Pristatymo laikas siuntiniams į Angliją: kaip išvengti nereikalingų laukimo eilėse?

Žmonės vis klausia, kada jų dalykas atkeliauja į Londoną ar Mančesterį. Anksčiau buvo paprasta – pakrauti ir važiuoti, o dabar, po Breksito, pristatymo laikas siuntiniams į Angliją tapo tikru nemaloniu paveldu. Kas diena kažkas pasikeičia – ar tai kainos, ar tai eilės prie Doverio. Dirbu šioje srityje jau daugiau nei dvidešimt metų, ir galiu pasakyti viena: nėra vienos formulės, kuri veiktų visada. Kartais atvyksta per dvi dienas, kartais užstringa muitinėje savaitei. Svarbiausia suprasti, kur gali įvykti paslėpti vėlavimai ir kaip iš tikrųjų veikia šios pervežimų sistemos, kad netyčia nepailgintum laukimo laiko savo klientui.

Kas lemia greitį ir kur dingsta laikas

Kiek realiai užtrunka nuvežti siuntą į Angliją?

Realiai kalbant, jei viskas eina kaip su smėliu, tai standartinis krovinių gabenimas į UK trunka 3–4 darbo dienas iki paskirstymo centro Anglijoje. Tačiau tai idealus pasaulis, kuriame mes negyvename. Jei vairuotojas užstringa eilėje prie Doverio arba Kalkėse, pridėkite dar dieną. Aš turiu klientą, kuris siuntė detales Birmingham’ui ir buvo tikras, kad atvyks antradienį, tačiau keltas buvo atidėtas dėl rūko, ir galiausiai prekės pasirodė tik penktadienį. Tokie dalykai pasitaiko dažniau, nei norėtume, tad visada geriau įsivaizduoti blogiausią scenarijų. Nerašau šito, kad išgąsdintičiau, o kad būtum pasiruošęs.

Ar tikrai greitesnis kelyje per Eurotunelį nei keltu?

Teigiama, tuneliu dažniau pravažiuoji greičiau, nes ten nereikia laukti, kol išsikraus keltas, tačiau ir ten būna eilių, ypač kai muitinės sistemos sustringa. Pristatymo laikas siuntiniams į Angliją tuneliu gali būti trumpesnis apie valandą ar dvi, bet tik tada, kai nėra jokių techninių trikdžių. Pats labiau mėgstu keltus, nes galiu pavaizduoti, nors tai senas mokslo (nežinau, kodėl taip). Bet faktas yra tas, kad tunelio vietos reikia užsakyti geriau iš anksto, o kitaip gali tekti ilgai laukti „stand-by“ režime. O laukimas ten kainuoja brangiai, tiek laiko, tiek pinigų.

Kodėl siuntos dažnai stringa Kent’o apylinkėse?

Tai viena nemaloniausių vietų mūsų versle. Ten yra specialios zonos, kurioje muitininkai tikrina visus, kas važiuoja į Angliją iš kontinento. Jei tavo vairuotojas neturi tvarkingų dokumentų, jis tiesiog yra pasukamas atgal arba uždaromas į laukimo zoną. Transportas į Angliją su minimaliu vėlavimu tenka tik tada, kai CMR (tarptautinė vežimo sutartis) ir eksporto deklaracijos yra 100 procentų tvarkingos. Buvau atvejų, kai vairuotojas prarado dokumentą su antspaudu ir teko jo laukti dvi dienas, kol Lietuvoje išsiunčia kopiją. Tai be galo erzinantis, bet su tuo kažką reikia daryti.

Ar metų laikas įtakoja greitį?

Žinoma, žiemos sezonas arba netipinės kaitros visada sukelia problemų. Kai pradeda snigti Vokietijoje ar Belgijoje, visi autostrados užsistovi. Tada siuntos į JK gali likti kažkur prie kelio ir laukti, kol išvalys kelią. Nors pati Anglijoje oras gali būti gerai, kelias iki jos veda per kalnus ir peršąlęs vairuotojas negali važiuoti taip greitai. Be to, per šventes visi stengiasi siųti dovanas, tuomet susiformuoja didžiulės eilės terminaluose. Geriau planuoti siuntą kiek anksčiau, jei matai, kad oras prastėja.

