Pristatymo terminai: reguliarūs reisai mikroautobusais į Angliją

Gerai, klausyk, jei tiksliai, tai reguliarūs reisai mikroautobusais į Angliją dažniausiai trunka nuo 3 iki 5 parų, priklauso nuo maršruto, krovos vietos ir to, ar pasienyje kas nors neįsivelia į problemas. Dirbu šitoje kryptyje jau gal dvylika metų, jei gerai suskaičiavau, ir galiu pasakyti – terminai yra svarbiausia, bet jie ne visada tokie šventi, kaip atrodo kelyje. Viskas prasideda nuo to, kad klientas nori žinoti dieną ir valandą, o realybė... na, realybė rodo, kad mikroautobusas ne lėktuvas, o vairuotojas – ne robotas.

Terminai ir kas juos lemia

Kiek realiai trunka pristatymas mikroautobusu į Londoną?

Jei kraunasi Vilniuje ir tikslus – Londonas, dažniausiai skaičiuok keturias–penkias paras. Ne dienas, o paras, nes kelias driekiasi per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ir tik tada keltas arba tunelis. Vairuotojas turi miegoti, valgyti, o jei dar pasienyje bangos – gali užsitęsti. Pavyzdžiui, vasarą per Doverį eilės baisios, tai ir šešios paros nesidžiaugtum. Aš klientams visada sakau: skaičiuokite penkias dienas, o jei atvažiuos anksčiau – bus malonus siurprizas.

Ar galima tiksliai numatyti valandą, kai atvažiuos mikroautobusas?

Čia yra toks dalykas – valandą tiksliai galiu pasakyti tik tada, kai jau mato tilto į Londoną ženklus, supranti? Prieš tai viskas plaukia. Galiu pasakyti „trečiadienio pavakary“, bet „trečiadienį 14:37“ – tai jau ne iš mūsų sferos. Ir jeigu krovinys paimamas iš Šiaulių, o ne iš Kauno, ten jau papildomas pusdienis. Būna, klientai pikti, bet kelionėje tūkstančiai kilometrų ir kiti klientai pakeliui – viskas persidėlioja.

Kodėl vieni vežėjai žada per 2 dienas, o kiti – per 5?

Du pasakymai? Greičiausiai vieni meluoja, kiti – realistai. Du kartus parą važiuojant be miego, gal ir tris paras spėtum, bet tai nelegalu ir pavojinga. Aš žinau vairuotojų, kurie taip daro, bet aš tokių nepraleidžiu savo logistikoje. Pavargęs vairuotojas yra tragedija ant ratų. Tai jei kas žada per 48 valandas – klausk, ar turi du vairuotojus. Jei ne, blefuoja arba rizikuoja visų saugumu. Nenoriu moralizuot, bet taip yra.

Kiek laiko užtrunka surinkti visus krovinius prieš išvažiuojant?

O čia tai visada pasaka be galo. Kartais surenkam per pusdienį – jei visi Vilniuje ir pasiruošę. O kartais pradedi devintą ryto, o paskutinį paimi vakare dešimtą, nes vienas dar nepakavęs, kitas durų kodą pamiršo. Buvo prieš porą mėnesių Klaipėdoje – laukėm dvi valandas, nes klientas buvo pas gydytoją, o raktą paliko kaimynui, kurio nebuvo. Kelionė vėlavo beveik parą, nes vairuotojas jau buvo viršijęs leistiną laiką ir privalėjo stoti. Atrodo, smulkmena, o sugriauna viską.

Krovimas, svoris ir pakuotė

Ar mikroautobusas atvažiuos pas mane į kiemą?

Dažniausiai taip, jei reguliarūs reisai – durų iki durų paslauga, bet su niuansais. Jei gyveni daugiabutyje centre su ženklais „draudžiama sunkiam transportui“, vairuotojas stos prie įėjimo. Jei privažiavimas blogas – grįžtamasis ratas ar kelias be asfalto – stos prie artimiausios normalios vietos. Kartais klientai piktinasi, kad neįvažiavo iki verandos, bet palauk, krovininis SPRINTERIS sveria tris tonas, o gruntas... tavo. Turi padėti nešti tą šimtą metrų, jei reikia.

Ką daryti, jei siuntos svoris didesnis nei buvau pasakęs?

Aha, klasika. Sakai – trys dėžės, o pasirodo, kad trys dėžės su knygų rinkiniais, po keturiasdešimt kilogramų kiekviena. Tada arba derinam papildomą mokestį, arba vairuotojas turi teisę atsisakyti paimti (nors realiai bandys sutalpinti, bet paskui pats kęsiasi, salone nebeliks oro). Buvo atvejų, kai tenka pasakyti „ne“, nes ratų arkos jau pavojingai nuleistos. Tai skambink iškart su tikru svoriu. Taip bus skaudžiau, bet sąžiningiau abiem pusėms.

