Saugus asmeninių daiktų vežimas į Angliją: ką 24 metai perkraustymų apskritai keičia

Galbūt tu baigei studijas ir ketini gyventi Londone, o gal tavo šeima persikelia į Mančesterį dėl darbo. Ką aš žiniau – per dvidešimt keturis metus vežiojant asmeninius daiktus į Angliją iš Lietuvos, mačiau visas gyvenimo dramas. Kartais žmonės į furgoną bando sutalpinti gyvenimą, kurio net Tetriso žaidime netalpinsi. Saugus asmeninių daiktų vežimas į Angliją nėra tik pakrovimas ir iškrovimas. Tai procesas, kuriame svarbios dėžės, muitininkų nuotaika ir net tai, kokią dieną renkiesi važiuoti. Jei kas nors sakė, kad tai paprasta kaip du kart du, tai jis arba melavo, arba nematė perkraustymo į Londoną, kai lyja ir liftas neveikia. Aš čia nesu pardavėjas. Tiesiog pasakysiu, kaip viskas vyksta iš tikrųjų.

Pakavimas ir pasiruošimas – čia viskas prasideda

Ar tikrai turiu viską supakuoti pats, ar galite tai padaryti jūs?

Klausimas, kurį girdžiu kartą per savaitę. Atsakymas toks – galime, bet brangiau. Jeigu pakuoji pats, turi žinoti, kad draudimas dažnai nekompensuoja, jei daiktai dūžta dėl blogo pakavimo. Vieną kartą vežėm baldus į Birmingemą, klientas paliko seną porcelianą į paprastą spaudžiama maišelį. Rezultatas – šukių daugiau nei turinio. Jei nori saugaus pervežimo, naudok dvigubas dėžes, vokus ir burbulinę plėvelę. Šis etapas užtrunka daugiau laiko, nei atrodo. (o ne, atsiprašau, nebūtinai vokus, o pakavimo popierių) Tiesiog nepaleisk to pro pirštus.

Ką daryti, jei turiu tik pora lagaminų ir dviratį – ar verta kviesti profesionalus?

Jei turi tik du lagaminus, paštas bus pigiau. Rimtai. Bet jei prisideda dviratis, keli kartonai ir gal kėdė – tada jau turime apie ką kalbėti. Dalinių krovinių pervežimas į Angliją yra būtent tam. Tavo daiktai keliaus su kito kliento siunta, tu sutaupysi, o dviratis (jei tinkamai pritvirtintas) atvyks sveikas. Nereikia nuomotis viso furgono dėl poros daiktų. Tai būtų kvailas taupymas. Rimtai, kam mokėti už tuščias vietas, kai gali pasidalinti kainą su kažkuo, kas veža stalą į tą patį miestą?

Ar galiu į dėžes pakrauti maistą, likusią grietinę, prieskonius iš šaldytuvo?

Atsakymas griežtas – ne, grietinė ne. Nei sviestas, nei atidaryti stiklainiai. Muitininkai Jungtinėje Karalystėje žiūri į tai rimtai. Vieną sykį klientas užkišo po drabužiais dešrą. Furgoną UK pasienyje patikrino, šuo apsnukęs aplink dėžes. Sustojo ties ta dešra kaip prie paminklo. Rezultatas – laiko praradimas, baudos grėsmė ir labai nemalonus muitininkas. Maisto produktai ne. Uždaros pakuotės, gal išskyrus... ne, geriau iš viso ne. Palik tai kaimynei Birutei.

Koks yra didžiausias pakavimo mitas, kuriuo žmonės aklai tiki?

Kad senos antklodės ir laikraščiai saugo lygiai taip pat gerai kaip burbulinė plėvelė. Jie saugo, bet pamiršk apie drėgmę. Laikraštis įmirksta, dažai nubėga, o antklodė gali kvepėti nekaip po savaitės furgone. Perkraustymo metu į Londoną dažnai tenka tempti daiktus per lietų, ypač keltu į Doverį. Kietas kartonas, burbulas, sandarios dėžės – štai tavo mantra. Aš esu matęs, kaip brangūs rankšluosčiai tampa pelėsiu dėl „taupymo“ ant popieriaus. Nepiniginė valiuta.

Transportas, kaina ir ką ten, už kokio nors akmens, veikia vairuotojas

Kiek maždaug kainuoja asmeninių daiktų pervežimas į Londoną iš Vilniaus?

