Pristatymo paslaugos į Angliją mikroautobusais: ar čia tikrai gera kaina?

Oi, jei turėčiau eurą už kiekvieną kartą, kai klientas paklausia „o gal pigiau su mikriuku?“, jau galėčiau pensijon išeit. Per pastaruosius dvidešimt kelerius metų mačiau visko – ir vilkikų, ir konteinerių, ir tų mažų mikroautobusų, kurie kaip kokios žąsys eilėje per Doverį. Pristatymo paslaugos į Angliją mikroautobusais dažnai skamba kaip pigus kompromisas, bet ar tikrai taip yra? Šiandien papasakosiu, kaip čia viskas iš tikrųjų sukasi, be jokių reklaminių šypsenų. Nes realybėje būna ir geriau, ir blogiau, nei rašoma internete.

Kainų reikalai

Kiek maždaug kainuoja pristatymas į Angliją mikroautobusu?

Na, žiūrint ką vežat. Jei ten keli kartonai ir lagaminas, kuriame gyveno jūsų senelis, tai gali išeit ir nuo poros šimtų eurų. O jei ketvietės sofą bandot įsprausti... tada jau kitas reikalas. Mikroautobusas yra mažesnis už krovininį furgoną, bet kuro jis dar nenustogino valgyt. Priklauso nuo metų – vasarą kainos visada šokteli keliais dešimtais, nes visi nori pervežt vaikus į universitetus. Žodžiu, maždaug nuo 250 iki 800 eurų realus langas. Bet čia labai apytiksliai, nes kiekvienas atvejis unikalus.

Ar mikroautobusu tikrai pigiau nei dideliu krovininiu automobiliu?

Kartais taip, kartais ne. Aš prisimenu situaciją prieš kokius trejus metus – klientas lygino kainą. Sunkvežimis tuo metu važiavo pusiau tuščias, nes turėjo bendrą reisą, o mes organizavom atskirą mikroautobusą. Gavosi, kad mikroautobusas buvo brangesnis! Nes kai krovininis automobilis jau važiuoja, pervežimas į Angliją tų kelių dėžių gali kainuoti simboliškai. Benzino sąnaudos skiriasi, bet ne trigubai. Bet jei jūs turit visą vieno buto turinį, tada mikroautobuso kaina pasiteisina šimtu procentų. Tai nuo konteksto priklauso.

Kodėl vienas žmogus moka mažiau, kitas daugiau už tą patį maršrutą?

Na taip, gyvenimas nepilnos. Pradžioj galvojau, kad čia neteisybė, bet vėliau supratau – kiekvienas daiktas turi savo logiką. Jeigu vežat iš Vilniaus ir jūsų daiktai sveria keturiasdešimt kilogramų, o kaimynas veža penkis šimtus – ar čia tas pats? Ne. Dar jei reikia liftu parvaryti iš dešimto aukšto, kai liftą namo bendrija užrakinus... Vairuotojas to neuž dyką daro. O kai laiptinėje nėra vietos parkuotis ir vairuotojas suka ratą – laikas bėga. Kainos auga, nes mikroautobusų pervežimai į Angliją dažnai kainuoja pagal valandas, kurios praleidžiamos prie laiptinių.

Kas skaičiuojasi į galutinę kainą vežant mikroautobusu?

Dyzelinas, keltai, oro kanalas – nu, tas mokestis, kuriuo visi skundžiasi, – dar ir vairuotojo pernaktavimas, jei reikia. Kartais žmonės galvoja, kad sumokėjo ir viskas kaip taksi. Nebūna taip. Mes kai skaičiuojam, įtraukiam ir nusidėvėjimą, nes mikroautobusai genda dažniau nei vilkikai. Dar reikia nepamiršti draudimo. Kai kurios įmonės jo neįtraukia iš pradžių, o paskui prideda. Tai būkit atidūs. Aš kažkada pats netyčia pamiršau apie tai paminėti, tai paskui gavau tokį telefoną... Dabar viską rašom didelėm raidėm.

Ar kaina skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Žinokit, skiriasi. Penktadieniais ir sekmadieniais viskas brangiau. Kodėl? Nes vairuotojai irgi žmonės – nori savaitgalio, kaip ir jūs. Nors aš asmeniškai nežinau, ar čia visur taip veikia (gal kai kurios firmos neturi jokio antkainio), bet mūsų praktikoje taip yra. Pirmadienis ir trečiadienis dažniausiai būna ramiausi, jei norit sutaupyti dešimt penkiolika procentų – rinkitės tada. Beje, prieššventinė diena? Pamirškit apie normalią kainą. Ten jau viskas kaip šiltu oru per Kalėdas – retai ir brangu.

Ką reiškia pilnas ir dalinis krovinys tokiam reisui?

