Punktualus krovinių transportavimas į Angliją: ar tikrai įmanoma visada laiku?

Dirbu tarptautinių perkraustymų versle jau keturiolika metų, dažniausiai važiuojam į Londoną, Birmingemą, Braitoną – na, į tuos didesnius miestus. Ir kiekvienas antras klientas paklausia: „o tai tikrai bus laiku?“ Atsakymas – taip, bet su keletu didelių „bet“. Punktualus krovinių transportavimas į Angliją visada laiku yra įmanomas, bet ne stebuklas. Reikia suprasti, kad nuo taško A iki taško B yra ne tik kilometrai, bet ir orai, uosto eilės, o kartais ir vairuotojo sloga. Trumpai tariant, paaiškinsiu, kaip tai iš tikrųjų veikia, be cukraus ant viršaus.

Planavimas ir laikas – kas lemia greitį?

Kiek iš tiesų trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją?

Na, jei viskas tobula, apie 40–45 valandas su vairuotojų keitimu. Bet aš esu matęs, kaip Eurotunelyje prastovi aštuonias valandas, nes kas nors praktiškai neprasisuko. Realiai – nuo paėmimo iki pristatymo skaičiuok tris–keturias dienas. Vieną kartą vežėm baldus iš Kauno į Mančesterį, išvažiavom antradienį, o pristatėm tik penktadienio rytą, nes Doverio uoste tiesiog užlūžo keltų tvarkaraščiai. Tokie dalykai neišvengiami, nors ir erzina.

Ar galiu rinktis tikslų pristatymo laiką, pavyzdžiui, šeštadienį vidurdienį?

Gali rinktis, bet aš asmeniškai nesiimčiau to garantuoti. Šeštadieniais daugelis sandėlių nedirba, o jei vežame į penktą aukštą be lifto – vairuotojas neturi pareigos tempti sofą savaitgalį. Buvo atvejis, klientė prašė šeštadienį dvyliktą į Bristolį. Mes bandėm, bet dėl kamščio M1 kelyje atvažiavom penkioliktą trisdešimt. Ji supyko, nors aš iš anksto sakiau – bus dienos bėgy. Geriau suderėk langelį, tarkim, tarp dešimtos ir keturioliktos valandų – oi, ne, atsiprašau, tarp dešimtos ir penkioliktos, nes devintą dar krauname Vilniuje. Būna ir taip.

Koks yra realus terminas, kai pervežėjas sako „per savaitę“?

Tai reiškia penkias–septynias darbo dienas. Bet jei jis sako „kitą savaitę“ – jau nežinia kurią dieną. Aš visada siūlau klausti ne „kada“, o „kurios dienos rytą ar vakarą“. Nes „per savaitę“ gali reikšti, kad jie dar net neplanuoja tavo krovinio. Buvęs atvejis: klientas skambina po dešimt dienų, o vežėjas sako: „o jūs norėjote jau dabar?“ Tai čia jau komunikacijos bedugnė, ne logistika. Nurodyk datą raštu ir reikalauk patvirtinimo.

Kokia dalis krovinių realiai vėluoja, jei laikomasi visų taisyklių?

Iš mano patirties, maždaug dešimt–penkiolika procentų pasislenka keliomis valandomis ar diena. Ne dėl to, kad kažkas blogai padaryta, o dėl objektyvių dalykų – remontas kelyje, eilė pasienyje, klientas pats nepasirodo pristatymo metu. Jeigu vežėjas sako, kad niekada nevėluoja – jis arba meluoja, arba dar neilgai dirba. Aš per dešimt metų pavėlavau gal penkis–šešis kartus, bet kiekvieną kartą atsimenu skaudžiai. Tai normalu, jei vėlavimas saikingas.

Ar verta rinkti krovinį pats į vienas mašinas, ar palaukti pilnos fūros?

Jei tau nereikia skubiai – lauk. Dalinių krovinių transportavimas į Angliją yra pigesnis, bet lėtesnis, nes surenkama keletą užsakymų. Kartais tai puiku – pristatom pakeliui į Mančesterį, Liverpulį ir atgal. Kartais tai košmaras – vienas klientas nepasirodo darydamas pasiskirstymą ir visi laukia. Aš asmeniškai renkuosi tiesioginį važiavimą, kai krovinys svarbus. Kaina didesnė, bet miegu ramiau. O ramybė – tai irgi pinigai, tiesa?

Koks skirtumas tarp pervežimo į Londoną ir į Škotiją laiko atžvilgiu?

