Reguliarus siuntų atvežimas į Angliją: patikimi terminai ir kainos

Įvadas

Jei reguliariai siunčiate prekes į Angliją ar planuojate pradėti tai daryti, tikriausiai jau susidūrėte su painiausia terminų sąvoka. Kas tas „door-to-door"? Kuo skiriasi FCL nuo LCL? Kodėl vieni vežėjai sako vieną kainą, o kiti – trigubai brangesnę? Aš dirbu logistikos srityje jau aštuntus metus ir kasdien matau, kaip žmonės permoka arba patenka į nemalonias situacijas dėl paprastų neatitikimų. Šiame straipsnyje paaiškinu pagrindinius terminus, kuriuos būtina žinoti prieš užsakant siuntą į Angliją, ir pateikiu realias kainas, su kokiomis galima susidurti Kauno regione vežančiose įmonėse. (čia tikrai reikėtų patikslinti konkrečias įmones, bet aš čia tikrai neminėsiu konkrečių pavadinimų, nes nežinau ar leidžiama)

Pagrindiniai pristatymo būdai

Kas yra „door-to-door" pristatymas?

Tai visas procesas, kai vežėjas paima siuntą iš jūsų nurodyto adreso Lietuvoje ir pristato iki gavėjo durų Anglijoje. Jums nereikia nieko vežti į sandėlį ar patiems organizuoti iškrovimo. Šiuo būdu siunčia dauguma žmonių, kurie neturi laiko ar galimybių patys pristatyti prekes į terminalus. Paprastai šios paslaugos kaina prasideda nuo 180 eurų už mažą krovinį iki 30 kg, bet tikrai priklauso nuo konkrečios įmonės ir Kauno rajono. Aš pati naudojuosi šiuo būdu jau trejetą metų ir esu patenkinta, nors kartais būna atvejų kai siunta vėluoja dienom dėl muitinės procedūrų. Čia reikėtų paminėti, kad ne visos įmonės tikrai siūlo tikrą „door-to-door" – kai kurios tik iki sandėlio Anglijoje, o tada jūs pats turite susitvarkyti. Būtinai pasitikslinkite prieš užsakydami!

Kuo skiriasi „terminal-to-terminal"?

Čia jūs pats pristatote siuntą į vežėjo sandėlį Lietuvoje (dažniausiai Kaune arba Vilniuje) ir gavėjas pats pasiima iš sandėlio Anglijoje. Šis būdas pigesnis – paprastai 30-40% mažiau nei pilnas „door-to-door" servisas. Tinka tiems, kas turi laiko ir nori sutaupyti. Pavyzdžiui, jei siunčiate didesnį krovinį iki 100 kg, terminal-to-terminal gali kainuoti apie 250 eurų, tuo tarpu door-to-door būtų apie 400-450 eurų. Kartą pati vežiau per terminalą ir viskas praėjo gerai, bet reikėjo tikrai suplanuoti laiką abiejose pusėse.

Kas tai „pallet" (padėklas) siuntos?

Euro padėklas yra standartizuota lenta (120x80 cm), ant kurios dedama prekės. Jei jūsų siunta telpa ant vieno ar kelių padėklų, tai jau laikoma „pallet" siunta ir skaičiuojama kitaip nei paprastos dėžės. Vieno euro padėklo siuntimas į Angliją paprastai kainuoja nuo 120 iki 180 eurų, priklausomai nuo svorio (iki 500 kg) ir ar reikia papildomų paslaugų kaip pakavimas ar draudimas. Reikia žinoti, kad kai kurios įmonės taiko papildomą mokestį jei padėklas viršija standartinius matmenis ar yra netaisyklingos formos. Čia tikrai verta pasitikslinti iš anksto!

Kainodara ir kas į ją įeina

Kaip skaičiuojama siuntos kaina?

