Saugus auto dalių gabenimas į Angliją su garantija: kaip neišmesti pinigų į balą

Žiūrėk, per dvidešimt ketverius metus, kiek jau dirbu šitame reikale, mačiau visko. Mačiau, kaip klientas pakuoja absoliučiai viską į vieną plastikinį maišelį tikėdamasis stebuklo. Mačiau, kaip žmogus sutaupo penkiolika eurų siuntimui, o paskui praranda keturis šimtus dėl sulaužytų dalių. Saugus auto dalių gabenimas į Angliją su garantija nėra gražus skambus šūkis – kasdienis darbas, kur reikia galvos ant pečių. Daugelis mano, kad variklio dalis – kaip knyga, įmetei į dėžę ir viskas. Ne. Yra taisyklių, yra pakuočių, yra dalykų, apie kuriuos neparašys joks skaičiuoklės puslapis. O štai aš parašysiu. Nes jei ruošiesi siųsti pirmą ar dešimtą kartą, žinok, ką veiki.

Prieš pradedant – svarbiausi dalykai, kuriuos praleidi

Ar galiu siųsti naudotas auto dalis, ar tik naujos gali keliauti į Angliją?

Abu varijantai galimi, tik su naudotomis reikia daugiau galvos skausmo. Naujos dalys dažniausiai turi originalias pakuotes, dokumentus – jas lengviau ir muitams, ir vežėjams. Naudotos... ten jau istorija. Būna, kad variklis ar pavarų dėžė – nešvari, tepaluota. Buvo atvejis: klientas siuntė naudotą važiuoklės dalį, neplautą, su žemėmis. Anglijos pusė nepatenkinta. Muitinė stabdė. Tai jei siunti naudotą – nuplauk, nudžiūvink, tik tada pakuok. Kitaip gali tektis nemalonumų. Ypač jei dalis atrodo kaip šiukšlė ant ratuko.

Kuo skiriasi mažo slenksčio apdailos siuntimas nuo bamperio gabenimo?

Skirtumas – kaip dviratis nuo traktoriaus. Mažos dalys, varžtai, spyruoklės – jas gali net į voką su burbuliais, jei pristatymas greitas. O bamperiai, durelės, dangčiai – jau masyvūs daiktai. Jie užima vietą, reikalauja tvirtinimo, kartais specialios padėklo vietos furgone. Kažkada vežiau tris priekinius bamperius vienu metu. Klientas galvojo, kad tai kaip plunksnos. Sudėjom ant padėklų, apkabinom diržais. Be to, didelės dalys dažnai brangesnės, vadinasi, rizika didesnė. Svarbu ne tik supakuoti, bet ir teisingai pažymėti svorį, matmenis. Nes jei sugalvosi apgauti dėl svorio, vežėjas tai pajaučia.

Ar paštas tinka auto dalims siųsti į Angliją, ar čia jau per maža žuvelė?

Paštas – apgaulingas dalykas. Smulkmenoms, žibintams, filtrams – dar kokie du iš penkių kartų praeina. Bet kai siunti pusšalkį radiatorių – ne. Pirma, dydžio limitai. Antra, jei kas atsitinka – paštas dažniausiai moka centus, ne realią žalą. Turėjau klientą, kuris siuntė originalių stabdžių diskų komplektą paštu. Dėžė sutraiškytą, diskai subraižyti. Paštas pasiūlė – atsiprašom, štai jums trisdešimt eurų. O diskai – du šimtai vertės. Didesnėms dalims naudok krovinines įmones. Jos turi draudimą, gali paaiškinti. Saugus auto dalių gabenimas į Angliją su garantija per paštą nelabai įsivaizduojamas. Ne tokia ta garantija.

Kiek realiai kainuoja viskas, jei noriu normalaus gabenimo su kažkokia garantija?

Čia kalba trumpai – nuo maždaug penkiasdešimt iki kelių šimtų eurų. Viskas priklauso nuo svorio, matmenų, skubos ir ar reikia pristatymo iki durų. Maža dėžė į Londoną – pigiau. Didelis kėbulo elementas į Škotiją – brangiau. Turiu pasakyti, kad kai kurios įmonės deda kainą keturiasdešimt eurų, bet paskui prideda kuro, paletės mokesčius. Žiūrėk į galutinę sumą. Ir atmink – jei kaina kelis kartus mažesnė už rinkos vidurkį, kažkas ne taip. Arba draudimo nėra, arba vežama per penkias rankas. Aš pats mačiau pasiūlymą į Birmingemą už dvidešimt eurų. Įtartina? Labai.

Kaip nepasirinkti vežėjo, kuris pasiūlys žemą kainą, o paskui dings?