Londone ar pietų Anglijoje atvažiuoji per tris–keturias dienas. Edinburgas, Glasgas – dar dvi papildomas. Kelias siauresnis, kalnuotesnis, ir patikrinimų gali pasitaikyti daugiau. Kartą vežėm į Aberdeeną – iš viso septynios dienos. Klientas pyko, nors iš anksto sakiau. Žemėlapis rodo, kad tai ta pati sala, bet realybė kita. Planuok atsargiau, jei krovinys į šiaurę. Aš nežinau kodėl tiek daug žmonių galvoja, kad iki Škotijos – kaip iki Alytaus.

Kas vyksta kelyje ir uoste?

Kas labiausiai vėluoja krovinius – orai, eilės ar žmonės?

Žmonių faktorius kelia daugiausia galvos skausmo. Kartą vairuotojas paliko dokumentus biure ir stovėjo Calais pusdienį kaip įbestas. Orai irgi gali supjaut, ypač žiemą per Šiaurės jūrą. Bet geras vairuotojas su geru vilkiku orą pralenkia. Eilės uoste – taip, ypač prieš šventes. Ten nieko nepadarysi, nebent turi laiko mašiną (čia toks pokštas). Trumpai – technika lūžta retai, o žmonės – dažnai. Ir labai nepatogiai visiems aplinkui.

Ką daryti, jei mašina tiesiog suges kelyje?

Pirma – nepanikuoti. Antra – skambinti vežėjui. Rimta įmonė turi visą parą veikiančią pagalbą kelyje. Mūsų mašinai kažkada per Prancūziją įsijungė kažkoks daviklis ir nuėjo į avarinį režimą. Vairuotojas stovėjo prie Liono keturias valandas. Persikrovėm į kitą fūrą, o klientas į Liverpulį gavo prekes tik per šešių valandų vėlavimą. Tai nėra tragedija, jei egzistuoja planas B. O jei vežėjas vienišas su viena mašina – tada jau jo bėda, o ne tavo laimei.

Kiek laiko vidutiniškai trunka keltu su krovine mašina?

Iš Calais į Doverį – apie pusantros valandos plaukimas. Bet prie išlaipinimo, dėl muitinės postų, sumoj gali išeiti trys–keturios valandos. Kartą stovėjom septynias valandas, nes vienu metu atplaukė keturi keltai ir visi vilkikai vienu metu lipo lauk. Vairuotojas Petras sakė, kad geriau jau važiuoti naktį, mažiau eilių. Ir jis teisus. Nors tai ne mano sritis – aš nesu vairuotojas (o gal ir buvau prieš penkiolika metų, bet čia jau nesvarbu). Svarbu, kad krovinys juda.

Ar tikrinami kroviniai Calais pusėje dažnai?

Taip, ypač jei veši maisto produktus ar įtartinus daiktus. Prancūzai dabar saugo sieną griežčiau nei anksčiau. Kartą tikrino mūsų fūrą dėl mėsos gaminių – turėjom šaldytuvą legaliai. Stovėjom dvi valandas, kol patikrino temperatūros logerius. Kitą kartą praleido be žvilgsnio. Tai kaip pasiseks. Aš negaliu to kontroliuoti, tik patarti – turėk visus veterinarinius pažymėjimus, jei veši kažką gyvo ar šaldyto. O jei ne – tavo rizika ir prarastas laikas.

Ar Doveris vis dar kampinis taškas, ar jau galima važiuoti kitu būdu?

Doveris lieka pagrindinis krovinių transportui į Angliją, nors yra ir Ramsgate, ir kiti uostai. Bet tiesiogiai į Londoną per Doverį – maždaug trisdešimt penki kilometrai, patogiausia. Kitaip per Hullą, bet ten kelionė ilgėja. Aš pats dažniausiai renkuosi Doverį, nes ten daugiau reisų. Kartais bilietas brangesnis, bet jei vėluoji valandą – kitas keltas jau laukia. O ten, kur reti reisai, gali įstrigti be reikalo. Tiesa, po Brexit eilės ten kartais primena sovietmečio eiles prie duonos.

Ar po Brexit viskas tapo lėčiau dėl muitinės?

Taip, ir čia nėra gražių žodžių. Anglijai išstojus, popieriai padvigubėjo. Jeigu anksčiau važiuodavom beveik kaip į Latviją, dabar turi turėti sąskaitas-faktūras, EORI, kartais dar papildomus raštus. Kartą dėl netinkamo prekių kodo kliento siunta Doverio muitinėje stovėjo dešimt valandų. Tada atėjo laiškas – „kodėl vėluojate?“ Na, kodėl... gal todėl, kad tavo sofos dabar muitininkų akylame žvilgsnyje. Beje, dalis vežėjų šito nemoka, tai ir vėlavo. Atsiprašau, bet taip yra.

Kainos, vežėjai ir pažadai

Ar brangesnis pervežimas visada reiškia greitesnį pristatymą?

