Profesionalus transportavimas į Angliją kasdien ir saugiai

Žiūrėk, matau, kad ieškai info apie profesionalų transportavimą į Angliją kasdien ir saugiai – jau tryliktą metą vežioju krovinius į Londoną, Birmingemą, Oksfordą ir atgal. Dienos metu gaunu daug skambučių ir visi klausia vieno – ar saugu, ar tikrai kasdien, ar neišvogs daiktų. Paprastai atsakau, kad saugu, bet svarbiausia – rinktis ne pagal kainą, o pagal tai, kaip žmogus kalba telefonu. Nes jei pažadėjo pervežti tavo baldus į Angliją už šimtą eurų, na, čia jau nebe transportavimas, o loterija. Taigi rašau tau atvirai, su visom problemom.

Kas, kur, kada – pagrindiniai dalykai

Ar jūs tikrai važiuojate kasdien, ar tai tik reklaminė frazė?

Tai vienas dažniausių klausimų, nes daugelis rašo „kasdieniai reisai“, bet realiai – kartą į savaitę. Mes turime furgonus, kurie išvažiuoja beveik kasdien, ypač pirmadieniais ir ketvirtadieniais, kartais ir savaitgalį, jei susirenka pilnas krovinys. Bet būna dienų, kai techninė priežiūra ar vairuotojo ligos sutrupina grafiką. Tai ne metro, kursuojantis pagal sekundes. Jei tau reikia konkrečios dienos, geriau skambink prieš savaitę. Aš asmeniškai stengiuosi nieko nepražiopsoti, bet gyvenimas, žinai, turi savo tvarką.

Kiek laiko užtrunka transportavimas iš Kauno iki Londono durų?

Na, žiūrėk, kilometrų ten apie du tūkstančius, bet furgonas nevežėjas lekia be sustojimų. Paprastai trys dienos: pirma – Lietuvos ir Lenkijos keliai, antra – naktis Vokietijoje ar Belgijoje, trečia – rytas pro Kalę ir Eurotunelį. Kartais stringame muitinėje, o prieš du mėnesius vairuotojas Mykolas strigo Prancūzijoje dėl stabdžių gedimo – laukti teko parą. Trys dienos – idealus variantas, o realybė dažnai leidžia ir keturias.

Ar galiu kartu važiuoti su savo daiktais iki Londono?

Teoriškai taip, mes turime keleivių vietų kai kuriuose furgonuose, bet ne visuose. Tu negalėsi sėdėti ant dėžių, nes galioja taisyklės, o ir policija Vokietijoje gali pamotyti. Aš asmeniškai nesiimčiau rizikos vežti daugiau keleivių nei numatyta. Jeigu labai reikia, pasirūpinu viena vieta šalia vairuotojo, bet tada dažniausiai bendras svoris... (arba ne, tiesiog paklausk iš anksto) – sumažėja tavo krovinio talpa, nes furgonas turi neviršyti 3,5 tonos. Skambink, pažiūrėsiu konkrečiam reisui.

O jeigu aš negaliu tą dieną būti išvykimo metu – ar galiu kažką pristatyti anksčiau?

Žinoma, mes turime sandėlį prie Kauno, kur galima palikti krovinius prieš kelias dienas. Nekainuoja labai – keli eurai už dieną, jei mažai. Būna, kad žmonės atveža daiktus savaitgalį, nes pirmadienį išskrenda į darbus Londono restorane, o mes pirmadienį krauname furgoną. Tik viena sąlyga – supakuok normaliai ir pasirašyk sąrašą, ką palikai. Būdavo atvejų, kai klientas pasiunčia draugą, o tas draugas nežino, kur baigiasi kliento daiktai, o kur prasideda jo draugo dovana mamai. Bam – dokumentų chaosas. Geriau ant kiekvienos dėžės lipdukas.

Ar reikia daiktams kokios nors muitinės deklaracijos dabar jau po Brexit?

Po Brexito tvarka pasikeitė. Dabar iš ES į JK vežami asmeniniai daiktai – jei tai jų savininko persikraustymo turtas – gali būti deklaruojami su ToR forma, bet... nu, čia ne visada taip griežtai, kaip skelbia portalai. Aš pats tenka pripažinti, kad tiksliai nežinau kiekvienos prekės tarifo kodo, nes jų tūkstančiai. Bet mūsų įmonė bendradarbiauja su agentais Doverio muitinėje. Ką aš tau patarčiau – jei veši tik asmeninius naudotus daiktus, pildyk tą ToR anketą, bet nedaryk iš to dramos. O jei veši naujus baldus parduoti – čia jau kita kalba.