Viskas prasideda nuo pažinties. Rimtas vežėjas atsako į telefoną, turi svetainę, registracijos numerį. Jei bendrauji per feisbuko grupę, kur Vardenis rašo „vešiu pigiai, rašyk į PM“ – pagalvok tris kartus. Kartais tie žmonės neturi automobilio – paima tavo krovinį ir perduoda toliau, paskui dingsta. Patikimas partneris paaiškina pakavimą, paklausia apie turinį, pasako, ką daryti jei kas. Aš asmeniškai nesiunčiau per tuos, kurie žadėjo per naktį nemokamai. Nei per naktį, nei nemokamai. Pasitikrink rekomendacijas, bet ne feisbuko komentarus – ten draugai draugams rašo. Geriau tiesioginis pokalbis.

Pakavimas – čia viskas prasideda ir kartais baigiasi

Kaip supakuoti kėbulo dalį, kad ji atvažiuotų be įbrėžimų?

Pirmiausia – putų plastikas, antra – kartonas, trečia – medinis rėmas jei jautru. Grotelės, spoileriai – jų dažų paviršius subraižomas nuo menkiausios trinties. Atsimenu, vežėm priekinį sparną. Klientas apvyniojo senais drabužiais. Drabužiai sušlapo nuo rasos, sparnas pasidarė su žiedais. Garantija? Nu ką tu garantuosi, jei pats supakavai kaip... nekaip. Naudok burbulinę plėvelę – ne vieną sluoksnį. Kampams – papildoma apsauga. Jei yra aštrių briaunų, jas uždenk. Geriau apsaugoti penkis kartus, nei verkti vėliau kai atidarinėji dėžę Anglijoje ir matai rėmą vietoje dailios dalies.

Ar man tikrai reikia brangių putų plastikų, ar užtenka laikraščių ir siūklių maišų?

Laikraščiai – pražūtis. Jie neamortizuoja, sudrėksta, dažnai plyšta. Kartą mačiau, kaip variklio galvutę apvyniojo į „Vakaro žinias“. Nuvarėme į UK, o ten – laikraštis subyrėjęs, metalas atsirakęs ir subraižęs viską... (nors atidžiau pagalvojus, gal galvutė buvo apvyniota į „Lietuvos rytą“, čia jau nebesvarbu). Svarbu – amortizuoti smūgius. Putų plastikas, burbulų plėvelė – tai kainuoja, bet tai investicija. Jei dalis verta šimtą eurų, neskupa dviejų eurų pakavimui. O šiaip, įmonės, kurios specialiai vykdo gabenimus, dažnai siūlo pakavimą patys. Leisk jiems – jie turi medžiagų ir žino kaip. Nes tu ne pirmas su šiuo klausimu.

Kas nutiks pavarų dėžei, jei nepamiršiu gerai jos apsaugoti?

Realiai – nieko gero. Pavarų dėžės turi jautrių mazgų, flanšus, elektromagnetines dalis. Jei jos važiuos be fiksacijos – kiekvienas stabdymas, duobė daro savo darbą. Buvo atvejis, kai siuntėme pavarų dėžę į Mančesterį. Klientas supakavo į medinį padėklą, bet nepritvirtino. Furgonas stabdo – dėžė nusirita į šoną, flanšas trenkiasi. Lūžo. Žala – du šimtai eurų. Ar garantija padengė? Nevisai. Nes klientas pats pakavo ir nepasakė, kad reikia fiksuoti. Tokių dalių negalima dėti ant ratų ar kampu – turi gulėti stabiliai, prisukta ar pririšta prie padėklo.

Ar stiklinės dalys, žibintai, veidrodėliai yra pavojingesnės gabeni?

Taip, jie labai pavojingi. Stiklas negailestingas. Žibintai šiais laikais – su LED blokais viduje, kurie truputį trūkinėja. Pakuotė turi turėti vidinę lizdą, kad daiktas nekistų. Niekada nedėk dviejų žibintų veidais į save – trinsis. Drėgmė irgi pavojinga. Furgonuose būna kondensato. Jei dėžė nehermetiška – žibintas surinks drėgmę. Kartą kolega vežė galinio stiklo elementą... gerai, vežė jis, aš tik organizavau. Jis pasakė, kad reikia dvigubo kartono ir ženklo „stiklas“. Atvyko sveikas. Klausyk kolegų. Jie kartais nutyli, bet kai nutaria papasakoti – verta klausyti. Patikėk, jie matė daugiau nei aš kai kuriose situacijose.

Dokumentai, muitai ir visi tie popieriai, kuriuos pamiršti

Ar auto dalims reikia kažkokio specialaus muitinės kodo?

