Profesionalus krovinių pristatymas į Angliją nuo durų iki durų

Na, Vytautai, kai parašei, kad planuoji persikraustyti iš Jonavos rajono (na, dabar jau nebe Jonavos, o Kauno apskrities, sorry, visada taip įpratau vadinti) į Birmingamą ir tave domina profesionalus krovinių pristatymas į Angliją nuo durų iki durų, pagalvojau – metas viską išpusti kaip žmogus žmogui, be tos dirbtinės šypsenos. Aš šitą verslą suku jau aštuoniolika metų, mačiau visko – nuo idealių perkraustymų iki absoliučių košmarų. Papasakosiu, kaip veikia gabenimas realybėje, kodėl ne visada viskas vyksta pagal grafiką ir į ką atkreipti dėmesį prieš pakraunant pirmą dėžę. Pasiruošk, bus tiesmukiškai.

Kaina ir mokėjimai – kas, po velnių, nulėmę kainą?

Kiek maždaug kainuoja pervežimas iš Lietuvos į Angliją visu kroviniu?

Žinai, visada norisi atsakyti konkrečiai, bet čia tas pats, kas klausti kiek kainuoja mašina. Jei veži standartinį dviejų kambarių butą iš Vilniaus į Londono priemiestį, ruoškis 900–1200 eurų. Bet jei gyveni kaime prie Utenos, o pristatymas – į Devoną, kur ožkos arčiau nei kaimynas, gali papildomai kainuoti. Nesuk galvos dėl centų – užsakyk apžiūrą, tada pasakysiu tiksliau. Svarbiausia žinoti datas. Geriau jau planuoti anksti nei ieškoti fūros paskutinę savaitę.

Ar kaina labai skiriasi, jei važiuoju iš Kauno, o ne iš Vilniaus?

Iš esmės – ne. Vilnius gauna minus keliolika kilometrų, bet tai tik poros degalų šlakeliai bakui. Kur kas svarbiau, kur ta fūra tuo metu yra. Kartais jau turime krovinį Kaune, tau net pigiau gali išeiti. Kartais tenka palaukti, kol sukomplektuoja kitus krovinius. Taigi ne taip veikia žemėlapis, kaip manytum. Tai labiau strateginis žaidimas. Būna ir taip, kad Kauno daiktai iškeliauja greičiau nei vilniečio, nes logistika susidėliojo taip. Neatspėsi.

Ar įmanoma kažkas pigiau, jei žmogus turi labai mažai daiktų, tik kelias dėžes?

Tada jau kalbam apie dalinį krovinį. Kelios dėžės kainuos 180–350 eurų. Nešdinkis – jei turi tik penkias dėžes, neapsimoka mokėti už dvidešimt kubinių metrų erdvės. Tokį krovinį prijungiam prie kitų arba vežam mikroautobusiuku. Tik nesitikėk, kad atvažiuosiu rytoj – reikia palaukti, kol sukomplektuosim maršrutą. Kartais luktelėsi keturias dienas, kartais savaitę. Bet jei neskubi, sutaupysi porą šimtų be abejonių. Tai realus būdas perkelti asmeninius daiktus be tuščios švaistymosi.

Ar mokamas visas mokestis iš anksto, ar galima sumokėti dalį grynais kai atveža?

Paprastai – pusė avanso kai sutariam, pusė kai perimi daiktus. Bet žinai, čia jau kaip susitariam. Yra vežėjų, kurie ima viską iš karto – aš tai darau tik su pažįstamais. Būna, kad žmonės nori mokėti tik pamatę gyvai. Suprantu. Tik retai kada be avanso, nes rezervuojam vietą fūroje. Jei kas žada vežti be jokio avanso ir už 200 eurų – kažkas čia ne taip. Rimta įmonė turi sąnaudas. Nuo kuro iki algos. Nemokamai niekas nevairuoja.

Kaip vyksta pristatymas nuo durų iki durų realybėje

Tai kaip ten tiksliai vyksta – jie atvažiuoja pas mane į kiemą, pakrauna ir veža?

Teoriškai – taip. Praktiškai – priklauso, ar kieme gali apsisukti fūra. Jei gyveni name prie Šiaulių, kur kiemas plaatus – jokių problemų. Jei penktame aukšte Kauno centre, kur net katinas netelpa pro duris – jau kitas reikalas. Durų iki durų reiškia, kad atvažiuojam, pakraunam, pervežam ir iškraunam nauju adresu. Bet "iki durų" nereiškia, kad neštum dešimt aukštų. Aiškinam telefonu. Būna, kurie įsivaizduoja, kad vežėjas – keturi samurai. Kartais reikia pakelti ir pačiam.

Kiek laiko krovinys keliauja iki Londono ar Birmingamo?

Pilnas krovinys važiuoja dvi–tris dienas, priklausomai nuo oro, keltų eilių ir vairuotojo nuovargio. Yra regulamentas – žmogus turi miegoti. Dalinis krovinys gali užtrukti keturias–šešias dienas, nes fūra dar suka po Europą. Kartais pasienyje pareigūnai nusprendžia patikrinti tavo dėžes – pridės dieną. O jei Kalėdos – pamiršk greitį. Aš stengiuosi sakyti realų laiką, ne idealų iš interneto. Nes vėlavimas baisus, bet melas dar baisiau.

Koks skirtumas tarp pristatymo iki durų ir iki durų su išnešimu į butą?