Kaina priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių: svorio, tūrio, atstumo (Lietuvos miestas iki Anglijos miesto), pristatymo greičio ir papildomų paslaugų. Dauguma vežėjų naudoja „chargeable weight" formulę, kuri atsižvelgia ir į faktinį, ir į tūrinį svorį. Tūrinis svoris apskaičiuojamas taip: ilgis x plotis x aukštis / 6000. Jei jūsų siunta yra lengva bet labai didelė, mokėsite už tūrinį svorį. Pavyzdžiui, 50 kg sveriantis čiužinys užims daug vietos ir bus skaičiuojamas kaip 80-100 kg. Čia aš pati susidūriau ir buvau nemokiaiai nustebinta, kai gavau sąskaitą didesnę nei tikėjausi!

Kokios tikrosios kainos 2024 metais?

Remiantis tuo, ką matau rinkoje ir ką mano klientai moka, štai apytikslės kainos: mažas siuntinys iki 5 kg – apie 35-50 eurų, iki 20 kg – 80-120 eurų, iki 50 kg – 150-220 eurų. Dėžė iki 100 kg – 250-350 eurų, euro padėklas iki 500 kg – 180-280 eurų, pilna pusės sunkvežimio (apie 10 padėklų) – 1200-1800 eurų. Tikrai pasakyčiau, kad pigiausi pasiūlymai dažnai būna su nematomais mokesčiais, todėl visada prašykite pilnos sąskaitos su visais priedais. Kartą pas mane atėjo klientė, kuri sutaupė 20 eurų užsakydama pas pigiausią, bet galiausiai permokėjo 80 eurų už „muitinės tvarkymą" kuris nebuvo paminėtas pradžioje.

Ar tikrai reikia mokėti už draudimą?

Trumpai – taip, verta. Dauguma vežėjų siūlo draudimą už 1-2% nuo siuntos vertės. Jei siunčiate vertingas prekes, tai tikrai apsimoka. Kartą mano pažįstamos siunta sudužo per gabenimą ir ji gavo kompensaciją tik todėl, kad buvo apsidraudusi. Be draudimo vežėjai dažniausiai atlygina tik simbolines sumas arba iš viso nieko. Aš pati visada draudžiu, nors kartais tai jaučiasi kaip papildomas mokestis. Bet geriau apsidrausti nei po to graužtis!

Dokumentacija ir muitinė

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Norint siųsti į Angliją po Brexit, reikalingi: prekių sąskaita faktūra (invoice), pakavimo lapas (packing list), jei prekės naujos – kilmės sertifikatas, o kai kurioms prekėms (maistas, vaistai, chemikalai) – specialūs leidimai. Sąskaitoje faktūroje turi būti: siuntėjo ir gavėjo adresai, prekių aprašymas, kiekis, vertė, svoris, data ir parašas. Jei siunčiate asmeninius daiktus, vertėtai parašyti „used personal goods" arba nurodyti labai mažą vertę, bet čia reikia būti sąžiningam – muitinė tikrai tikrina ir gali skirti baudą. Geriau viską tvarkyti iš anksto nei bandyti apeiti taisykles!

Kas yra EORI numeris ir ar jums jo reikia?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris – tai unikalus registravimo numeris, kuris reikalingas norint deklaruoti prekes muitinėje ES ir JK. Jei siunčiate kaip fizinis asmuo, jo paprastai nereikia. Bet jei siunčiate reguliariai ir ypač jei prekės yra komercinės, tuomet reikės užsiregistruoti. Registracija nemokama ir užtrunka kelias dienas. Aš pati turiu EORI nes siunčiu prekes klientams, bet jei jūs tik kartais siunčiate dovanas ar asmeninius daiktus, tai tikrai nebūtina. Tiesiog pasitikslinkite su savo vežėju – jie dažniausiai žino ar jums jo reikia!

Kaip veikia muitinė po Brexit?

