Saugus baldų gabenimas į Angliją su apsaugos priemonėmis

Jei šiuo metu sėdi priešais ekraną ir galvoji, kaip pervežti savo baldus į naująjį butą Londone, Birmingeme ar kitur Anglijoje, turbūt ieškai atsakymų, kurie neatrodytų kaip iš sausų instrukcijų. Aš šitame versle jau dvidešimt treji metai – vežiojame baldus, pakrauname furgonus, ginčijamės su muitininkais ir žinome, kad saugus baldų gabenimas į Angliją su apsaugos priemonėmis nėra vien burbulinė plėvelė. Tai procesas, kur svarbios smulkmenos: nuo grindų apsaugos laiptinėje iki to, kaip tiksliai padėti komodą konteineryje, kad ji neatsidurtų prieškambario vietoje sudaužyta. Yra daug mitų, yra daug tiesos, o kartais – paprastos nuovargio apkrautų vairuotojų istorijos. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas klientas prieš pirmąjį tarptautinį perkraustymą.

Pirma – ką būtina žinoti prieš neišvažiavus

Ar tikrai reikia viską išardyti prieš gabenimą į Angliją?

Ne visada, bet dažniausiai – taip. Stalai, lovos, didelės spintos – viskas, kas tilps per duris atskirai, bus saugiau nei kietas vienas gabalas. Aš tiksliai neprisimenu, kiek kartų mačiau, kaip vežėjai bando nešti išardytą sekciją pro senos laiptinės duris ir įbrėžia sienas. Anglijoje butai dažnai maži, o koridorėliai – siauri. Kojos atsukamos, stalviršiai nuimami, durelės nedėtingai nusiima. Taupote vietą automobilyje ir sumažinate lūžio riziką. Bet jei baldas senas ir konstrukcija silpna, kartais geriau palikti kaip yra, tik labai stipriai apsaugoti. Čia jau pagal situaciją – nėra vienos taisyklės visiems.

Kiek laiko užtrunka paruošti baldus tarptautiniam transportui?

Na, realiai – nuo kelių valandų iki dviejų dienų, priklauso nuo buto dydžio. Vieno kambario baldus mes su kolegomis supakuojame per pusdienį, bet jei ten integruotos spintos, stiklinės vitrinos ar antikvariniai daiktai – užtrunka. Svarbu ne skubėti. Kartais klientai nori, kad visa tai vyktų per tris valandas, bet saugus baldų gabenimas į Angliją reikalauje kantrybės. Aš asmeniškai mieliau dirbu lėčiau, bet be streso. Jei pakuojatės patys, pradėkite bent savaitę prieš perkraustytojų atvykimą. Kitaip gaunasi tikras kosmaras rytą prieš išvažiavimą.

Ar galiu kažką palikti stalčiuose, jei pakuoju saugiai?

Teoriškai taip, bet aš nerekomenduoju. Ypač jei ten keramika, knygos ar įrankiai. Stalčiai atsidaro kelyje, kampai nukenčia. Turėjome atvejį – klientė paliko porceliano arbatos servizą rašomojo stalo stalčiuje. Priekaboje viskas pasistumdė, stalas pasviro, servizas – į šipulius. Geriau stalčius išimti, turinį supakuoti atskirai. Tuščius stalčius galima palikti, bet privalote juos apsaugoti lipnia juosta, kad neužsidarytų ir neataudytų durų. Kai kurios įmonės veža ir su pilnais stalčiais, bet tada naudoja tempimo plėvelę bei kampų apsaugas – brangu, tačiau įmanoma.

Ar reikia daryti sąrašą, ar tiesiog krauti ir važiuoti?

