Pristatymo terminai mikroautobusu siunčiant daiktus į Angliją

Tu ką tik paskambinai ir klausi – kiek tai užtruks. Aš tavęs net nematau, bet jau žinau, kad turi pilną kambarį dėžių ir galbūt tą vieną sofą, kurią teta davė. Žmonės visada klausia apie pristatymo terminus mikroautobusu į Angliją, lyg tai būtų traukinio tvarkaraštis. Deja, tai nėra Vilnius–Kaunas autobusas. Yra daug kintamųjų – muitinė, eilės, oras ir ar vairuotojas apskritai surinks tavo daiktus laiku. Bet šiandien pasistengsiu atsakyti taip, kaip paaiškinčiau draugui bare – tiesiai, be saldainio popieriuko. Jei ruošiesi kraustytis ar siųsti daiktus į Londoną, Birmingamą ar kur nors Kornvalį – skaityk. Tik nepamiršk, kad kiekvienas atvejis šiek tiek skiriasi.

Apie greitį – kas iš tiesų lemia laiką

Kiek laiko užtrunka daiktų pervežimas į Angliją mikroautobusu?

Realiai, nuo paėmimo iki atidavimo, dažniausiai reikia keturių iki septynių dienų. Kartais, jei pasitaiko gera kryptis ir keltas nevėluoja, spėjama per tris, bet tai jau laimingas atsitiktinumas. Aš asmeniškai skaičiuoju penkias darbo dienas kaip standartą. Mikroautobusas juda greičiau nei fūra dėl manevringumo, tačiau jis vis tiek turi stoti pasiekti muitinę, pasiimti kitų klientų daiktus, jei tai dalinis krovinys. Ir dar – vairuotojas privalo ilsėtis. Ne, jis negali vairuoti dvidešimt valandų iš eilės, nors kai kurios įmonės taip verčia. O tai jau ne tik terminas – tai saugumas.

Ar skiriasi terminas, jei vežu vos kelias dėžes, palyginti su pilnu baldų kroviniu?

Šiaip logiškai mąstant – mažiau daiktų, greičiau sutvarkoma, tiesa? Bet praktiškai terminas dažnai nesikeičia. Kodėl? Nes mikroautobusas vistiek važiuoja tuo pačiu maršrutu, stoja tuose pačiuose punktuose. Kitas dalykas – kelios dėžės gali būti sudėtos ant patogios vietos, tačiau pilnas krovinys kartais prioritizuojamas, nes klientas sumokėjo už visą transportą. Keista, bet taip būna. Atsimenu vieną atvejį – moteris siuntė penkias dėžes į Oksfordą. Jos tiesiog laukė eilėje, nors automobilis buvo beveik tuščias. Nes vairuotojas rinko kitus krovinius pakeliui. Taip kad dydis ne visada reiškia greitį.

Ar yra skirtumas tarp Londono ir, tarkim, Mančesterio?

Londonas visada bus greičiau pasiekiamas, nes ten ryškiausia sankryža. Į Mančesterį reikia kirsti dar pusę Anglijos, o tai prideda maždaug pusės dienos ar net dienos kelionę, priklausomai nuo eismo M6 greitkeliu. Žiemą ten kamščiai baisūs. Be to, ne visi vežėjai važiuoja į šiaurę taip dažnai kaip į Londono zoną. Jei reikėtų į Glazgą – gali laukti ilgiau, kol surinks pakankamai krovinio kelionei. Aš klientams visada sakau – Londone pristatymas per 4–5 dienas, o į Šiaurės Angliją skaičiuokite 6–8 dienas. Tai nėra taisyklė be išimčių, bet toks jau gyvenimas saloje.

Ar sezoniškumas keičia pristatymo terminus?

Oi, taip. Rugpjūtį visi važiuoja, Kalėdomis siuntų upė pasiekia dangų. Tuo metu terminai gali ištįsti savaitę ar net ilgiau. Ypač jei kalbame apie rugsėjį – studentų metas. Tada mikroautobusai pilni, kainos šokteli, o vairuotojai pervargę. Aš pats stebiuosi, kaip kai kurie kolegos apskritai spėja viską surinkti. Iš kitos pusės, sausį ar vasarį keliai laisvesni, keltuose mažiau eilių, ir siunta gali pasiekti klientą net greičiau nei tikėtasi. Tiesiog jei planuoji persikraustymą, venk gruodžio vidurio. Tai ne mitas, o tikras galvos skausmas. Kartais net ir patyrę vežėjai pasimeta.