Dokumentai ir muitinės procedūros

Kokius dokumentus būtinai reikia turėti?

Mažiausiai reikalingų dalykų sąrašas nėra ilgas, bet klaidos juose brangiai kainuoja. Tau reikės komercinės sąskaitos faktūros (angliškai – Commercial Invoice), kurioje nurodyta tiksli prekių vertė ir svoris, taip pat EX1 dokumentas (eksporto deklaracija), kurį užpildo brokeris. Be šių dviejų dalykų nepravažiuosi net per patį greičiausią tunelį. Dar reikėtų pakrauto kvito, bet tai jau standartinis dalykas. Dažniausiai klaidos daromos ties angliškų kodų (HS kodų) nurodymu – jei čia pasiklysi, pristatymo laikas siuntiniams į Angliją išaugo iki tiek, kad klientas pradeda skambinti ir rėkti į telefoną.

Ar reikia EORI numerio kiekvienam siuntėjui?

Taip, be EORI (Economic Operators Registration and Identification) numerio joks brokeris negalės užregistruoti tavo eksporto ir importo Anglijoje. Tai kaip asmens kodas muitinėje. Daugelis mažų siuntėjų apie tai nežino arba užmiršta, o kai prekė jau slysta per kanalą, tada paaiškėja, kad trūksta šio numerio. Tada sustoja visa procedūra. Užsakymas tampa ne siuntos į JK procesu, o biurokratijos košmaru. Galiu pasakyti iš patirties, geriau šį numerį gauti iš karto, kai tik pradedi galvoti apie eksportą, o ne tada, kai sunkvežimis stovi prie sienos.

Kas nutinka, jei sąskaitos faktūros duomenys klaidingi?

Tada prasideda mėšlas. Muitinės sistema automatiškai užblokuoja siuntą, kol pateisai informaciją. Jei klaida maža, galbūt praeis greitai, bet jei nurodai neteisingą svorį ar prekės rūšį, gali tekti grąžinti krovinią atgal. Tai vėlgi labai pablogina pristatymo laikas siuntiniams į Angliją rodiklius. Turėjau atvejį, kai klientas nurodė „nuolaužas“ vietoje „naudotų detalių“, ir Anglijos muitinė reikalavo išsamių atliekų tvarkymo dokumentų. Užstrigome tris savaites. Žmonės, dėmesio – rašykite tai, kas tikrai yra dėžėje, o ne tai, ką norit, kad būtų.

Ar galima išvengti muitinės patikros, jei siunčiate mažą kiekį?

Mažesnės siuntos, tarkime, iki 135 svarų vertės, gali būti atleistos nuo importo mokesčių, bet tai nereiškia, kad jos nėra tikrinamos. Muitinė turi teisę atidaryti bet ką. Jei atsitiktinai pasirinks tavo dėžę, tu nebegalėsi nieko daryti – tik laukti. Krovinių gabenimas į UK mažomis partijomis kartais netgi lėtesnis, nes jų daugiau ir jų peržiūra trunka ilgiau nei vieno didelio sunkvežimio. Taigi, mažas kiekis nėra garantas, kad pravažiuosi be sustojimo. Galvočiau, kad netgi atvirkščiai – tikimybė būti patikrintam didesnė, kadangi dažniau siunčiate mažas siuntas.

Ar tarpininkai (brokeriai) tikrai padeda greičiau?

Geras brokeris yra auksas, bet blogas – dar viena bėda. Jie tiesiog kalba muitininkų kalba ir gali greitai išspręsti problemas, kurias vairuotojas nesugebėtų. Be brokerio, pristatymas siuntiniams į Angliją būtų neįsivaizduojamai ilgas, nes vairuotojai dažnai nebekalba angliškai arba neturi laiko užpildyti sudėtingų formų. Tačiau pasitaiko brokerių, kurie užsiima šimtais siuntų vienu metu ir tavo dalykas gali nukristi į apačią sąrašo. Tada reikia skambinti ir versti juos dirbti. Tai kaip su gydytojais – reikia rasti savo, kurį pasitiki.