Čia kaip klausti, kiek kainuoja mašina. Na, priklauso. Pilnas furgonas, sakykime, 15–20 kub. metrų, gali kainuoti 800–1400 eurų. Brangiau nei prieš penkerius metus? Žinoma. Dyzel kainos, eilės prie keltų, vairuotojų trūkumas. O jei turi kelias dėžes, dalinis krovinių pervežimas – 200–400 eurų. Kartais mažiau. Bet jei kas nors siūlo penkis eurus už kilogramą ir garantuoja rytoj – bėk. Tokios įmonės surenka depozitą ir dingsta kaip į vandenį. Tai realybė, ne filmas.

Ar mano daiktai važiuos vieni furgone, ar su svetimais baldais?

Dažniausiai su svetimais, jei renkiesi dalinį krovą, o tai yra logiška finansiškai. Tavo sofa stovi šalia kažkieno indaujos, ir tai normalu. Visgi, jei perveži vertingą antikvarą ar labai jautrią techniką, pilnas furgonas – tavo pasirinkimas, nors ir brangesnis. Tada saugus asmeninių daiktų vežimas į Angliją garantuojamas labiau, nes nereikia kraustytis iš konteinerio į konteinerį. Aš asmeniškai mėgstu, kai daiktai važiuoja tiesiai, bet suprantu, kad ne kiekvienas gali sau tai leisti. Gyvenimas yra kompromisas.

Kas bus, jei vairuotojui užsilenkus padanga kur nors prie Birmingham?

Tada jis keičia padangą arba kviečia pagalbą kelyje. O tavo daiktai laukia. Atsakymas paprastas, bet realus – tokios rizikos egzistuoja. Vieną vasarą mes strigome M6 greitkelyje septynias valandas, nes buvo avarija priekyje ir mūsų vairuotojas nespėjo laiku pakeisti ratą. Kava baigėsi, kantrybė irgi. Pristatymas vėlavo vieną dieną. Aš skambinau klientui ir sakau – atleiskite, bet čia Anglija, eismas čia, švelniai tariant, savitas. Draudimas nuo vėlavimo? Ne, to nėra. Bent jau aš nežinau tokio draudimo. Taigi planuok rezervą.

Kodėl viena įmonė prašo dviejų šimtų, o kita – tūkstančio už tą patį?

Nes viena dirba, o kita tik renka užsakymus telefonu iš virtuvės. Rimtai. Yra skirtumas tarp kompanijos, kuri turi savo parką, draudimą, vairuotojus su teisėmis dirbti UK, ir tarp brokerio, kuris parduoda tavo užklausą kažkam iš grupės „Facebook“. Perkraustymo paslaugos emigrantams turi svertis ne tik pagal kainą. Pasiūlymas „viskas įskaičiuota už 150 eurų“ dažniausiai reiškia, kad arba bus paslėptų mokesčių, arba daiktai pasiklys. Aš pats esu matęs, kaip klientas verkdavo telefonu, nes pigus vežėjas paprasčiausiai neatvažiavo. Nepatogu, bet tiesa.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais, kad prižiūrėčiau?

Techniškai negali, jei tai komercinis krovininis furgonas. Nėra vietos, nėra draudimo keleiviui. Kartais žmonės manęs klausia, ar gali pasislėpti tarp dėžių – juokauji? Aš suprantu, norisi sutaupyti lėktuvo bilietui, bet tai ne turistinis reisas. Beje, jei daiktai važiuoja konteineryje laivu, tai jų per tą savaitę tikrai niekas nepaseks. Furgonuose vairuotojas yra pats sau viršininkas. Vienas, pavargęs, bet profesionalus. Užtenka pasitikėti procesu. O jei labai nerimauji, sek telefonu. Daugiau nieko nepadarysi.

Popieriai, muitinė ir kam iš viso reikia to T1

Ar po Brexit mano asmeniniams daiktams vis dar reikia muitinių formalumų?

Taip. Nors tai tavo naudoti drabužiai ir indai, JK muitinė nori žinoti, kad neplanuoji parduoti visko turguje. Reikia pateikti sąrašą, deklaraciją, kartais įrodymus, kad gyvenai Lietuvoje daugiau nei metus. Vieną kartą klientas bandė vežti tris naujas dviračio padangas – aiškiai prekinis kiekis. Muitininkas pasitempęs apžiūrėjo. Rezultatas – papildomi mokesčiai ir trijų valandų delsa. Forma turi būti aiški. Jei daiktai yra tavo asmeniniai, naudoti, ir tu perkėli gyvenimą – paprastai jokių mokesčių nėra. Bet popierių pripildyti privalai. Tai nebe ES laisvas judėjimas, drauguti.

