojame ne šluosčių gniužulius, o tikras apsaugos priemones – kampuočius, diržus, kilimėlius. Vieną kartą vežėm į Manchesterą chirurgo biblioteką drauge su studento buto baldais. Studentas turėjo dviratį, kuris, jei nebūtų pririštas, būtų nukeliavęs per visą priekabą iki medicinos knygų dėžės. Bet mes uždėjome medinę pertvarą – štai kur saugus dalinių krovinių gabenimas į Angliją skiriasi nuo banalaus sukrovimo.

Kiek laiko trunka transportavimas iš Vilniaus į Londoną?

Dažniausiai trys-keturios dienos, bet galima ir savaitė, jei renkamas iš kelių adresų. Būna, kad vairuotojas laukia pasienyje ilgiau, nei planuota, bet čia jau ne mano sritis. Kartais klientai skambina antrą dieną: „Kur mano sofa?“ Atsakau – ji dar turbūt Vokietijoje, nespėjo nė Lenkijos palikti. Jei reikia greitai, yra ekspresas, bet tada jau nebe dalinis krovinys. O tos kainos... na, gal ne pats pigiausias variantas ekspresui (taip, tiksliai – jis brangesnis dvigubai, bet kai skubu, kitų kelių nėra).

Ar turiu pats supakuoti daiktus, ar jūs tai padarote?

Galite ir patys, bet pasikonsultuokit. Matęs atvejį, kai klientė supakavo krištolines taures į laikraštį. Ne į banguotąją plėvelę, ne į putas – į „Lietuvos rytą“. Vairuotojas Anglijoje atidavė dėžę, o viduje skambėjo lyg gitaros stygos, tik tragiskai. Jeigu norite saugaus gabenimo, investuokite į normalias dėžes. Mes siūlome pakavimą, bet pripažinsiu, ne visada turim laiko kiekvienam kroviniui, ypač sezono metu. Tada jūs gaunate dėžes, o mes atvažiuojam tik pakrauti.

Kas vyksta kelyje ir kaip ten viskas sudėta

Kas būna, jei mano daiktai yra paskutiniai priimami ir pirmi iškraunami?

Realiai – nieko blogo. Jie tikrai nesugadinami dėl to. Blogiau, kai jūsų daiktai kraunami per vidurį, o ant viršaus uždedamas kažkieno virtuvės kombainas be tvirtinimo. Geras vairuotojas žino, kad sunkesnis krovinys žemiau, lengvesnis – aukščiau. Deja, ne visi vairuotojai tai žino, ypač jei pirmas reisas į Bristolą. Aš ne visada kontroliuoju, kas deda į mašiną Italijoje – kartais daliniai kroviniai atkeliauja jau sukrauti, o mes tik perpakuojame. Čia jau logistikos partnerio atsakomybė.

Ar galima sekti, kur yra mano krovinys?

Teoriškai taip, GPS yra, bet aš nepasakysiu, kad jūsų dėžės šiuo metu yra prie Liubeko išvykimo juostos. Mes galime pasakyti apytikslę datą ir paaiškinti maršrutą. Kartais skambina klientai dešimt kartų per dieną, aš juos suprantu – nerimas. Bet užsikrauti telefonu nepadės. Prisimenu vyrą iš Klaipėdos, kuris norėjo žinoti kiekvieną posūkį į Liverpoolį. Atrodo, manė, kad vežam auksą, o ne seną šaldytuvą. Sekimas yra, bet jis ne realiu laiku, nebent mokat už ekspresą.

Kas atsitinka, jei sunkvežimis patenka į avariją?

Saugikliai. Draudimas. Bet realybė ta, kad mažai kas domisi tuo, kol nenutinka. Mačiau avariją prie Lilio – ne mūsų mašina, partnerių iš Latvijos. Kroviniai apsivertė, bet kadangi viskas buvo sutvirtinta pagal taisykles, padėtis buvo kontroliuojama. Jei daiktai vežami dalinių krovinių gabenimo į Angliją režimu, jie apdrausti pagal CMR konvenciją, bet su niuansais. Vienas klientas vežė antikvarinį veidrodį. CMR apmoka, bet jei nepakavot tinkamai – kaltė dalinasi. Ir ne visada jūsų naudai.

