Profesionalus daiktų transportavimas mikroautobusais Anglijos link

Jau 12 metų vežioju žmonių daiktus į Angliją ir atgal. Tiksliau, į Angliją dažniausiai, nes Vakarų kryptis dabar bene populiariausia iš visų. Žmonės prieš pirmą kartą klausia daugybės dalykų – o ir aš prieš tiek metų nežinojau, kad mikroautobusas gali būti tokia universali priemonė. Profesionalus daiktų transportavimas mikroautobusais Anglijos link yra tas variantas, kai nesimėtai po didžiules gabenimo įmones, o gauni tiesioginį kontaktą su vairuotoju, kuris realiai matė tavo sofą. Tiesiog – jei galvojate vykti, štai ką dažniausiai reikia žinoti, kad nereikėtų nervintis pakeliui be reikalo.

Kas svarbu, kol dar namuose

Kiek iš anksto reikia užsakyti pervežimą į Angliją?

Paprastai pakanka dviejų–trijų savaičių, jei planuojate standartinę datą. Jeigu kalba eina apie paskutinį mėnesio penktadienį – geriau skambinti prieš mėnesį, nes tokie terminai lėkia kaip karšti pyragai. Kartais žmonės skambina penktadienį dėl kitos savaitės pradžios – tada tenka rinktis ne tarp gero ir blogo, o tarp blogo ir dar blogesnio laiko. Rezervuoti verta ne tik dėl mano tvarkaraščio, bet ir dėl keltų bilietų – vietų pasienyje tikrai nepadaugėjo.

Ar galiu vežtis kartu ir keleivius, ir daiktus vienu metu?

Taip, jei mikroautobusas yra tam pritaikytas. Vietą keleiviui planuojam iš anksto, dažniausiai vienam ar dviem asmenims. Daiktai dedami atgal, keleivis šalia, lagaminų ant kojų laikyti nereikės, nebent pats užsibrauksite nepaskaičiavę erdvės. Sykį kartu vežėmės katę – gyvūnams reikia ne tik vietos, bet ir dokumentų. Kėdutės vaikams irgi turi atitikti tvirtinimo sistemas, nes saugos diržai mikroautobuse kitokie nei lengvajame automobilyje.

Kainos – be cukraus

Kiek dabar kainuoja daiktų transportavimas mikroautobusais Anglijos link?

Iš Vilniaus į Londoną su pilnu krovinu maždaug keturių šešių šimtų eurų ribose. Kelioms lagaminų krūvelėms – galima ir nuo dviejų su puse šimto. Jei vežate dviejų kambarių butą su sofa-lova, kurios neįmanoma išardyti – brangiau, nes reikia ir vietos, ir papildomų rankų. Kainos kinta priklausomai nuo kuro, bet aš fiksuoju sutartyje, kad paskui nepyktumėte. Telefonu pasakau apytikslę sumą, o galutinę – tik po apžiūros. Dar verta nepamiršti, kad savaitgalis ir švenčių dienos kainą kilsteli.

Ar mokama tik už nuvažiuotus kilometrus, ar ir už darbo valandas?

Paprastai sutartis sudaroma už visą maršrutą – nuo durų iki durų. Bet jei teks laukti, kol išleis butą, ar vargti su verkiančiu laiptinės koridoriumi – skaičiuoju ir už papildomas valandas. Aš asmeniškai mėgstu fiksuotą kainą, tada ramu abiem pusėm. Prieš dešimt metų skaičiuodavau kiekvieną minutę – nervindavomės abu. Pietų pertrauka neįskaičiuota, bet aš valgau greitai, kaip ir dauguma vairuotojų kelyje.

Kodėl vieni vežėjai prašo dvigubai mažiau nei kiti?

Dėl to, kad neturi draudimo, licencijų ir kartais net sąžinės. Tai ne profesionalus daiktų transportavimas mikroautobusais Anglijos link, o bičiulis su paskutinės dienos technikine. Būna, kad pasiima avansą ir dingsta. Būna, kad krovinys apsivertęs guli ant autostrados, nes niekas netvirtino. Aš dirbu legaliai, moku mokesčius, rida dokumentuota. Sutaupyti keliasdešimt eurų ir prarasti baldus – kvaila matematika, bet sprendimas visada jūsų.

Mikroautobusai – ką ir kaip sutalpinsim

Kokio dydžio mikroautobusai važiuoja į Londoną ir atgal?

