Profesionalus mikroautobusų pervežimas Anglijon reguliariai

Jau apie dvylika metų važinėju maršrutu Vilnius–Londonas ir atgal. Ne visada viskas eina kaip per sviestą, bet jei ieškot normalaus vežėjo, kuris važiuoja reguliariai, o ne tik kai prisirenka krovinį – teisingoje vietoje. Profesionalus mikroautobusų pervežimas Anglijon reguliariai reiškia, kad mes ne tik metame daiktus į bagažinę ir linkime sėkmės. Yra tvarkaraštis, draudimas, maršrutų planavimas ir tas nemalonus jausmas, kai Doverio kelto laikas beveik baigiasi, o tu dar narplioji diržus aplink sofą. Šis tekstas – ne iš įmonės pristatymo, o paprasčiausias bandymas atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien. Kaip gyvai, be filtrų.

Kaip viskas vyksta ir kiek tai trunka

Kada išvažiuojate ir kaip suplanuoti savo perkraustymą?

Dažniausiai išvažiuojame antradieniais ir penktadieniais, bet būna ir išimčių – priklauso, kiek siuntų pakeliui paimame ir kur jos pristatomos. Jei kraustotės iš Kauno į Londoną, derėkitės maždaug prieš dvi savaites. Skubūs pervežimai įmanomi, bet tada kaina šokteli aukštyn tiesiog dėl logistikos. Kartais rašo vakar vakare: „Rytoj galima?“ – galima, jei laimingai sudėliosime maršrutą, bet reguliarūs reisai nereiškia sandėlio vietos, kurią galima užimti bet kada. Nelabai taip veikia. Reikia plano ir kantrybės.

Kiek laiko užtrunka kelionė Lietuvos–Anglijos maršrutu?

Paprastai dvi–trys dienos. Per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją. Kelto persikėlimas iš Calais – apie valandą, bet eilės uoste viską keičia. Kartą streikavo uosto darbuotojai. Sėdėjome keturiolika valandų aikštelėje, valgėme kiaušinių sumuštinius iš Belgijos ir žiūrėjome, kaip laisvė tolsta. Reguliarūs reisai padeda numatyti, bet jokia kompanija neatspės uosto chaoso. Planuokite su marža. Jei reikia daiktų tiksliai trečiadienį – geriau perteklius laiko nei stygius.

Kainos, avansai ir kodėl ne visi vežėjai sveria vienodai

Kiek iš tikrųjų kainuoja pervežimas iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Tiksliai pasakyti be užsakymo sunku, nes viskas priklauso nuo tūrio. Pilnas mikroautobusas kainuoja nuo šešių šimtų iki tūkstančio dviem šimtų eurų. Dalinis krovinys – pigiau, kartais nuo trijų šimtų. Požymis: jei kaina per gera būti tiesai – kažkas negerai. Buvo atvejis, kai klientas pasirinko pigiausia pasiūlymas iš skelbimų – mikroautobusas neatvažiavo, skambinti niekas nekelia. Tokių istorijų – daugybė. Atsargiai su per mažomis kainomis, nes sutaupote šimtą, bet prarandate viską.

Kodėl vieni įkainiai skiriasi nuo kitų net tris kartus?

Nes ne visi dirba taip pat. Mes turime CMR draudimą, leidimus, tachografus. Kai kurie vaikinai pils pilną baką ir dingsta. Kaina atspindi atsakomybę: jei kas sudaužys – kas atlygins? Važiuoti į Angliją reguliariai reiškia žinoti maršrutus, greičio kameras, saugias stovėjimo vietas. Pigiau ne visada blogiau, bet jei įtartina – klauskite. Aš pats mačiau pervežėją be diržų. Jo krovinys atrodė lyg kamuoliukas važiuojant išdūlėjusiais keliais. Neimkite paslaugos iš tokių.

Ar reikia mokėti avansą ir ar tai normalu?

Taip, avansas normalu. Dvidešimt–trisdešimt procentų. Tai apsaugo abu. Jūs žinote, kad atvažiuosime, mes – kad nepasikeisite. Buvo: sudėjome daiktus, o klientas sako, kad pinigų bus tik kitą mėnesį. Ne visai tas scenarijus, kurio norisi. Bet jei prašo visos sumos prieš pakrovimą – irgi blogas ženklas. Reikia balanso. Nebent perkate dviratį iš rankų. Bet čia pervežimas. Pasitarkite dėl sąlygų prieš pasirašant.

Ar tikrai pigiausias pasiūlymas visuomet blogas?

