Pritaikytos transporto paslaugos Anglija asmeniniams daiktams: ką aš sužinojau per 20 metų

Per tuos dvidešimt kelerius metus, kai vežame daiktus į Angliją ir atgal, mačiau visko. Nuo studentų lagaminų iki viso namų turto su pianinu. Pritaikytos transporto paslaugos Anglija asmeniniams daiktams – tai ne tik mašinos nuvarymas ir pakrovimas. Čia reikia galvoti apie muitus, draudimą, kaip sutalpinti šešis kartonus ir dviratį, kad niekas nesutryptų. Daug kas galvoja, kad tai paprasta, bet kai ateina diena X, pradeda kraustytis. Čia atsakysiu į dažniausius klausimus, kaip kalbėčiau su tavimi prie kavos – tiesiai, be dirbtinės optimizacijos. Tiesiog praktika.

Kainos, sutartys ir kodėl vieni skaičiai geresni už kitus

Kiek maždaug kainuoja pritaikytos transporto paslaugos Anglija asmeniniams daiktams, jei kraustausi iš Kauno į Londoną su dviejų kambarių buto daiktais?

Na, dviejų kambarių butas – sąvoka plati. Jeigu turi daug knygų, svoris išauga kosminiam, o jei minimalistė, gal ir pusės mašinos nereikia. Realiai, pritaikytos transporto paslaugos Anglija asmeniniams daiktams nuo Kauno iki Londono kainuos nuo aštuonių šimtų iki penkiolikos šimtų eurų. Mačiau atvejį, kai klientas turėjo tik sofą, stalą ir keturis lagaminus – sumokėjo mažiau nei tūkstantį. O jei dar reikia pianino, jau kita kalba. Geriausia atsiųsti sąrašą ar nuotraukas – tada galima pasakyti konkrečiau. Nebūtina krauti pilnos mašinos, dalinis krovimas irgi variantas.

Ar pigiausias pasiūlymas visada reiškia blogiausią variantą?

Ne visada, bet dažnai taip ir yra. Jei vienas pasiūlymas žemiau trečdaliu už kitus, imi ir klausi savęs, kodėl. Kartą vežiau klientą, kuris sutaupė du šimtus eurų, bet paskui mėnesį laukė daiktų, nes vežėjas nepajudėjo tol, neprisirinkęs pilno furgono. Tas pigiausias variantas gali būti žaidimas su laiku – palauksi, kol surinks užsakymų. Nebūtinai blogai, jei neskubi, tik reikia žinoti. Aišku, mažos įmonės kartais mažiau prisideda prie kainos, bet tai nereiškia, kad blogai dirba. Skaitęk, kas įskaičiuota.

Ar reikia mokėti avansą ir kaip tai paprastai daroma?

Avansas yra standartas, bet kiek – jau tarpusavio reikalas. Paprastai imame trisdešimt procentų užsakymo patvirtinimui, o likutis prieš pristatymą arba jo metu. Kai kurie kolegos ima pusę sumos iškart. Jeigu prašo visą sumą prieš pakrovimą, o įmonė mažai žinoma – aš pats susilaikyčiau. Buvo atvejis... negaliu dabar prisiminti tikslaus miesto... (o, Klaipėda) – ten klientas sumokėjo viską iš anksto, o vežėjas neatvažiavo. Tai va, procentas prieš darbą – normalu, bet ne viskas iš karto, nebent jau seniai pažįsti žmogų. Svarbu, kad būtų sąskaita.

Kodėl vienos įmonės skaičiuoja pagal kubus, o kitos tiesiog pasiūlo "viską įskaičiuotą"?

Kubai yra tikslesni, bet ne visiems patogu skaičiuoti. Aš klientams siūlau du variantus: arba matuojame realų užimamą furgono dalį, arba fiksuojame viską įskaičiuotą, kai žinau, kad daiktai telpa standartiniam mikroautobusui. Tas "viskas įskaičiuota" patogesnis, nes nemato paslėptų mokesčių. Jeigu sakai – tūkstantis du šimtai ir viskas – žmogus ramus. O kubų sistema kartais nustebina, nes žmonės neįvertina, kad sofa užima daug oro. Nors realiai vežėjas moka už visą furgoną anyway. Tai aš mėgstu paprastumą, ypač kai skubama.

Ar sezoniškumas kainą keičia? Vasarą brangiau?