Kodėl negalima vežti augalų ir maisto produktų?

Oho, čia mano mėgstamiausias klausimas. Atsakymas paprastas – Didžiojoje Britanijoje yra griežtos importo taisyklės. Jie bijo, kad atsivešit vabalą ar ligą. Vieną kartą pora norėjo vežti savo pomidorų daigus į Kentą. Aš pasakiau – negalima. Jie supyko. Po dviejų savaičių paskambino ir padėkojo, nes pasienyje būtų pradirbę kelias valandas ar net konfiskavę. Maistas irgi rizikingas – konservai gal praeitų, bet šviežias, ne. Aš asmeniškai tokių dalykų nerizikuoju vežti. Ne todėl, kad bijau – tiesiog žinau, kad muitinėje gausit galvos skausmo daugiau negu verta.

Ar tikrai negalima vežti akumuliatorių ir degių skysčių?

Absoliučiai ne. Tai ADR kroviniai, o mūsų mašinos tam nepritaikytos. Kartais žmonės slaptai įdeda dažų skardą ar balionėlį. Atsitiko taip, kad vienas balionėlis išbuvo... na, nebuvo liepsnos, bet uoslė mašinoje buvo lyg dažų dirbtuvėse. Vairuotojas pagalvojo, kad aptiko sąvartyną. Nenoriu perdramatizuoti, bet saugus dalinių krovinių gabenimas į Angliją prasideda nuo to, kad jūs sakot teisybę, kas viduje. Jei kas nors sprogs, nukentės visi – ir jūsų daiktai, ir kaimyno krovinys, ir mūsų licencija.

Popieriai, kuriuos visi atidėlioja

Ko reikia muitinei, jei vežu asmeninius daiktus?

Sąrašas. Turto įsigijimo sąskaitos. Arba bent sąrašiukas su vertėmis. Daugelis to nepadaro ir tada stebisi, kodėl stringa. Aš nepatariu meluoti – jei ant dėžės rašo „drabužiai“, o viduje naujas televizorius, muitininkas tai pamatys. Vieną kartą senolis vežė antikvarinius baldus į Oxfordshire. Jis turėjo popierius nuo 1978-ųjų – nuostabu, taip retai būna. Paprastai žmonės meta daiktus į dėžes ir tikisi stebuklo. Stebuklų nebūna, ypač post-Brexit. Dabar į Angliją įvažiuoti su daiktai reiškia, kad turit pildyti T1 ar eksporto deklaracijas. Muitininkai klausinėja daugiau nei anksčiau.

Ar reikia draudimo ir ką jis padengia?

CMR – tai bazinis draudimas, bet jis nepadengia visko. Jei vežat senovinę komodą vertą penkių tūkstančių, o ji supakuota į vieną sluoksnį kartono, gali nemokėti pilnos sumos. Aš visada sakau – pilnas draudimas kainuoja papildomai, bet miegot ramiau. Ypač jei krovinys įvežamas į Londoną per Kalėdų chaosą. Taisyklė tokia: jei pats pasirinkote sutaupyti ant pakavimo, paskui nepiktžaisciau ant vežėjo. Mačiau, kaip pyksta, kad sumušta dėžė, bet viduje jie patys numetė geležtę be apsaugos. Draudimas nėra stebuklingas skydas.

Kokiais dokumentais patvirtinamas mano krovinys?

Važtaraščiai. Pakuočių sąrašas. Jūsų paso kopija kartais. Kai vežate į Angliją iš Lietuvos, dabar reikia ir EORI numerio, nors ne visi muitininkai griežtai reikalauja kiekvieną kartą. Aš esu matęs situaciją, kai dokumentai tvarkingi, bet pasienyje kompiuteris išsijungė ir bar kodas nenuskaitė. Tada sėdi ir lauki. Geriausia – turėti elektroniniu ir popieriniu formatu. Kartais klientai pasirašo važtaraštį neskaitę. Aš tada pasiimu ir pasakau: „Žmogau, čia parašyta šešiolika dėžių, o jūs pasirašėt už dvidešimt.“ Pasitaiso. Saugus gabenimas prasideda nuo tikslių skaičių.

