Profesionalus mikroautobusų transportas į Angliją greitai

Jau penkiolika metų vežioju daiktus tarp Lietuvos ir Anglijos. Žmonės dažnai klausia, kaip greitai galima nuvažiuoti krovininiu mikroautobusu iš Vilniaus į Londoną. Atsakymas paprastas – jei viskas paruošta, duris atveriame per 36–48 valandas. Bet tas „greitai" labai priklauso nuo jūsų pasiruošimo ir nuo to, ar muitinėje kas nenutiks. Profesionalus mikroautobusų transportas į Angliją greitai nėra stebuklas – tai daugybė smulkių detalių, kurių klientai nemato. Kartais atrodo, kad pakanka pakrauti daiktus ir paspausti greičio pedalą, bet taip nėra. Todėl pakalbėkime atvirai, be žiedlapių, kaip viskas atrodo iš vairuotojo sėdynės.

Pirmas žingsnis – kaip suplanuoti, kad nestrigtų?

Kiek iš tikrųjų trunka toks transportas?

Iš Vilniaus iki Londono, jei nėra eilių Doverio uoste, kelionė trunka apie 36 valandas, o į šiaurę – dar pusdienį. Kartą važiavome į Glazgą žiemą; Prancūzijoje užpustė snygis ir užstrigome prie Lilio septynioms valandoms. Klientas pyko, bet oro aš nekontroliuoju. Jeigu kas nors žada atvežti daiktus per 24 valandas, tikrai meluoja arba vairuoja netinkamai. Saugumas visada svarbiau nei greitis.

Ar galiu siųsti daiktus dar šiandien?

Retai, nes reikia bent pusdienio susidėlioti maršrutą, patikrinti, ar mikroautobusas nėra užimtas, ir sužinoti, ką vešime. Jei turime mašiną Kaune ir jūs ten – tada galima. Bet jei Klaipėdoje, o mašina Vilniuje – ne, fiziškai neįmanoma. Dažnai girdžiu: „o jeigu mokėsiu dvigubai?" Pagalvojame, bet vistiek reikia laiko sutarčiai. Skubūs pervežimai galimi tik pakeliui.

Ar turite kasdieninių reisų?

Neturime fiksuoto tvarkaraščio kaip stotyje. Krauname pagal užsakymus: kartais turime vietos rytoj, kartais tik po trijų dienų. Jei turite keturių kambarių baldus, reikės dedikuoto mikroautobuso – tada važiuojame pagal jūsų datą. Mažesni siuntiniai keliauja į bendrą krovinį. Derintis tenka visada, bet stengiamės tilpti į planus. Stambūs perkraustymai dažniausiai planuojami savaitę į priekį.

Rytas ar vakaras – kada krautis?

Asmeniškai mėgstu ankstyvą rytą. Kai krauname aštuntą ryto, vakare jau Vokietijoje, o kitą rytą – prie Doverio. O kai pradėjame 22 valandą, vairuotojas nuvažiuoja iki Lenkijos ir užmiega. Buvo atvejis Panevėžyje – pradėjom krovą vidurnaktį, o kitą dieną kolega Trasą gėrė tris dvigubus espreso, nes po trijų valandų miego akis merkė. Rytinis startas sveikesnis ir saugesnis.

Tik Londonas ar ir mažesni miestai?

Londonas – populiariausias, bet vežame ir į Birmingemą, Mančesterį, Bristolį, Liesterį, net į Kornvalį, nors ten kaina ženkliai išauga. Kuo toliau nuo Londono, tuo brangiau – papildomos nakvynės ir kuras. Mikroautobuso transportas į Angliją apima ir mažesnius taškus. Bet į kaimą už Noringamo nepristatysime taip greitai kaip į sostinę. Kartais deramės dėl papildomo pakrovimo Anglijos pusėje.

Kas vežasi, kiek telpa, ką daryti pačiam?

Kiek kilogramų tilps į mikroautobusą?

„Mercedes Sprinter" paprastai ištveria apie 1200–1400 kilogramų, bet dažniau riboja ne svoris, o tūris. Krovininė dalis erdvi, bet jei atvešite penkiasdešimt didelių lengvų maišų iš „Ikea", nebeturime kur padėti. Praeitą mėnesį klientas turėjo dvidešimt keturis tuščius lagaminus ir dešimt maišų su drabužiais. Tilpo, bet krovėme beveik valandą, nes teko galvoti, kaip sudėti, kad neužgestų.

Ar man reikia ardyti baldus?

Jei lova tilps pro duris, bandome vežti surinktą. Bet buvo Lutone – didžiulė king-size lova į namą įnešėme, o į antrą aukštą ne. Laiptai per siauri. Teko pjauti kojas vietoje. Nuo tos dienos sakau: atsuokite lovos kojas. Rimtai. (Atsukti arba išardyti – taip, tiksliai, nuo 2019 m. tai mūsų taisyklė numeris vienas.) Tada saugiau ir greičiau visiems.