Sąrašas – ne dėl manęs, o dėl tavęs. Kai atvažiuosime į naująją vietą Londone ar Birmingeme, paskutinis dalykas, kurį norėsi daryti, – ieškoti kurioje dėžėje pledai. Žinau, kad tai skamba nuobodžiai, bet sąrašas išgelbėjo mano nervus šimtus kartų. Užrašykite, kas yra kurioje dėžėje, prirašykite kambario paskirtį. Kai kurie mūsų klientai net fotografuoja, kaip išardė spintą – protinga, nes Anglijoje meistras surinkti gali kainuoti daug brangiau nei pats pervežimas. Ir dar – muitinei sąrašas reikalingas. Taip, net ir seniems naudotiems baldams, nors daugelis apie tai pamiršta.

Pakuojame taip, kad nereiktų verkti išvydus

Kas geriau – burbulinė plėvelė ar pakavimo popierius?

Burbulinė plėvelė – mūsų kasdienybė, be kurios neapsieiname. Popierius geras tik kaip pirmas sluoksnis priešais blizgius paviršius, kad neliktų žymių. Realiai naudojame abu: popierius arti lakštiniuotės, tada burbulas viršaus. Yra tokių situacijų, kai klientas atsiveža seną laikraštį... ne, laikraštis negerai – dažo. Naudokite baltą, nespalvotą pakavimo popierių. Burbulinę plėvelę geriau pirkti storesnę, ne tą pačią iš prekybos centro, kur oras išbėga vos spustelėjus. Profesionali perkraustymo plėvelė skiriasi. Žinau, kad atrodo viskas tas pats, bet taip nėra.

Kiek sluoksnių plėvelės reikia stikliniams staliukams gabenamiems į Angliją?

Mažiausiai trys, o jei stiklas grūdintas ir storas – keturi. Ir dar kartono rėmas aplink. Stiklas – baisiausias daiktas kelyje. Per tuos metus mačiau, kaip puikiai suvyniotas staliukas išgyveno kelionę iki Mančesterio, o kartais suplyšęs per vidurį pasiekė Londoną. Kodėl? Nes transporte kiti daiktai spaudžia. Stiklinis paviršius niekada neturėtų liestis tiesiogiai su metalu ar mediena be amortizacijos. Aš asmeniškai dar dedu putplasčio juosteles kampuose. Taip, brangiau, bet kai staliukas kainuoja tūkstantį eurų – verta. O jei dar gabenate stiklinę vitriną – tada jau reikia ir medinio pagrindo.

Užtenka įprastų dėžių iš parduotuvės, ar reikia specialistų kartono?

Iš parduotuvės – tik smulkmenoms, knygoms. Spintai, lovai, dideliam televizoriui – ne. Kartonas turi būti dvigubos siūlės, tamprus. Kitaip dėžė praranda formą konteineryje. Mačiau visko: klientai sutaupo dešimt eurų ant dėžių, o paskui vežėjai gauna kaltę, kad sulaužė komodą. Realybė – komoda išlindo per dėžės šoną, nes kartonas buvo per plonas. Pirkite dėžes iš perkraustymo įmonių arba logistikos centrų. Kaina didesnė, tačiau jos suprojektuotos svoriui ir kelionei iki Anglijos. Tai viena tų vietų, kur taupymas neatperka galvos skausmo.

Ką daryti, jei neturiu originalių kampų apsaugų savo baldams?

Originalios apsaugos dažniausiai ir taip būna tik stambių prekybos centrų gaminių. Antikvariniams baldams, pagal užsakymą darytoms lovoms – nieko nebūna. Mes naudojame putplasčio kampus, kartoninius trikampius, kartais net sukonstruojame iš faneros lizdus. Svarbiausia – kampai ir briaunos. Vairuojant per Europą, autostrados duobės, staigus stabdymas – visa tai transliuojasi į krovinį. Nenaudokite tik minkštų antklodžių tikėdamiesi, kad jos apsaugos. Atrodo šilta, bet po trijų dienų kelyje jos suspaudžia iki milimetro. Aš jau sakiau, kad čia fizika, ne magija.

