Saugus daiktų pervežimas į Angliją – su pilnu draudimu: ką verta žinoti prieš kraustantis

Daug metų vežioju daiktus į visokias šalis, o į Angliją – turbūt dažniausiai iš visų. Londone, Bristolyje, Mančesteryje, Birmingeme – mačiau visko. Saugus daiktų pervežimas į Angliją su pilnu draudimu nėra tik graži etiketė ant svetainės. Tai yra ta riba, kurioje jūsų sofa lieka sofa, o ne krūva lentų. Bet žmonės apie tai susimąsto tik tada, kai jau per vėlu. Aš dažnai pasakoju klientams: ne pats furgonas svarbiausias, o kas parašyta sutartyje ir ar tas popierius tikrai veikia, kai reikia. Todėl surašiau atsakymus į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas antrasis klientas prieš perkraustymą.

Pirmiausia – apie tą draudimą, nes visi apie jį šneka, o mažai kas skaito

Ar tikrai pilnas draudimas kainuoja tiek brangiai, kad jo neverta?

Brangiau nei be draudimo? Žinoma. Bet aš mačiau šeimų, kurios sutaupė porą šimtų ant draudimo, o paskui dėl sugadintos skalbimo mašinos sumokėjo kelis šimtus iš savo kišenės. Pilnas draudimas kainuoja apie 1,5–3 proc. nuo daiktų vertės. Kai kurioms įmonėms tai atrodo kaip papildomas išrašymas, bet tai jūsų saugumas. Jei pervežate visą butą, suma įskaičiuojama į pasiūlymą. Aš pats nevežioju be pilno draudimo – nemėgstu naktų be miego.

Ką draudimas dengia, jei, tarkim, mano sofa įbrėžta, bet ne sulaužyta?

Nu, čia jau priklauso nuo draudimo tipo. Jei tik CMR – greičiausiai nieko. O tikras pilnas draudimas dengia ir įbrėžimą, ir subraškėjusį stiklą. Buvo atvejis, kai klientui sofą įbrėžėme laiptinėje. Nekomfortabilu, bet draudimas sumokėjo už apmušalą. Svarbu apie pažeidimus pažymėti pristatymo akte. Pasirašysite, kad viskas gerai – paskui brėžio nebepriimsiu. Primenu tai visada.

O jeigu dings dėžė, bet mes nežinosim, kur ji dingo – gal kažkur pakeliui – ar tai bus apdrausta?

Dingimas yra dingimas. Jei dėžė dingo pakrovime, transporte ar iškrovime – pilnas draudimas dengia. Reikia sąrašo, ne pasakymo „ten buvo kažkas vertingo“. Turėjau situaciją: dėžė pasimiršo Kauno sandėlyje. Radome po savaitės, bet klientas jau buvo apdraustas. Be sąrašo ir svorio – viskas tampa nepatogu. „Dėžė su knygomis“ – ne aprašymas, reikia vertės.

Kada draudimas apskritai neveikia? Gal yra koks įsisenėjęs triukas iš vežėjų pusės?

O taip, yra. „Jūs patys pakavot, tai mes nekalti“. Blogos įmonės pasirašo pilną draudimą, bet smulkmena parašo, kad pakuotė – kliento. Tada bet kokia žala yra „netinkamo pakavimo pasekmė“. Dar vienas triukas – draudimas tik transportui važiuojant, bet ne kieme. Aš tokių dalykų nenaudoju. Tikras draudimas veikia nuo pirmojo prisilietimo iki paskutinio. Jei sutartyje matote išimtį apie pakuotę – bėkite.

Kainos, sutartys ir tie nemalonūs smulkmenų dalykai

Kiek kainuoja saugus daiktų pervežimas į Angliją su pilnu draudimu, jei vežu dviejų kambarių buto daiktus?

Iš Vilniaus į Londoną dviejų kambarių butas su pilnu pakavimu, draudimu ir transportu dabar kainuoja apie 1400–1900 eurų. Iš Šiaulių ar Panevėžio gali kainuoti šimtu ar dviem daugiau, nes reikia pasiimti. Daliniai krovai pigesni, bet maišomi su svetima. Mačiau už tūkstantį eurų kainuojančius perkraustymus be draudimo – tai azartas, ne paslauga. Kaina priklauso nuo kelio, kuro, keltų ir laiptinių Anglijoje. Kartais ten laiptai siauresni nei pas mus, o liftų nėra.