Galima vežtis maistą ir šaldytą mėsą?

Po Brexit šviežia mėsa, pienas, varškė – draudžiama. Kartais klientai slepia tarp drabužių, muitinė randa ir baudžia. Hmm, ar galima sušaldyta žuvis vakuume? Atrodo, kad leidžiama, bet aš nebesu tikras šimtu procentų – geriau nepasitikėti. Praeitą savaitę kolega vežė iš Kauno, muitininkai Doverio uoste ištraukė net šaldytą kiaulieną. Viskas iškeliavo į šiukšlyną. Labai gaila tos mėsos.

Kas atsako, jei kelyje kas nors dūžta?

Tai priklauso, kas pakavo. Jei mes supakavome – atsakome mes. Jei pats į laikraščius ir nepažymėjote „dūžta" – lieka ant jūsų. Būna, kad duobė kelio palei Glazgovą pralaužia dėžę, nors buvome atsargūs. Turime draudimą, bet jis nevisada padengia senus naudotus televizorius. Fotografuokite vertingus daiktus prieš krovą – tai paprasčiausias būdas apsisaugoti.

Ar dideli daiktai tilps visi kartu?

Teoriškai taip, jei žinome iš anksto. Praktiškai „telpa" nereiškia „be problemų". Dviratis užima daug vietos, nors sveria mažai. Vežimėlis sulankstytas – gerai. Sofa – jei dvivietė, prisidedame. Reikia matmenų. Žmonės sako: „o, dar tik dviratukas". O jis – 29 colių kalnų dviratis. Turėkite tikslų sąrašą ir, ideally, nufotografuokite prieš skambindami.

Kainos ir popieriai – nemalonūs, bet būtini

Kokia kaina į Londoną duris-durims?

Už pilną krovinį iš Vilniaus į Londoną duris-durims paprastai svyruoja nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio trijų šimtų eurų. Į šiaurę – brangiau. Jeigu reikia dalinio krovinio, kaina krenta perpus, bet reikia derintis laiku. Nepatogus faktas: kai kurios įmonės siūlo penkis šimtus, o paskui prideda keltą, kurą ir „diengius". Pas mus kaina – su visais mokesčiais iš karto.

Kodėl kiti pervežėjai siūlo dvigubai pigiau?

Ne visada tai geras sandoris. Dažnai taupo ne jums: vairuotojas be draudimo, pervažiuotas svoris arba neoficialūs keleiviai. Praėjusiais metais M20 mačiau Transitą su čiužiniu ant stogo, prilaikomą virvių. Tikrai profesionalus transportas taip neatrodo. Arba jie neįtraukia keltų bilieto – tai apie šimtą eurų papildomai. Pigiau ne visada reiškia saugiau. O kartais pasiima avansą ir dingsta.

Užtenka žodinio susitarimo?

Rašytinė sutartis arba el. laiškas su kaina – jūsų apsauga. Buvo tokia situacija: klientas sakė, kad žodžiu pažadėjau antradienį, o aš – ketvirtadienį. Jei neturėtume susirašinėjimo, būtų įtampos. O dabar atveriame paštą ir aišku. Be rašto neaišku, kas padengs sugadintą kėdę. Aš asmeniškai net nepradedu darbo be patvirtinto užsakymo.

Reikia mokėti avansą prieš kelionę?

Įprasta sumokėti trisdešimt ar penkiasdešimt procentų iš anksto. Tai užtikrina, kad klientas tikrai važiuos, o mes rezervuojame vietą. Likutis – atlikus darbą. Jei įmonė prašo viso šimto procentų prieš pakrovimą, patarčiau pagalvoti. Yra buvę, kad žmogus sumokėjo į priekį mažai žinomai firmai, o šie pradingo. Pinigai atgal nebegrįžo. Tokių istorijų girdime ne vieną per metus.

Ką daryti, jei daiktus sulaiko muitinėje?

Po Brexit reikia tinkamai deklaruoti. Klientas iš Klaipėdos įrašė vertę nulis eurų „asmeniniams daiktams". Muitininkai to nemėgsta. Daiktai užsistovėjo tris dienas Doverio sandėlyje, o jis mokėjo saugojimą. Realus siuntų gabenimas į Angliją reikalauja sąrašo su apytikslėmis vertėmis. Nebūtinai naujais čekiais, bet realiomis – antraip stabdo. Geriau pusvalandis popieriams nei trijų dienų galvos skausmas.

Kelionė – kas vyksta kelyje?

Galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dažniausiai ne, jei tai krovininis mikroautobusas. Draudimas ne visada dengia keleivius krovinėje dalyje. Hmm, nors kai kuriuose kombinuotuose Sprinteriuose galima, bet aš... palaukite, tiksliai – jei yra pažymėtos sėdimos vietos ir draudimas apima. Kitaip – nelegalu. Geriau klausti apie konkrečią mašiną. Jei norite keliauti, rinkitės keleivinį variantą, o ne standartinį pervežimą daiktais.