Ar verta pirkti tempimo plėvelę, ar užtenka lipnios juostos?

Taip, jei tai elastingi paviršiai – minkšti čiužiniai, sofos, biuro kėdės. Tempimo plėvelė neleidžia atsidaryti durelėms, visa tai laiko kaip vieną kumštį. Yra pigesnių alternatyvų – lipni juosta, bet ji palieka žymes ant natūralios medienos. Tempiamoji – ne. Kartais klientai klausia, ar tikrai reikia suvynioti sofą kaip milžinišką saldainį. Atsakau: matėte, kaip kraunama dalinių krovinių priekaba Klaipėdoje? Ten kartais pasitaiko, kad daiktai juda. Geriau apsisaugoti. Ypač jei baldų gabenimas į Angliją vyksta žiemą – drėgmė, šaltis, kondensatas. Plėvelė padeda.

Krovimo diena – kas vyksta tikroje perkraustymų virtuvėje

Ar perkraustytojai tikrai žino, kaip nešti seną sovietinę sekciją?

Žinokit, priklauso nuo komandos. Yra profesionalų, kurie per penkias minutes įvertina svorį, centrą ir rankų padėtį. O yra tokių, kurie tiesiog paima ir dūsta. Aš savo komandoje mokau: pirmas dalykas – kampų apsaugos ant sienų, antras – minkšti neštuvai (takai), trečias – niekada netempti per dekoratyvines rankenėles. Seni baldai neturi standartinių sankabų, jie lūžta netikėtai. Todėl mes visada turime atsarginę faneros plokštę ir reples. Kartais reikia išnešti per balkoną – taip, tai brangiau, bet saugiau nei bandyti turnike pro duris ir sulaužyti tiek baldą, tiek durų staktą.

Kodėl kai kurie baldai grįžta su įbrėžimais, nors buvo apvilkti plėvele?

Todėl kad apvyniojimas – ne viskas. Jei viduje du baldai trinasi vienas į kitą, plėvelė nutrinama per šešias valandas kelyje. Reikia atstumo. Turėjome atvejį su komoda ir stalu – abu apvynioti, bet padėti vienas prie kito be jokių tarpiklių. Rezultatas – abi blizgios dalys subraižytos taip, lyg būtų kapotos. Tarpai – popieriaus rulonai, putplastis, kartonas. Ir inkaro juostos – daiktai turi būti pririšti, kad neslidinėtų. Saugus baldų gabenimas į Angliją neapsiriboja vien pakuote, reikia galvoti apie fiziką kelyje. Kartais tiesiog taip nutinka kai per greitai viskas daroma.

Kaip apsaugoti grindis, kai išnešame ir šaldytuvą, ir didelę indaują?

Šaldytuvą ir baldus geriau nešti atskirai, bet jei laikas spaudžia – kartonas ant grindų. Mes turime specialius veltinius takus, bet ne visada jie tinkami, pavyzdžiui, ant gilaus kilimo. Tada naudojame gofruotą kartoną juostelėmis pritvirtintą. Svarbiausia – neįbrėžti parketo išeinant. Anglijoje nuomojamuose butuose parketo atnaujinimas gali kainuoti tūkstantines sumas. Ir dar vienas dalykas – jei lyja, batų apsaugos. Žmonės nepagalvoja, kad šlapi batai – slip. Paleidai indaują – šimtas penkiasdešimt kilogramų ant parketo. Katastrofa. Geros įmonės turi antbačius.

Ar galima kelti baldus pro langą, jei laiptinė per ankšta?

Galima, bet brangu ir ne visada leidžia pastato administracija. Londono centre daugybė namų be lifto, laiptinės kaip šuliniai. Mobilus kranas arba lifro kopėčios – variantai. Kainuoja nuo kokių keturių šimtų svarų sterlingų. Bet verta, jei tai didelė spinta, kurią pjaustyti nuodėmė. Aš pats mačiau, kaip kėlė pianiną pro trečio aukšto langą Liverpulyje. Tris valandas tai truko, o lietus lyjo. Bet pianinas nukeliavo sveikas. Prisimenu, kad tą dieną mano batai buvo permirkę ir kojos šlapios iki vakaro. Toks darbas – kartais stebi, kartais merki.