Ar Brexit ką nors pakeitė daliniams kroviniams?

Taip, ir dar kaip. Anksčiau tiesiog užkraudai ir važiavai. Dabar reikia eksporto ir importo deklaracijų, o kartais ir SPS patikrų. Čia tas momentas, kur aš nesu šimtu procentų įsitikinęs visais biurokratiniais niuansais, nes jie keičiasi kas pusmetį. (Praėjusiais metais atsirado kažkoks papildomas kodas, ir teko skambinti bičiuliui muitininkui – oi, ne, jis persikėlė į Readingą, bet principas panašus.) Anksčiau krovinys į Peterborough keliaudavo keturias dienas, dabar gali užtrukti šešias dėl popierių. Žmonės pyksta ant vežėjų, bet mes tik vairuojam. Popierius tvarko kiti.

Ar reikia notaro patvirtinimo, kad daiktai mano?

Ne, paprastai ne. Jūs tiesiog pasirašote deklaraciją. Jei vežate ką nors labai vertingo – meno kūrinius ar kolekciją – tada gali prireikti įrodymų. Teisybės dėlei, per dvidešimt trejus metus notaro prašyti neteko nei karto. Muitininkams rūpi, ar nevežate cigarečių bei alkoholio nelegaliais kiekiais. Jiems mažiau rūpi, ar ta sofa tikrai jūsų močiutės iš Varėnos. Tiesa, jei vežate naujus daiktus, gali tekti mokėti PDVą. Tada reikės sąskaitų-faktūrų. Kartais stebiuosi, kaip žmonės sureikšmina popierius, o paskui pakuoja kompiuterį į maišelį be apsaugos.

Kainos, laikas ir kitos nemalonios temos

Kodėl vieni vežėjai kainas sako telefonu, o kiti atsiunčia raštu?

Rimtesnės įmonės siunčia pasiūlymus el. paštu, nes tai įrodymas. Mačiau atvejų, kai telefonu pažadėjo viena kaina, o atvažiavus – kita. Ypač kai krovinys įvežamas į Angliją per tarpininkus. Aš pats dažnai skubu, bet visada pasakau: „Palaukite, aš jums pasiųsiu skaičius, kad abu turėtume ką atsispausdinti.“ Tai apsaugo ir mane, ir jus. O tie, kurie bijo rašyti... na, pagalvokite patys. Kartais mažos įmonės neturi tam laiko, bet didelės be raštų neprasideda. Jei kaina tik žodinė – tai vėjas.

Kodėl kaina skiriasi, jei aš pats padedu krauti?

Jei padedate – gal mažesnė, bet pavojingas žaidimas. Prisimenu situaciją Kėdainiuose, kai klientas taip „padėjo“, kad pats užsimetė dėžę ant galvos. Nei draudimas, nei niekas nepadengė traumos, nes jis nebuvo mūsų darbuotojas. Jei sveikas ir stiprus – OK, bet aš noriu matyti, kaip darot. Realiai daugelis persivalo dėl svorio. Dalinių krovinių gabenime į Angliją taikoma taisyklė: jei reikia kelti daugiau negu trisdešimt kilogramų – palikite profesionalams. Oi, rašau „neštis“, o turėjau galvoje „krauti“. Svarbu – nugaros nesugydysi už keliasdešimt sutaupytų eurų.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galite. Aš mėgstu derėtis, ypač jei turite lankstumo datų atžvilgiu. Jei galite palaukti, kol surenkame pilnesnę mašiną – galim padaryt nuolaidą. Bet jei skambinate antradienį ir reikia trečiadienį jau būti Birmingeme – tada kaina yra kaina. Kartais klientai lygina su krovinių biržomis. Ten pigiau, bet nežinosite, kas veža ir ar atvažiuos. Aš pažįstu savo vairuotojus. Jie žino, kaip pakrauti, o ne tik kaip spausti greičio pedalą. Tai turi savo vertę, nors kas ketvirtas klientas to nepripažįsta.

