Reguliarus siuntų gabenimas į Angliją: patikimas ir laiku

Žinai, prieš kokius dvidešimt metų, kai pradėjau vežioti daiktus į Londoną, viskas atrodė kitaip. Būdavo, surinksi siuntą, užrašysi pavardę ant dėžės ir viliosies, kad ateis. Dabar reguliarus siuntų gabenimas į Angliją: patikimas ir laiku – visai kas kita. Klientai nori žinoti tiksliai, kurią dieną gaus, kiek kainuos be jokių kabliukų. Aš per tuos metus mačiau visko: ir idealių pervežimų, ir tokių, kai vežėjas tiesiog dingo su baldais. Šiandien bandysiu atsakyti į tai, kas tikrai rūpi, jei svarstai siųsti daiktus, kartonines dėžes ar gal ir pianiną į Jungtinę Karalystę. Nes būna įvairiai.

Kaip viskas prasideda ir vyksta (neatidžiai)

Kiek iš tikrųjų užtrunka siuntą nugabenti iš Lietuvos į Angliją, pvz., į Londoną ar Birmingemą?

Na, standartiškai, jei viskas sueina, tai maždaug 3–5 darbo dienos. Būna, kad ir savaitė, jei vežėjas laukia, kol prikraus mašiną pilnai. Aš patiems sakau – jei jums reikia iki penktadienio, reikia atiduoti daiktus ne vėliau kaip antradienio popietę. Būna srautų dienų, kai pasienyje eilė ar orai blogi, tai tada ir savaitė prailgsta. Ir nepamiršk, kad savaitgaliai ir šventės skaičiuojasi kitaip. Realiai, reguliarus siuntų gabenimas į Angliją: patikimas ir laiku turi būti planuojamas bent šiek tiek į priekį. Ne taip, kad šiandien padaviau – rytoj turi būti Durbane. Neseniai vienas klientas norėjo, kad sofa būtų Liverpulyje per dvi dienas. Nebūna taip.

Ar tikrai užtenka man tik surinkti daiktus į dėžes, o jūs jau viską pasiimate?

Tai teoriškai taip, bet... būna įvairiai. Mes dažnai pasiimame nuo slenksčio, bet jei gyveni penktame aukšte be lifto, gali būti, kad paprašysime padėti iki mašinos. Dar vienas dalykas – jei dėžė be rankenų, vežėjas neretai pyksta, nes nepatogu tempti. Kartais žmonės supakuoja taip, kad viduryje kelio dėžė atsiveria – tada vežėjas piktas, daiktai pavojuje. Aš vienu metu galvojau, kad visi moka pakuoti. Pasirodo – ne (taip, aš čia klydau anksčiau). Geriausiai – tvarkingos dėžės, lipni juosta per vidurį ir kampuose. Ir ne Olx rasti kartonai, kurie šlapi pažiūrėjus.

Ką daryti, jei aš Anglijoje, o siuntą reikia atsiimti iš tėvų kaime prie Panevėžio?

O, toks variantas – tikras kasdienybė. Vežėjai dažniausiai turi maršrutus ir paėmimo taškus didesniuose miestuose. Kaimelis – problema. Kartais sutinkame pakelyje arba atvežame daiktus į mūsų sandėlį Vilniuje arba Kaune. Bausmės nėra, bet papildomas vargas. Vieną kartą važiavome už Kėdainių, kelias toks, kad sprandas išniręs. Klientas laimingas buvo, bet patarčiau – jei įmanoma, pervežk daiktus iki artimiausio didesnio miesto. Sutaupys nervų abiem pusėm.

Ar galiu įdėti į tą pačią siuntą ir drabužių, ir kokios nors technikos, pvz., dulkių siurblį?

Gali, bet atsargiai. Drabužiai – minkšti, užima vietą, bet nebijo smūgių. Dulkių siurblys – jautresnis. Aš asmeniškai sakau: techniką geriau atskirai, tarp putų plastiko ar kartono. Prisimenu vieną atvejį, kai klientas subadė dulkių siurblį į drabužių maišą, o ant viršaus pridėjo knygų. Rezultate – subraižytas korpusas. Jis pareiškė pretenziją. Na ir ką vežėjui daryti? Čia pats supakavo. Mes surenkame, vežame, bet pakavimas... atsakomybė dažnai ant siuntėjo pečių, nors būna ir pas mus užsakoma.

Ar mano daiktai važiuoja tiesiai į mano naują butą Londone, ar jie kažkur keliauja per sandėlius?