Standartiniai – krovininiai kombi (pala, tiesiog pilni kroviniai mikriukai) – apie tris su puse metro ilgio, metro aštuoniasdešimt aukščio. Tai nėra fura, bet dvidešimt dėžių, šaldytuvą ir sofą sutalpinsite be problemų, jei tvarkingai krauna. Kartais žmonės pamatuoja baldus IKEA parduotuvėje, o realiuose namuose kampas kitoks – tada pasukti galvą tenka. Aš vežiojuosi popieriaus lapą ir metrą, nes nuotraukose matmenys dažnai meluoja.

Ar mano sofa tikrai tilps? Kartais neatrodo įmanoma.

Jei sugebėjote ją įnešti pro duris, mes ją išnešime ir sutalpinsime. Kartais reikia atsukti kojas, kartais – apvynioti kampą apsaugine plėvele. Sykį vežiau sofą, kuri gulėjimo padėtyje netilpo stovint, bet pavyko perstatyti – niekas nesugedo. Apvalūs kampai blogiau nei atrodo, nes erdvę naudoja neefektyviai. Kartais numetu nuotrauką kolegai į telefoną ir pasitikrinu, bet ne visada atspėju iš pirmo žvilgsnio.

Ar reikia išardyti lovą prieš kelionę, ar jūs tai padarysite?

Gerai būtų, ir ne todėl, kad aš tingiu – kai kurios lovos tiesiog neišardomos, o durų angos siauros. Aš su atsuktuvu visada vežiojuosi, bet jei reikės pjauti – atsisakau. Tvarkingai supakuotos dalys užima mažiau vietos ir mažiau kliba kelyje. Trys dalys, dvi dėžės ir ramu. Jei paliekate surinktą, rizikuojate sulaužyti galvūgalius, nes važiuojame greitkelyje, o ne parko žole.

Kaip supakuoti stiklinę vitriną, kad ji nukeliautų sveika?

Svarbiausia – ne pakartoti mano kliento klaidą, kuris vidų prisvėrė knygų, o išorę apvyniojo laikraščiais. Knygos per sunkios, laikraščiai per kieti – smūgis ir stiklas gabalėliais. Reikia tuščios spintos, burbulinės plėvelės sluoksnio, kartono kampų. Aš visuomet vežu kelis pakaitinius ritinius ir lipniąją juostą. Galiu padėti pakuojant, jei matote, kad neišsiversite vieni. Kartais verta sumokėti už papildomą valandą, nei verkti prie sudužusios vitrinos Londono svetainėje.

Kai kelyje neklauso

Kas bus, jei mikroautobusas su daiktais sulūš pakeliui?

Tikėkimės, kad ne Vokietijos autostradoje, kur telefono signalas lyg iš akmens amžiaus. Sykį taip nutiko prie Hanoverio – generatorius atsisakė dirbti. Šešios valandos laukimo, kol atvyko pagalba. Svarbiausia, kad daiktai buvo užrakinti, apdrausti, o aš pasakiau klientui tiesiai: vėlavimas bus, bet ne katastrofa. Normalios įmonės turi planą B – partnerius Europoje arba pakaitinį transportą. O jei veža kaimynas su senu „Transitu" – tada gali tekti ieškotis vagono pats.

Ar muitininkai vis dar išpakuoja visas dėžes po Brexit?

Ne visas, bet jei kils įtarimas – tikrai atidarys. Pavyzdžiui, jei deklaruojate asmeninius daiktus, o radaras rodo keturis naujus dviračius originalioje pakuotėje. Tada tikrai pasodins ant adatėlių, o blogiausiu atveju – apmokestins. Aš visada sakau: nebandykite vežtis prekių pavyzdžių, maisto produktų ir neapdorotos medienos. Muitininkai turi teisę sulaikyti pusę krovinio, jei kas nepatiks. Geriau prisipažinti, kad kažko netilpo, nei kad suras patys.

Ką daryti, jei JK pusėje pradeda kabinėtis dėl popierių?

Būna. Ypač jei dokumentai pildyti skubotai, penktadienio vakarą. Geriausias patarimas – nepamesti CMR lapo vos pasirašius. Jei kabinėjasi, rodote kasos kvitus, sąrašus, daiktų nuotraukas. Sykį klientas pamiršo pakloti dėžės turinį – o ten buvo knygų, labai sunki dėžė. Paaiškinome, patikrino, paleido. Svarbu – nieko neslėpti, bet ir nenurodykite miglotai. „Daug šlamšto" – ne aprašymas.

Ar buitinė technika kelionę ištvers?