Kodėl tiek daug mokėti, jei galiu išsiųsti paštu?

Paštas puikus, jei siunčiate knygą. Baldų – nelabai. Paštas turi svorio ir matmenų apribojimus, o jūsų skalbimo mašina juos pranoksta. Dar vienas dalykas – paštas čiuožia. Aš nesakau visada, bet siuntų centrai kartais meta dėžes kaip krepšinio kamuolius. Dalinio krovinio atveju jūsų daiktai stovi priekaboje, ne ant konvejerio. Be to, paštas neįvažiuoja į jūsų kiemą Klaipėdoje ir neiškrauna į svetainę Londone. Mes tai darome. Už durų iki durų paslaugą mokama daugiau, bet jūs taupote laiką ir sveikatą.

Kas jei vėlai į pasimatymo langą?

Vėlai atsakyti? O, supratau, galvojote apie pristatymo langą. Jei nepataikote į sutartą laiką – bėda. Mes mokame už vairuotojo laukimo laiką, o jis turi kitą adresą. Kartais per Londono kamščius vairuotojas vėluoja pats, bet jei jūsų kaltė – papildomi mokesčiai. Buvo atvejis Hampšyre, kai klientas užsirakino vonioje. Mes lauke stovėjom keturiasdešimt minučių. Jis paskui rašė atsiprašymo laišką, bet už laiką sumokėjo. Nesuvėdiname kitų dėl vieno vonios spynos gedimo. Planuokit laiką rimčiau nei paskutinės minutės apsipirkimą.

Kai kas nepasiseka – realios problemos

Ką daryti, jei gavau ne visus daiktus?

Pirmiausia – kvėpuojam. Kartais dėžė pasilieka sandėlyje dėl netinkamos žymės. Skambinkite nedelsiant – ne po savaitės, kai jau visi pamiršo. Mes tikriname likučius, bet jei krovinys keliavo per tris skirtingus sandėlius, gali užtrukti. Vieną kartą dėžė su batais nukeliavo į Liverpulį vietoj Lutono. Galiausiai radome per dvi savaites. Blogiausias scenarijus – dėžė buvo pažymėta panašiu pavarde ir kažkas kitas ją atsiėmė. Devyniasdešimt procentų atvejų – tai logistinis delsimas, o ne vagystė. Nors pasitaiko ir vagysčių, ypač abejotinuose sandėliuose. Apie juos šnekėsiu tyliau.

Ar būna, kad daiktai atkeliauja sudaužyti?

Būna. Nepaisysiu, kad ne. Tačiau aštuoniasdešimt procentų sudaužymų kaltė – prastas pakavimas. Jei į dėžę sudėjote stiklą ir viršuje užrašėte „atsargiai – stiklas“, bet niekuo neužpildėte tarpų – jis suduš. Fizika neperkalbama. Mačiau, kaip tobulai supakuotas paveikslas atkeliauja į Cambridgeshire be įbrėžimo, nes klientas investavo į medinį rėmą. O kitas spaudė lūpas, kad sutaupyti tris eurus ant putų. Tada stebisi. Dėl transporto vibracijų niekas dar neprieštaravo gamtos dėsniams. Pakuotė – tai jūsų draudimas prieš realybę.

Kaip atskirti gerą vežėją nuo šarlatanų?

Skirtumo ieškokite detalėse. Ar jie turi adresą, ar tik telefono numerį? Ar siūlo pamatyti mašiną prieš krovimą? Ar prašo viso mokėjimo iš anksto? Pastarasis signalas – pavojingas. Buvę atvejai, kai žmonės sumokėjo penkis šimtus eurų, o vairuotojas neatvažiavo niekada. Aš dirbu su daliniais kroviniais į Angliją tiek seniai, kad žinau – rimtas žmogus niekada nereikalaus visos sumos prieš pakraunant. Užteks dvidešimt ar trisdešimt procentų. Taip pat – ar jie atsakinėja į klausimus. Jei vadybininkas atšauna vieną sakiniu ir dingsta – tai ne partneris, o ruletė.