Kaip sekti, kur yra mano daiktai?

Geriausi kolegos atsiunčia vietą per „WhatsApp", kai sustoja. GPS yra, bet nereikia tikėtis „Uber" programėlės tikslumu. Vairuotojas negali rašyti važiuodamas. Kartą klientas skambino kas pusvalandį devynioliktą kartą. Atsakymai: „Vokietija", „Belgija", „dar Belgija". Tada atsiunčiau nuotrauką su švyturio fonu ir nurimo. Stebėkite bendrai, o ne minutė į minutę.

Kurį pasienį tikrina atidžiau?

Šiuo metu problemų daugiau Anglijos pusėje. Prancūzai dažniausiai pamoja pralėkti. O JK muitinė po Brexit tikrina atidžiau. Penktadieniais Doverio uoste sukasi košė – eilės, popieriai. Kartą stovėjome keturias valandas, nes priešais buvusio vilkiko dokumentuose rado neatitikimą, ir mes visi laukėme. Palaukti tenka. Greitas transportas kartais sulėtėja būtent ten.

Ar pristatote tiesiai prie buto durų?

Durys-durys reiškia, kiek įmanoma arčiau. Centriniame Londone prie pastato neprieisite – sankasų zona. Tada vežame vežimėliu. Buvo – klientas aštuntame aukšte be lifto Liverpulyje. Vairuotojas neprivalo nešti, bet jei moteris viena – padedame. Bet aš sakau iš karto: jei nėra lifto, įspėkite. Fiziškai neįmanoma tempti sofos į aštuntą aukštą vieniems.

Kai viskas stringa – problemos

Ką daryti, jei šeimininkas neleidžia kelti triukšmo?

Nutiko Birmingeme. Sutartis draudė triukšmą iki devintos ryto, o mes privažiavome šeštą. Stovėjome kieme tris valandas, vairuotojas miegojo. Klientas panikavo, bet aš paaiškinau: arba laukiame, arba mokame keturiasdešimt svarų per valandą parkingui. Savininkas laimėjo. Klientas sumokėjo papildomai. Tai nėra mūsų kaltė, bet realus poveikis, kurio nevisi nuomininkai pagalvoja.

Ar būna vėlavimų ilgesnių nei para?

Retai, bet taip. Kartą į Aberdyną važiavome, ir turbina pasveiko prie Briuselio. Teko kviesti partnerį iš Antverpeno, perkrauti dalį, o likusį vežti lėčiau. Bendras vėlavimas – septyniolika valandų. Klientas suprato, nes nuo pradžių buvome sąžiningi, o ne melavome. Profesionalus mikroautobusų transportas į Angliją greitai neapsisaugoja gedimų, bet apsisaugo nuo melo apie terminus.

Jei paaiškėja, kad daiktų daugiau nei planuota?

Viskas priklauso nuo likusios vietos. Jei laisva – sudėliojame. Jei ne – atsisakome arba antras reisas. Kaune klientas „prisiminė" skalbyklę ir šaldytuvą. Nebetilpo. Teko palikti arba užsakyti papildomai. Brangu. Todėl prašau: matuokite ne tik kambaryje, bet ir daiktus koridoriuje. Idealiu atveju – nuotraukos. Tada žinome, ar tikrai telpa.

Kaip atpažinti blogą įmonę?

Rimtūs vežėjai klausia, KĄ ir kiek vešite. Sukčiai sako „rytoj bus" ir prašo pinigų. Patikrinkite įmonės kodą, realias mašinų nuotraukas, o ne atsisiųstas iš interneto. Aš siunčiu savo mikroautobuso nuotrauką su numeriu, kad matytųsi realybė. Jei įmonė vengia klausimų – pabėkite. Tai ne paranoja, o sveikas protas. Kaina per maža – signalas.

Koks keisčiausias krovinys per penkiolika metų?

Pirmoje vietoje – dviejų metrų plastikinis arklys restoranui. Antra – du šimtai kilogramų lietuviškų bulvių į parduotuvę Londone. Ir tušti karstai teatro rekvizitui – muitininkai šiek tiek išbalo. Bandžiau atkalbėti gyvą vėžlį, bet teko atsisakyti. Kiekviena kelionė unikali, jūsų sofos man ramiau – mažiau staigmenų ir paprastesnis pakrovimas.

Išvada

Savo daiktams geriausia keliauti su tais, kurie mato visą vaizdą, o ne tik navigatorių ekraną. Profesionalus mikroautobusų transportas į Angliją greitai įmanomas tada, kai nepaskubate rinktis pigiausio pasiūlymo. Aš per penkiolika metų mačiau visko – ir gražių istorijų, ir tokių, kurios baigdavosi ašaromis. Pasitikėkite daiktus tiems, kurie klausia, ką vešite, ir atvirai sako kainą. O ne tiems, kurie tik žada auksą ant dugno. Sėkmės jums kraustantis.