Ką daryti, jei lietus prasidėjo tiesiogiai prieš pakraunant furgoną?

Jei tik dulksna – pleksas (pataisau – plėvelė) virš baldų ir skubus, bet tvarkingas krautas. Jei lietus kaip iš kibiro – stabdom viską, dengiame furgono ar konteinerio angą tentu ir laukiam. Drėgmei jautrūs baldai, ypač negrūdintos plokštės, gali išbrinkti. Kartą mudu su vairuotoju Valdu laukėme uoste porą valandų. Klientas piktas, skambinėjo kas penkias minutes. Suprantu, nervai. Bet verčiau vėluoti sveiku baldu nei pristatyti laiku puvėsią lentyną. Gera įmonė turi standartinius tentus, neperšlampamus apdangalus, o ne tik atvirą kietašonę mašiną.

Kelionė, transporto rūšys ir pinigai

Kada rinktis furgoną, o kada konteinerį važiuojant į Jungtinę Karalystę?

Furgonas – iki trijų kambarių buto, jei baldai standartiniai. Konteineris – visa nama, arba jei plius dar automobilis. Furgonas lankstesnis: greičiau kerta kanalą, lengviau patekti į kaimo gatves Anglijoje. Konteineris saugesnis oro sąlygų atžvilgiu, hermetiškesnis. Kainos plaukioja, nes kuras nuolat kinta, bet furgonas pilnas gali kainuoti nuo dviejų tūkstančių eurų į Londoną, konteineris – brangiau. Jeigu dalinamas su kitais, suma krenta. Neseniai vežėme į Oksfordą – furgonas buvo puikus pasirinkimas, nes gatvė vienos krypties, konteinerio vilkikas ten nepasuktų net sapne.

Ar dalinis krovinys saugus, jei mano baldai kraunami su svetimais?

Teoriškai taip, jei logistikos centras tvarkingas. Praktiškai – yra rizika. Žmonės sumeta skirtingus krovinius, kartais svorio centras išsibalansuoja. Aš asmeniškai mieliau renkuosi pilną furgoną klientui, net jei brangiau. Bet jei biudžetas mažas – dalinis krovinys į Angliją populiarus. Svarbu, kad jūsų baldai nebūtų po betonmaišiais ar plytomis. Nors, žinokit, mačiau ir tokių uostų... Gera įmonė skiria zonas – baldai atskirai, statybinės atskirai. Klauskite kaip krauna. Jei atsako „kaip pakliuvo" – bėkit. Nenorite, kad jūsų stalas atlaikytų vibratorių kelionėje.

Kiek šiuo metu kainuoja pilnas perkraustymas su apsaugos priemonėmis į Angliją?

Na žinokit, su viskuo – pakavimu, tempimo plėvele, dvipusiu kartonu, kampų apsaugomis – trijų kambarių butą gali kainuoti apie du su puse iki keturių tūkstančių eurų. Plačios ribos, nes priklauso nuo kur į kur, ar reikia laiptininkų, ar išardymo. Nesidžiaugiu, kad taip brangu, bet taip yra rinka. Pigiau nei taisyti sugadintus baldus vėliau. Beje, aš ne visada žinau visas konkurentų kainas... kai kurie žada stebuklus už tūkstantį eurų. Tada pažiūriu į tą skaičių ir galvoju – ar tik su limonadu bus? Saugus baldų gabenimas į Angliją negali kainuoti trigubai mažiau nei degalai plius mokestis vairuotojui ir keltas.

Ar man reikia priekabos dviračiui, jei vežame tik dalį buto baldų į Birmingemą?