Pilnas – kai jums priklauso visas mikroautobuso turas. Daiktų gali būt mažiau nei pilna, bet jūs mokat už visą mašiną. Dalinis – kai dalinamės. Tarkim, jūsų stalas, kažkieno dvi spintos, dar kažkieno dviratis. Būna lyg autobusas į Palangą – sėdi visi kartu. Bet su daiktais. Skirtumas kainoje gali būti dvigubas ar trigubas. Tikėkitės, kad dalinis krovinys į Angliją gali kiek užtrukti, nes reikia surinkti kitus. O jei skubat – mokėkit už pilną. Geriau jau žinoti iš anksto.

Ką vežam ir kaip su tuo gyvenam

Kiek kilogramų galima sutalpinti į mikroautobusą važiuojantį į Angliją?

Standartiškai apie aštuonis šimtus – tūkstantį kilogramų, bet čia priklauso nuo mikriuko. Yra tokių, kurie techniškai paima daugiau, bet jei pasienyje pasvėrins ir bus per sunku – bus nemalonu. Aš prisimenu vieną reisą, kai klientas pasakė „ten tik knygos“, o išėjo trys spintos knygų. Svoris buvo viršytas perpus. Vairuotojas apsižliumbė, bet važiavo, nes nebuvo kur dėtis. Nerekomenduoju taip daryt. Geriau pasversit patys prieš tai, o dar geriau – neslėpkite daugiau nei turite.

Ar galima vežti šaldytuvą, skalbimo mašiną ir kitą buitinę techniką?

Taip, galima, bet reikia žinoti kelias taisykles. Pirmiausia – viskas turi būt sausa. Vamzdeliai ištuštinti, nes kitaip patikros metu gali būti problemų. Aš ne kartą mačiau, kaip žmonės vežia šaldytuvą, kuriame dar šlapias jo vidus, ir tada kelyje viskas varva ant sofos. Mikriukai ne visada tobulai hermetiški, ypač važiuojant per lietų Doverio link. Užfiksuokit daiktus į apsauginę plėvelę. Ką jau bekalbėti apie tai, kad šaldytuvus reikia vežt vertikaliai, ne pagulom. Pamiršit – variklis gali nustot veikęs, o garantija jau nebegalios.

Kas vyksta, kai reikia gabenti labai trapius daiktus?

Tada prasideda mano nemėgstamiausia dalis – pakavimas. Nes žmonės dažnai sako „ai, juk nebus taip blogai“, o paskui stebisi. Stikliniai staleliai, veidrodžiai, didelės televizoriaus panelės – visa tai nori specialios vietos. Mikroautobusuose dažnai nėra tokių tvirtinimo taškų kaip vilkikuose. Kartais tenka improvizuot su popierinėmis dėžėmis po ratais. Rimtai. Kartą vežėme porceliano rinkinį – suradom būdą: įsukom jį į antklodes ir prispaudėm prie šono. Atvežėm sveiką. Bet adrenalino buvo. Truputį pagalvojau, kad gal jau laikas keisti profesiją.

Ar leidžiama transportuoti maistą, vaistus ar augalus į Jungtinę Karalystę?

Šitas klausimas mane visada išmuša iš vėžių. Augalai – ne, paprastai ne, be to reikia sertifikatų. Maistas – priklauso. Konservai iš Lietuvos dar lyg ir galima, bet šviežios bandelės – ne. Vaistai asmeniniam vartojimui – taip, bet turi būt receptai. Aš jau nebežinau tiksliai dėl visų kategorijų (su maistu tikrai pasitikrinkit muitinės puslapyje), nes ten taisyklynas keičiasi nuolat. Geriausias patarimas – jei abejojat, nevežkit. Anglijoj ir taip visko yra nusipirkt. O jei tai jūsų močiutės uogienė – gal praleis, o gal ir ne. Rizikinga.

Ar vairuotojas padės daiktus įnešti į butą Londone?

Teoriškai taip, praktiškai – ne visada. Jei tai pirmas aukštas ir yra kur pastatyti automobilį – padės. Bet jei reikia į 15 aukštą be liftų... na, vairuotojai ne didvyriai. Už kelių aukštų nešimą mes paprastai derames atskirai arba siūlom samdytis vietinius nešikus. Tai ne šiaip taisyklė, o elementari pagarba žmogui, kuris dar turi grįžti sėst prie vairo ir važiuot atgal. Prisimenu, vienas klientas pyko, kad vairuotojas neįnešė pianino. Sunku buvo nejuokt. Nors suprantu, emocijos persikraustymo metu karščiuoja, bet kartais reikia blaiviai pažiūrėt.

Kaip supakuoti baldus, kad jie atlaikytų važiavimą mikroautobusu?