Kas tas T1 ir ar man jį reikia suprasti?

T1 yra tranzito dokumentas. Jei muitinė nori stebėti, kad krovinys neatsidūrė ten, kur nereikia, kol nebuvo oficialiai įleistas. Ar tau reikia jį suprasti? Ne, nebent pats vairuoji. Mes jį tvarkome. Bet žinok, kad be jo furgonas gali stovėti pasienyje ilgėliau, nei norėtumsi. Kartais klientai klausia, kodėl dvi dienos pakeliui pranyksta – dažnai dėl to, kad kas nors popieriuje paspaudė ne tą mygtuką. Biurokratija yra biurokratija. Skaičiai svyruoja, bet proceso nepakeisi.

Ar draudimas tikrai apmokės, jei mano daiktai sudūš pristatymo metu?

Tik jei jie buvo supakuoti pagal taisykles ir apdrausti deklaruota verte. Daugelis mano, kad „draudimas“ yra stebuklingas burbulas. Ne. Aš mačiau situaciją, kai moteris vežė veidrodį, įvyniotą į pledą. Veidrodis – baigta. Draudimas atsakė – netenkame, pakuotė netinkama. Ji buvo įtūžusi. Aš irgi būčiau. Dėl to pakartosiu: fotografuok daiktus prieš pakrovimą, fiksuok dėžių turinį. Jeigu kils ginčas, turėsi kozerį. Draudimo bendrovės mėgsta mažas raides. Aš jas nusitaikęs jau metų metus, bet jos vis dar sugeba nustebinti.

Ar sofa, kurią pirkau prieš metus, bus apmokestinta kaip nauja prekė?

Hmm... tai priklauso nuo to, kaip tai įrodysi. Jeigu turi pirkimo čekį su data ir sofa atrodo lyg iš salono, muitininkas gali įžiūrėti prekybą. Bet jei yra normaliai naudojama, truputį subraižyta, be dėžės – tai tavo daiktas. Aš ne visada žinau, kaip konkretus pareigūnas nuspręs tą dieną, kai nemiegojo arba atvirkščiai – kai labai kruopščiai dirba. Buvęs atvejis: klientas vežė metų senumo kompiuterį, bet neišpakavo. Dėžė atrodė nauja. Teko mokėti PDV. Išpakuok, palik pakuotę namie, nevalgyk galvos skausmo.

Ką reiškia „garantuojamas saugus pervežimas“ – ar tai tik rinkodaros frazė?

Tai reiškia, kad įmonė prisiima atsakomybę ir turi tam procesą. Bet garantija nereiškia, kad tavo daiktai tampa nesunaikinami. Kartais žmonės supranta tai kaip pažadą, kad niekas niekada neįvyks. Realybė – furgonas gali patekti į avariją. Tada svarbu ne šūkis, o tai, kaip bendrovė reaguoja. Ar dengia žalą? Ar komunikuoja? Ar turi logistiką alternatyviam maršrutui? Saugus asmeninių daiktų vežimas į Angliją garantuojamas tik tada, kai už to slypi draudimas, sutartis ir žmogiškas sąžiningumas. Visos trys dalys būtinos.

Pristatymas Anglijoje ir tiesiog gyvenimas, kuris vyksta toliau

Kas jei aš dar neturiu rakto iš nuomotojo, o daiktai jau atvažiavę?

Tada vairuotojas spaudžia stabdžius, o tavo daiktai lieka furgone arba lygiai prie durų. Ukietiški nuomotojai kartais duoda raktus tik tūkstantį padarę, arba vėluoja. Aš turėjau klientą, kuris prisiskyrė butą Liverpulyje, bet raktų gavo tik kitą dieną. Mums teko daiktus laikyti sandėlyje per naktį – papildomos išlaidos, žinoma. Nemokamai niekas nepalaiks. Geriausia viską suderinti taip, kad daiktai atvažiuotų tada, kai tu jau gali atidaryti duris. Arba mokėk už saugojimą. Anglija nestovi vietoje dėl tavo tvarkaraščio.

Ar vairuotojas padės man iškrauti, ar tik atidarys visas duris?