Tikriausiai taip, jei nėra sena kaip mano pirmas automobilis. Šaldytuvus geriau išvalyti, duris atrišti, kad neužsidarytų, stiklines lentynas išimti. Skalbimo mašinos – naudoti transportavimo varžtus, jei išsaugojote. Aš stengiuosi techniką vežti vertikaliai, kaip stovi, išskyrus kai gabaritai verčia kitaip. Jei prietaisas stovėjo palėpėje trejus metus – gali sugesti ir be kelionės. Tada nekaltinkite asfalto, o seną elektriką.

Dokumentai ir muitai – ką dabar tikrinti

Ar mano asmeniniai daiktai bus apmokestinti Jungtinėje Karalystėje?

Jei persikeliate gyventi ir galite įrodyti, kad daiktai naudoti mažiausiai pusę metų – neturėtų. Bet sąžiningai? Aš ne muitinės agentas ir iki galo nesu tikras dėl kiekvieno atvejo po paskutiniųjų taisyklių pakeitimų. Tenka kartais pasikonsultuoti su kolegomis Doverio pusėje. Paprastai reikia Transfer of Residence formos, sąrašo su vertėmis, nuotraukų. Jei muitininkas bus geros nuotaikos – praleis per pusvalandį. Jei blogos – gali užtrukti valandas. Tai dalis žaidimo.

Ar reikia kažkokių specialių popierių antrą kartą vežantis daiktus?

Jei nepersikeliate, o tiesiog vežatės papildomą siuntą – dokumentacijos reikia mažiau, bet ir apmokestinimo rizika didesnė. Lagaminai su drabužiais paprastai prašvilpia, bet keturios dėžės su naujais kilimėliais – jau įtartina. Rašote laisvą sąrašą, kartais CMR užtenka. Aš visada prašau klientų pasirašyti ant kiekvienos lapo pusės – ne dėl to, kad nepasitikiu, bet dėl to, kad pasienyje reikia aiškumo. Popieriai sutaupo daugiau laiko nei kava, nors kava irgi nepamaišo.

Kokia yra ta CMR ir kodėl visi apie ją kalba?

CMR – tai tarptautinis važtaraštis, kurį aš pirmus trejus metus išvis ignoravau kaip studentas pamokas. Joje surašoma: kas veža, ką veža, iš kur ir kur. Pasirašo siuntėjas ir gavėjas. Jeigu kas atsitiks kelyje – draudimo bendrovė žiūri būtent į ją. Nereikia jos skenuoti į telefoną, bet reikia popierinės kopijos salone. Aš vedu žurnalą storame sąsiuvinyje, ne Google kalendoriuje. Senamadiška, bet patikima labiau.

Maršrutai – kaip ten važiuojama

Kuriuo uostu geriau įvažiuoti – Doveris ar Folkestonas?

Dauguma renkasi Eurotunelį – Folkestono pusė – nes greičiau. Nuvažiuoji, įsedi ant traukinio ir per pusvalandį jau Anglijoje. Bet man asmeniškai Doverio keltai turi savo žavesio. Ten kava nors ir brangi, bet malonu pasistiprinti. Kainos kinta, laikas laukimo eilėje irgi. Žiemą Doveryje gali prireikti ilgiau palaukti dėl audrų. Aš dažniausiai pasirenku pagal orą ir kliento buto nuomos pabaigą – skubantiems tunelis, kantrūs ištveria keltą.

Ar vairuotojas neatvažiuos pavargęs dėl tų vairavimo taisyklių?

Taisyklės yra, ir jos griežtos – kas 4,5 valandos privaloma pertrauka, po 9 valandų – ilgesnė. Bet ar visada taip daroma? Aš nekalbu už kitus, bet mes turime tachografą, ir jis fiksuoja viską. Jei kažkur uždelstėm dėl krovimo – kitą dieną atsikeliame vėliau. Pavargęs vairuotojas yra pavojus daiktams, bet labiau – žmonėms. Todėl aš mieliau praleisiu vieną keltą, bet nuvažiuosiu saugiai. Kolegos, kurie taip galvoja, retai patenka į avarijas.

Ar galima nusivežti daiktus ne tik į Londoną, bet ir į Mančesterį?

Žinoma. Mes važiuojame iki galutinio taško, nesvarbu, ar tai Birmingamas, Liverpulis, ar šiaurėje Leedsas. Tik reikia atsižvelgti, kad kuo toliau nuo Londono, tuo kelionė brangesnė – kuras Anglijoje ne pigesnis nei čia. Kartais, jei maršrutas labai tolimas, apskaičiuoju nakvynę viduryje, kad nereikėtų varyti parų be miego. Keliai JK man jau pažįstami geriau nei kai kurios Vilniaus gatvės, jei atvirai.