Oi, čia klasika. "Iki durų" – tai iki namo durų antrame aukšte. "Su išnešimu" – iki svetainės kampo, kur pasakai "statykit čia". Daug kas nesupranta iki kol neišgirsta kainos. Nes jei į penktą aukštą be lifto reikia kelti šaldytuvą – tai nebe pristatymas, o treniruotė. Už papildomą išnešimą imam papildomai, siunčiam du žmones. Aš visuomet klausiu – ar yra liftas? Jeigu ne, nusiteik mokėti. Ir dar – angliški namai siauri, kartais sofka nebeis pro duris, tada reikia lipti pro langą. Nejuokauju.

Jei aš gyvenu penktame aukšte be lifto, ar jūsų vežėjai vis tiek išneš viską?

Mes ne samurajai, bet ir ne bjaurybės. Standartiškai į kainą neįskaičiuota kilnojimas į penktą aukštą. Tai kainuoja papildomai. Būna, kad sako "ai, patys su draugais padarysim". Pamatę laiptus pasveiksta. Aš siūlau – jei nenori mokėti, susitark su draugais. Bet mes išnešam, tik už papildomą mokestį. Ir dar – angliški laiptai kartais vingiuoti kaip širšių lizdas, ypač senamiesčiuose. Ten net ne visada pralenda sofa. Reikia išmatuoti prieš tai.

Dokumentai, muitinė ir kiti popieriai, nuo kurių skauda galvą

Kalbėjot apie muitinę. Tai jie dabar tikrina viską po Brexit?

Taip, tikrina. Ir dažniau nei prieš Brexit. Asmeniniai daiktai pralįsta sklandžiai, jei senai naudoti, ne nauji parduotuvių pakuotėse. Bet jei veši keturis naujus televizorius – pasieniečiai nekvaili. Reikia CMR, daiktų sąrašo, kartais gyvenimo aplinkybių paaiškinimo. JK nebė ES, riba – kaip iš trečios šalies. Nors muitas asmeniniams daiktams netaikomas, tikrinimas realus. Aš siūlau sąžiningai surašyti. Geriau pusvalandis popierių nei trys valandos pasienyje. Tikrinimas tikrai padidėjo nuo 2021-ųjų.

Ar aš turiu kažką pildyti, jei vežu tik asmeninius daiktus?

Turi. Daiktų sąrašas privalomas. Jame nurodai, kad tai seni naudoti rakandai. Vertės nereikia pūsti, bet orientacinė suma reikalinga. Jei dviratis – rašai "naudotas, 100 eurų". Jei knygos – "20 knygų, 30 eurų". Pareigūnai kartais knisasi, kartais pamoja. Aš padedu pildyti, nes žinau, ko jie nori. Bet atsakomybė – tavo. Kartais klientai sako "ai, bus kaip bus" – ir tada kariauju pasienyje. Surašyk, nebūk tinginys. Tai tavo daiktai.

Ar reikia drausti krovinius, ar įmonė jau turi tą draudimą?

Noriu būti atviras – čia tiksliai nežinau visų draudimo smulkmenų kiekvienos įmonės, nes sąlygos keičiasi kaip orai balandį. Paprastai CMR draudimas yra, bet dengia tik dalį atsakomybės. Jei turi vertingą antikvarinę komodą, kurios vertė trys tūkstančiai, o CMR atlygina dešimt eurų už kilogramą – skaudu. Tuomet reikia papildomo draudimo. Aš siūlau jį brangiems daiktams. Paklausk aiškiai, nes mažų raidžių sutartyse ten miega velniai, kuriuos paskui velki. Geriau permokėti dešimt eurų ir miegoti ramiau.

Ar galiu vežtis maisto produktus, pavyzdžiui, ruginės duonos ar šaldytų kopūstų?

Šaldytų kopūstų tikrai ne. Mėsos, pieno produktų, augalų įvežimas ribotas. Dėl duonos... na, nepriklausomai kepta duona praėjo, bet oficialiai – draudžiami. Aš nesu inspektorius, todėl duoną palik tėvams. Kartais klientai bando įgrūsti dešrą į batų dėžę – muitinė turi šunis. Nejuokauk. Sausi produktai, konservai kartais praleidžiami, bet loterija. Aš vengiu vežti maistą. Ne todėl, kad nenoriu, o kad jei sustabdys dėl dešros – vėluos visas krovinys. Tada kaltas būsiu aš.

Pakavimas, klaidos ir realios situacijos

Ar tikrai būtina viską pakuoti į kartonines dėžes, ar galiu naudotis lagaminais?

Kartoninės dėžės – ne šventa karvė, bet patikimos. Lagaminai geri drabužiams. Plastikiniai maišai – velniop tuos maišus, jie plyšta kelyje ir tavo puodeliai skrieja kaip šrapnelis. Buvęs atvejis, kai klientė supakavo viską į parduotuvių maišus. Atvažiavus į Notingamą, radom kratinį. Pakavimas labai svarbu – ne, pakuotė svarbi, jei nori, kad daiktai atgultų sveiki. Jei neturi dėžių – užsakyk pas mus, atvešime. Pigiau nei parduotuvėse. Ir nepamiršk sutvirtinti juosta. Popierinė juosta – ne juosta.

Kas bus, jei krovinys atgulus į Angliją bus sulaužytas? Kieno bėda?

Svarbu, kas sugadino. Jei dėžė atrodė kaip po tanko – kaltė vairuotojo. Jei viduje įvyniota į šaliką be burbulinės plėvelės – tada jau tu blogai supakavai. Aš visada sakau – fotografuok prieš pakraunant. Ne dėl to, kad nepasitikiu komanda, bet perkraunant pasitaiko netikslumų. Jei turi draudimą ir dokumentuotą žalą – atgauni pinigus. Jei neturi – lieki su skauduliu. Buvo atvejis – dviratis be dėžės, ratai atsirado įlenkti. CMR atlygino tik dalį, nes buvo naudotas. Nebūk naivus, fiksuok viską.