Ar gali būti taip, kad sumokėjau už draudimą, o paskui paaiškėja, kad jis buvo „tiktai transportavimo metu“, o ne visą laiką?

Taip, būna. Pardavėjas sako „apdrausta“, o sutartyje mažas šriftas: „transportavimo fazėje“. Vadinasi, pakrovimas ir iškrovimas – ne. Ten dažniausiai nutinka nelaimės. Aš visada klausiu: „Ar suprantate, kad draudimas prasideda kai liečiu pirmą dėžę?“ Jei ne – slepia. Dažniausiai tai tie patys, kurie siūlo „pigiausius perkraustymus“. Pigaus ir saugaus vienu metu nebūna.

Koks skirtumas tarp CMR ir pilno draudimo? Man to reikia žinoti ar galiu tiesiog pasitikėti vyruku su furgonu?

CMR – standartinė vežėjo atsakomybė, apie 8 eurai už kg. Sofa 40 kg? Gerai, 320 eurų. Vertė 900? Blogai. Pilnas draudimas dengia visą rinkos vertę. Dėl vyruko su furgonu – gali būti puikus žmogus, bet kai eina apie (taip, stabteliu – kai kalba eina apie) jūsų daiktus, reikia ne tik pasitikėjimo, ir popieriaus. Popierius svarbiau draugystei.

Ar galiu pasidrausti pats individualiai, jei vežėjas siūlo tik bazinį variantą?

Galima, bet aš čia jau nebeviskuo toks tikras. Namų draudimas dažnai netaikomas tarptautiniams perkraustymams. Yra brokeriai, bet reikia sąrašų, nuotraukų, verčių. Realiai užima daug laiko. Geriau rinktis vežėją su draudiko sutartimi. Jeigu kas nutiks, nenorite būti tarp dviejų įmonių, kurios viena kitai meta kamuolį. Matęs tai. Neįdomu.

Sutartyje parašyta „Force Majeure“ – ar tai reiškia, kad jei keltas vėluos, niekas man nemokės?

Force Majeure – „didesnė jėga“. Kalnai, karai. Paprastas keltų vėlavimas – jau ne visada. Bet daugelis tai naudoja kaip skydą. Sutartyse prirašyta visko – nuo eilių iki „nepaprastųjų aplinkybių“. Jei vėluoja 2-3 dienos, draudimas neįsijungia. Bet jei audra ir savaitė drėgname uoste – tada žiūrėti punktus. Priklauso, ar saugojimas uoste buvo įskaičiuotas.

Praktika realybėje – pakuotė, pakrovimas ir tie siaubingi laiptai

Ar man pačiam reikia vynioti daiktus į burbulinę plėvelę, ar tai daro jūsų komanda?

Jei mokate už pilną paslaugą – mes darome. Ateiname su plėvele, dėžėmis. Jums tik atverti duris. Jeigu ekonominis variantas – pakuojate patys. Mačiau, kai taupė ant pakavimo, o paskui vietoje porceliano radėjo laikraščius. Laikraščiai nepadeda magistralėje. Jei draudimas pilnas, pakuotė irgi turėtų būti profesionali. Kitaip draudikas pasakys, kad pakuotė bloga. Ir bus teisus.

Ką daryti su LCD televizoriumi? Man buvo sake, kad kai kurie vežėjai jo išvis neima be originalios dėžės – tiesa?

Tiesa, ekranai – išdykę. Be originalios dėžės rizikuojate. Bet normalūs vežėjai turi specialias TV dėžes su kampų apsauga. Aš imu tik su papildomu įpakavimu. Jei atnešate be nieko – sakau, rizikuojame abu. Kartais nuperku putų turguje (čia jau kita tema, grįžtu). Svarbu, kad ekranas būtų nufotografuotas prieš pakrovimą. Draudimas nenori girdėti „jau buvo įskilęs“.

Ar saugus pervežimas į Angliją reiškia, kad mašinoje bus kitų žmonių daiktai šalia manųjų?