Pakuotė ir smulkmenos

Jeigu pats supakuoju, ar galiu sutaupyti?

Taip, bet tik jei supakuojate normaliai. Buvo atvejis – klientas supakavo viską į parduotuvių maišus. Atvažiavus į Kento miestelį, dubenų dalys pasklidusios tarp maišų lyg keista muzika. Aš turiu pakavimo medžiagų, galiu padėti, bet kiekviena papildoma paslauga užima laiko. Jei norite sutaupyti – pirkite dėžes iš statybinių, pasiimkite daugiau juostos, negu atrodo reikalinga. Ir nepamirškite – dėžė be viršaus nėra dėžė, o tik konteineris nelaimėms.

Ar verta pirkti atskirą daiktų draudimą, ar jis būna įskaičiuotas?

Priklauso. Kai kurie vežėjai, kurie siūlo neįtikėtinai mažas kainas, neturi jokio draudimo – nei krovinio, nei civilinės atsakomybės. Aš turiu abu, bet limitai skiriasi. Jei vežate antikvarinį komodą vertą kelių tūkstančių – pasidomėkite papildomu draudimu. Standartinis draudimas dažniausiai dengia iki tam tikros sumos. Ir svarbu: jei supakavote nepriimtinai, draudimas gali atsisakyti mokėti. Aš tai dokumentuoju prieš pakrovimą, kad nekiltų ginčų.

Ar augalus galima vežtis į Angliją?

Ne. Draudžiama. Taškas. Augalai, dirvožemis, sėklos – muitinei tai raudona vėliava. Buvo atvejis, kai moteris paslėpė augalą vazonėlyje tarp drabužių – rado, įspėjo, grėsė bauda. Aš nesu botanikas, bet žinau, kad JK labai saugo savo ekosistemą. Palikite augalus kaimynei, draugei, bet nebandykite tempti per pasienį. Net dirbtinės gėlės kartais kelia įtarimą, jei atrodo per daug organiškai. Nejuokauju – ten tikrai taip.

Kaip sutalpinti dviratį, golfo raketes ir šaldytuvą kartu?

Dviratis – nusukti pedalus, numesti vairą, įstatyti vertikaliai prie šaldytuvo. Golfo raketos – į vamzdelį, tarp drabužių, kad nesulūžtų. Šaldytuvas – vertikaliai, duris atrišti, kad nesikauptų drėgmė. Erdvės valdymas mikroautobuse yra menas, ir aš čia jau tarsi Rubiko kubo fanatikas. Sykį sutalpinau du šaldytuvus, tris dviračius ir sofą viename reise – teko naudoti virvę ir vaizduotę. Bet viskas atvažiavo sveika, svarbiausia. Jei netilpsta – sakau atvirai, nesiūlau spausti kaip silkės.

Po tiek metų – ką žinau tikrai

Kas labiausiai pasikeitė per pastaruosius 10–15 metų transportavime?

Anksčiau viskas buvo paprasčiau – pasienis kaip prieiga, CMR kaip atvirutė, ir niekas nekamantinėjo dėl asmens daiktų kiekvienoje dėžėje. Dabar – Brexit, biurokratija, brangstantis kuras, ekologiniai reikalavimai Londone. Bet esmė nepasikeitusi: žmonės nori, kad jų daiktai atvažiuoti sveiki, laiku, o aš noriu grįžti namo pas šeimą nepavargęs. Profesionalus daiktų transportavimas mikroautobusais Anglijos link dabar reikalauja daugiau popierių, bet mažiau streso, nes jau žinai, ką veiki. Bent jau aš taip manau.

Jei planuojate kelionę į Angliją su daiktais – rinkitės ne pagal kainą lentelėje, o pagal tai, ar pašnekovas atsakinėja į klausimus be užuolankų. Profesionalus daiktų transportavimas mikroautobusais Anglijos link nėra raketų mokslas, bet reikalauja atsakomybės, patirties ir šiokio tokio jautrumo svetimų daiktų atžvilgiu. Aš ne šventasis, kad viską žinočiau, bet per dvylika metų su pamokomis susipažinau pakankamai. Skambinkite – jei net aš negausiu, nurodysiu kolegą, kuriam galvos skausmas nebaisu.