Taip, CN kodas. Kiekviena auto dalis turi savo. Priekinis bamperis – vienas kodas, stabdžių diskas – kitas. Jeigu parašysi „automobilių dalys“ ir tiek – gali sustabdyti. Aš pats ne visuomet iš atminties žinau tikslų dešimtženklį kiekvienai detalei – tai jau arba klientas suranda, arba logistikos įmonėje yra žmogus, kuris padeda. Svarbu, kad prekės aprašymas atitiktų realybę. Jei siunti degiklį, nerašyk „metalinė detalė“. Detaliau. Nes jei Anglijos muitinė atidarys ir suras ką nors kita – gali delsti savaitę. O laikas Anglijoje dažnai brangesnis už pačią dalį.

Kaip Brexit viską pakeitė siunčiant dalis iš Lietuvos į Angliją?

Brexit... na, iki jo viskas buvo paprasta – ES viduje, jokių muitų. Dabar Anglija trečioji šalis. Jei siunti verslui – reikia sąskaitos-faktūros, EORI numerio. Jei privačiai – paprastesnis procesas, bet vis tiek deklaruok. Kainos šiek tiek pakilo, atsirado biurokratijos. Kai kurie vežėjai netgi metė maršrutus, nes nenorėjo vargti. Dabar rinkoje mažiau chaoso, bet brangiau. Saugus auto dalių gabenimas į Angliją su garantija po Brexito egzistuoja, tik reikia skirti laiko dokumentams. Nepatingėk pasiruošti – geriau valanda prie kompiuterio, nei savaitė laukimo pasienyje.

Ar naudotoms dalims reikia papildomų pažymų ar sertifikatų?

Naujos dalys – gamintojo dokumentai. Naudotos – priklauso. Standartinė mechaninė detalė – vairaračio kolonėlė, amortizatorius – užtenka sąskaitos. O jei oro pagalvių valdymo blokas – reikia atsargiau. Kartais reikia patvirtinimo, kad tinkama naudoti. Aš tiksliai nesu dokumentų ekspertas – čia reikia specialisto. Bet paprastai logistikos įmonė pasako, ko reikia. Jei vežėjas nei klausia, nei domisi, kas viduje – bėk. Rimtas žmogus visada pasidomės turiniu. Nes jei kils klausimų pasienyje – jis įklimps, o ne tu. Jei jis neprofesionalus – įklimsi abu ir dar pinigus pametęs.

Ką daryti, jei muitinėje Anglijoje sulaiko mano auto dalių siuntinį?

Pirma – nesikreipk į vežėją su kaltinimais, jei tai tavo dokumentų klaida. Antra – skambink muitinės brokeriui. Dažnai problema – netikslus aprašymas, neteisinga vertė arba ne tas CN kodas. Buvo situacija, kai siuntėm valdymo bloką, o aprašyme parašėme „elektronika“. Muitinė skambtelėjo – kokia elektronika? Reikėjo patikslinti. Užtrukom tris dienas. Jei turi sąskaitas, jei dalis aprašyta teisingai – dažniausiai išleidžia per dieną-dvi. Kartais prašo sumokėti PDV. Tai normalu. Tiesiog sumokėk ir pasiimk. Neverta ginčytis dėl dešimties svarų sterlinai ir prarasti nervus.

Ar galiu aprašyti dalis kaip dovaną, kad nereikėtų mokėti mokesčių?

Gali, bet tai neteisėta. Ir kvaila. Rimtai, nereikia. Muitininkai nėra naivūs. Jie mato, kad dėžėje žibintas, o ne megztinis. Jei deklaruosi dovaną, o viduje valytuvų šakėlės – įtartina. Dar blogiau verslo siunta. Gali gauti baudą, prarasti siuntą. Verslo klientai kartais prašo rašyti mažesnę vertę – čia jūsų sąžinė, bet aš to nedarau. Mano praktikoje buvo, kad dėl klaidingo deklaravimo pradėjo tikrinti visas tolimesnes siuntas tos įmonės. Apskaitos žmonės verkė. Darbo prisidarė visi. Taip kad ne. Ne taupyk ant teisėtumo. Tai tuščias dalykas, kuris ilgainiui atsilieps dvigubai.

Transporto niuansai – kas veža, kaip veža ir kodėl taip ilgai

Ar vežėjas paims iš manęs vieną guolį, ar jam reikia tik didelių krovinių?