Pakavimas ir pasiruošimas – čia daugiausiai klaidų

Mano draugas sakė, kad jūs ir supakuojate – ar tiesa?

Taip, bet tik dalinai. Mes galime atvažiuoti su dėžėmis, burbuline plėvele ir antklodėmis, tačiau turi suprasti – kuo daugiau darbo padarai pats, tuo mažiau mokėsi. Aš dažniausiai rekomenduoju kaip kompromisą: tu supakuoji indus, rūbus, smulkmenas, o mes sutvarkome tik didžiuosius baldus ir techniką. Nes jeigu aš pradėsiu vynioti tavo puodelius į popierių, valanda kainuos tiek, kad verčiau nusipirkt naujus Londone. Ai, dar vienas dalykas – niekam nepatinka, kai kvapai maišosi, tai drabužius slėpk į maišus, o ne į atviras dėžes su lempom.

Kaip vežti stiklines vitrinas arba antikvarinius veidrodžius?

Štai čia jokių kalbų – arba mes supakuojam profesionaliai su medžiu ir putplasčiu, arba nesiimam atsakomybės. Praėjusiais metais vežiau veidrodį iš Panevėžio į Liverpulį. Stovėjo furgone atitinkamai, o dėl lietuviškos skylės kelyje kampas įskilo. Dabar tokiems dalykams naudoju dvigubas dėžes ir važiuoju lėčiau. Jei daiktas vertas daugiau nei tūkstantis eurų – drausk atskirai. Situacijai su stiklu aš visada būnu įsitempęs, nes stiklas neklauso logikos.

Ar dėžės turi būti vienodos ir naujos, ar galiu surinkti iš parduotuvės?

Nereikia naujų, bet tvirtų būtinai. Mačiau žmonių, kurie krauna į bananų dėžes – tikras faktas iš Marijampolės. Peršlapo ant laiptinės ir daiktai išsibarstė po kiemą. Jei renkiesi parduotuvių likučius – tikrink apačias, kartais būna perkarpytos. Tekstiliniai maišai plyšta. Geriausios – dvigubo sluoksnio dėžės su rankenomis. Jei neturi, galiu atvežti iš sandėlio, kaina simbolinė, nebent reikia dešimčių.

Ar galima krauti maisto produktus – sūrį, lašinius, degtinę?

Degtinė – taip, bet tai skystis, dėl to reikia atsargiai. Sūris ir lašiniai – na, techniškai Europa leidžia vežti asmeniniam vartojimui produktus, bet dabar su tuo Brexit pamąstyk. O kas dėl mėsos dešrų – čia aš tau pasakysiu sąžiningai, kai kurie vairuotojai šiukštu nepriima, nes JK pasienieji gali konfiskuoti ir dar skirti baudą. Buvo atvejis, kai klientas įmetė maišą su kiaušiniais paskutinę sekundę. Mes nežinojom, o birželio karštyje furgone – kvapas tragedija. Geriau valgyk prieš išvažiuodamas.

Ar mano kėdės važiuos viename furgone su svetimais baldais?

Dažniausiai taip, nes pilnas furgonas efektyviau nei pustuštis. Bet tai nereiškia, kad tavo kėdė kažkur palįs po svetima spinta. Mes krauname zonuotai: tavo daiktai atskirai kampelyje, kitų – kitur. Naudojam plėvelę pertvaroms. Per tiek metų dar neturėjau skundo, kad kas nors būtų sumetę maišus. Aišku, retkarčiais furgone gali važiuoti siuntų skubus pervežimas į Angliją su kitos įmonės lipduku – jei mums trūksta savo laiko, pasiskolinam partnerius. Bet daiktas žymimas, sąraše fiksuotas. Be to, tau taip išeina pigiau.

Pinigai, sutartys ir kas nutinka blogiausiu atveju

Kiek maždaug kainuoja visas buto perkraustymas į Londoną?