Kas daryti, jei muitinė reikalauja papildomų dokumentų?

Nepanikuok. Dažniausiai tai reiškia, kažką neaišku deklaracijoje. Reikia greitai surasti sertifikatus arba licencijas. Jei to nėra, gali tekti mokėti baudą arba grąžinti siuntą. Transportas į Angliją su toks dokumentais kaip CEP (sertifikatas dėl pramoninio prekių pobūdžio) eina geriau, bet juos gauti trunka. Geriau iš ankerto pasitikrinti su brokeriu, ar tavo prekės nėra specialios kategorijos. Pavėlavimas šioje vietoje gali būti net kelios dienos.

Kainodara ir pasirinkimai

Ar verta mokėti už ekspresinį pervežimą?

Kartais verta, kartais tai pinigų išmėtymas. Ekspresas dažniausiai reiškia, kad tavo krovinius įdeda į mažesnį sunkvežimį arba važiuoja be sustojimų, tačiau jis vis tiek turi praeit per tas pačias eiles ir muitines. Jei eilė prie Doverio trunka 6 valandas, ekspresas čia nieko nepadės. Siuntos į Didžiąją Britaniją greitu laiku dažniausiai brangiausios per šventes ar pirmadieniais, kai viskas susikaupia. Aš sakau klientams: jei tai ne gyvybiškai svarbu, geriau sutaupyti ir palaukti dieną ilgiau. Nervai taip pat kainuoja.

Kiek dabar kainuoja degalai ir kaip tai įtakoja kainą?

Degalų kainos šokinėja kaip įprotis, ir tai visada įtraukiama į galutinę sąskaitą. Dauguma firmų turi degalų priedą, kuris keičiasi kas savaitę. Dėl to pristatymo laikas siuntiniams į Angliją gali būti paveiktas netiesiogiai – vairuotojai gali stengtis važiuoti lėčiau, kad sutaupyti degalų, arba rinkti kitus maršrutus. Paskutinis metas matome, kad kainos nukrito truputį, bet vis tiek aukštai. Tai reiškia, kad pigiau nebus, bent jau ne artimiausiu metu. Vairuotojai šnekasi, kad reikėtų vengti tam tikrų degalinių Vokietijoje, kur kainos kosmiškos.

Ar pigiau siųsti daliniu krūviu (LTL)?

LTL (Less than Truckload – dalinis krovinys) iš tiesų pigiau, jei turi nedaug dalykų, bet čia yra savas rizikos dalykas. Tavo siunta gali būti perkrauta iš vieno sunkvežimio į kitą terminaluose, o tai laiko ir pažeidimų šaltinis. Transportas į Angliją daliniu krūviu gali užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti pilną mašiną arba iškrauti viską sandėlyje. Esu matęs, kaip dėžė su elektronika nukrito nuo konvejerio tokiam perkrovimo punkte Lenkijoje. Taigi, jei siunti kažką trapaus, geriau mokėti už visą vietą arba gerai užpakuoti.

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo adreso?

Anglija ne tik Londonas. Jei reikia vežti į šiaurę, į Glazgow ar Edinburgą, tai kainos daugiau, nes toliau. Tiesiog fizinis atstumas ir vairuotojo darbo laiko apribojimai. Pristatymo laikas siuntiniams į Angliją į šiaurines sritis taip pat gali būti ilgesnis, nes vairuotojui gali tekti ilgiau ilsėtis. Be to, kai kurie regionai yra brangesni dėl didesnių mokesčių užvažiavimui miestuose (kaip Londono užimtumo mokestis). Taigi, kai klausiate kainos, nepamirškite pasakyti tikslaus indekso, ne tik „Anglija“. Kitu atveju skaičiuosiu kaip į Londoną, o paskui bus nusteiga, kad reikia į kaimą šalia Velso.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Paslėptų – ne, bet apie kurias dažnai užmirštama – taip. Tai gali būti muitinės išlaidos (clearance fees), kuriuos ima terminalai Anglijoje už dokumentų apdorojimą, arba mokestis už sandėliavimą, jei atvyksti per vėlai. Taip pat, jei tavo kilmės dokumentai tvarkingi, gali tekti mokėti antidempingo mokesčius. Dėl to krovinių gabenimas į UK gali staiga padidėti. Nekartą girdėjau klientų skundus dėl to, kad gavo sąskaitą iš Anglijos terminalo už 50-100 svarų, kurios nebuvo įskaičiuotos. Reikia visada klausti „ar viskas įskaičiuota“.