Ką reiškia „tiesioginis pervežimas“? Ar jis greitesnis?

Tiesioginis pervežimas turėtų reikšti, kad mikroautobusas važiuoja iš taško A į tašką B be tarpinių stotių. Teoriškai – taip, tai greičiausia. Bet realybėje „tiesioginis“ dažnai reiškia, kad tavo daiktai nebus perkeliami į kitą mašiną šalia Dunkerko, o vis tiek bus kitų klientų daiktai kelyje. Tyrinėkite smulkųjį šriftą. Jei mokate už tikrą tiesioginį – tai automobilis tuščias iki jūsų ir po jūsų. Tada terminas sutrumpėja iki 2–3 dienų, kartais net dviejų, jei vairuotojas išvažiuoja iš karto. Bet tokių varymų kaina visai kitokia nei dalinis.

Realūs skaičiai – dienos ir savaitės

Ar galiu tikėtis, kad daiktai bus per du tris dienas Londone?

Tikėtis galite, bet aš savo klientams to nepatariu. Būna, kad per tris dienas – ypač jei daiktai jau sukrauti ir mikroautobusas kitą rytą važiuoja, tu sutikai su nesudėtingu laiku. Tačiau dažniau tai yra išimtis, o ne taisyklė. Kas gali nutikti? Vairuotojas vėlavo kitame objekte, keltas buvo atšauktas dėl audros, arba tiesiog nepavyko greitai sutvarkyti eksporto deklaracijos. Du–trys dienos įmanomi tik tiesioginiame varyme be jokių papildomų krovinių. Kitaip kalbame apie optimistinį scenarijų. Aš sakau – planuokite penkias, o jei bus greičiau – džiaugsitės kaip vaikas saldainių parduotuvėje.

O kiek laiko trunka, jei reikia parvežti iš Anglijos į Lietuvą?

Iš Anglijos atgal terminas dažnai identiškas arba vos ilgesnis. Kodėl? Nes Anglijoje dažniausiai daugiau paėmimų, o Lietuvoje – išskirstymo punktai. Muitinės procedūros į abi puses dabar griežtos. Yra toks nesusipratimas, kad „atgal mašina tuščia, tai greičiau“. Nebūtinai. Tuščiam automobiliui irgi reikia deklaracijų, ir jis gali laukti eilėje kelyje. Be to, jei vežėjas renka krovinius atgal į Lietuvą, tai vėl tie patys sustojimai. Realiai skaičiuokite 4–7 dienas. Buvo atvejų, kai klientas Londone atidavė daiktus ir jau po trijų dienų juos turėjo Vilniuje. Bet tai buvo balandis, ir mašinoje buvo tik jo daiktai. Sekmė.

Ar savaitgaliai įskaičiuojami į pristatymo terminus?

Čia priklauso nuo to, kaip skaičiuojame. Jei kalbame apie darbo dienas, tai savaitgaliai dažniausiai nėra darbo dienos pervežimų pasaulyje. Šeštadienį ir sekmadienį Eurotunelis dirba, bet daugelis sandėlių Anglijoje nepriima krovinių, o vairuotojai, jei jie sąžiningi, turi ilsėtis. Aš asmeniškai skaičiuoju tik darbo dienas. Tad jei sako „penkios dienos“ ir paėmimas buvo penktadienį – realiai tai kitas penktadienis. Yra įmonių, kurios velka darbą per savaitgalį, bet tada klausimas – ar saugu? Aš nesu didelis fanas tokių praktikų. Geriau palaukti dieną, nei gauti sudaužytus daiktus pavargusio žmogaus rankose.

Kokia realiausia trukmė būtent mikroautobuso maršrutu Vilnius–Londonas?

Atsakymas paprastas – maždaug penkios dienos nuo paėmimo iki durų Londone. Vilnius–Berlynas–Doveris–Londonas yra standartinis kelias. Mikroautobusas važiuoja ~800–900 km per dieną (na, geriau skaičiuokite 700–800, bet teoriškai galima), kas yra realu, jei vairuotojas keičiasi arba ilsinasi pagal tachygrafą. Kartais galima suspėti per keturias, bet tada vairuotojas spaudžia, o spaudimas kelia klaidas. Aš matau, kad ilgiausiai trunka ne pats važiavimas, o laukimas keltuose ir pakeliui renkami kroviniai. Tai jei sakote – kada mikroautobusu atkeliaus daiktai į Angliją – mano atsakymas: skaičiuokite darbo savaitę. Nuo penktadienio iki kitos savaitės ketvirtadienio bus saugu ir ramu.