Paims, bet kaina bus tokia pati kaip už dešimt guolių, beveik. Vienetinės mažos siuntos – visuomet brangiau vienetui. Vežėjas furgoną varo, vairuotojui moka – jam tas pats, ar dėžė viena, ar dešimt. Variantas – siųsti per bendrą surinkimo punktą, kur kaupia smulkius krovinius. Tada kaina krenta, bet terminai ilgesni. Jei skubu – mokėk rinkos kainą. Buvo klientas iš Panevėžio, skambina pirmadienį – reikia dviejų guolių į Liverpilį iki trečiadienio. Vienas guolis. Aš jam – gal nusipirk ten vietoj? Ne? Tai mokėk express kainą. Skaudi. Bet logiška. Furgonas ne teleportacijos aparatas.

Kiek trunka gabenti auto dalis į Londoną, jei siunčiu iš Kauno?

Standartiškai – jei surinkimo maršrutas – trys keturios dienos. Jei tiesioginis furgonas – dvi. Realybėje būna visko. Vieną kartą sugedo padanga kelyje į Kanalą. Užtruko. Dar pasitaiko Doverio uosto eilės. Arba vietinis centras susipainiojo adresus. Lygiai taip pat būna greičiau – kartais per naktį express. Bet planuok keturias dienas ir džiūgauk, jei anksčiau. Sakydavau klientams – jei nurodžiau ketvirtadieniui, o atėjo trečiadienį – jūs laimingi. Jei žadėjau antradienį, o atėjo penktadienį – pikti. Todėl aš visada žadu ketvirtadienį. Ne, juokauju. Trečiadienį. Ne antradienį tikrai. Trečiadienį.

Ar verta pasiimti furgoną ir pats vežti dalis į Angliją?

Jei turi laiko, leidimą ir žinai muitines – taip. Jei esi eilinis žmogus su dėže bagažinėje – nelabai. Pats važiuoti kainuos keltą, kelius, degalus, nakvynę. Kartais brangiau negu profesionalus pervežimas. Be to, jei neišmanysi dokumentų – Doverio pasienyje praleisi valandas. Atsimenu, vienas vyrukas pardavinėjo techniką – pats važinėdavo. Vieną kartą ne ten suvedė kodą, sulaikė valandai. Pasakojo, kad beveik apsiverkė. Geriau samdyti tuos, kurie tai daro kas savaitę. Jie žino, kur sustoti, ką parašyti. Tu gali tuo metu gerti kavą ir žiūrėti, kaip dalys juda. Rimtai, leisk dirbti profesionalams, o pats mokykis iš jų.

Kas yra ADR ir kodėl man tai svarbu, jei siunčiu akumuliatorių?

ADR – susitarimas dėl pavojingų krovinių. Akumuliatoriai – baterijos – pavojingi, nes gali savaime įkaisti. Negalima mesti į bendrą furgoną su drabužiais. Reikia specialaus ženklinimo, teisingos padėties. Daugelis smulkių vežėjų neturi ADR licencijos. Buvo baisu – siuntė akumuliatorių partiją, vežėjas paslėpė po kitais kroviniais... Palauk, gal ne partiją, o vieną didelį, traktoriaus. Netrukdo skaičius, principas baisus. Jei būtų įvykęs trumpas jungimas – dega viskas. ADR kroviniai brangiau, bet kaina – ne be reikalo. Tai apsauga tavęs ir vairuotojo. Gyvenam ne idealsiame pasaulyje, kur visi laikosi taisyklių. Deja.

Ar dalys vežamos tiesiai iš taško A į tašką B, ar jos perkeliamos?

Dažniausiai perkeliamos. Tiesioginių furgonų iš Lietuvos kiekvieno anglų miesto nėra kasdien. Surenkiama į pagrindinį terminalą – Vilniuje, Kaune – tada į Europos sandėlį, perskirstomos ir tik tada į UK. Kartais du tris perskirstymus. Kiekvienas – rizika. Dėžė metama, kraunama, staigiai judinama. Jei pakavai prastai – čia ir atsiskleidžia. Gali prašyti be perso – kaina kyla trigubai. Klientams nepatinka. Bet ką padarysi. Asmeniškai man patinka be persodinimų, bet realybė tokia, kokia yra. Furgonai važinėja su pilnu kroviniu, o ne vien tavo bamperiu. Ekonomika. Ne visada maloni, bet suprantama.

Garantija, žala ir ką daryti, kai viskas eina ne pagal planą

Ką iš tikrųjų reiškia "garantija" siuntimui – jie grąžins pinigus?