Jei dviratis – sportinis, brangus – galima sutalpinti į furgono saloną, jei yra vietos. Aš linkęs juos vynioti burbuline plėvele ir statyti tarp minkštų daiktų. Priekaba gerai, jei automobilis platus, bet Anglijos kairysis eismas... Ten vairuoti su priekaba sudėtinga nepatyrusiems. Neseniai klientas atsivežė du kalnų dviračius. Sulankstė pedalus, nuėme priekinius ratus. Įkišome šalia sofos. Atvyko sveiki. Tik dviračio skaičiavimas kainai priklauso nuo svorio, bet dažnai nemokamai telpa, jei tik erdvės pakankamai ir niekas nespaudžia rėmo.

Kai darbai neatitinka gražių pažadų – muitai ir blogos naujienos

Ar reikia daryti baldų sąrašą kertant ES ir JK sieną?

Taip, ir neapsigaukite – Anglija nebe Europos Sąjunga. Baldų sąrašas turi būti detalus, su verte, metais, paskirtimi. „Sena spinta" – nepakankamai tikslu. „Medinė spinta, pagaminta 2015, buitinės paskirties, vertė 150 EUR" – jau geriau. Muitininkai tikrina retai, bet patikrina. Turėjome situaciją, kai atidarė dėžę, nes sąraše buvo užrašyta „elektronika" (o ten – senas radijas balde). Radijo nebūtų buvę problemos, jei būtų deklaruota. Nesamonės, bet tokios taisyklės. Nuo 2021 metų viskas pasikeitė. Bent jau aš taip manau, nors šimtu procentų dėl naujausių muitinės pataisų nebesu tikras – ten nuolat ką nors pakeičia.

Kodėl muitininkai kartais atidaro dėžes su baldais?

Kad patikrintų, ar nekontrabanda, ar deklaruojate tiesą. Kartais atsitiktinis patikrinimas, kartais – pernelyg bendras aprašymas. Kad dėžėse nebūtų cigarečių, alkoholio. Mes su kolegomis stengiamės pakuoti tvarkingai, kad atidarymas būtų lengvas ir baldai nenukentėtų. Bet buvo nemalonių situacijų, kai muitininkas peiliu kirto per plėvelę... ta prasme, suprantu darbą, bet galėtų atsargiau. Po to teko vėl vynioti krūvą minkštų baldų. Tokie dalykai prailgina kelionę per kelias dienas. Ne visada perkraustymo įmonė kaltą dėl vėlavimo pas paslaugų ieškotoją.

Ar vežėjai atlygina sugadintą komodą, jei baldus pakuojau pats?

Čia jau sudėtingiausia vieta šitoje istorijoje. Jei pats pakuojat ir krovinys neapdraustas kaip profesionaliai paruoštas, draudimas gali netaikyti. Rimtos įmonės vis tiek stengiasi atlyginti, jei aiški jų kaltė – pavyzdžiui, numetė vežimėlį. Bet jei komoda buvo per silpnai supakuota ir tiesiog išbyrėjo kelionės metu... na, tada kaltės dalybos prasideda. Aš patarčiau leisti supakuoti profesionalams, net jei brangiau. O jei jau pakuojatės patys – filmuokite procesą, darykite nuotraukas. Žinau, skamba paranojiškai, bet labai padeda ginčuose. Deja, yra kompanijų, kurios ieško bet kokio preteksto nemokėti. Šlykštu, bet faktas, su kuriuo teko susidurti ne kartą.

Ką reiškia, kai vežėjas sako, kad „sistema užlūžo" ir pristatymas vėluoja?