Nuo 2021 metų Anglija (UK) nėra ES muitinės sąjungoje, tad visos siuntos į Jungtinę Karalystę privalo būti muitinės deklaruotos abiejose pusėse. Tai reiškia, kad jūsų siunta bus patikrinta ir gali būti apmokestinta muito mokesčiais. Muito mokestis taikomas jei siuntos vertė viršija 135 svarus sterlingų (apie 160 eurų). Pagrindinė muito norma yra nuo 0 iki 25%, priklausomai nuo prekės tipo. Pavyzdžiui, drabužiai – 12%, batai – 17%, elektronika – nuo 0 iki 14%. Čia tikrai verta pasitikslinti konkrečiai savo prekėms, nes aš tikrai ne viską žinau ir galiu kartais padaryti klaidą patardama.

Laikas ir pristatymo terminai

Kiek laiko trunka pristatymas?

Įprastas pristatymas į Angliją trunka nuo 3 iki 7 darbo dienų. Greitas pristatymas (express) – 1-3 dienos, bet kainuoja žymiai brangiau. Lėtas/ekonominis pristatymas gali užtrukti ir 10-14 dienų, bet dažniausiai yra pigiausias variantas. Viskas priklauso nuo to, kokia įmonė veža ir kokį paslaugos lygį renkatės. Per Kalėdas ar kitus šventinius laikotarpius terminus gali pailgėti iki dviejų savaičių, nes pasienyje susidaro eilės. Aš pati kartą laukiau siuntos beveik dvi savaites prieš Kalėdas ir buvau tikrai sunerimusi, bet galiausiai viskas gerai baigėsi. Čia reikia turėti kantrybės!

Ar galima sekti siuntą?

Taip, visi rimti vežėjai suteikia sekimo numerį (tracking number), kurį galima patikrinti jų tinklalapyje arba gauti SMS bei email pranešimus apie siuntos statusą. Kai kurios įmonės siūlo ir realaus laiko stebėjimą per GPS. Jei vežėjas neteikia sekimo paslaugos – tai jau yra raudonas ženklas, kad galbūt verta rinktis kitą. Aš visada renkuosi tik tuos vežėjus, kurie turi gerą sekimo sistemą, nes tikrai nemėgstu skambinėti ir teirautis kur mano siunta. Kartą teko skambinti tris kartus ir buvo tikrai nemalonu!

Kas nutinka jei siunta vėluoja?

Pirmiausia susisiekite su vežėju ir pasitikslinkite dėl situacijos. Dažniausios vėlavimo priežastys: muitinės patikra, blogi orai, eilės prie pasienio, klaidingi dokumentai. Jei vėlavimas dėl vežėjo kaltės, galite reikalauti kompensacijos, bet tikrai priklauso nuo jūsų sudarytos sutarties sąlygų. Kartą mano siunta vėlavo savaitę dėl muitinės klaidos ir vežėjas grąžino pusę sumos, bet teko gerai pasistengti kad tai gausčiau. Būkite kantrūs, bet žinokite savo teises!

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Kodėl siunta gali būti sulaikyta muitinėje?

Dažniausios priežastys: neišsamūs ar klaidingi dokumentai, prekės reikalaujančios specialių leidimų (maistas, vaistai, ginklai), įtartinai maža deklaruota vertė, prekės panašios į draudžiamas. Kad išvengtumėte problemų, visada pildykite dokumentus tiksliai, nedeklaruokite mažesnės vertės nei iš tikrųjų, ir jei siunčiate kažką neįprasto, iš anksto pasitarkite su vežėju arba muitinės brokeriu. Geriau praleisti valandą dokumentams tvarkyti nei po to mokėti baudą arba prarasti siuntą. Čia aš tikrai turiu asmeninę patirtį – kartą siunčiau draugui maisto produktus ir jie buvo sulaikyti nes reikėjo sveikatos sertifikato. Išmokau pamoką!

Kaip elgtis jei siunta pameta ar sudužta?

Pirmiausia kuo greičiau susisiekite su vežėju ir užpildykite pretenziją. Prieš siųsdami visada fotografuokite siuntą ir jos pakuotę – tai bus įrodymas jei kas nors nutiks. Jei siunta buvo apdrausta, gausite kompensaciją greičiau. Jei ne – teks ilgai aiškintis ir galbūt gauti tik dalinę kompensaciją arba nieko. Aš visada rekomenduoju fotografuoti viską prieš atiduodant vežėjui, nes kartais pačios įmonės nepripažįsta kad siunta buvo perduota blogos būklės. Tai tikrai nėra malonu, bet gyvenime taip būna.