Kokia pakuotė tinka baldams, vežamiems mikroautobusu?

Baldams geriausia – dvigubas kartonas, kampų apsaugos ir burbulinė plėvelė. Jei veši stiklinę vitriną ar komodą iš MDF – be kampų apsaugų gausi įbrėžimų. Aš rekomenduoju papildomą kartoną ant veidrodžių. Kartais klientai suvynioja į antklodes ir galvoja, kad užteks. Tada stebisi, kodėl atsirado brūkšnys. Mikroautobusai krovininiai dreba kaip ir visi automobiliai. Ir dar – nepalik tuščių tarpų dėžėse, nes kelyje viskas važiuoja pirmyn-atgal, kuistis pradės.

Ar galiu vežti augalus ir maistą reguliariu reisu į Angliją?

Čia jau tokia sritis... Maistas – vengčiau, ypač mėsos, pieno produktų. Po Brexito muitiniai tikrina griežčiau nei anksčiau. O jei augalai – žemės pripildą reikia iškratyti arba turi fitosanitarinį pasą. Paprastai vežame sausą maistą, konservus, o va šviežių pomidorų verčiau neimk. Buvo taip – klientė vežė augalų, pasienyje rado apipelijusius lapus, konfiskavo be ceremonijų. Anglijos muitinė dabar nėra linkusi juokauti dėl biologinių dalykų. Geriau palik augalus močiutei.

Ar vairuotojas padės man supakuoti ar iškrauti daiktus?

Žodžiu, jei duosi arbatpinigių ir bus laiko – padės, bet tai nėra jo pareiga. Vairuotojas atsako už saugų krovinių gabenimą. Jei tu pats nepakavai ir jam tenka taisyti tavo klaidas – jis supyksta, be to, kelionė vėluoja. Kartais aš pasiunčiu pagalbinių, bet tada jau papildomos išlaidos. Realiausia, kad vairuotojas pasakys: „pats tvarkyk, aš laukiu“. Neturi pykti – jis turi penkis adresus ir visi laukia tą pačią savaitę.

Kainos, mokėjimai ir ne visai švarūs dalykai

Kodėl vienų vežėjų kaina 300, o kitų – 800 eurų už tą patį?

Skirtumas paprastas: arba kas nors nepasakoja visko, arba paslaugos lygis skiriasi kaip diena ir naktis. Pigiausi – dažnai surenka krovinius į didelį konteinerį, o mikroautobusas tik pirmas etapas. Tada lauksi savaitę sandėlyje. Arba kaina be mokesčių, kelių, keltų. O brangiausi – VIP, kai veža tik tavo daiktus. Aš siūlau auksinę vidurį. Ir atsargiai su tais, kurie prašo visos sumos prieš pikapą – pilna firmų, kurios paima užstatą ir dingsta.

Ar reikia mokėti prieš kelionę ar tik gavus siuntą Anglijoje?

Dažniausiai – pusę prieš, pusę po. Arba trečdalis užstatu. Jeigu firma prašo visos sumos prieš pikapą ir neturi normalaus biuro, užsidega raudona lemputė. Aš dirbu taip: trisdešimt procentų kai sutariam dėl datos, septyniasdešimt kai pasiekiu paskutinį muitinį postą prieš kanalą. Tokia tvarka visiems patogesnė. Būna, užginčija sumą Londone, bet tada parodau sutartį. Tik neapollova – grynais gausi kvitą, normalų.

Ar į kainą įskaičiuoti muitai ir tiltas?

Daugelis galvoja, kad kaina „iki Londono“ jau viską įskaičiuoja, bet tenka nuvilti. Kai kurie deda tiltą ar keltą į bazinę kainą, bet muitai po Brexito – atskira istorija. Jei veši asmeninius daiktus, dažnai taikomas atleidimas iki tam tikros vertės, bet turi deklaruoti. Buvo – klientas nenešė sąrašo, muitinė įvertino jo sofą per brangiai, prisidėjo šimtas keliasdešimt svarų. Tai jei kas žada „viskas įskaičiuota“ – paklausk raštu, kas tiksliai. Žodžiai ore malonūs, bet beverčiai.

Kodėl kaina kinta nuo savaitės dienos?

Taip yra todėl, kad mikroautobusai neišvažiuoja kasdien vienodai. Antradienį pilnas, o penktadienį likusios trys vietos – tada nuolaida, kad prisipildytų. Vasarą kainos šokteli, rudenį krenta, prieš Kalėdas vėl pakyla. Ir skubus krovinys, jei turi išvažiuoti rytoj, kainuos brangiau. Planuok porai savaičių į priekį. Kaina būna įvairaus – priklauso nuo to, kiek liko laisvos vietos. O šiaip, pirmadieniai ir penktadieniai brangesni nei trečiadieniai... nežinau kodėl, bet taip jau yra.