Tiesiogiai, tarp dviejų adresų, dažniausiai važiuoja tik dideli kroviniai. Smulkios siuntos – į konsolidacijos sandėlį, ten sukraunamos į vieną mašiną ir tik tada – per Prancūziją, tunelį ar keltą. Kartais atrodo, kad tavo daiktai nukeliauja į komandiruotę. Būna netvarkinga, bet ekonomiškai – pigiau. Sandėlyje gauna koordinates, bet ne visada iš karto žinai, kuriame taške dabar tavo daiktas. Jei nori vienas pats kelyje, gali, bet kaina visai kitokia, kartais dviguba. Daugelis to nenori mokėti, nes kam mokėti daugiau už tą patį?

Koks yra didžiausias svoris, kurį galiu siųsti neperkrausdama visos sistemos?

Sunkus klausimas. Standartiškai yra 30–31 kg vienai siuntai. Bet priklauso – ar vežėjas turi liftą, ar dirba vienas. Kartais 40 kg dar praeina, jei vyrukai du. O jei 50 kg spinta ir esi vienas – problemos. Kitas dalykas – durų angos. Ne visur pro duris praėjo tas šaldytuvas, apie kurį kalbėjau. Pažįstu kolegą, kuris nusprendė pasiimti šaldytuvą be vežimėlių. Nuskynė nugarą. Tai jei nežinai – klausk iš karto. Geriau mes pasakysime „ne“, nei po to ieškosime rankų už tavo sąskaitą. Šitoje vietoje aš ne visada žinau, kaip tiksliai mūsų partneriai Anglijoj iškraus, jei labai sunku.

Kainos, muitai ir kodėl pigiausias pasiūlymas gali baigtis ašaromis

Kiek šiuo metu kainuoja pervežti vidutinį kaimišką siuntą, ten kokias penkias dėžes?

Žiūrėk, kaina svyruoja. Paprastai nuo 60 iki 120 eurų, priklauso nuo svorio, matmenų ir kur tiksliai. Jei į Londoną – daugiau variantų, konkurencija didelė. Jei į Škotijos glūdumą – brangiau. Aš stengiuosi neprižadėti konkrečios sumos telefonu, kol nematau sąrašo. Būna, kad žmogus sako „penkios dėžės“, o jos dviejų šaldytuvų dydžio. Buvęs atvejis, kai klientas pasakė „kelios dėžutės“, o ten buvo devynios didžiausios dėžės iš parduotuvės. Teko perskaičiuoti. Tiesiog – pateik tikslų sąrašą.

Ar yra kokių nors mokesčių, kuriuos turėsiu sumokėti atsiimdamas siuntą Anglijoje, pavyzdžiui, kokio nors muito?

Po Brexit viskas pasikeitė. Jei siunti asmeninius daiktus ir vertė neviršija ribos, muito neturėtų būti. Bet aš ne muitinės tarpininkas, tai jei kažką vertingo veži – pasitikrink. Kartais muitininkai atidaro ir žiūri. Po 2021 metų viskas tik griežtėjo, todėl seni patarimai iš forumų nebeveikia. Buvo, kai klientas siuntė dviratį, vertą 4000 eurų, ir nesirengė mokėti jokio PDV. Susimokėjo. Asmeniniams daiktams paprastai taikoma lengvata, bet reikia deklaruoti teisingai. Jei pagaus meluojant – baudos, daiktai strigę. Ir dar gali patekti į kabę su kontrole.

Kodėl vieni vežėjai siūlo kainą tris kartus mažesnę nei kiti ir ar tai normalu?

Tai štai kur šuo pakastas. Mažesnė kaina reiškia, kad jie kaupia siuntas mėnesį, kol užpildys mašiną. Arba kad nėra draudimo. Arba kad paima pinigus ir dingsta. Aš mačiau blogų situacijų... Vieno biuro numeris po savaitės jau nebeveikė. Žinoma, ne visi pigūs blogi, bet jei kaina kelia įtarimą – paklausk, kaip dirba, ar yra sutartis. Jei atsako nenoriai – bėk. Verta mokėti vidutiniškai, bet ramia galva. Patikimas siuntų gabenimas į Angliją kainuoja tiek, kiek kainuoja degalai, keliai ir darbas. Švilpiko neišgirsi.

Ar galiu siųsti maistą, drabužius ir televizorių vienoje siuntoje? Ar tai turi įtakos kainai?