Kartonas, burbulinė plėvelė, ir dar kartą kartonas. Mikroautobusai kratosi kitaip nei vilkikai – jie jaučia kiekvieną duobę smarkiau, nes važiuoja greičiau ir yra lengvesni. Sofos kampą reikia apsaugoti ypač atidžiai, nes ten visada taip nutinka – į duris trenkiasi arba kitas daiktas jį subraižo. Aš visada sakau: jei galit – išrinkit baldą. Daugelis žmonių to nedaro, nes paskui nesugalvoja kaip surinkt, bet tikėkit manim, sugadinta spinta verčiau neišrinkta yra daug blogesnis variantas. Kartais net gaila žiūrėt, kas išbūna po dvylikos valandų kelyje.

Ar galima kartu važiuoti keleiviui su daiktais mikroautobusu į Angliją?

Dažniausiai taip, ir čia yra vienas didžiausių pliusų. Jei lygintume su krovininiu automobiliu, kur keleiviui vietos nėra arba ji labai nepatogi, mikriukas turi priekines sėdynes. Bet – ir čia svarbu – visi keleiviai turi būti deklaruoti. Muitinėje gali paklaust. Aš prisimenu vieną juokingą situaciją: klientė norėjo vežtis katę. Keliavimas gyvūnų – atskira istorija. Katinas gali, bet reikia skiepų, krepšio. Su žmogumi paprasčiau. Nors jei keleivis turi daug rankinio bagažo, vietos gali pritrūkti net ir mikroautobuse. Paskui tenka daiktus perdėliot, o tai nervina.

Koks skirtumas tarp mikroautobuso ir krovininio furgono vežant į Londoną?

Furgonas paprastai talpina daugiau ir yra šiek tiek pigesnis kuro atžvilgiu kilogramui. Bet mikroautobusas universalesnis – gali įvažiuoti į senamiesčius, kur furgonui draudžiama stovėti, arba į požemines aikšteles prie daugiabučių. Be to, mikriuką lengviau valdyti sunkesniuose keliuose, ypač per kaimus į rytų Angliją. Furgonas kartais būna per aukštas automobilių keltams per Lamanšą – ten yra tam tikros ribos. Tai jei jūsų siunta telpa ir į vieną, ir į kitą, aš dažniausiai siūlau mikroautobusą, nebent krovinys tikrai didelis. Londone universalesnis visada laimi.

Kelias retai būna tobulas

Kiek laiko užtrunka pristatymas iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Jei viskas gerai – dvi dienos. Bet „viskas gerai“ yra retai. Keltai vėluoja, oras Lamanše būna baisus, eilės Doverio uoste – tai jau legendos. Aš esu matęs, kai vairuotojas vietoj dviejų parų keliavo keturias, nes uostas buvo užkimštas. Mikroautobusas yra lankstesnis nei vilkikas, bet jis vis tiek negali skraidyt. Jei klientas skuba pernelyg, aš pradedu nervintis. Geriau planuot penkias dienas ir nudžiugt, kai atvažiuoja per tris. Toks jau tas logistikos gyvenimas. Niekas nepasikeitė per dvidešimt metų, tik pasieniečiai pasikeitė į seną kursą.

Kas vyksta pasienyje kelyje į Angliją?

Pirmiausia – Prancūzijos pusėje tikrinimas. Tada keltas. Tada Anglijos pusėje – griežtesnė kontrolė. Mikroautobusai patraukia daugiau dėmesio nei dideli vilkikai? Nebūtinai. Aš manau, kad priklauso nuo vairuotojo išvaizdos ir štampų pasuose. (Nesąmonė, žinokit, bet taip kartais jaučiasi.) Dažnai klausinėja, kas vežama, ar kas gyvena. Kartą vairuotojas pasakė, kad veža „asmeninius daiktus“ – pasieniečių paklausė: „kieno?“ – o jis nežinojo pavardės atmintinai. Šiek tiek įtampos buvo, bet paleido.

Ar reikia baimintis dėl muitinės patikrų vežant daiktus mikroautobusu?

Jei daiktai jūsų asmeniniai, naudoti, ir jų vertė nedidelė – ne. Bet jei vežat dešimt naujų dviračių be dėžių – tada jau verslu kvepia. Aš visada sakau: pasiruoškit sąrašiuką. Ne dėl to, kad jie visada prašo, bet jei paprašys – gerai turėt. Kartais būna tokių pareigūnų, kurie nori parodyt savo galią. Nežinau, kodėl taip yra, gal jiems nuobodu. Bet jei jūs ramus, sąrašas tvarkingas, ir nieko draudžiama neturit – praleis per pusvalandį. Blogiausia, ką galit padaryt – apsimest nežinančiu ir pradėt gintis be reikalo.

Ar galima stebėti, kur yra mano krovinys kelyje į Angliją?