Čia kaip su automobiliu – reikia matyti. Mažas komplektas: sofa, lova, stalas + penkios dėžės. Už tokius krovinius į Londoną prašom nuo keturių šimtų iki šešių šimtų eurų, priklausomai nuo to, ar reikia neštis į antrą aukštą be lifto. O jei visas butas – dviejų kambarių – gali ir iki tūkstančio išeiti. Kai kurie vežėjai manipuliuoja kaina už kubinį metrą, bet aš sakau tiesiai: pas mus furgono vieta skaičiuojama bendrai, nereikia ten su skaičiuoklėmis sėdėti. Svarbu atstumas ir kiek reikia rankų. O dėl konkrečios sumos – skambink, pasakysiu per penkias minutes.

Ar galima susitarti žodžiu, ar būtinai pasirašinėti kažkokius popierius?

Žodinis susitarimas galioja tarp draugų, o kai kalba eina pervežimas baldų tarptautiniu maršrutu – reikia užsakymo patvirtinimo. Aš pat tuo tikiu, bet yra buvę, kad klientas paskambina: „o mes juk sutarėm, kad jūs trečiadienį!“ – o aš nieko neįrašiau ir laisvos vietos nebebuvo. Tuo pačiu sutartyje stovi draudimo sąlygos, mokėjimo etapai ir atšaukimo taisyklės. Kai kurios įmonės to vengia, nes taip lengviau pabėgti nuo atsakomybės. Aš rekomenduoju vengti tokių. Vienas popierius sutaupys nervų abiem pusėm.

Ar bus kokių nors papildomų mokesčių, apie kuriuos sužinojau tik tada, kai furgonas jau išvažiavęs?

Pas mus – ne. Kai kurie vežėjai (atleisk už žodį, bet kito nematau) pasako kainą balandžio mėnesį, o gegužę, kai viskas supakuota, priduria: „o už Londono centro įvažiavimą dar penkiasdešimt svarų“. Tai yra ne kas kita, kaip spaudimas. Pas mus mokėjimas dalimis: prieš pakrovimą dalis, po iškrovimo dalis. Jei furgonui reikia parkuotis su apmokėjimu Westminster rajone – tai mūsų bėda, ne tavo. Aišku, jei tu paprašysi pristatyti į Škotijos kaimą, kur furgonas stringa pusvalandį purve – tada gal kažką skaičiuosim. Bet apie tai žinosi iš anksto.

Ar daiktai apdrausti, jei kas nors sudūžta furgone?

Bendras vežėjo CMR draudimas galioja, bet ten yra sąlygų. Jei tu pats susipakavai taurę į laikraštį, o ne į burbulinę plėvelę – draudėjas gali pasakyti, kad tai neprofesionalus pakavimas. Mes turime papildomą krovinio draudimą, bet jis turi limitus. Pavyzdžiui, elektronika dažnai apdrausta atskirai. Kai kuriose situacijose, ypač dėl gamyklinio defekto, aš pats nežinau, ar mums pavyks iš draudimo gauti pinigus per savaitę. Bet jei daiktas sudūžta dėl mūsų kaltės – mes tvarkom arba keičiam. Tai ne tuščias pažadas, bet vertingiems daiktams siūlau atskirą draudimą.

Ar priimate mokėjimą grynaisiais be jokių sąskaitų?

Ne. Na, žiūrėk, gal kadaise toks būdas buvo populiarus, dabar – nebe. Aš mokiu mokesčius, turiu darbuotojus, kuriems reikia atlyginimų. Sąskaita faktūra – tai ne tik tavo garantija, bet ir įrodymas, kad mes rimti. Būna žmonių, kurie klausia: „o jei dvigubai pigiau?“ – atsisakau. Rimtas profesionalus transportavimas į Angliją kasdien ir saugiai negali egzistuoti juodojoje rinkoje, nes jei kas nutiks – tu neturėsi kur kreiptis. Banko pavedimas dabar užima minutę. Taip kad dirbame oficialiai.

Kelyje – nuo muitinės iki tavo laiptinės

Ar vairuotojai šneka angliškai, jei Dorėje kas nors stabdo?

Zigmas mūsų vairuotojas šneka broken english, bet muitininkams to užtenka – ten ne literatūros egzaminas. Svarbiausia žodžiai: household, personal belongings, used furniture. Jei kils problemų, mes turime agentą Doverio uoste, su kuriuo kalbamasi telefonu. Bet pats prisiminiau vieną istoriją – važiavo mano kolega per Prancūziją, sustabdė vietiniai policininkai dėl svorio. Jis bandė aiškinti mišrūs kalbomis... tragedija. Galiausiai parodė pasus, CMR ir kilometrų žurnalą. Užtruko valandą. Tai žinok, kalba svarbi, bet ne visada lemtinga. Dokumentai svarbiau.