Kas nutinka kelyje

Kas jei mikroautobusas sugedsta pakeliui į Angliją?

Sena bėda, bet reali. Jeigu sugedsta, vairuotojas kviečiasi techninę pagalbą. Jei rimtas gedimas – mūsų firma siunčia antrą mikroautobusą artimiausioje vietoje, perkeliam daiktus. Kartais tenka palaukti dieną-kita. Gerose kompanijose yra draudimas ir planas B. Bet yra vežėjų, kurie važiuoja su vos besisukančiais ratais, o kai plyšta – nėra net atsarginio. Tuomet siunta strigsta kur nors prie Frankfurto savaitę. Tai rinkis ne pagal kainą, o pagal tai, ar jie turi ką pasakyti apie gedimų scenarijus.

Ar vairuotojai keičiasi pakeliui, ar vienas vairuoja visą kelią?

Standartiniu atveju – vienas vairuotojas. Jis privalo ilsėtis kas dešimt valandų. Tada mikroautobusas stovi prie stotelės ar motelyje. Du vairuotojai yra prabanga, bet tada kelionė sutrumpėja per pusantros dienos. Antra vertus, antras vairuotojas brangina reisą. Dažnai klausia, kodėl stojom Olandijoj – tai dėl to, nes privaloma miegoti, kitaip gaus baudą. O baudos dabar ten kosminės. Be to, pavargęs žmogus vairuoja blogiau nei pašlėpęs, čia mano taisyklė numeris vienas.

Ar siunta gali vėluoti dėl kitų klientų?

Deje taip, ir tai nutinka dažniau, nei norėčiau pripažinti. Jeigu penki klientai turi būti paruošę iki dešimt, o vienas laukia iki vienuolikos – grafikas byra. Kartais žmonės dar nepakrovę, skambina „po dešimties minučių atvarysiu“. Tada visi stovim. Buvo Rygoje – laukėm valandą dėl vyro, kuris pamiršo sofos apsaugą (ta prasme, apmušaluot reikėjo, kad neapsitrintų). Visi kiti gavo SMS apie vėlavimą. Vienas žmogus gali atidėti tavo pristatymą į Londoną parai.

Ar saugu vežti asmeninius dokumentus ir vertybes mikroautobusu?

Neverta. Rimtai. Pasas, tapatybės kortelė – pasiimk su savimi lėktuvu arba siųsk registruotu paštu. Aš mačiau, kaip pusiau atidarytoj dėžėj dingo nedidelis seifelis – neaišku kur, gal pakrovimo metu. Ir niekas nerodys pirštu. Brangius papuošalus, grynuosius pinigus – pasiimk pats. Mikroautobusais daiktai saugūs devyniasdešimt devynis procentus, bet tas vienas – tai tūkstantis kilometrų, keturi pakrovimai, stovėjimo aikštelės. Neišgalvok sau rizikos dėl kelių popierelių, kai gali juos paslėpti kišenėj.

Dokumentai, draudimas ir keisti niuansai po Brexit

Kokių dokumentų reikia asmeniniams daiktams gabenti į Angliją?

Pakankamai paprasta: sąrašas daiktų angliškai, tavo ID, ir jei nauji daiktai – pirkimo kvitai. Jei buitiniai, naudoti, rašome laisvos formos deklaraciją. Po Brexito Anglija nori matyti, kad neprekiauji. Buvo taip – klientas vešė dvidešimt vienodų dėžių su sportiniais kostiumais, muitinė pagalvojo, kad verslas. Teko biškį pagrūmoti, kol parodė senas sąskaitas faktūras. Tai rašyk kiekvieną dėžę, kas viduje, nors ir nuobodu. Tai tavo saugumui, o ne mano pramogai.

Ar reikalingas draudimas siuntoms, vežamoms į Jungtinę Karalystę?

Taip, jei daiktai turi vertę sentimentalinę ar piniginę. Mes turime CMR draudimą, bet jis ribotas – apmoka pagal kilogramą, o ne pagal tikrą vertę. Jei turi senelės porcelianą – daryk atskirą draudimą. Kaina maža, o ramybė didelė. Buvo avarija Belgijoje, kitas vairuotojas kirto kelią, mūsiškis niekuo dėtas. Teko įrodinėti vertę. Tie, kurie turėjo draudimą – gavo kompensaciją per du mėnesius. Kiti – mušėsi kaip vėjo malūnuose, o mūsų kalta nebuvo nė žiedo.

Ar galiu gabenti alkoholį ir dažų balionėlius?