Ne visuomet. Kartais sąžiningas jaunas vežėjas pradeda. Bet jei kaina mažesnė už kurą ir keltus – kažką apgaudinėja. Žmonės skambina man po to, kai „sutaupė“ šimtą eurų, o daiktai liko prie Varšuvos. Ekonomija ant transporto skausmingai atsiperka. Per dešimt metų šioje srityje mačiau visko. Geriau mokėkite šiek tiek daugiau, nei kreiptis į policiją dėl dingusio mikroautobuso. Tai realybė, ne filmas, ir joje nebūna laimingų pabaigų už dyką.

Paimam nuo durų, bet kartais tenka pačiuožti

Ar paimate daiktus iš namų Vilniuje ir pristatote į naujus Londone?

Taip, paimame nuo durų ir pristatome tiksliai ten, kur sutarta. Tik Londone dauguma gatvių tokios, kad sustoti – misija tikra. Kartą nešėme spintą du šimtus metrų, nes rajone stovėjo tik kupė ir šiukšliavežiai. Jei kraustotės į centrą, pasidomėkite sustojimo vieta. O jei ketvirtas aukštas be lifto – mes ne Titanai, bet ir ne kartoniniai. Kartais žmonės to nesupranta ir mano, kad du vyrai kilnoja pianinus kaip pagalves. Reikia būti realistams.

Ar man pačiam reikia padėti krautis, ar viską darote jūsų žmonės?

Kai kurie vežėjai įtraukia, kai kurie – ne. Mes padedame, jei saugu ir ne penktas aukštas be lifto. Bet pianinui reikia keturių vyrų arba krano. Du vyrai ir pianinas laiptinėje – tragedija. Prašykite nurodyti sutartyje: ar pakrovimas įeina. Kitaip gali nutikti, kad vairuotojas sako, jog jis tik vairuoja. Jei daiktai prie durų – viskas paprasčiau. O jei namie trys aukštai ir sofa? Tada laikas arba aukso kainą siūlyti pagalbininkams, arba nerti į derybas.

Ar prieš pakrovimą turime viską nunešti į pirmą aukštą?

Nebūtina, bet labai padeda. Ypač be lifto. Penki aukštai ir sofa reiškia diskusiją arba papildomus vyrus. Klientai sako „viskas paruošta“, o dėžės krykščia trečiajame aukšte. Tada pakrovimas užtrunka valandą. Londone kiekviena minutė brangi. Bent jau užsakykite laiptinę. Jei gyvenate už miesto – daug paprasčiau. Bet centre net laiptinės būna siauros. Jau nekalbu apie tai, kad kai kurie mikroautobusai netilpsta po vartais. Tada dviguba bėda.

Daiktai, bulvės, maišai ir šaldytuvai

Vežu sofą ir spintą – ar reikia kažkaip specialiai supakuoti?

Bent jau antklodės ir tempimo plėvelė – būtina. Kartais klientas apvynioja fotelį maistine plėvele. Ne, nepadės. Reikia storo sluoksnio ir kampų apsaugų. Per du tūkstančius kilometrų baldai daužosi natūraliai. Jei matote, kad vežėjas atvažiuoja be kilimėlių – stabdykite pakrovimą. Tokie dažnai palieka baldus origamio pavidalo. Neseniai vežiau stalą, kuris buvo tik vyniojimo popieriuje. Kampas atsistojo įstrižai. Nepakuokite taip, jei nenorite nusivilti.

Ar imate vežti šaldytuvą ir ar jis turi būti tuščias?

Vežame, bet tik jei sausas ir išjungtas parą prieš tai. Kitaip viduje prasideda eksperimentas su pelėsiais. Duris pravartu užlankstyti juosta. Kartą vežiau šaldytuvą, kuriame klientas „pamiršo“ žuvų file. Po trijų dienų Anglijoje mikroautobusas kvepėjo taip, kad atrodė, jog gabename akvariumą be vandens. Todėl – tuščias ir sausas. Visada. Tai popieriai, kuriuos pasirašote. Ne mūsų galva buvo paliktas lasišos gabalas viduje.

Kokia didžiausia klaida, kurią daro pirmą kartą į Angliją kraustantis žmogus?

Paima per daug. Lietuviai vežasi bulves, konservus, senas šluoteles. Reali situacija: šeima susikrovė aštuoniasdešimt kilogramų bulvių. Anglijoje tai kainuoja kelis svarus. Geriau skirti vietą dokumentams ir elektronikai. Sentimentalus turtas suprantamas, bet jis neturi užimti pusės bagažinės. Bulvės nejaučia sentimento. Jūsų močiutės glėbys – taip. Bet bulvės ir stiklainiai – tikrai ne. Palikit jas. Sutaupysite vietos ir proto.

Ar verta vežtis maisto produktus ir kasdienius rakandus?