Realios situacijos ir problemos

Kas daryti, jei siunta dingė arba buvo pažeista?

Pirmiausia, neleisk vairuotojui pasirašyti CMR be žiūrėjimo, jei matai, kad dėžė sutrupėjusi. Galiu pasakyti – jei pasirašai, reiškia, kad viskas gerai. Prašyti nuotraukų iš vairuotojo ar sandėlio. Jei pristatymo laikas siuntiniams į Angliją jau pasibaigė, o siuntos nėra, pradėkite ieškoti tarp terminalų. Kartai ji lieka vienoje vietoje ir nenuvažiuoja toliau. Yra draudimas, bet gauti pinigus atgal gali trukti mėnesius. Pats buvau patyręs, kai dėžė su baldais buvo pamiršta poilsio zonoje Vokietijoje. Vairuotojas tiesiog užmiršo.

Ar vairuotojai tikrai laiku įvykdo užduotis?

Dauguma taip, bet yra ir tokių, kurie tiesiog pavargo. Jie žmonės, ne robotai. Kartais jie sustoja ilgiau pietauti arba užmiega. Jei siuntos į JK skubios, geriau rinktis firmas, kurios turi GPS sekimą ir kontroliuoja savo vairuotojus. Bet netgi tada gali būti nesklandumų. Kartais vairuotojas gali parodyti vieną vietą žemėlapyje, o būti visai kitoje. Nesitikėkite, kad jie skambins kiekvieną valandą – jie vairuoja. Stresuojami vairuotojas padaryda daugiau klaidų.

Kas nutinka, jei pirkėjas Anglijoje atsisako priimti prekę?

Tai blogiausias scenarijus. Tada krovini reikia grąžinti atgal, o tai kainuoja dvigubai – tiek važiuoti ten, tiek atgal. Be to, gali tekti mokėti už sandėliavimą Anglijoje, kol bus sprendžiama, ką daryti. Pristatymo laikas siuntiniams į Angliją tampa tuomet visai neaktualus, nes jis niekur nebevažiuoja. Prieš siunčiant, visada patikrinkite, ar pirkėjas tikrai laukia. Buvau atvejų, kai pirkėjas bankrotavo, o krovinius atiduodavo tik po teismo sprendimo. Tai vienas didžiausių košmarų logistikoje.

Ar saugu siųsti maisto produktus?

Maistas – tai atskira istorija su sanitarijos kontrolės punktais (SPC). Reikia veterinarinių pažymų, sertifikatų. Jei neturi to, krovinią tiesiog sudegina arba grąžina. Transportas į Angliją su maistu yra gerokai brangesnis ir sudėtingesnis. Pavyzdžiui, siunčiant sūrį ar mėsą, reikia tiksliai žinoti, iš kur jos kilusios. Po Breksito taisyklės tapo griežtesnės. Nesiųskite sūrio „draugui“ dėžutėje be dokumentų – nesužinosite apie tai, kol nesušauks Anglijos maisto agentų.

Kaip elgtis su ypatingais krovinais?

Jeigu tai ilgi, sunkiai, ar pavojingi dalykai, tu negali tiesiog įkišti į standartinę mašiną. Reikia specialios įrangos ir leidimų. Pristatymo laikas siuntiniams į Angliją su ypatingais krovinais visada ilgesnis, nes reikia suderinti maršrutą, kur nėra žemų tiltų ar siaurų kelių. Kartais reikia lydinčio automobilio. Tai ne tas pats, kas vežti dėžes su drabužėmis. Reikia kreiptis į specialistus, kurie tokiose brangenybėse supranta. Nebandykite taupyti čia – gali baigtis labai blogai.

Techninės detalės ir sistemos

Ar reikalingas TIR karnetas?