Alkoholis – ribotai, asmeniniam vartojimui, deklaruoti reikia. O deguonies balionai, dažų aerozoliai – tai pavojingi kroviniai. Mikroautobusai be spec. leidimų nėra tam pritaikyti. Jeigu turi chemijos – sakyk iškart. Buvo reisas, kai vyrukas slėpė balionus po drabužiais. Vairuotojas uostė, atrado. Pasienyje būtų blogai – baudos, konfiskavimas, gal sėdės. Jei kas sako „ach, ten tik trys balionėliai“ – ne. Netinka. Gabenk atskirai per licencijuotus, kurie turi ADR leidimus.

Kaip veikia muitinė su mikroautobusais lyginant su dideliais furonais?

Yra toks dalykas: mikroautobusai kartais praleidžiami greičiau, neatrodo kaip komerciniai monstrai. Bet kartais tikrinami kruopščiau, nes muitininkai žino, kad ten dažnai asmeniniai daiktai, kuriuos žmonės bando apeiti kaip gali. Mes stojam toje pačioje eilėje, bet procedūros greitesnės, jei popieriai tvarkingi. Didelės fūros turi daugiau biurokratijos. Bet po Brexito... na, sunku pasakyti, kaip bus po pusmečio, nes taisyklės keičiasi kas kelis mėnesius. Aš ne muitinės agentas, nors kartais jaučiuosi kaip vienas iš jų.

Paskutiniai praktiniai klausimai

Ar galiu keliauti kartu su savo kroviniu?

Kartais taip, bet ne visuomet. Jei mikroautobusas skirtas tik kroviniams – salonas pilnas dėžių, nėra kur atsisėsti. Jei keleivių-krovinių kombi – yra vietų. Kelionė nėra pati maloniausia: stotelės kas kelias valandas, miegoti sudėtinga. Buvo klientė – vežėsi augintinį į Birmingemą. Paskui skundėsi, kad gale nebuvo kondicionieriaus. Na, tai ne limuzinas, o darbinis arklys. O šiaip, mano pusseserė taip keliavo, gyva atvyko. Bet jei turi pasirinkimą – rinkis lėktuvą.

Ką daryti, jei pristatymo metu Anglijoje manęs nėra namie?

Būna. Geriausias variantas – patikimas žmogus kuris priima: draugas, kaimynas, sesuo. Jei nieko nėra – derinam antrą bandymą, bet Londone parkavimas brangus, laikas tašomas, tad bus antkainis. Kartais paliekam daiktus saugioj vietoj, jei raštu prašai, bet aš nelabai mėgstu. Atsakomybė guls ant mūsų. Tai planuok arba atiduok raktus. Ai, skambink bent dieną prieš (ar anksčiau), nes vairuotojas neatspėja tavo planų.

Ar galima keisti pristatymo adresą Anglijoje jau išvykus?

Galima, bet tai kainuos. Jei krovinys jau kirto kanalą – sprendimas skubus. Jei dar Europoje – galima perplanuoti, bet maršrutas byra. Turėjau situaciją, kai klientas persikėlė iš Londono į Mančesterį, kai mikroautobusas buvo Doveryje. Teko mokėti papildomą šimtą penkiasdešimt mylių, vairuotojas piktas buvo tris dienas, nes turėjo kitus klientus Londone. Tai taip, įmanoma, bet nepatartina. Jei tikrai reikia – skambink kuo anksčiau, geriausia dar prieš Vokietiją.

Kur surasti normalų vežėją, o ne sukčius?

Stenkis ne pagal skelbimą „pigiausiai Anglijoj“ rinktis. Pažiūrėk, ar turi ofisą, ar atsako į skambučius vakarais (jei neatsiliepia sekmadienį – ką darysi, jei krovinys strigo?). Patikrink atsiliepimus, bet ne visus – kai kurie pagaminti. Paklausk draugų. Ir jei kaina žemesnė už rinkos vidurkį trigubai – bėk. Žinau istoriją, kai firma iš Kauno paėmė penkis užsakymus, sukrovė viską į vieną mikroautobusą, o paskui paliko keturis klientus be daiktų pasienyje. Štai tokia realybė.

Tai va, apie pristatymo terminus reguliariais mikroautobusais į Angliją – tiek nesąmonių ir tiesos kartu. Svarbiausia, kad nereikėtų tikėtis stebuklų per dvi dienas ir kad pasirinktum žmones, kurie dirba sąžiningai, o ne tik gražiai kalba. Aš visada sakau: geriau paklausk penkis kartus, nei pamatyk savo sofa paliktą prie Lilio degalinės. Planuok iš anksto, pakuok tvirtai ir turėk popierius tvarkingus. Tada ir terminai bus normalūs, ir galva neskaudės. Jei kas neaišku – rašyk, skambink, aš atsakysiu, kiek žinosiu. Sėkmės kraustantis.