Jei pilnas perkraustymas – ne, mašina tik jūsų. Jei dalinis krovas – taip, bus svetimų. Tai pigiau, bet rizikingiau. Aš vengiu maišyti, bet jei taip – etiketės kartais atšoka. Tada žmonės gauna ne savo katės tualetą. Smagu, bet stresina. Jei rūpi draudimas – geriau atskiras transportas. Jei svetima dėžė su skysčiais apipila jūsų sofą – bylinėtis yra košmaras. Atskyrimas – geriau.

Jeigu mano daiktai stovi laiptinėje prieš pakrovimą ir kaimynas užmina ant dėžės – kas kaltas čia?

Reali istorija iš Kauno. Klientas išnešė dėžes į laiptinę, aš dar neatvažiavau, ateina kaimynas su dviračiu – trašk. Čia jau pilnas draudimas padeda, bet su sąlyga, kad darbuotojai jau pradėjo procesą. Jei daiktai palikti be priežiūros prieš mūsų atvykimą – rizika visiškai jūsų. Mes fiksuojame būklę atvažiavę. Tos dešimt minučių laukiant kieme gali viską pakeisti. Patarimas: neišneškite daiktų anksčiau nei matote furgoną. Ir pasakykite kaimynams, kad šiandien stebuklų diena. Kartais jie netgi padeda, o kartais apsiverkia dėl triukšmo.

Kas realiai blogai nutinka, kai viskas stringa

O jei vairuotojas pavėlavo dvi dienas – ar čia jau draudimo zona ar tiesiog tokia gyvenimo tikrovė?

Dvi dienos – gyvenimas, ne draudimas. Vėlavimai dėl oro ar sugedusio vilkiko pasitaiko. Draudimas dengia žalą, bet ne jūsų nervus ar prarastą laiką. Daugiau nei sutarta – delspinigiai iš vežėjo, ne draudimo. Turėjau klientą, kuris skambino kas valandą. Suprantu. Bet kol daiktai sveiki, draudimas tylės. Savaitė ir pelėsis ant čiužinio – tada taip. Kelios dienos – normalu, deja.

Ar buvote matę, kad daiktai atkeliautų visiškai sausi, o Anglijoj jau lyja, ir dėžės permirksta? Ką tada?

Būta. Anglijos oras – atskira tema apie lietų, bet grįžkim prie dėžių. Jei krovinys gabenamas tentu ir sandariai, viduje turėtų būti sausa. Bet iškrovimas lyjant yra problematiškas. Turėjau situaciją Bristolyje: lijo kaip iš kibiro, laiptinėje vietos nebuvo, dėžės pastovėjo ant šlapios žolės tris minutes. Paklodės alsavo drėgme. Pilnas draudimas čia padėjo, nes tai buvo mūsų organizacinė klaida. Bet jei jūs nenorėjote leisti palaukti ar pridengti iškrovimo vietos – tada kaltė dalijasi. Dabar visada vežame savo tentą virš durų, jei lyja.

Kokia yra didžiausia klaida, kurią klientai padaro tikėdamiesi „saugaus pervežimo“?

Didžiausia – manyti, kad pasirašius sutartį galima pamiršti. Ne. Paliekate vertingus daiktus stalčiuose, nenufotografuojate, o paskui „ten buvo auksinis žiedas“. Noriu tikėti, bet draudikas nepatikės. Antra klaida – neatidaryti pristatymo dieną. Pasirašote, o paskui radote įbrėžimą. Viskas, baudos aikštė. Saugus pervežimas yra komandinis sportas. Mes vežame, jūs – žiūrite.

Teisės, reikalavimai ir tie nepatogūs niuansai apie blogas įmones

Kaip atskirti, kada vežėjas tikrai tą draudimą turi, o kai tiesiog taip sako telefone?

Paprašykite poliso kopijos dar prieš mokėdami. Ne nuorodos į svetainę, o tikro draudimo dokumento su įmonės pavadinimu. Būna, kad kažkoks vadybininkas sako „taip taip, viskas apdrausta“, o realiai jie turi tik privalomą CMR. Dar blogiau – kai įmonė išvis neturi licencijos, o pinigus ima grynais. Mačiau tokią įmonę Šiauliuose: surinko pilną furgoną, paėmė pinigus, o draudimo nebuvo. Klientai sužinojo tik gedimo metu. Tai jei kaina žemesnė rinkos maždaug 40 procentų – kažkas tikrai ne taip. Pasitikėjimas telefone neegzistuoja.