Gali, bet nesuprantu, kam maišyti? Reikia galvoti apie muitinę. Maistas – kita kategorija, gali atidaryti dėžę šuniui patikrinti. Televizorius – trapi. Drabužiai – nekviesti kąsneliai. Visa siunta deklaruojama pagal dominuojantį turinį. Turėjau klientą, kuris siuntė sūdytus grybus, striukes ir monitorių. Grybai džiūvo, striukes kvepėjo. Monitorius sveikas, bet įpakavimas riebaluotas. Kaina – pagal bendrą svorį ir tūrį, ne turinį, bet rizika didesnė. Geriau atskirti. Ir apskritai, kam rizikuoti su grybais?

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu į Londoną, o ne į, tarkim, Mančesterį ar Edinburgą?

Skirasi ne visada, bet taip. Londonas – pagrindinis mazgas. Ten mašinos važiuoja dažniau, todėl kaina gali būti mažesnė. Šiaurėje, Škotijoje – rečiau. Į Birmingemą – vidutiniškai. Kartais kaina identiška, jei vežėjas turi maršrutą pro visus šiuos miestus. O kartais pietuose pigiau, o šiaurėje brangiau nuo Doverio. Klausk konkrečiai, nes aš čia tik bendrai. Būna maršrutų, kurių net nepamenu. Apskritai geriau klausti telefonu dėl tikslios vietos.

Ar man reikia drausti siuntą atskirai, ar tai įskaičiuota?

Čia labai svarbu. Daugelis galvoja, kad vežėjas automatiškai draudžia viską. Deja, atsakomybė dažnai ribota kilogramais – pagal CMR. Tai reiškia, kad jei veži kilimą už 5000, o sugadins – gausi keliasdešimt eurų. Jei reikia pilnos apsaugos – reikia papildomo draudimo, ir tai kainuoja. Pas mus galima užsisakyti, bet ne visi daro. Būna, sakau klientui „gal draustis?“, o jis „ne, nebus problemų“. Tada problemos. Ir niekam nepatogu aiškintis.

Ką veikti, jei mano daiktai dingo ir niekas nežino, kur jie?

Pirmiausia – kreiptis į tą, su kuriuo pasirašei sutartį. Jei tarpininkas – jis turi žinoti, kokio vežėjo mašinoje tavo daiktai. Būna, kad daiktai nepasiekia ne dėl vagystės, o dėl to, kad etiketė nulipo. Dėl to mes dabar fotografuojame kiekvieną etiketę prieš pakrovimą. Tada jie guli sandėlyje be šeimininko. Kartais savaitę, kartais mėnesį. Vieną kartą radome dėžę su puodais, klajojusią tris savaites, nes adresas buvo ant lipnios etiketės, o ne dėžės. Etiketė atšoka – viskas. Tai rašyk ant dėžės su markeriu.

Popieriai po Brexito – ką ten rašyti ir kodėl verta palikti kitiems

Kokių dokumentų man reikia, jei siunčiu asmeninius daiktus į Angliją?

Pakankamai turinio aprašymo, ID kopija kartais, užpildyta deklaracija. Jei persikraustymas – reikia įrodyti, kad daiktai naudoti, ne nauji pirkini verslui. A4 lapas: 4 dėžės rūbų, 1 – knygų, 1 – indų. Jeigu dviratis – gamybos metai. Muitinei rūpi, kad nebandytum parduoti. Dažnai padedu pildyti, bet kartais nusijuokiu iš savo rašysenos (ji baisi, mokykloj neėmė). Svarbiausia – sąžiningai. Jeigu pasakysi, kad viskas naudota, o ten dežė naujų telefonų – atsivers.

Ar man reikia kito paso ar kažkokio leidimo, jei pats važiuoju prieš daiktus?

Ne, tavo pasas – tavo reikalas. Daiktai vyksta atskirai. Svarbu, kad adresai sutaptų, jei muitinė ką tikrins. Buvo atvejis, kai klientas nurodė draugo adresą Braitone, o dokumentuose – Londonas. Muitininkai pagalvojo, kad pervežimas parduoti. Savaitę aiškinoosi. Tai – vieningas adresas. Jei esi emigrantas, naujakurys, registruokis ten, kur gyveni. Paprasta taisyklė, kurią pamiršta daug kas, o poto kankinasi su laiškais.

Ar verta patiems pildyti muitinimo dokumentus, ar palikti jums?