Natūralu, kad taip. Birželio–rugsėjo mėnesiais visi kraustosi – studentai, šeimos, darbuotojai. Tada mašinų poreikis didesnis, vairuotojai pavargę, kainos šoka. Žiemą pigiau, bet keliai blogesni, dienos trumpesnės. Aš pats vasarą dirbu beveik be laisvadienių, nes kitaip neatlaikau srauto. Tai jei turi lėtumo teisę – rinkis rudenį ar žiemą. Sutaupysi kelis šimtus eurų tikrai. Bet jei laikas spaudžia, nepieši sau iliuzijų, kad liepos viduryje gausi stebuklingą pigų pasiūlymą. Furgonas yra furgonas, o jų skaičius ribotas.

Pakavimas, ruošimas ir kaip neprisidaryti darbo

Ar turiu pats supakuoti daiktus, ar galite tai padaryti jūsų žmonės?

Paklausk savęs – ar gali prileisti nepažįstamą prie savo stiklinės vitrinos? Jeigu turi brangių daiktų, geriau leisti profesionalams, nes mes turime vyniojamąją plėvelę, kampų apsaugas ir žinom, kaip dėžes statyti. Bet jei tik drabužiai ir knygos – pats susikrausi per vakarą ir sutaupysi. Dažnai atvažiuoju ir matau, kad pradėjo, bet neišbaigė – dėžėse tuštumos. O tuštumos kelyje reiškia vibraciją. O vibracija reiškia... trūkinėjantį porcelianą. Tai jei pats pakuoji – daryk iki galo. O jei ne – mes padarysim, tik pranešk prieš vieną dieną.

Ką daryti su stikliniais baldais – ar pakanka senų laikraščių?

Stiklui reikia ne laikraščių, o bublinės plėvelės. Laikraščiai sušlapę lygiai nieko, be to spauda nusispaudžia ant paviršiaus. Mačiau, kaip žmogus supakavo veidrodį į dienraštį – atvažiavus rado atspaudą ant nugarėlės. Geriau pirkti bublinę plėvelę kilogramą – kainuos kelis eurus. Kampų apsaugos dar geriau. Ypač jei stiklinis staliukas turi plonas kojas. Mano kolega Petras visai neseniai vežė tokį iš Panevėžio – prisiminiau tik dėl to, kad krovinys buvo stebėtinai sunkus. Jis pats stebėjosi, kad gal iš ketaus... Nors veikiau tiesiog stiklas storas.

Augalai. Galima vežti į Angliją ar ne?

Augalai – niuansas. Techniškai Europos Sąjungoje – o mes dar esam ES, kol kas – augalų kelionė ribojama. Kambarinius augalus daugelis vežėjų, įskaitant mus, nenori vežti. Ne todėl, kad negalima, o dėl to, kad savaitė be šviesos... tiesiog nusibaigs jie. Buvo atvejų, kai klientai veža kaktusus – jie atlaiko. Bet monstrera ar fikusas? Nelabai. Aš, tiesą sakant, nežinau ar yra griežtas draudimas dėl paprastų kambarinių, bet muitiniai gali paklausti. Tai geriau dovanok kaimynui. Arba pasiimk lėktuvu, jei labai brangu.

Kaip žymėti dėžes, kad paskui nereikėtų atidarinėti visų ieškant kavos aparato?

Ant kiekvienos dėžės – kambario pavadinimas ir trumpas turinys. Virtuvė – indai. Miegamasis – patalynė. Taip paprasta, kad juokinga, bet žmonės to nedaro. Paskui Anglijoje stovi tarp daugybės dėžių ir nežinai, kur kavos aparatas. Aš savo komandai sakau: rašykit ranka, nespausdinkit etikečių, nes jos nublokšta, o markeris ant kartono – amžinas. Beje, buvau pamiršęs pasakyti – jei vežatės šaldytuvą, prieš tai atjunkite ir išdžiovinkite. Kartą vienas studentas to nepadarė, ir vandeniu prisisunkęs kartonas sugadino po apačia buvusias vadovėles. Detaliai, bet pykina.

Ar galiu naudoti bet kokias dėžes, ar reikia tvirtų, naujų?

Dėžės turi būti tvirtos. Ne pirmo panaudojimo iš parduotuvės kartonai, kurie jau sudrėkę. Pritaikytos transporto paslaugos Anglija asmeniniams daiktams vertos tik tada, jei daiktai saugiai supakuoti. Kartais mokyklines knygas turi daug – jos sveria nežmoniškai, ir senas dėžes suplėšo apačią. Kas nutinka? Daiktai byra ant grindų. Tada prasideda barniai dėl kaltės. Naudokit trigubo sluoksnio dėžes – brangesnės, bet neatlūš šonai. O jeigu labai taupot – bent apatines dalis apklijuokite juosta gerai. Tai mažiausia, ką gali padaryti.