Štai kur šuo pakastas. Daugelis rašo „garantuotai pristatysime“, bet mažai kas aiškina, ką garantuoja. Garantija – jei dėl vežėjo kaltės siunta dingęs ar sunaikintas – atlygins pagal sutartį. Bet jei tu pats blogai supakavai – rankų mostas. Skaityk sutartį. Ten riboti limitai. Buvo: klientas siuntė retą BMW panelę, vertė tūkstantis. Vežėjo draudimas – dvidešimt eurų už kilogramą. Panelė penkis kilogramus. Šimtas eurų kompensacijos. Likę devyni šimtai – tavo problemą. Saugus auto dalių gabenimas į Angliją su garantija turi turėti aiškias sąlygas. Ne tik šūkį ant gražaus svetainės puslapio.

Po kiek laiko turiu klykti, kad siunta neatėjo Anglijos adresatui?

Neklyk iškarto. Skambink po sutarto termino. Jei sakė ketvirtadienį – skambink penktadienį po pietų. Nes tada atrodai įtartinas. Normalu, kad maršrutai svyruoja. Jei praėjo savaitė virš termino – rimtai. Reikalauk sekimo numerio, paaiškinimų. Jei vežėjas vengia – blogas ženklas. Kartais siuntos pasimeta terminaluose ar muitinėje. Rimtas vežėjas tai sužino ir pasako. O apgavikas pradeda šnekėti miglas. Stebėk kalbą. Jei žino kur siunta – dar ne viskas prarasta. Jei nežino – ruošk dokumentus. Bet nepradėk scenos anksčiau laiko. Tai nepadeda.

Ar mano dalys apdraustos automatiškai, ar turiu prašyti atskirai?

Ne, ne automatiškai. Daugelis galvoja, kad viskas apdrausta. Ne. Yra vežėjo atsakomybė, ribota. Jei nori pilnos vertės – papildomas draudimas. Kainuoja procentą nuo vertės, bet ramiau miegi. Atsimenu, vežėm variklio bloką – nutiko avarija kelyje. Ne mūsų kaltė. Blokas pažeistas. Be papildomo draudimo būtume likę tuščiomis. O taip – kompensavo. Dabar kiekvienam sakau: brangi detalė – drausk. Nebrangi – apsvarstyk. Nes jei taupo ant draudimo, vėliau sako „o galėjau“. Taip ir yra. Galėjai. Geriau kartą permokėti, nei dešimt kartų gailestis po tokių incidentų.

Dalis atėjo sulaužyta, o vežėjas sako, kad aš blogai supakavau – kaip ginčytis?

Pirma – nuotraukos. Turi turėti prieš ir po. Aš visada raginu fotografuoti pakavimą, turinį. Nes be įrodymų – beldžiamas į uždaras duris. Antra – standartai. Jei pakuotė atitiko normas, o dalis sulūžo – vežėjas kaltas. Bet jei užvyniojai stiklą į vieną sluoksnį – pats. Kartą adresatas Anglijoje atsiuntė nuotrauką – dėžė švari, nepažeista, žibintas viduje trupintas. Aiški pakavimo klaida, siuntėjo bėda. O jei dėžė sumaitota – kaltas vežėjas. Būna, kurie sumoka nuraminti, nors patys nekalti. Bet tokių mažuma. Dokumentuok viską nuo pirmos dienos. Kuo daugiau nuotraukų, tuo didesnė tavo galia ginče.

Ar verta mokėti dvigubai, bet turėti garantiją, ar rizikuoti su pigiu variantu?

Jei dalis brangi – verta. Jei siunti pasenusį valytuvą už dvidešimt eurų – gal ir nereikia prabangos. Bet retos, originalios dalys – nemesk į šoną. Yra posakis: aš per turtingas, kad pirkti pigiai. Kartą pigus vežėjas prarado pavarų dėžę netoli Birmingemo. Radom po trijų savaičių. Ji jau rūdijo. Klientas sutaupė šešiasdešimt eurų, o prarado keturis šimtus. Saugus auto dalių gabenimas į Angliją su garantija kartais kainuoja, bet tai ne išlaidos – apsauga. Kaip draudimas. Nesumoksi dabar – sumokėsi vėliau. Ir dar su procentais. Kartais su santykine prasme.

Taigi, kaip matai, čia nėra raketų mokslas, bet ir ne vaikų darželis. Saugus auto dalių gabenimas į Angliją su garantija reikalauja tavo dėmesio pakavimui, laiko dokumentams ir proto renkantis vežėją. Per dvidešimt metų suskaičiavau: tie, kurie skuba sutaupyti dešimt eurų, dažniausiai praranda šimtus. Pasiruošk iš anksto, paklausk, jei nežinai, ir niekada, niekada nepasitikėk stebuklingais feisbuko skelbimais. Sekmės siunčiant – ir tegu dalys atkeliauja sveikos.