Standartiškai jis privalo padėti, jei tai buvo sutarta. Vieni vežėjai įtraukia iškrovimą į kainą, kiti sako – iki slenksčio ir gero kelio. Būk tikras, kad tai parašyta sutartyje. Aš mačiau konfliktą Varšyje, kai klientas tikėjosi, kad vairuotojas neš daiktus į septintą aukštą be lifto. Vairuotojas atsisakė – sutartyje buvo „iki durų“. Nuotaika supyškino abiem pusėm. Beje, JK name laiptai dažnai tokie siauri, kad net sofa keliauja pro langą. Tada reikia kranuoti. Tai jau visai kita sąskaita.

Ar tikrai negalima vežti augalų? Aš labai myliu savo fikusą.

Negalima. Aš irgi myliu savo fikusą, bet jis turi likti pas mamą. Anglija turi griežtas fitosanitarines taisykles – jie bijo, kad atsiveši kokį vabalą ar ligą. Aš nebotanikas ir tiksliai neprisimenu visų augalų rūšių, bet esmė paprasta: žemės, augalai, sėklos – stop. Yra klientų, kurie bando paslėpti vazoną po drabužiais. Ne. Muitinės šunys uodžia žemę taip pat kaip dešrą. O ir be to, augalas savaitę tamsoje furgone tikrai numirs. Nepykink jo be reikalo. Pirk Londone naują.

Ką daryti, jei pamačiau apgadinimą tik po trijų savaičių?

Bėda. Didžioji dalis sutarčių suteikia 48 arba 72 valandas pastebėjimui. Po trijų savaičių sunku įrodyti, kad tai nutiko transporto metu, o ne tavo bute perkraustant spintą. Buvo atvejis, kai vaikinas nufotografavo subraižytą komodą po mėnesio. Mes negalėjome nieko padaryti. Gal ji atsirado pervežimo metu, gal ne. Aš linkęs tikėti žmonėmis, bet draudimo bendrovė jau nebetikės. Todėl patikrink viską iškart. Fiksuok telefonu. Net jei pavargęs kaip šuo, tai padaryk. Vėliau bus per vėlu graužtis.

Kodėl pristatymas vėluoja dviem dienomis, nors tarėmės kitaip?

Nes prieš tave buvęs klientas turėjo daugiau daiktų, nei sakė. Arba keltas iš Dunkerko vėlavo dėl audros. Arba M25 aplink Londoną stovi kaip BKZ. Atsakymas visada banalus – logistika nėra tikslus mokslas. Ypač perkraustymo sektoriuje. Vairuotojas negali teleportuotis. Kartais jis pats gauna žinutę, kad krovinys vėluoja, kelias valandas iki tavęs. Tu skambini man piktas, aš skambinu vairuotojui, jis pakraipė galvą. Niekas čia nesivaldo piktybiškai. Planuok 1–2 dienų rezervą. Tai nereiškia, kad blogai dirbame. Tai reiškia, kad judame žemėje, ne ore.

Tiesiog kitokie dalykai, kuriuos žmonės klausia

Ar vežate ir pianinus?

Vežame, bet turi žinoti – pianinas yra piktas gyvūnas. Svers kokią toną, reikia specialių diržų, o kartais net kraninti pro langą. Kaina didesnė, bet jei tai tavo močiutės instrumentas – suprantu. Negaliu žadėti, kad jis atsidurs visiškai deriose natose, bet fiziai saugiai – taip. Buvęs atvejis: pianinas netilpo pro duris Notingame. Teko samdyti kraną. Klientas pyko ant kainos, bet ką padarysi. Kai kurie daiktai reikalauja pagarbos ir... piniginės.

Ką daryti, jei gatvėje mano name Londone sunkvežimis netelpa?

Tada perkeliame daiktus į mažesnį furgonelį arba tempiame rankomis. Londone gatvės siauros kaip Prancūzijos kaimo keliukai. Kartais reikia gauti vietos savivaldybės leidimą parkuotis iškrovimui. Jei kambarys nuomojamas centre – pasiruošk, kad didysis furgonas stos už kampo. Vienas vairuotojas pasakojo, kad Sheffield įsuko į gyvenamųjų kvartalą, o ten stulpai abiejose pusėse. Teko eiti pėsčiomis 120 metrų su dėžėm per lietų. Ne romantika, o papildomas darbas. Planuok išanksto, kur stos tavo siunta.

Ar turiu ruoštis lietuviškiems elektros prietaisams Anglijoje kai ką nors išskyrus adapterius?