Kas vyksta kelyje ir kiek tai trunka

Kiek laiko daiktai važiuoja iš Lietuvos į Angliją paprastai?

Tradicinis maršrutas nuo Vilniaus iki Londono su pilnu furgonu trunka apie tris dienas realiai, bet mes planuojame keturias. Trumpiau nei dvi dienas – tik blogi pažadai. Būna daliniams kroviniams – tada gali siekti ir savaitę, kol surenkam pakankamai siuntų. Aš vengiu žadėti konkrečios dienos, kai nematau pilno maršruto. Nes klientas laukia, o aš nervinuos. Geriau sakau: savaitės intervalas. Tada jei atvežam per keturias dienas – visi laimingi. Vasarą eilės uoste ilgesnės, žiemą keliai prastesni. Planuokis laiku.

Ar mano daiktai važiuoja tiesiai, ar bus perkraunami kitame mieste?

Dažniausiai tiesiai ne. Yra kelios įmonės, kurios važiuoja tiesiai, bet tai brangu. Standartiškai furgonas surenka krovinius Lietuvoje, veža į terminalą Belgijoje ar Olandijoje, ten perskirsto ir tada jau vietinis vežėjas veža į tavo duris Anglijoje. Tai nereiškia, kad daiktai lieka gatvėje – perkeliami profesionaliai. Bet jei tau svarbu, kad tik viena mašina ir vieni vairuotojai – tai specialus užsakymas ir kaina didesnė trečdaliu. Aš patarčiau nesibaiminti perskirstymo, jei įmonė dirba su patikimais partneriais. Tik pasitikrink, kas bus pasirašymui.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktų furgone?

Techniškai galima, bet aš to nesiūlau. Furgonų draudimas keleiviams yra atskiras dalykas, vietos nebus jaukios, o jei kas atsitinka kelyje – atsakomybė ant mūsų. Buvo atvejis, kai klientė labai prašė, o ji visą kelią skundėsi, kad sėdi ant dėžės. Nu, aš ir pats kartais sėdžiu ant dėžių, bet aš vairuotojas. Žodžiu, geriau neskubėk, pasiimk lėktuvo bilietą ir ramiai atskrisi. Yra rimtų priežasčių, kodėl keleivių vežimas su kroviniu – pilka zona. Geriau jau neimk rizikos nei bandyk sutaupyti šimtą eurų skrydžiui.

Kas bus, jei furgoną sustabdys pasienyje ir pradės tikrinti?

Tai jų darbas – tikrinti. Yra šansų, kad sustos, yra ir kad pravažiuos. Dažniausiai tikrina dokumentus, o jei kažkas įtartino – žiūri vidun. Turi turėti aiškų sąrašą, be keisčiausių dalykų. Kartą sulaikė kolegą, nes rado gaidelį – ne paukštį, o tą vaikišką žaislą. Bet muitininkas galvojo, kad kažkoks prietaisas. Užtruko valandą. Pakuok taip, kad nereiktų atplėšinėti visko. Ir neturėk draudžiama – ginklų, preparatų be recepto. Aš stengiuosi, kad popieriai būtų tvarkingi, bet visko pasitaiko kelyje. Svarbiausia – skaidrumas.

Ar galima prašyti konkrečios pristatymo datos, ne intervalo?

Galima prašyti, bet negaliu garantuoti iki valandos. Didžiojoje Britanijoje eilės uostuose, ypač Doverio link, kartais nematyti pabaigos. Kartą vairuotojas pragulė tryliką valandų eilėje, nors planavome, kad savaitgalį pristatysim. Klausia dažnai apie gimtadienius. Aš suprantu, norisi, kad balandžio penktąją dešimtą ryto būtų prie durų. Bet realybė – intervalas, pvz., trečiadienį tarp dešimtų ir keturioliktos. Arba savaitė nuo devynioliktos. Būna, kad pavyksta tiksliai – tada skambinu ir džiaugiuosi kartu su klientu. Bet neprisiimu įsipareigojimų valandai.

Popieriai, muitai, draudimas – viskas oficialu

Jei aš pats sau siunčiu savo daiktus, ar muitus vis tiek reikia mokėti?