Ar pervežėjas gali garantuoti konkrečią datą?

Garantuoti – taip, bet ar ta garantija ką nors reiškia, tai jau kitas klausimas. Aš per dvidešimt metų mačiau visko. Įmonės rašo „pristatysime rugsėjo 5-ąją“, o paskui skambina rugsėjo 8-ąją ir sako, kad vairuotojas susirgo. Galiu pasakyti tikslų laikotarpį – savaitę, dvi. Bet konkreti diena? Tai loterija. Net jei viskas tvarkinga, gali užstrigti keltas. Jei jums reikia šimto procentų tikrumo iki notaro sutarties – teks mokėti daugiau už oro siuntą arba specialų kurjerinį varymą. Mikroautobusai yra lankstūs, bet ne chirurgiško tikslumo instrumentai. Atsiminkite tai.

Kur stringa ir kodėl vėluoja

Ar muitinė Dovere ar Kalėjaus gali užtrukti kelias dienas?

Tiesiogiai – taip, gali. Nuo Brexit muitinės tikrinimai tapo labiau kankinantys. Aš esu matęs, kaip automobiliai stovi Dovere po keturias valandas eilėje, nors anksčiau pralįsdavus per pusvalandį. Kalėjuje situacija panaši, ypač jei dokumentuose kažkas ne taip. Kartais pareigūnai tiesiog nusprendžia patikrinti vidų. Jei ten deklaruota „asmeniniai daiktai“, bet mato komercinių kiekių siuntas – laikykis. Tada gali užeiti ne tik kelios valandos, o ir visa para, nes reikia papildomų paaiškinimų. Tai viena didžiausių priežasčių, kodėl pristatymo terminai mikroautobusu į Angliją dabar ilgesni nei prieš dešimt metų.

Kas būna, jei vairuotojas patiria techninių gedimų kelyje?

Būna visko. Prisimenu vieną žiemą – mikroautobusas su penkių klientų daiktais sustojo Belgijoje dėl generatoriaus. Gera žinia buvo ta, kad vairuotojas turėjo draudimą. Bloga – kad pagalba atvažiavo po šešių valandų, o taisymas užtruko dar pusdienį. Penki klientai gavo vėlavimą po dvi dienas. Tai nėra įmonės kaltė tiesiogiai, bet vis tiek skaudu. Kitas variantas – jei gedimas rimtesnis, daiktai gali būti perkraunami į kitą transportą, o tai vėl laikas. Aš savo klientams vis sakau – transporto priemonė yra mašina, o mašinos genda. Negalima to numatyti, tik pasiruošti.

Ar dėl Brexit dokumentų tikrinimas dabar ilgiau užtrunka?

Taip, užtrunka. Aš čia jau nebežinau visų niuansų šimtu procentų, nes taisyklės keičiasi kas kelis mėnesius, bet bendras vaizdas toks – jei anksščiau pakakdavo sąrašiuko, dabar reikia EORI, deklaracijų, kartais sveikatos pažymų augaliniams daiktams. Žodžiu, biurokratijos daugiau. Muitininkai tikrina smulkiau. Ką aš tiksliai matau – eilės lėtesnės. Ir dar – jei dokumente raidė ne ta, mašina stovi. Nesiūlau čia būti teisininku, bet siūlau rinktis įmonę, kuri turi patyrusį logistiką dokumentams. Nes jei klius popieriai – terminas gali nukristi į niekur. Ir tai kainuoja ne tik laiką, bet ir nervus.

Ar yra buvę, kad siunta vėlavo dėl blogos įmonės organizacijos?

O, taip. Aš nevardysiu pavadinimų, bet šiame versle yra įmonių, kurios pasiima užsakymus, o paskui savaitę ieško, kam perduoti daiktus. Jie parduoda paslaugą, neturėdami savo transporto. Tada tavo daiktai stovi sandėlyje Kaune ar Vilniuje, o terminai mikroautobusu į Angliją tampa pokštu. Vieną kartą klientas skambino man po dešimties dienų – kur jo sofa. Paaiškėjo, kad pradinė įmonė dar nebuvo suradusi vairuotojo. Gėda. Tikra gėda. Todėl visada klauskite – ar tai jūsų mašina, ar tarpininkas? Jei tarpininkas – terminas gali būti labiau spekuliacija nei realybė. Aš tai vadinu piramidės efektu.