Kas yra „return" ir ar verta mokėti už grąžinimą?

Jei gavėjas atsisako priimti siuntą arba nurodytas adresas yra neteisingas, siunta grąžinama atgal. Dažniausiai tai kainuoja papildomai – tiek pat kiek pristatymas arba net brangiau. Kai kurios įmonės siūlo „return protection" paslaugą už papildomą mokestį, kuri garantuoja, kad jei siunta nebus pristatyta, pinigai bus grąžinti. Čia verta pagalvoti jei siunčiate brangius daiktus arba į neaiškius adresus. Aš pati naudoju šią paslaugą kai siunčiu pirmą kartą į naują gavėją ir tikrai jaučiuosi ramiau.

Pasirinkimas ir rekomendacijos

Kaip išsirinkti patikimą vežėją?

Ieškokite įmonės su bent kelių metų patirtimi, geromis atsiliepimais (bet ne tik viename puslapyje!), aiškia kainodara ir atsakingu elgesiu. Patikrinkite ar jie turi licencijas ir draudimą. Paskambinkite ir paklauskite – jei atsako neaiškiai ar vengia klausimų, tai jau blogas ženklas. Asmeniškai aš rekomenduoju rinktis vidutinės kainos kategorijos vežėjus – pigiausi dažnai turi paslėptų mokesčių, o brangiausi nebūtinai geresni. Geriausia pasiteirauti pažįstamų kurie jau naudojosi paslaugomis, nes tikros patirtys verta daugiau nei bet kokie reklaminiai tekstai. Čia tikrai galite sutaupyti laiko ir nervų!

Ar verta naudotis Kauno vežėjais ar geriau kreiptis į vilnietiškus?

Iš Kauno į Angliją veža tikrai nemažai įmonių, ir dažnai tai netgi patogiau nei vežti į Vilnių jei gyvenate Kauno rajone ar Šilainiuose. Atstumas iki sandėlio tikrai turi reikšmės jei renkatės terminal-to-terminal variantą. Be to, kauniečiai paprastai siūlo panašias kainas kaip ir didmiesčių įmonės, o kartais netgi pigiau nes neturi tiek pridėtinių išlaidų. Aš pati naudojuosi Kauno įmone jau trejetą metų ir esu patenkinta, nors kartais būna mažų nesklandumų. Bet iš esmės viskas gerai!

Kada verta kreiptis į muitinės brokerį?

Jei siunčiate didelius kiekius, komercines prekes, arba prekes kurios reikalauja specialių dokumentų, tuomet brokeris tikrai gali pagelbėti. Jų paslaugos kainuoja papildomai (nuo 50 iki 200 eurų priklausomai nuo sudėtingumo), bet sutaupys daug laiko ir nervų. Be to, jie žino visus naujausius pakeitimus taisyklių, kas yra tikrai svarbu nes tie įstatymai keičiasi nuolat. Aš pati kartais naudoju brokerį sudėtingesniais atvejais ir tikrai verta. Čia tikrai geriau sumokėti šiek tiek daugiau nei patiems bandyti susigaudyti biurokratijoje!

Išvada

Siuntų į Angliją sistema nėra tokia jau sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia žinoti pagrindinius terminus, teisingai užpildyti dokumentus ir rinktis patikimą vežėją. Nepamirškite, kad po Brexit muitinės procedūros yra būtinos ir tai gali turėti įtakos tiek laikui, tiek kainai. Visada prašykite pilnų kainų su visais mokesčiais, drauskite vertingas siuntas ir sekite savo siuntos būklę. Jei kažkas neaišku – klauskite vežėjo, o ne spėkite. Geriau skirti papildomą laiką iš pradžių nei po to spręsti problemas. Sėkmės siunčiant!