Ne. Galite kelis saugiklius, bet ne lagaminus. Anglijoje viską nusipirksite. Mokate už tūrį mikroautobuse. Kartą klientė vežėsi skalbimo miltelius, nes „čia kitaip kvepia“. Supratau, emocijos. Bet daiktų sąraše maistas – vienas maišas. Jūs kraustotės, ne įkursinėjate lietuvišką parduotuvę Jungtinėje Karalystėje. Tiesą sakant, Anglijoje lietuviškų produktų pilna parduotuvėse. Nežinau, kodėl aš tai ginčijuosi – vos ne pats pradėčiau ginti konservus. Palikit juos.

Kaip supakuoti daiktus, kad nepatektų į Džiunglių knygą po 2000 kilometrų?

Dvigubos dėžės, užpildykite popieriumi ertmes. Taurės negali gulėti su puodais – daušysis. Rašykite turinį kampe, ne viršuje, nes dėžės sandėliuojamos. Kartą televizorius apvyniotas tik antklode. Atlaikė, bet tai buvo sėkmė, o ne metodika. Profesionalus pakavimas sutaupo nervų. Jei neturite dėžių – pas mus yra, reikia tik užsakyti anksčiau. (Na, arba pasiimkit iš kur nors, tik ne per trapias.) Dėžės turi būt saunos.

Ar galiu vežtis drabužius maišuose, ar būtinai dėžėse?

Maišai galimi, bet ne idealūs. Nesistato tvirtai, plyšta. Jei jau taip – stori, ne šiukšlių. Vežiau studentą į Birmingemą – visas gyvenimas dviejuose juoduose maišuose. Pristatėme. Bet dėžės geriau: lengviau kelti, apsaugos nuo drėgmės. Ant dėžių rašote, ant maišų rašyti sunkiau. Sutinkate, kad juodi maišai gyvenimo eigoje neatrodo profesionaliai. Bet jei taupote – geriau maišas nei nieko. Tik užriškite gerai. Blogiausia, kai viduryje Lenkijos turinys išsibarsto kaip konfeti.

Ar galima vežtis dviratį, slides ar kitus stambius daiktus, kurie netelpa į dėžę?

Taip, bet jie „valgo“ erdvę. Dviračiams nuimkite ratus. Kartą vežiau slides dvejų metrų. Atrodė mažos, bet užėmė šoną. Jei keista forma – perspėkite anksti. Jei sužinome tik pakraunant – gali tekti palikti sofą. Beje, slides Anglijoje? Jūsų reikalas. Tik skaičiuojame kubus. Aš jau nebesistebiu nei kuo. Vežiau ir žirgo galvą iškamšą, ir dešimt kartono gaidžių. Gyvenimas įvairialypis. Svarbu, kad sutalpintume be žalos daiktams.

Gyvūnai, popieriai ir muitinės (arba zona X)

Ar galiu vežtis augintinį – šunį ar katę – kartu su baldais?

Augintiniai gali važiuoti, bet turi būti skiepyti, su mikročipais ir dokumentais. Po Brexito taisyklės pasikeitė, ir aš čia nebesu šimtu procentų tikras – geriausia pasitikrinti veterinarui likus savaitei. Kartais bando paslėpti triušį po striuke. Muitininkai nemėgsta staigmenų. Šuo gali sėdėti salone, jei yra vieta, bet apie tai deramės individualiai. Jūs atsakote už dokumentus, mes – už saugų nugabenimą iki uosto ir toliau link naujų namų.

Ar man reikia kažką pildyti muitinei, kai vežu asmeninius daiktus į Angliją?

Reikia sąrašo anglų kalba, adreso. Kartais įrodymo, kad kraustotės, o ne parduodate. Šioje vietoje turiu pripažinti: muitinės taisyklės keičiasi taip dažnai, kad šimtu procentų tikras esu tik dėl bendrų principų (arba bent jau reikia pasitikrinti su jais likus savaitei – na, dažniausiai pakanka sąrašo). Mūsų komanda paruošia popierius, bet atsakomybė lieka jums. Muitininkai gali paklausti keistų dalykų. Kartą klausė, kodėl trys dėžės paženklintos „megztiniai“, o viduje – knygos. Jūsų reikalas paaiškinti. Mes tik vežame.

Ar jūsų mikroautobusai turi leidimus tarptautiniams vežimams?

Žinoma. Be CMR draudimo ir leidimų važinėtume nelegaliai. Palaikiau, kad visi tai žino, bet rinkoje pilna lynų su savo furgoonais. Tarptautiniai pervežimai reikalauja vairuotojo pažymėjimo, tachografo ir draudimo, dengiančio krovinį. Jei to nėra – teisinės galimybės kreiptis labai menkos. Patikrinkite dokumentus prieš pakrovimą. Rimtai. Tai nėra biurokratinė smulkmena, kai vežate visą savo turtą per Lamanšą. Nebūkite patiklūs.

Jeigu stringa, vėluoja arba visai neišvažiuoja

Ką daryti, jei mano siunta neišvažiavo sutartu laiku?