Nebūtinai. Kartais moki daugiau už vardą, o ne už greitį. Buvęs klientas sumokėjo brangiai didžiajai bendrovei, o jie jo krovinį paliko Vilniaus terminale tris dienas, nes „nesurinko pakankamai krovinių tiesiai į Londoną“. Mes vėliau pasiėmėm tą patį maršrutą už mažesnę kainą, bet tiesiogiai, be persikrovimo. Jis gavo per dvi dienas. Tai skaityk ne etiketę, o smulkiąsias raideles. Kartais mažesnis žaidėjas turi daugiau laisvės judėti, ir tai matosi greičiu.

Ką reiškia „express“ pristatymas į Angliją – ar tai tik rinkodaros triukas?

Daugelis rašo „express“, bet realiai turi tik vieną mašiną, kurią vairuoja pavargęs vaikinas. Express reiškia, kad krovinys važiuoja be persikrovimų ir be papildomų sustojimų. Iš mūsų patirties – express į Londoną iš Vilniaus trunka apie keturiasdešimt aštuonias valandas. Bet jei kas rašo „per dvidešimt keturias valandas“ – nelabai tikėk. Nebent lėktuvu. Aš asmeniškai tokiems pažadams... na, nežinau, gal ir įmanoma, bet kainuos tiek, kad tu pats nenorėsi. Geriau jau realybė.

Ar tikrai reikia vengti mažų vežėjų, kurie veža pigiau?

Čia nebus politkoreiško atsakymo. Yra mažų vežėjų, kurie dirba puikiai – savininkas pats vairuoja, taupo kuro ir tau pristato greičiau. Bet yra tokių, kurie paima krovinį, paskui tris dienas stato jį kažkur, kol surinks pilną mašiną. Tu paskambini, o tau sako: „rytoj ryte“ – ir taip savaitę. Tai ne apie dydį, o apie sąžiningumą. Bet statistiškai su mažais žaidėjais rizikuoti tenka dažniau. Aš nesu prieš juos, tik sakau kaip yra.

Pigiausias pasiūlymas – kodėl juo galima praustis?

Jeigu trys bendrovės sako po aštuonis šimtus, o viena sako trisdešimt penkis eurus – neskubėk džiaugtis. Pagalvok, kaip ji paraši trisdešimt penkis. Maža to, kad neturės normalaus draudimo, tai dar gali krovinį palikti sandėlyje mėnesiui, nes jam nerūpi. Mačiau tokių atvejų. Klientas džiaugėsi kaina, o paskui rašė skundus, kad baldai dvelkia pelėsiais. Nes vėlavo nuo vasario iki kovo. Rimtai. Geriau mokėk vidurkį ir žinok, kad tavo daiktai važiuoja, o ne pūva kažkur.

Kaip suprasti, kad pervežėjas meluoja dėl termino?

Jei pažadas skamba per gerai, kad būtų tiesa – tai taip ir yra. „Poryt būsiu Birmingeme, nors šiandien dar Kaune ir turiu du kitus krovinius.“ Kaip? Teleportacija? Kitas dalykas – jei jis vengia patvirtinti SMS arba el. paštu. Kalba tik telefonu, žodžiu. Aš tokių nepatikiu. Yra toks posakis mūsų srityje: kas surašyta, tas ir galioja. Kas pasakyta parke prie kavos – tai vėjas. Ir dar stebėk, ar jis klausia apie tavo krovinio dydį. Jeigu nesiklauso – jam nerūpi, o vadinasi, ir terminas nerūpi.

Kodėl kai kurie vežėjai atšaukia išvykimą paskutinę minutę?

Nes surado geresnį krovinį. Atsakymas nemalonus, bet teisingas. Jeigu tavo trys kubai baldų kainuoja keturis šimtus, o kažkas pasiūlė devynis šimtus už pramoninį krovinį – tavieji baldai lieka kieme. Yra subingaliai, kurie taip daro sistemingai. Aš asmeniškai tokių smerkiu, bet rinkoje jų yra. Todėl visada klausk, ar yra patvirtinimo mokestis arba bent jau raštiškas patvirtinimas. Štai kodėl aš renkuosi dirbti tik su užsakymų sistema, kurioje pinigai užšaldomi. Nepatikima? Gal. Bet saugiau visiems.

Realybė, bėdos ir ką su jomis daryti

Ar egzistuoja 100% garantija, kad krovinys bus Anglijoje tiksliai laiku?

Ne. Nėra. Nerasi. Net didžiosios korporacijos, jei pažvelgsi į smulkųjį šriftą, rašo „estimated delivery“. Toje šalyje gali būti snygis, eismo įvykis, streikas. Aš dirbu keturiolika metų ir galiu prisaikdinti – pavėlavau gal kokius penkis–šešis kartus, bet kiekvieną kartą skaudžiai atsimenu. Klientai skambino, rašė, grasino. Suprantu. Bet jei kas tau sako, kad garantuoja minutės tikslumu – meluoja arba dar nevažiavo į Angliją. Aš bandau būti sąžiningas, kartais net per daug.