Ar reikia kokio nors specialaus leidimo vežti asmeninius daiktus į Angliją post-Brexit? Nes dabar viskas pasikeitė...

Čia aš jau nebe toks 100 proc. ekspertas, nes taisyklių daug ir jos keičiasi kaip kojinės. Brexit padarė taip, kad asmeniniai daiktai gabenami jau nebe taip laisvai. Formaliai jums reikia muitinės deklaracijos, o daiktai neturi būti nauji. Vezėjas turėtų žinoti, kaip tai sutvarkyti. Jei nesiunčiate verslo krovinio, o tik savo sofą ir rūbus – tai vadinama „Transfer of Residence“. Reikia tam tikrų formų. Aš dirbu su muitinės brokeriais, kurie tai padaro. Bet jei vežėjas sako „ai, nieko nereikia, aš per metus vežu“ – gali būti rizika, kad daiktai užstrigs uoste. Ir pilnas draudimas neapsaugos nuo muitinės arešto.

Kodėl kai kurios įmonės atsisako pilno draudimo ir siūlo tik dalinį – ar jos taupo mano sąskaita?

Taupomosios sąskaitos jų pačios. Pilnas draudimas kainuoja vežėjui pinigus – jie turi mokėti draudimo bendrovei už kiekvieną krovinį. Dalinis draudimas atrodo pigiau klientui, bet rizika lieka jam. Kai kurios įmonės neturi tiek apyvartos, kad draudikai jas priimtų į partnerių programą. Tada jos bando aiškinti, kad „CMR ir užtenka“. Užtenka nebent tiems, kas veža smėlį. Jūsų asmeniniams daiktams – ne. Tai yra tiesiog verslo modelio spraga. Aš žinau kolegą, kuris taip dirbo metus, ir tada prarado klientų porcelianą. Bankrutavo per mėnesį. Nepatogu, bet tiesa.

Ar galiu pats įsiųsti daiktus per kurjerinę tarnybą ir gauti tą patį saugumą, kaip su tarptautinių perkraustymų kompanija?

Galite, bet tai ne tas pats. Kurjerinės tarnybos meta dėžes, ridena, stumdo. Jūsų daiktai bus apdraustas... pataisau, bus apdrausti tik pagal jų standartines taisykles, kurios dažnai siekia kelis eurus už kilogramą. Sofos per kurjerius nesiųsite. O jei ir siųsite sulaužytą – nerekomenduoju. Tarptautinė perkraustymo kompania pasiima iš namų, supakuoja, fiksuoja ir padeda į naują butą Anglijoje. Tai nėra palyginama su siuntų dėže. O draudimas kurjerių kompanijose neveikia taip, kaip jūs įsivaizduojate. Ten reikia įrodyti, kad dėžė buvo sudaužyta jų kaltės dėka, o ne dėl netinkamo pakavimo. Košmaras.

Anglija – specifika ir paskutiniai patarimai

Ar draudimas galioja ir tada, kai daiktai laikinai saugomi Londone prieš pristatant į Bristrolį?

Taip, jei tai yra vadinamasis „laikino saugojimo draudimas“ ir jis įrašytas sutartyje. Mūsų praktikoje taip būna, kai klientas dar nerado buto Bristolyje, o daiktai jau atkeliavo. Mes saugome sandėlyje Londone. Draudimas tęsiasi, bet tiksliai taip – turi būti nurodyta. Jei sutartyje parašyta „nuo durų iki durų“, bet ne „iki sandėlio“ – tada miegojimas sandėlyje gali būti jūsų rizika. Aš visada įtraukiu penkias dienas saugojimo į bazines kainas, bet daugelis ne. Tikrinkite. Nes sandėlyje irgi gali įvykti gaisras, potvynis ar paprasčiausias įsilaužimas. Atsitinka.

Ką reiškia „pilnas draudimas“ – viskas viskas, ar tik baldai? Ar ir mano senelio laikrodis, kurį paveldėjau, yra įskaičiuotas?