Skambinkite nedelsiant. Kartais vėluojame dėl prieš tai buvusio kliento. Jis nepasidomėjo, kad penkių kambarių butas netelpa į mikroautobusą. Be to, patikrinkite, ar neįvykis kelyje. Jei vežėjas nekelia tris dienas – galbūt jūsų daiktai parduoti. Skamba baisiai, bet taip būna su neaiškiais tarpininkais. Todėl randi profesionalių – miegi ramiau. Mes stengiamės perspėti, jei stringame. Ne visada pavyksta iškart, bet neimame ir neprapulame kaip vaiduokliai.

Ką reiškia „dalinis krovinys“ ir ar tai man tinka?

Dalijatės erdve su kitais. Mokate už plotą. Pigiau, bet reikia lankstumo. Mikroautobusai važiuoja pagal tvarką. Jei jūsų dėžės pakraunamos paskutinės – bus pristatytos paskutinės. Pirmiausia iškraunamas Mančesteris, jūsų eilė – vėliau. Jei neturite laiko laukti – užsisakykite pilną mikroautobusą. Dalinis krovinys yra protingas sprendimas studentams, bet ne žmogui, kuriam reikia kompiuterio rytoj. Aš asmeniškai renkuosi pilną, jei skubu. Bet jei taupau – dalinį.

Ar vežate ir atgal – iš Anglijos į Lietuvą?

Taip, grįžtamieji reisai. Jei lankstūs su data – kaina draugiškesnė. Kartą iš Braitono vežiau moterį atgal po penkerių metų. Daiktai kvepėjo Earl Grey. Tai neblogai, bet jau kitaip nei lietuviška dūminė dešra. Vežame ne tik į Londoną, bet ir Vilnių, Kauną. Tačiau išvykstant iš Britanijos muitinė tikrina dažniau. Palaukite. Jie tikrina griežčiau nei įvažiuojant kartais. Nes dažnai žmonės veža draudžiamus daiktus. Mes ne, bet tikrina visus. Tokia jau tvarka.

Įranga, sąrašai ir paskutinis patarimas

Ar reikia sudaryti daiktų sąrašą prieš važiuojant?

Taip. Nereikia dešimties puslapių, bet sąrašas pravartus. Muitinei, jums patiems. Kartais žmonės apskaičiuoja klystamai: „tik keturios dėžės" – o išeina keturiolika. Su sąrašu lengviau planuoti erdvę. Jei vežate brangius daiktus – kompiuterius – pažymėkite. CMR draudimas dengia pagal svorį, ne pagal sentimentalinę vertę. Jūsų vaikystės albumas sveria tris šimtus gramų. Nepakeis jo pinigai. Todėl apie jį pasakykite atskirai. Saugojimas emocinis svarbesnis nei teisinis.

Ar turite specialius kilimėlius, diržus ir įrangą baldams?

Taip, ant grindų – minkšti kilimėliai, baldai – antklodėmis, tempiami diržai. Jei vežėjas atidaro duris, o viduje tuščia – klauskite, kur įranga. Kitaip spinta įgaus naują geometriją tarp Kaliningrado ir Hanoverio. Kai važiuojama reguliariai šiuo maršrutu, įranga privaloma. Nes vien vairuoti neužtenka. Reikia suprasti svorių persiskirstymą. Ir kaip nesudaužyti žmonių prisiminimų per dvidešimt metų. Diržai, antklodės, vežimėlis – tai pagrindas. Be jo – loterija.

Koks paskutinis patarimas, prieš renkantis pervežėją į Angliją?

Nepasitikėkite vien skelbimu. Paklauskite įmonės kodo, pasižiūrėkite atsiliepimus forumuose. Paskambinkite – ar atsako įskiai, ar tik murma. Paklauskite, kas bus vėluojant. Jei atsako „pasitaiko" – ieškokite kito. Aš pats norėčiau girdėti konkretų laiką ir paaiškinimą. Jūs perkate ne pervežimą – jūs perkate ramybę. Tai didžiausia vertė. Deja, ne visi tai supranta. Bet po pirmo blogo patyrimo supranta tikrai. Todėl verčiau iš karto rinkitės tuos, kurie dirba atvirai.

Jei ieškote, kas veža ne kas antrą mėnesį, o pagal grafiką – profesionalus mikroautobusų pervežimas Anglijon reguliariai yra būtent tai. Ne visada viskas eina tobulai, tačiau skirtumas tarp mėgėjo ir profesionalo tas, kad antruoju atveju jūs žinosite, kur yra jūsų daiktai. Skambinkite, rašykite, klauskite. Svarbiausia – nebijokite klausti net kvailų klausimų. Geriau paklausti prieš, nei gailėtis po. Važiuojame dažnai, todėl tilpsime į jūsų kalendorių.