Ką daryti, jei mano krovinys dingo tarp Kauno ir Londono?

Skambinti. Rašyti. Reikalauti GPS koordinačių. Rimti vežėjai turi trackeryje mašinas. Jei jis sako, kad krovinys yra „kažkur Prancūzijoje“ – problema rimta. Mačiau atvejų, kai mažesni pervežėjai paimdavo krovinį, parduodavo vietą fūroje didesnei bendrovei, o paskui pamiršdavo, kur padėjo. Tavo daiktai tada keliauja į niekur. Geriausia prevencija – pasirašyta sutartis su konkrečiu numeriu ir maršruto aprašymu. Beje, jei kaina buvo du šimtai eurų – tikėkis dviejų šimtų eurų vertės atsakomybės.

Ką daryti, jei gavau krovinį Anglijoje, bet jis apgadintas ir dar pavėlavo?

Fiksuok viską. Nuotraukos, pasirašymas su pastabomis – turi rašyti ant dokumentų „received with damage and delay“. Paskui rašyk pretenziją. Bet žinai ką? Dažniausiai žmonės nieko nedaro, nes „na, ką čia pešis“. Ir blogieji vežėjai ant to ir važiuoja. Mes stengiamės, kad taip neatsitiktų, bet jei taip nutinka – reikalauk kompensacijos. Draudimas turi tai padengti. O dėl vėlavimo – jei neturi sutarty numatytų delspinigių, bus sunkiau. Aš kažkaip nekenčiu tos dalies, bet taip yra.

Ar reikia drausti krovinį atskirai, ar tai vežėjo rūpestis?

Vežėjas privalo turėti CMR draudimą. Bet jis dengia tik tam tikrą sumą, dažnai pagal svorį, ne vertę. Jei veži senelės porcelianą, kurios vertė penki tūkstančiai, o draudimas moka dešimt eurų už kilogramą – gausi du šimtus už dvidešimt kilogramų. Fair? Nė velnio. Aš patariu drausti atskirai brangius daiktus arba užfiksuoti vertę sutartyje. Vežėjo draudimas – tai bazė, ne stebuklas. Ir atmink, kad egzistuoja vežėjai be draudimo. Taip, dabar du tūkstančiai dvidešimt ketvirti, bet jie te v ir tebėr.

Ar galiu pats važiuoti su kroviniu, kad būčiau tikras dėl laiko?

Teoriškai taip, praktiškai – brangu ir nepatogu. Tu gali važiuoti kaip keleivis fūroje, bet ne visada tai įmanoma. Yra draudimas, sveikata, vairuotojo poilsio laikas. Kartą klientas važiavo su mumis iki Londono, padėjo krauti, bet paskui pavargo taip, kad net negalėjo padėti iškrauti. Ir dar klausė visą kelią: „ar jau arti?“ Jei nori kontroliuoti terminą – geriau sek trackeryje. Nors, jei atvirai, aš nežinau, ar tie prietaisai visada veikia Prancūzijos kalnuose – kartais dingsta ryšys. Bet vistiek geriau nei sėdėti aštuonias valandas šalia vairuotojo.

Kiek kainuoja skubus pervežimas į Londoną dviejų šimtų kilogramų siuntai?

Apie šimtas aštuoniasdešimt–du šimtai penkiasdešimt eurų, priklausomai nuo to, ar tai dalinis, ar tiesioginis krovinys. Dviejų šimtų kilogramų – tai maždaug vienas–du kubai. Jei reikia skubiai ir tiesiogiai, bus brangiau. Jei gali palaukti savaitę – pigiau. Kartais klientas skambina ir sako: „o man tik lagamiukas“. Suprantu, bet lagaminas užima vietą. Ir kaina nesiskirs daug nuo didesnio krovinio, nes mašina vis tiek turi važiuoti. Aš tuos skaičius sakau apytiksliai – realią kainą duosiu tik pamatęs krovinį, nes kartais lagaminas sveria du šimtus kilogramų, o kartais – dvidešimt.

Išvada

Punktualus krovinių transportavimas į Angliją visada laiku yra įmanomas, bet reikia realistiškų lūkesčių. Pasirink sąžiningą vežėją, pasirūpink dokumentais, nedaryk visko paskutinę minutę ir suprask, kad kelyje gali nutikti visko. Aš per tiek metų supratau, kad geriausias rezultatas ateina ne iš gražių pažadų, o iš planavimo. Jei nori, kad tavo daiktai atvyktų laiku – rašyk, skambink, klausk. O jei kas nors sako, kad gali viską garantuoti šimtu procentų – pabėk. Arba bent jau paklausk kaip.