Muitai – štai kur visi pasimeta. Jei daiktai yra tavo asmeninis naudotas turtas, o tu gyvenai Lietuvoje bent šešis mėnesius ir dabar kraustaisi į JK – turėtum būti atleistas nuo muito. BET. Reikia formos ToR1. Be jos – viskas apmokestinama. Aš padedu pildyti, bet daugelis vežėjų to nesivargina. Tada stebisi, kodėl pareikalavo kelių šimtų svarų. Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl pritaikytos transporto paslaugos Anglija asmeniniams daiktams skiriasi nuo paprasto krovinio – reikia žinoti šitą popierių. Ar visada sklandžiai praeina? Ne. Muitininkai kartais užduoda papildomų klausimų dėl vertės.

Koks draudimas galioja daiktams kelyje – mano namų draudimas ar vežėjo?

Čia toks dalykas – tavo namų draudimas dažniausiai nebegalioja kelyje, o vežėjo draudimo sumos skirtingos. Aš rekomenduoju papildomai apdrausti brangius daiktus. Mes turime CMR draudimą, bet jis turi lubas – atlyginimas pagal kilogramą, ne emocinę vertę. Jei veži senelio komodą, kuri verte dvidešimt eurų, bet tau asmeniškai neįkainojama – CMR to nepamatys. Va dėl to kartais žmonės supyksta. Pasiklausk apie krovinio draudimą prieš pakrovimą. Ar visada klientai tai daro? Ne. Bet aš stengiuosi priminti. Kartais pats pamirštu apie tai užsiminti pirmojo skambučio metu. Atsiprašau ir pataisau vėliau.

Ar tikrai reikia rašyti viską sąraše, net jei tai seni megztiniai?

Tikrai reikia. Ne dėl mūsų, o dėl muitinės ir draudimo. Sąrašas turi atrodyti rimtai – ne "dėžė su niekučiais". Turėtum rašyti: virtuvė – lėkštės, dvylika vnt.; suvenyrų dėžė; drabužiai, trys maišai. Aš žinau, kad tai nuobodu. Pats nekenčiu pildyti. Bet po duobių maršrute gali prireikti įrodyti, kas buvo. Be to, jei kas dings, be sąrašo net nežinosi ko dingo. Ai, ir neįrašinėk kiekvieno marškinėlio spalvos – užtenka kategorijų. Kartą klientas parašė "senos knygos", o muitininkas galvojo, kad retos leidybos. Prisisėdo aiškintis valandą – nereikalinga įtampa.

Ar galima vežti maisto produktus, prieskonius, alkoholį?

Maistas yra draudžiamas. Ypač mėsa, pienas, medus. O jei iš Lietuvos – kava, arbata, šokoladas techniškai galima, bet ribotai. Alkoholis – rimta tema. Jei tai tavo asmeninis naudotas turtas... na, arba geriau nevežk. Keletas butelių vyno paprastai praleidžiami, bet jei pusė furgono – jau verslas. Prieskoniai iš namų sąlyginiai. Aš asmeniškai sakau – nekelkite košės, pasiimkite tik tai, ko negalit nusipirkti Londone. Nes dabar ten yra visko. Anglijos lietuviai turi parduotuves su lietuviškais produktais. Rimtai, ten rasi ir duonos, ir gira. Neapsikraukite be reikalo.

Kas yra T1 dokumentas ir ar jūs tvarkote?

T1 dokumentas reikalingas, kai krovinys įvežamas į Didžiąją Britaniją ir dar nėra muitinamas galutinai – tranzitas. Mes jį tvarkome. Tau nereikia pati jo pildyti, bet turi pasirašyti įgaliojimus. Kartasi klientai klausia, kodėl tiek popierių. Atsakymas – Brexit. Dabar Anglija nebe ES ir muitinė veikia rimčiau. Būna, kad T1 vėluoja, ir furgonas praguli dieną pasienyje. Tai ne mūsų tinginystė, o sistema. Aš dažnai pats to nesuprantu iki galo, bet mūsų agentai Londone tvarko. Svarbu, kad tu pasiruoštum savo ID ir ToR1 forma. Ir kantrybės.

Kai nutinka bėda – problemos, apgavystės ir kaip apsisaugoti

Ką daryti, jei vežėjas pavėluoja dvi savaites ir nekelia ragelio?