„Pilnas“ reiškia „visa atsakingai deklaruota verte“. Jūsų senelio laikrodis bus apdraustas, jei jūs jį įrašysite į sąrašą ir nurodysite vertę. Tačiau dažnai brangūs daiktai – meno kūriniai, antikvariatas – reikalauja atskiros įmokos. Maksimali draudimo suma turi padengti visą krovinį. Jei daiktai verti 30 000 eurų, o sutartyje rašo 20 000 – tada ir laikrodis, ir sofa dalinai lieka be apsaugos. Sąžiningumas čia svarbu. Aš turėjau klientą, kuris slėpė aukso monetą. Ne, nebuvo draudimo, kai jo nepranešė. Pilnas draudimas – ne paslaptims.

Jeigu aš jau Anglijoj, o daiktai dar Lietuvos, kas bus, jei nieko neapžiūriu pristatymo metu?

Tada vargu ar gausite kompensaciją vėliau. Pristatymo aktas yra tai, kas jums lieka po ranka. Jei pasirašote, kad „gavau viską, ko tikėjausi“, o paskui skambinate po savaitės – vargu. Aš suprantu, kad Anglijoje darbas, stresas, laikas spaudžia. Bet skirkite pusvalandį. Vaikščiokite po kambarį, atidarinėkite dėžes su ženklais „skubu“. Jei kas negerai – rašykite aktą, fotografuokite, vežėjas pasirašo. Tik tada draudimas veikia sklandžiai. Jei pasirašote akloje – lieka tik advokatai. Brangu ir ilgai. Ir nevisada sėkminga.

Koks yra pats svarbiausias patarimas iš tų 24 metų, kuriuos dirbot šitam versle?

Nepasitikėkite tuo, kas skamba per gerai, kad būtų tiesa. Pigus, greitas ir saugus – rinkitės du iš trijų. Aš visada renkuosi saugų ir brangesnį. Nes daiktai turi istoriją, o jūs – nervus. Saugus daiktų pervežimas į Angliją su pilnu draudimu yra ne prabanga, o racionalus pasirinkimas. Mačiau per daug ašarų dėl kelių šimtų sutaupyta eurų. Taupote ant draudimo – turite problemų. Tiesiog taip yra. Ir dar: visada skaitykite sutarties paskutinį puslapį. Ten slepiasi visos gyvatės.

Ar galiu pats važiuoti su vairuotoju ir stebėti, ar mano daiktai saugiai pervežami į Angliją?

Techniškai galite, jei yra laisva vieta kabinoje, bet aš to nerekomenduoju. Pirma, vairuotojui nepatogu jaustis stebimam. Antra, jūsų nuotaika persiduoda ir daiktams – ne, čia aš juokauju. Trečia, kelionė trunka 20–30 valandų, o sėdėti pusiau sulenktas furgone yra kančia. Jūsų daiktai neišnyks dėl to, kad jų nežiūrėsite. Jei pasirinkote rimtą kompaniją su pilnu draudimu – atsipalaiduokite. Drąsiau galite skristi lėktuvu ir sutikti juos Londone. Aš pats nekenčiu ilgų kelionių furgonais, net jei mano darbas su jais.

Ar saugus pervežimas į Angliją gali būti atliktas per vieną dieną, jei iš Vilniaus?

Ne, nebent turite asmeninį lėktuvą ir kroviniui. Furgonui reikia maždaug 26–30 valandų iki Londono be ilgų sustojimų. Su keltu iš Klaipėdos arba keltu per Europą – dar daugiau. Vadinasi, realiai dvi dienos minimum. Vienos dienos pažadai yra melas arba apsvaigęs vairuotojas, kas dar blogiau. Aš niekada nežadu klientams, kad spėsime per parą, nes keliuose būna visko. Eilės, oras, gedimai. Geriau nustebinti atvykus anksčiau, nei meluoti. Ir dar – Anglijoje vairuojame kita puse, tad po kelių valandų vairuotojas pavargsta dukart labiau. Fizika.

Taigi, jei ką nors įsiminsite iš čia – tai tegul bus tai: draudimas yra ne pasiteisinimas klientui, o jūsų ramybė. Saugus daiktų pervežimas į Angliją su pilnu draudimu kainuoja šiek tiek daugiau, bet sumoka save šimteriopai tą akimirką, kai atidarote dėžę ir viskas sveika. Nepasitikėkite gražiais pažadais telefone, skaitykite sutartis ir dalyvaukite procese. O jei abejojate – geriau paklauskite dar kartą, nei rašykite skundą po mėnesio. Aš čia jau 24 metus ir dar nei karto nepagailėjau žmogaus, kuris pasirinko saugumą.