Adapteriai – reikalingiausia. JK kištukai tokie dideli kaip televizoriai. Bet atkreipk dėmesį į įtampos skirtumus. Kitaip nei JAV, Lietuva ir JK naudoja 230V, tai dauguma prietaisų veiks. Išskyrus seną plaukų džiovintuvą iš tarybinių laikų – tą palik saugumo dėlei. Aš nesiūlau gabenti buitinės technikos, jei ji sena. Ne dėl įtampos, o dėl to, kad Anglijoje laisvų džiovyklių pilna ir pigiau nusipirkti naują, nei rizikuoti tarptautinį pervežimą dėl keturių eurų vertės senienų. Logika paprasta.

Kaip elgtis, jei muitininkas staiga nusprendžia apžiūrėti visas dėžes?

Tu turi kantriai laukti. Ir turi turėti gražų sąrašą lietuvių ir anglų kalba. Muitininkas turi teisę tikrinti bet ką. Aš vieną kartą matęs, kaip jie išpakavo dėžę su drabužiais, radę neaiškią elektroniką. Pasirodo, tai buvo senas radijo imtuvas. Klientas pamiršo jį užrašyti. Valandos aiškinimosi, bet galų gale paleido. Nesiek sukti galvos – tiesiog būk sąžiningas. Jeigu turi ką slėpti, geriau to nevežk. Muitinės institucijos JK turi daugiau kantrybės nei tu. Tikrai.

Ar galiu viską palikti paskutinei minutei ir paskambinti jums rytoj?

Galima, bet aš nežadu, kad bus vietos. Ypač vasarą, birželio-rugpjūčio mėnesiais, tvarkaraščiai stringa kaip senas skalbimo mašinos diržas. Jei skambini likus dviem dienoms iki skrydžio – na, pabandysiu padėti, bet kaina bus didesnė, o galimybės – mažesnės. Planuok perkraustymą į Londoną bent prieš 3–4 savaites. Geros įmonės turi eiles. Tos, kurios laisvos rytoj, kartais yra laisvos ne be priežasties. Tai toks nepatogus pastebėjimas, bet jis tiesioginis. Skubūs pasiūlymai skuba sugriūti.

Ar verta vežti seną sofą, ar geriau nusipirkti naują Birmingeme ar kur ten?

Matematika paprasta. Jei sofa sena, sunki ir jau braška – parduok čia, gauk šimtą eurų ir nusipirk naują Anglijoje. Tarptautinis pervežimas kainuos daugiau nei jos vertė, nekalbant apie erdvės furgone atėmą. Aš esu vežęs sofą, kurią klientas vėliau išmetė po dviejų mėnesių, nes „neį tą kampą tilpo“. Pinigai į balą. Išskyrus tuos atvejus, kai daiktas turi sentimentalią vertę – tada kaina nesvarbi. Bet buitinę rutulą? Palik kaimynui. Jis apsidžiaus. Tu sutaupysi. Furgonas atšves lengvesnis.

Tai jei suma sumarum – kaip aš galiu būti tikras, kad viskas bus gerai?

Niekas negali būti šimtu procentu tikras. Aš dirbu dvidešimt ketverius metus ir vis dar pasitaiko siurprizų. Bet gali padidinti sėkmę: rinkis patikimą vežėją, kuriam rūpi ne tik tavo pinigai, skaityk sutartis, fotografuok daiktus, pakavimas turi būti be priekaištų, ir planuok laiko atsargą. Saugus asmeninių daiktų vežimas į Angliją prasideda nuo tavo sprendimų dar prieš furgonui atsidūrus po namo langu. Jei nori garantijos – jos nėra. Yra tik profesionalumas ir sumanumas. Ir mano patarimas: nevežk to, ko negalima pakeisti pinigais.

Išvada

Iš esmės, saugus asmeninių daiktų vežimas į Angliją yra ne apie furgoną – jis apie žmonių norą pradėti gyvenimą naujoje vietoje nepamesti to, kas svarbu. Per kelis dešimtmečius supratau, kad geriausi perkraustymai nutinka tada, kai klientas klausia daug. Nebijok atrodyti įkyrus. Geriau paklausk kvailo klausimo dabar, nei verksi vėliau prie subraižytos komodos. Rinkis protingai, planuok iš anksto ir sėkmės tau Londone ar kur bebūtum. Aš eisiu geriu kavos.