O jei vairuotojas neatvažiuoja paėmimo dieną?

Tai klasikinis skausmo taškas. Būna, kad vairuotojas stringa kur nors Vokietijoje, arba – ir tai nemalonu – tiesiog pasiima kitą, pelningesnį krovinį ir pamiršta tave. Blogiausia, ką gali padaryti klientas – tai nieko neplanuoti. Jei ruošiatės išvykti, visada turėkite planą B. Mandagūs vežėjai perspės, jei vėluos. Tie, kurie dirba pigiai, dažnai paprasčiausiai neatvažiuoja dieną prieš ir paskui skambina su pasiteisinimu. Aš žinau, kad skamba grubiai, bet taip yra. Geriau jau dėl pristatymo termino į Angliją tartis su solidžia firma, kuri turi kelis mikroautobusus, nei pasikliauti vienu kaimynu su Sprinteriu, nors jis ir pigesnis.

Dokumentai, draudimai ir sumaištys

Ar reikia kažkokių ypatingų popierių, kad greičiau praeitų muitinė?

Reikia. Pirmiausia – packing list, tai yra sąrašas, kas yra kiekvienoje dėžėje. Nerašykite „įvairūs daiktai“ – toks sąrašas muitininkams kaip raudona skiautė buliui. Antra – jei vežate kažką vertingo, vertę reikia nurodyti realią. Svarbu, kad daiktai būtų naudoti, ne nauji, kitaip gali kilti muito klausimai. Dar reikia ID kopiją. Ar reikia ypatingų popierių patiems greičiau važiuoti? Ne, bet jei jų nėra – stovėsite ilgiau. Aš sakau klientams: sugaiškite pusdienį sąrašams, sutaupykite kelias dienas pasienyje. Tai investicija į laiką.

Ar dažnai pasitaiko, kad daiktai sustabdomi dėl netinkamai užpildytų deklaracijų?

Pasitaiko dažniau, nei norėtųsi. Viena klientė buvo įrašiusi „buitinė technika“, o viduje – keturių metų senumo dulkių siurblys. Muitininkai pagalvojo, kad tai naujas siurblys pardavimui. Laiko praradimas – septynios valandos aiškinimosi. Kitas atvejis – vyriškis nebuvo užrašęs dviračio. Dviratis buvo geras, brangus. Staiga pareikalavo papildomos sumos. Kai kurių daiktų neatitinka deklaracijų, ir tada prasideda privalomos tikrinimo procedūros, kurios tempia dienas. Nurodykite viską sąžiningai. Net ir senas kilimas turi būti įrašytas, jei kainavo daugiau nei leistina riba be muito.

Ar reikia drausti siuntą atskirai, jei vežama mikroautobusu?

Standartinis atsakymas – taip, verta. Nors sąžiningi vežėjai turi CMR draudimą, jis dažnai ribotas kilogramais ir vertę kompensuoja ne visada pilnai. Jei vežate seną, jau nusidėvėjusį stalą – gal ir nereikia. Bet jei ten yra kompiuteriai, antikvariniai daiktai ar treniruoklis – apsidrauskite. Aš mačiau, kaip mikroautobusui užsidegė stabdžiai kelyje prieš daug metų ir dalis krovinio apsipylė dūmų. CMR draudimas tokiu atveju gali neuždengti visų nuostolių. Geriau sumokėti keliasdešimt eurų ir miegoti ramiai. Čia kaip su kalnų dviračiu – šalmą geriau turėti ir nereikėti, nei atvirkščiai.

Ar galiu pats važiuoti drauge ir tada terminas sutrumpėja?

Galite, bet terminas nuo to nesutrumpės. Mikroautobusas važiuos tuo pačiu greičiu, keltai plaukia pagal tvarkaraštį. Jūsų buvimas šalia vairuotojo jam nepadės nuvažiuoti greičiau nei leidžia taisyklės. Tiesa, kartais klientai važiuoja, nes nepatikima palikti visko svetimiems. Aš suprantu tai. Bet jei manote, kad sėdėdami šalia pagreitinsite pristatymo terminus į Angliją – nesusigundykite. Tikėtina, kad pavargsite dvidešimt keturias valandas sėdėdami. Be to, jei klius muitinei – jūsų buvimas kartais net apsunkina, nes pareigūnai gali pradėti klausinėti ir jus asmeniškai. Palikite darbą profesionalams.