Gali pildyti pats, bet kam vargti? Mes tai darom kasdien, žinom, ką rašyti. Jei IT darbuotojas bando pats – dažnai praleidžia kodą ar aprašo prekę taip, kad muitinė prašo paaiškinimų. Tada vėluoja. Paslauga kainuoja simboliškai arba įskaičiuota. Aš vienu metu galvojau, kad muitininkai robotai, bet ne – ten irgi žmonės, kurių nuotaika priklauso nuo oro. Kai kurių. Tai geriau tegu rašo tas, kas matė šimtus tokių lapų.

Ką reiškia EORI kodas ir ar man jo reikia siunčiant daiktus į Londoną?

EORI... na, aš čia nelabai ekspertas. Fiziniam asmeniui persikraustant – formaliai nereikia. Verslams – būtinai. Kartais muitinė prašo bet kokiu atveju, tada padedame sutvarkyti. Būna keistenybių. Vieną kartą klientas be EORI nepraleido siuntos, nes pašto darbuotojas sumaišė kodą. Nesuterliosiu – bet ne viskas priklauso nuo mūsų. Jei atiduodi privačiam vežėjui – paprasčiau. Bet jei turi abejonių – paklausk mūsų iš anksto, nes aš tikrai ne visus kodus mintinai moku.

Kaip deklaruoti, kad daiktai yra naudoti, o ne pirkimai verslui?

Parašai sąraše, kad daiktai naudoti, pridedi persikraustymo pažymą ar darbo sutartį. Kartais pakanka pasiaiškinimo laiško. Muitinei įtartina, kai penkios vienodos dėžės su naujais batais. Mačiau, kaip verslininkas bandė vežti prekes kaip asmeninius daiktus. Nesuveikė. Jis pyko ant muitinės, o pat kaltas. Nenaudoti daiktai atrodo naudoti. Dėvėti batai, be pakuočių indai. Jei sąžiningas – praeisi. Jei bandysi apgauti – strigsi. Ir dar gali patekti į juoduosius sąraškus.

Kai nutinka bėdos – realybė, ne reklama

Kodėl kai kurios įmonės pažada, kad siunta bus per dvi dienas, o po to dingsta?

O, skaudi tema. Būna, kad žmogus surenka pinigus, pritraukia klientus gražiu pažadu, bet neturi nei mašinų, nei licencijų. Jie tampa finansiniu burbulu. Kartais iš pradžių veža gerai, paskui prisiima per daug ir žlunga. Dar vienas požymis – jei įmonė neturi realaus adreso, tik pašto dėžutę kokiame namelyje. Pažįstu istorijų, kai žmonės liko be baldų ir be pinigų. Skambina mums pikti, o mes sakome – mes nieko nežinojome. Patikimas siuntų gabenimas į Angliją reikalauja turėti savo ar partnerių parką, o ne tik gražią svetainę. Jei negali atsakyti, kur tavo siunta yra šiandien 15 val. – signalas.

Ar dažnai pasitaiko, kad daiktai sulūžta arba subraižoma? Kokia statistika?

Aš nesu matematikas, bet jei paklaustum apytikriai – iš tūkstančio siuntų gal dešimt turi rimtesnių problemų. Kiti – smulkūs pabraižymai. Dažniausiai kaltas pakavimas, ne vairuotojas. Nors būna duobių, staigaus stabdymo. Jeigu ant dėžės parašyta „dėmesio, stiklas“, daugelis vairuotojų atidžiau, bet ne visi skaito. Kartais žmonės įsipila stiklinį šviestuvą be apsaugos. Ką tuomet vežėjui daryti? Teoriškai jis atsakingas, bet įrodymai sunkūs. Aš pats siunčiau viską į burbulinę plėvelę dukart. Nepaisant to, jei vežėjas netvarkingas – matosi iš karto. Mes atsisakome su tokiais dirbti. Bet rinkoje jų yra.

Ką daryti, jei vežėjas atvažiavo, bet nebetelpa mano sofa, nors aš apie ją sakiau?

Būna... Žmonės telefonu sako „nedidelė sofutė“, o atvažiavęs matai trijų vietų miegamąją. Mašina jau pusiau pilna. Tada – atsisakai sofos arba vežėjas pasiima kitą kartą. O suma nebeaktuali, reikia didesnės mašinos. Turėjau atvejį (dar prieš kokį dešimtmetį), kai pats pasiūliau tempti sofą, maniau tilps. Netilpo. Teko grįžti, skambinti pagalbininkui, važiuoti vėl. Klientas supyko. Nuo to laiko visada prašau matmenų. Geriau parašyk "2x1x0.9 m", nei "tokia normali".

Ar tikrai visos įmonės turi licencijas vežti į Angliją po Brexit?