Dabartiniai mikriukai jau GPS'us turi, bet tai nereiškia, kad jūs, klientas, matot tą žemėlapį realiu laiku. Kai kurios įmonės siūlo sekimo nuorodas, kitos – ne. Mes siunčiam atnaujinimus kas kelias valandas arba kai važiuojame pro kitą šalį. Bet jei tikitės stebėt kiekvieną posūkį kaip Uberyje – pamirškit. Technika kainuoja, o mikroautobusų pervežimai ir taip ne auksiniai. Gal ateity viskas bus kitaip, bet dabar tiesiog turit pasitikėt vairuotoju arba logistiku. O pastarieji irgi kartais miega arba neturi ryšio tunelyje po vandeniu.

Kas jei vairuotojas stringa kalboje ir nėra lietuvio?

Na, būna. Yra tokių firmų, kur samdo tik lenkus, rumunus ar kas ten dar važinėja. Lietuviškai jie nemoka, angliškai – žodžio ne. Kartais tenka man pačiam veikti kaip vertėjui telefonu, nors jau galvojau, kad tuo nebesiuosiu. Bet jei jūsų anglų kalba gera, problemos nėra. Jei ne – gali būt nejauku priimant daiktus. Patariu iš anksto paklaust, kas atvažiuoja. Aš asmeniškai renkuosi lietuvius vairuotojus, bet pripažįstu – būna ir užsieniečių, kurie dirba sąžiningiau nei mūsiškiai. Taigi, čia ne tas klausimas, kur galima greitai atsakyti.

Ar oro sąlygos lemia vėlavimus gabenant krovinius į Angliją?

Absoliučiai. Žiemą pro Kaletą būna vėjas toks, kad laivai sustoja. O jei stoja laivai – stoja visa grandinė. Kartą pūtė tris dienas, ir mes turėjom klientus, kurie planavo persikraustymą į naują butą Londone. Nauji savininkai laukė, mūsų žmogus – ne. Teko derėtis dėl vienos nakties viešbutyje Doveryje. Kainavo. Mikroautobusas, beje, sausam orui jautresnis nei vilkikas, nes yra lengvesnis – vėjas jį blaško. Kai vairuotojas rašo „važiuojam lėtai, nes gūsiai“, aš suprantu – tai realus pavojus, ne pasiteisinimas.

Sutartys, draudimas ir kiti pilkšvi reikalai

Ką daryti, jei mano daiktai vėluoja daugiau nei sutarta?

Pirma – skambinkit, ne rašykit pykstamą žinutę feisbuke. Antra – išsiaiškinat priežastį. Jeigu tai force majeure, tai sorry, nieko nepadarysi. Bet jei vėluoja dėl to, kad vairuotojas paėmė dar vieną užsakymą iš šalies ir dabar važinėja po Belgiją... Tai jau ne gerai. Tokiu atveju galit reikalaut kompensacijos, jei sutarty buvo numatyta. Mano patarimas – visada reikalaukite bent jau elektroninio laiško su įsipareigojimais. Nes žodžiai ore… na, jie nelabai sveria, kai reikia įrodinėt. Būna ir tokių chuliganų rinkoje, kurie taip elgiasi. Vieną pažinojau asmeniškai – greit nebedirbo.

Ar būtina pasirašyti sutartį vežant daiktus mikroautobusu?

Žiūrėk, aš įstatymų žinovas nesu – ten apie vežimo sutartis yra tam tikri kodekso punktai. Bet praktiškai – jei vertinate savo daiktus, rašyk. Bent jau el. laišką su abiejų pusių sutikimu ir kainos patvirtinimu. Kartais klientai sako „ai, per telefoną susitarėm, juk draugas padejs“. Po savaitės draugas pamiršta, kad žadėjo už dyką padėt, ir prasideda. Aš jau per senas tokiems žaidimams. Geriau paprasti raštelis nei teismai po metų. Nors ir teismai – retas dalykas, bet nervai brangesni.

Ar daiktai yra draudžiami pervežimo metu į Angliją?

Turėtų būt, bet ne visada taip yra. Yra tokių pasiūlymų rinkoje, kur kaina traukia, o draudimas – abejotinas. Aš pats esu matęs sutarčių, kur aiškiai parašyta, kad už vagystę atsakomybė neprisiimama. Ar tai normalu? Ne. Bet kai kas pasirašo neskaitydami. Mes stengiamės draust krovinį pagal jo vertę, bet štai – dėl pasenusios buitinės technikos iš praėjusių metų kartais draudikai sugalvoja savų taisyklių. Aš nepasakyčiau, kad viskas ten labai skaidru. Tuo labiau, kad žalą įrodinėt paskui – ilgas vargas.

Kaip atpažinti, kai įmonė žada per daug geros kainos vežimui į Angliją?

Jei kaina žemiau rinkos dešimčia-dvidešimt procentų – pagalvokit, kodėl.