Pinigai, maršrutai ir keisti atvejai

Ar terminai skiriasi, jei mokiu už pilną krovinį, o ne dalinį?

Jei mokate už pilną mikroautobuso krovinį – terminas tampa labai prognozuojamas. Mašina atvažiuoja pas jus, tuoj pat kraunasi ir važiuoja. Jeigu dalinis krovinys – laukiama, kol surinks pakankamai daiktų. Kartais tai diena, kartais trys. Yra toks posakis mūsų kieme: „dalinis varymas – laikas Dievo valioje“. Nes tu nežinai, ar kitas klientas bus pasiruošęs laiku. Pilnas krovinys brangesnis, bet jei jums svarbu pristatymo terminai į Angliją, tai geriausia investicija. Jei turite lankstumo – dalinis krovinys ekonomiškesnis. Aš pats renkuosi pilną, jei vežu šeimos daiktus. Ramiau.

Ar tiesa, kad kai kurios įmonės žada tris dienas, o pasiima tris savaites?

Deja, tiesa. Yra rinkos žaidėjų, kurie naudoja triuką „parduok greitai, atsiprašyk vėliau“. Jie žino, kad klientas pirma skambina tam, kuris pasiūlė trumpiausią pristatymo terminą mikroautobusu į Angliją. Po to, kai daiktai jau pas juos, prasideda istorijos: „vairuotojas susirgo“, „keltai atšaukti“, „muitinė užstrigo“. Dalis to – tiesa. Dalis – melas. Aš asmeniškai vertinu įmones, kurios sako penkias dienas ir pristato per penkias. Ne tą, kuris švilpia tris. Pasitikrinkite atsiliepimus internete. Jei ten šimtai skundų dėl terminų – bėkite. Aš mačiau per dvidešimt metų daug tokių. Jos egzistuoja visur, ne tik perkraustymuose.

Ką daryti, jei mano daiktai sustojo kažkur pakeliui ir niekas neatsiliepia?

Pirmiausia – nepanikuokite. Taip, tai baisu, ypač jei sumokėjote avansą. Pradėkite rašyti el. laiškus, skambinkite kas kelias valandas. Jei įmonė neatsiliepia per dvi dienas – rašykite viešai socialiniuose tinkluose. Paradoksalu, bet tai dažniausiai veikia greičiau nei teisiniai laiškai. Kitas žingsnis – patikrinkite, ar mašina apskritai išvažiavo. Kartais daiktai dar stovi sandėlyje Lietuvoje, nors jums sakė, kad jau Doveris. Jei įmonė turi CMR draudimą ir licenciją – grėsmė mažesnė. Jei tai buvo autsaideris su vienu mikroautobusu... na, tada belieka tikėtis, kad vairuotojas pavargo nuo darbo, o ne pabėgo su kroviniais. Būna ir taip, nors retai. Labai retai.

Koks paskutinis patarimas – kaip sužinoti tikrą terminą, o ne pardavimo istoriją?

Paklauskite konkrečiai: o kokia mašinos registracijos data, koks vairuotojo vardas ir kada tiksliai jis šiuo metu yra? Jei matote, kad vadybininkas delsia arba šneka bendrai – greičiausiai jis dar nieko nesusiplanavęs. Tikras terminas duodamas tada, kai žinomas jau sukomplektuotas maršrutas. Kitas dalykas – prašykite raštiško patvirtinimo su bauda už vėlavimą. Daugelis greitakalbių iškart nutyli. Dar – paskambinkite naktį. Jei niekas nekelia telefono įmonėje, kuri žada pristatymus, o tai didelis verslas... hmm. Kažkas ne taip. Pasitikėkite savo nuojauta geriau nei gražiausia reklama. Patirtis sako, kad paprastumas vadyboje visada nugali pompastišką internetą.

Išvada

Tai va, ką norėjau pasakyti apie terminus. Nėra vieno magiško skaičiaus. Yra jūsų situacija, mašinos užimtumas, kelias ir muitinė. Skaičiuokite penkias darbo dienas kaip saugų vidurkį, klauskite vežėjo tiesiai, ar netempia jūsų už nosies, ir visada turėkite popierių atsargoje. Jei iš šio pokalbio pasiėmėte bent vieną naudingą mintį – jau gerai. Sėkmės renkantis. O jei suksis galvą – skambinkite. Geriau pasikalbėti penkias minutes, nei vėliau gailėtis penkiomis dienomis.