Kaip aš galiu sužinoti, kur furgonas yra dabar realiu laiku?

Skambini ar rašai žinutę. Kartais parašau: „vakar buvom Briuselyje, šiandien jau tarp Valensijeno ir Kalė“. Žinau, kad dabar visi nori tokių programėlių kaip Uber, bet mūsų furgonai nėra doner kebabų pristatymo mašinos. Kai kurie vežėjai montuoja GPS seklius, aš irgi palaipsniui diegiu. Bet jei vairuotojas Zigmas tuo metu vairuoja, jis neatsakinės į tavo žinutes kas penkias minutes – saugumas svarbiau. Jei kas nors labai skubu, prieš išvykstant pasirašom grafiką su numatomis stotelėmis. Taip išvengi klausimo „o kur jūs?“ kas valandą.

Ar dažnai tikrina per Lenkiją ar Vokietiją, ar gali paimti dar ką nors pakeliui?

Europos Sąjungoje viduje kontrolės pagrindinė tikrinasi ne daiktų, o tachografai ir poilsio laikas. Kartais Lenkijoje sustabdo dėl krovinio tvirtinimo. O dėl pakeliui paimtų daiktų – kategoriškai ne. Nes jei furgone atsiras daiktas, kurio nėra sąraše, o mūsų vairuotojas nežino jo kilmės – kas bus muitinėje? Buvo atvejis (ne pas mus, o pas pažįstamų įmonę), kai klientas įmetė draugui siuntinį be deklaracijos. Pasirodo, ten buvo vaistai. Bam – areštas dvidešimčiai keturių valandų. Aš nenoriu sėdėti, tu nenori sėdėti. Rūšiuojam tik tai, kas užsakyta.

Kas jei Eurotunelyje ar kelyje į jį susidaro didžiulė eilė?

Tada laukiame. Nu kaip eilėje prie Neringos tilto sekmadienį po pietų – nieko nepadarysi. Liko, pralauksi. Kartais būna techninių gedimų tunelyje, kartais pašto eilės prie sienos. Mes numatome maršrute laiko atsargą, bet jei stovi keturias valandas – pristatymas vėluoja tą pačių dienų. Aš stengiuosi iš anksto perspėti klientą, ypač jei jis skuba į naują butą. O ką manai, ar aš galiu skristi virš kalno? Nebent turėčiau sraigtasparnį. O jo neturiu. Tai kantrybė šioje vietoje yra privaloma. Keista, bet žmonės kartais pyksta ant mūsų dėl oro sąlygų.

O jei furgonas sugestų vidury niekur?

Per tiek metų tai buvo gal trys rimtesni gedimai. Šiaip mūsų parkas prižiūrimas, neturim šrotų. Bet jei kas nutinka – tuoj pat kviečiame pagalbą Vokietijos ar Prancūzijos kelyje. Daiktai lieka furgone, jei saugu; jei ne – perkeliama į pagalbinį transportą. Kartais tenka derėtis su vietiniais servisais, kur angliškai nekalba. 2019 metais kažkur prie Liuksemburgo strigom parą. Zigmas miegojo kabinoje, aš tvarkiau dokumentus iš Lietuvos telefonu. Klientas gavo nervų, bet daiktai parvažiavo tik parą vėliau. Gyvas esu, vadinasi – ištvėrėm.

Ar man reikia laukti furgono prie namų Anglijoje tiksliai sutartu laiku?

Neidėk visko ant minutės. Mes duodam kelių valandų langą, nes Anglijos keliai, ypač M25 aplink Londoną, yra pragaras populiariausiu laiku. Kartais atvažiuojam ryte, kartais po pietų. Jei tavo namuose dar nėra rakto arba naujas savininkas nepriima – pranešk iš anksto. Buvęs klientas iš Vilniaus paliko Londone adresą, kuriame gyveno senas kambariokas, o pats išskrido į Mančesterį. Furgonas atvažiavo, niekas neatidarė. Teko vežti daiktus į sandėlį Londone, o tai kainavo papildomai. Tai taip – sutartas laikas svarbus, bet lankstumas – dar svarbiau.