Dažnai reiškia, kad jie perkrovė furgoną ir dabar bando sugalvoti pasiteisinimą. Sistema tikrai gali strigti, bet jei tai kartojasi trečią kartą – jie meluoja. Aš galiu būti atviras: yra logistikos požiūriu silpnų įmonių, kurios pasiima tris užsakymus vienai dienai ir paskui vienas vėluoja, traukia kitus. Saugus baldų gabenimas į Angliją reikalauja tikslaus planavimo. Jei jums sako „vėl sistema" – klauskite numerio, kontaktinio asmens vardo, alternatyvios datos. Jei nėra konkrečių atsakymų, ieškokite kito vežėjo. Nereikia būti agresyviam, bet ir mulkinti nereikia leisti.

Atvykus – ką daryti su baldais naujoje vietoje

Ar reikia dar kartą tikrinti baldus, kai juos atveža į namus?

Taip, ir ne tik pažiūrėti, bet pasirašyti aktą. Jei vairuotojas skuba, sako „viskas ok, pasirašykite čia" – nestumkite. Tikrinkite kiekvieną kampą, stiklus, fasadus. Kartą klientas pasirašė skubėdamas, o vakare pamatė, kad sofos galas įskilęs. Tada įmonė atsakė: jūs pasirašėte priėmimo aktą. Bylinėtis per užsienio teismą – kosmaras. Geriau dešimt minučių pakišrinėti furgone nei du mėnesius rašinėti laiškus. Ir dar patarimas – nufotografuokite būklę iškart, kol vairuotojas neišvažiavo. Turime tris minutes, bet kokybiškas nuotraukas tai išsaugo.

Kaip greitai išpakuoti, jei naujoje vietoje Anglijoje nėra vietos dėžėms?

Anglijos butai, ypač centre, maži. Dėžės užima pusę kambario. Mūsų klientai dažnai prašo išvežti pakavimo atliekas – mokama paslauga, bet verta. Kitaip jūs gyvensite tarp kartono kalnų. Išpakuokite virtuvę pirmiausia, tada miegamąjį. Svetainės dėžės gali palaukti. Aš dažnai sakau: jei neturite kur dėti, supjaustykite dėžes ir sudėkite po lova, bet... po to jų niekas nepasiima. Geriau surūšiuoti iš karto: kartonas kartonui, plėvelė plėvelei. Kai kurios savivaldybės Anglijoje atsivežimo savaitę nepasiima tokio popieriaus. Reikia suplanuoti iš anksto, kad netektų kaimynų pykdyti.

Koks daiktas dažniausiai nukenčia per tarptautinį baldų pervežimą į Londoną?

Stikliniai paviršiai ir tos dalys, kurios laikosi sraigtais – kojos, rankenos, briaunos. Ir dar – čiužiniai. Nežinau kodėl, bet žmonės čiužinius meta ant viršaus kitų daiktų, jie įsitempia, deformuojasi. Po dviejų parų kelyje čiužinys niekados nebeatrodo kaip naujas. Mes juos vežame statmenai, su specialiomis apsaugomis, bet jei klientas nenori mokėti papildomai ir tiesiog „sukrovėm į kampą"... na, garantijų nėra. Aš asmeniškai labiausiai gailiuosi, kai sugenda kažkas, ką galima buvo išvengti per penkias minutes pakavimo pradžioje. Tai yra ta vieta, kurios niekas nepamiršta – nei vairuotojas, nei klientas.

Išvada

Jei skaitai šitą tekstą vidurnaktį prieš rytojaus išsikraustymą – nepanikuok. Saugus baldų gabenimas į Angliją su apsaugos priemonėmis nėra raketų mokslas, bet reikalauja kantrybės, tvirtų dėžių ir teisingų sprendimų pakrovimo metu. Pasirinkite vežėją, kuris nebijo parodyti, kaip pakuoja, nepasitikėkite kainomis, kurios skamba per gerai, kad būtų tiesa, ir nepamirškite – svarbiausia, kad jūsų sofa atvažiuotų tokia pat sudėta, kaip ir išvažiavo. Geros kelionės jūsų baldams ir sėkmės įsikuriant.