Dvi savaitės vėlavimo – jau rimtas pažeidimas. Pirmas žingsnis – raštiškas priminimas. Jeigu jau nekelia ragelio... čia bėda. Aš žinau šitą verslą ir galiu atvirai pasakyti – yra tokių firmų, kurios surenka avansus iš kelių klientų, tada dingsta mėnesiui. Vienas bičas iš Kėdainių... negaliu vadinti vardo, bet taip dirbo trejus metus. Tavo gynyba – mokėk dalį, turėk sąskaitą, tikrink istoriją. Jei vežėjas vėluoja dieną-kitą – gal techninė bėda. Jei savaitę ir tyli – spruk iš sutarties. Aš pats savo klientams rašau žinutes kas porą dienų, net jei nieko naujo.

Ar dažnai būna, kad daiktai apgadinami ir kaip tai sprendžiama?

Apgadinimai būna. Dažniau ne dėl vairavimo, o dėl blogo pakavimo. Jei daiktas buvo tvarkingai supakuotas, o furgone sulūžo dėl duobės – čia vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją. Mes sprendžiame arba remontuojame, arba kompensuojame. Bet pranešk iškart gavęs, ne po mėnesio. Kartą klientas atidarė dėžę po mėnesio, o paskui sakė, kad mes kalti. Kaip aš galiu įrodyti, kad tai ne padėjėjas Anglijoje numetė? Apžiūra reikalinga pristatymo metu. Jei nepastebėjai laiku – rankos nuleidžiamos. Būna ir blogų vairuotojų, bet mes stengiamės juos filtruoti. Su laiku išmoksti atsijoti.

Kodėl kai kurie vežikai paprašo mokėti grynaisiais be kvito?

Kodėl? Nes nemoka mokesčių. Gryni pinigai be kvito – klasika su abejotinomis įmonėmis. Tuomet, jei kas nutiks, neturi įrodymų. Aš neimu grynųjų už didesnes sumas, nebent tai kaimynas, kurį pažįstu. Bet net ir jam sąskaitą išrašau. Yra posakis – "pigus vežėjas brangiai kainuoja". Jei taupo ant mokinių, tai ir draudimo gali neturėti. Arba mašina suvesta ne vežėjo vardu. Tokios istorijos baigiasi liūdnai. Susilaikyk nuo grynųjų be dokumento. Geriau mokėk trisdešimt eurų daugiau, bet turėk po ranka popierių, rodantį su kuo sutarei.

Ar verta rašyti apžiūros aktą prieš pakrovimą?

Būtinai. Jeigu fiksuojame pakrovime, kad sofa jau buvo subraižyta, vėliau negalėsi mesti kaltės. Turiu fotografavimo ritualą – atvažiuoju, fotografuoju iš kelių pusių, klientas pasirašo aktą. Daugelis galvoja, kad perteklinis biurokratizmas. Bet kai dirbi dvidešimt metų, žinai – aktas gelbsti abi puses. Kartą be akto teko gintis prieš klientą, kuris pats suleidė sau į koją, pametęs dėžę. Gerai, kad turėjau nuotrauką, kurioje ta dėžė jau buvo suplėšyta prieš pakrovimą. Be įrodymų – žodis prieš žodį. O žodžiai ilgainiui išsitirpsta kaip sniegas. Aš to vengiu.

Kaip atpažinti patikimą įmonę nuo tos, kuri tiesiog gražiai kalba?

Google atsiliepimai tikri, bet juos galima pirkti, tai žinok. Skambink ne vienam, o trims vežėjams – jei du iš trijų sako panašias kainas, o trečias žada perpus pigiau – trečias meluoja. Paklausk apie draudimą, muitinę, ar patys vežia, ar perleidžia. Jei atsakymai tik "taip, viskas ok" – atsargiai. Mano nuomonė, kad geriausia rinktis vidutinę kainą su aiškiu žmogumi. Per du dešimtmečius supratau, kad tarptautiniai perkraustymai į Angliją yra ne apie mašiną, o apie žmogų, kuris ją vairuoja ir atsako telefonu. Patikėk daiktams tam, kas nedingsta po apmokėjimo. Paprasta taisyklė.

Dvidešimt metų šiame kelyje išmokė vieno – pritaikytos transporto paslaugos Anglija asmeniniams daiktams reikalauja ne tik mašinos, bet ir tikėjimo, kad viskas bus gerai. Pasitikėk savo daiktus tam, kas atsako į skambučius, aiškiai pasako kainą ir nepamiršta muitinės formų. Jei ką nors perskaitytas tekstas padės išvengti blogo vežėjo – jau bus verta. O jei liko klausimų, skambink. Kiekvienas daiktas turi savo istoriją, ir ji turi saugiai pasiekti tavo naujus namus Londone, Birmingame ar kur ten bebūtum. Sėkmės kraustantis.