Anglijoje – paskutinė stotelė

Kur furgonas sustoja – prie namo durų ar tik kur nors mieste?

Priklauso nuo tavo adreso. Jei centre, kur dviguba raudona linija – stojame legaliausioje vietoje per du šimtus metrų ir nešam. Jei privatus namas su kiemu – iki durų, jei durys plačios. Kai kuriuose Londono rajonuose, pavyzdžiui, Kensington ar Westminster, dideli furgonai paprasčiausiai netelpa gatvelėse. Tada naudojam vežimėlius. Tai nėra mano pykčio priežastis, o kelių taisyklės. O jei gyveni penkioliktame aukšte su lėtiniu liftu – nuomotis keltuvą per langą kainuos atskirai. Aš sakau tai be jokio pykčio, tiesiog realybė Londone kitokia nei Kauno Žaliakalnyje.

Ar padedate išnešti daiktus į butą, jei ten nėra lifto?

Taip, bet rankinis nešimas į aukštą be lifto kainuoja papildomai. Darykime taip: jei iki trečio aukšto – dažniausiai įskaičiuojam į bendrą darbo valandą. Jei aukščiau – tarifas už aukštą. Nes imagine: nešti sofą į septintą aukštą dviese... Nugaros neturiu geležinės. Per kartą būna ir sunkiau, negu galvoju (nors kartais ir lengviau, jei daiktai maži). Bet rimtai – pranešk, jei liftas neveikia. Buvęs atvejis Birmingeme, liftas sugedęs, o mes suplanavom tris valandas. Galiausiai ant laiptų praleidom šešias. Kitas reisas vėlavo. Nebūna taip, kad nenorėčiau padėt, bet kūnas turi savo ribas.

Ar atvykus į Angliją dar reikia mokėti kokius nors muitus už baldus?

Jei baldai naudoti, ne pardavimui, ir tu pats persikeliat gyventi – ToR forma turėtų apginti. Bet aš bandžiau aiškintis su vienu muitinės agentu dėl naujos skalbimo mašinos, kuri buvo nupirkta prieš mėnesį. Jis pats į mane žiūrėjo kaip į kiaušiakalbį, nes taisyklių aiškinimai kiekvieną savaitę kitokie. Tai ką aš tau galiu pasakyti – retai kas apmokestina asmeninius daiktus, jei jie ne visiškai nauji. Bet jei veši dvidešimt nenuluptų televizorių dėžių – čia jau verslas, ne kraustymasis. Muitinė Anglijoje (JK) dabar griežtesnė nei anksčiau, bet protas vis tiek galioja. Geriau turėti seną sąskaitą ar nuotrauką daiktų prieš pirkimą.

Koks yra pats dažniausias dalykas, kurį žmonės pamiršta prieš pakraunant paskutinę dėžę?

Spynos raktai ir telefonų įkrovikliai. Rimtai. Žmonės supakuoja visą virtuvę, o atvykę į Londoną sėdi be telefono, nes įkroviklis glūdi kažkurioje dėžėje pažymėtoje „misc“. Ir dar pamiršta pasikeisti litus į svarus. Šiaip jau pats kvailiausias dalykas, kurį mačiau – vienas vyrukas iš Klaipėdos paliko šaldytuve pieną. Savaitę. Kol grįžo sutvarkyti buto. Grįžo, o kvapas... nu, Černobylis. Tai prieš išvažiuodant apeik namus su sąrašu: dokumentai, raktai, vaistai, gyvūnų pasai. Nes kai furgonas pajuda, aš jo nestabdau dėl pamiršto chalato. Nebent chalatas auksinis.

Taigi, profesionalus transportavimas į Angliją kasdien ir saugiai nėra mitas – tai yra darbas, kurį galima atlikti gerai arba blogai. Aš tikiuosi, kad šitame tekste mačiau tau pakankamai atvirai, be cukraus. Jei planuoji kelionę į Londoną, Birmingemą ar kitą JK kampelį – skambink, aš ne kąsnio neatkersiu (nors atrodo, kad kartais valgau tą patį telefoną). Rimtai, parašyk ar paskambink, aptarsim tavo situaciją. Saugus kelias prasideda nuo sąžiningo pokalbio, ne nuo pigiausios citatos.