Ką reiškia „paslėpti mokesčiai“ ir ar jūs taip darote?

Atsakau tiesiai – aš nedarau. Bet rinkoje yra blogų obuolių. Pavyzdžiui, kaina telefonu viena, o paskui prisideda „mokestis už kuro antkainį“ ar „kelių rinkliava Prancūzijoje“. Aš viską išdėstau iš karto. Jei važiuosime pro tunelį, kurio kaina fiksuota – ji įskaičiuota. Jei paprašysite papildomo sustojimo – bus papildomas mokestis, bet apie jį įspėsiu prieš tai, ne kai jau stovite ant žolės prie autostrados. Šitoje srityje skaidrumas svarbesnis už greitį. Deja, daugelis skuba ir nepaskaito smulkų šriftu.

Ar galima po pasirašymo dar ką nors pridėti prie krovinio?

Galite pabandyti. Jei mašina dar nepakrauta – OK. Bet jei krovinys jau surinktas, sudėtas, sutvirtintas – ne. Tai kaip į lėktuvą patekti be bilieto. Kartais žmonės prisimena, kad norėjo dar vieną kėdę, kai sunkvežimis jau Kauno rajone. Tada lieka kitas reisas arba paštas. Aš suprantu – persigalvojimas. Organizaciniai dalykai neleidžia vietos maigymo. Ypač dalinio krovinio atveju, kur kiekvienas centimetras suplanuotas. Jūs galite prašyti, bet pasiruoškite girdėti „ne“.

Maži niuansai, kuriuos pravartu žinoti

Ar verta vežti seną sofą, ar geriau pirkti naują Anglijoje?

Filosofinis klausimas. Jei sofa vertinga sentimentiškai arba geros markės – vežkit. Bet jei IKEA devynerių metų senumo – paskaičiuokite. Dalinio krovinio vieta gali kainuoti šimtą ar du šimtus eurų. Nauja sofa Londone – keturis šimtus svarų. Kartais panaši suma, bet jums nereikia rūpintis pakavimu. Aš asmeniškai vežčiau tik tai, ką myliu arba kas brangu. Paskutinį kartą, kai lyginau kainas, IKEA pasiūlymas pasikeitė, tad tiksliai nepasakysiu dabartinės sumos. (O gal verčiau pasitikrinkite patys prieš manimi tikėdami.) Bet principas aiškus – matematika ir jausmai kartais nesutampa.

Koks pats svarbiausias patarimas perkraustant daliniais kroviniais?

Nepanikuokite. Ir nepalikite visko paskutinei dienai. Mačiau žmones, kurie išardė lentyną likus keturioms valandoms iki vairuotojo atvykimo. Tada kilimai susukti blogai, dėžės be etikečių. Tvarka gimsta iš laiko. Antras patarimas – fotografuokite daiktus prieš pakraudami. Jei kas įvyks – turite įrodymą. Ir trečias – rinkitės vežėją ne pagal kainą, o pagal tai, kaip jis atsako į jūsų klausimą apie saugų dalinių krovinių gabenimą. Pigiausia opcija kartais veikia, o kartais baigiasi ašaromis naujame Birmingamo bute. Laikykitės šių taisyklių ir bus gerai.

Išvada

Saugus dalinių krovinių gabenimas į Angliją – tai ne tik mašinos ir dėžės. Tai planavimas, sąžiningas pokalbis ir supratimas, kad kelyje gali nutikti visko. Per tiek metų supratau, kad geriausi klientai yra tie, kurie klausia daug, o geriausi vežėjai – kurie atsako tiesiai, net jei atsakymas nemalonus. Nepasitikėkite pigių pažadų magija, o savo daiktus – žmonėms, kurie žino, kodėl sutvirtinimo diržas turi būti ne bet koks, o tinkamas. Sėkmingo kelio jūsų daiktams.