Turėtų turėti, bet realybė... yra tokių, kurie veža su furgonu pažįstamų rate. Licencijos nėra, CMR nėra, jei kas – kalti patys. Mes dirbame legaliai, turime visus saugiklius. Bet rinka pilna šešėlio. Ypač ten, kur pigiai žada. Kartais pagalvoju, kad mes per saugiai dirbame ir prarandame klientų, norinčių sutaupyti. Bet tada prisimenu tuos dingusius baldus. Ne, verčiau ramiai. Jei vežėjas negali parodyti licencijos – arba veža nelegaliai. Tai tavo rizika ir tik tavo.

Ar galiu siųsti augalus, sodus žemę ar panašius dalykus? (arba kaip ten ta taisyklė)

Auginiai – problema. Anglija, kaip ir daugelis salų, saugo ekosistemą. Žemė, augalai – griežtas draudimas be phytosanitario. Net sodo įrankiai su likučiais gali užstrigti. Klientas kartą siuntė vazoninį fikusą. Pagavęs... muitinėje konfiskavo. Jam buvo liūdna, bet perspėjau. Tai jei myli augalą – geriau atiduok kaimynui. Arba pirk naują ten, kur "B&Q" pilna. Nereikia rizikuoti su muitine dėl dekoratyvinio augalo. Be to, jie gali supūti kitas siuntas, jei kelyje šilta.

Ką reiškia, kai siunta „stovi pasienyje“?

Tai nereiškia, kad ji fiziškai stovi eilėje prie tilto. Reiškia, kad dokumentai tikrinami arba laukia poste. Būna kelias valandas, būna paras. Po Brexit pasienyse darbuotojų mažiau, patikrų daugiau. Kartais sistema užstringa. Aš pats ne visada žinau, kiek laiko prabus konkreti mašina. Galime matyti, kad krovinys praėjo Prancūziją, bet Doveris... ten juoda dėžė. Svarbu, kad nebūtų savaičių. Jei strigę ilgiau nei savaitę – jau skambiname. Bet paprastai tai dienos reikalas.

Paskutiniai patarimai prieš atiduodant daiktus svetimiems žmonėms

Ką aš, kaip klientas, galiu padaryti, kad viskas praeitų kuo sklandžiau?

O, jei visi taip galvotų... Pasiruošk sąrašą anksti. Užrašyk matmenis. Pasakyk, jei kas vertinga. Nepaslėpk problemos. Jei laiptai be lifto – pasakyk, nes jei atvažiavo vienas ir reikia nešti dvidešimt dėžių iš rūsio, jis bus piktas, o piktas žmogus daro klaidas. Ir dar vienas dalykas – užrašyk ant dėžių ne tik savo vardą, bet ir miestą Anglijoje. Suteik telefoną, kuriuo atsiliepsi. Buvo, kai žmogus davė žmonos numerį, o ji buvo gimdymo namuose. Trys valandos ieškojimo. Ir dar – neprimesk savo genialumo jei naudojai sen laikrašisčius. Jie palieka juodas rankas.

Paskutinis klausimas – ar verta tiesiog nusivežti daiktus patiems, samdant furgoną, vietoj jūsų paslaugų?

Žiūrėk, jei turi vairuotoją, laiką, norą vairuoti 2500 km, pinigus degalams – gali. Aš kartais sakau jaunimui: jei daiktai tilps į vieną "Transit" – varykit patys, bus pigiau. Bet jei per kalnus, tunelius, laukti keltų, vargti su parkavimu Londone... patikėk, tai ne atostogos. Aš pats esu matęs, kaip žmonės parsiveža ne daiktus, o galvos skausmą po savaitės vairavimo. Reguliarus siuntų gabenimas į Angliją: patikimas ir laiku – tai ne tik ratas ant kelio, tai žinojimas, kur parkuotis, kaip išsikrauti. Tu sumoki ne už ratą. Tu sumoki už tai, kad kažkas kitas iškenčia tą vargą už tave.

Nežinau, ar viską gerai paaiškinau, bet bandžiau kaip žmogus žmogui. Svarbiausia – reguliarus siuntų gabenimas į Angliją: patikimas ir laiku įmanomas tik tada, kai abu – ir klientas, ir vežėjas – žaidžia atvirai. Nepaslėpkite matmenų, nesitikėkit stebuklų per naktį ir rinkitės ne pagal kainą, o pagal jausmą. Jei ką – rašykite, skambinkite. Dirbam juk ne pirmą dieną ir, tikiuos, ne paskutinę. Sėkmės kraustantis.