Jeigu važiuoji per tarpines šalis (kaip Vokietija, Belgija) į Angliją, TIR (Tarptautinė vežimo karnetas) gali pagreitinti muitinės procedūras, tačiau Anglijoje jis nebeleidžia apeiti visų patikrų, kaip anksčiau. Dabar krovinių gabenimas į UK su TIR patogus tiems, kurie dažnai važiuoja, bet vienam kartui gali nepasiteisinti dėl kaštų. Dėl Breksito daugelis dokumentų neteko savo galios arba pasikeitė. Geriau pasikonsultuoti su brokeriu, ar TIR vertas to šio atveju. Pats dažniau naudoju tiesiog eksporto deklaracijas, mažiau galvos skausmo.

Kaip veikia GPS sekimas šiuose maršrutuose?

GPS leidžia matyti, kur mašina, bet kuri ji įvažiuoja į keltą ar tunelį, signalas dingsta. Tada matome tik vietą, kur ji buvo paskutinį kartą. Siuntos į JK sekimas tampa spėliojimu, kol mašina neišvysto Anglijos krantų. Taip pat, vairuotojai kartais išjungia terminalius, kad nepulsdavo pranešimų. Taigi, jei sistema rodo, kad mašina stovi vienoje vietoje jau 5 valandas, tai gali reikšti, kad ji fiksuoja arba eilėje yra. Ne visada technika pasako pilną tiesą.

Ar galima sekti siuntą pagal numerį be tarpininko?

Gali bandyti, bet be prieigos prie brokerio ar vežėjo sistemų, matysi tik tai, ką rodo kurjerių svetainės – dažniausiai „dėžė išsiųsta“. Pristatymo laikas siuntiniams į Angliją nėra toks skaidrus kaip vidaus siuntose. Užsienio reikalai yra uždaryti raktai. Norėdamas žinoti, kur yra taviškis, dažniausiai turiu rašyti paštą vairuotojui arba skambinti į dispečerinę. Tai užtrunka. Klientai nori matyti realų laiką, o sistema dažnai rodo duomenis su dienos atidėjimu.

Ar Anglijos muitinės sistemos dabar dirba geriau?

Iš pradžių buvo chaosas, dabar jau šiek tiek lengviau, bet sistemų klaidos vis dar pasitaiko. Kartais duomenys nekeliauja iš Lietuvos į Angliją tiesiogiai. Transportas į Angliją vis dar priklauso nuo to, kiek greitai Anglijos muitinės sistema apdoros EX1 failą. Girdėjau gandų, kad jie keičia programinę įrangą vėl (nežinau, ar tai tiesa). Bet kol kas, kartais užstrigta ne dėl kaltės, o dėl to, kad serveriai neveikia. Tai reiškia, kad net ir su visais dokumentais gali tekti laukti.

Kas atsitinka, jei vairuotojas prarado duomenis?

Tada prasideda tamsa. Jei vairuotojas prarado CMR kopiją arba nebegali rasti prekių sąrašo, jis turi sustoti ir laukti, kol iš biuro atsiųs skenuotą kopiją. Dabar visi naudoj telefonus, bet duomenys arba nebus, arba signalas blogas. Pristatymo laikas siuntiniams į Angliją tokiu atveju sustoja. Esu matęs, kaip vairuotojas negalėjo įsijungti telefono Anglijoje, nes neturėjo vietos (roaming’as brangus). Reikia visada turėti popierinę atsarginę kopiją vairuotoje. Senas mokytojas sakė – pasitikėk popieriumi.

Patarimai ir praktika

Kaip geriausiai supakuoti dalykus, kad nenukristų?

Nenaudokite senų dėžių, kurios jau suirusios. Paėmęs dėžę, ji turi atsparumo. Krovinių gabenimas į UK yra ilgas kelias, daug vibracijos. Užpilkite tarpus burbuliukine plėvele, o ne laikraščiais. Jei dalykai juda viduje, jie susigrūdžia. Vienas klientas siuntė vazos ir viena tiesiog nulūžo, nes buvo padėta ant kitos be tarpinės. Pakavimas – tai 50 proc. sėkmės. Netaupykite ant dėžių, pinigus sutaupysite ant nervų.

Ar verta drausti siuntą?

Beveik visada taip. Ypatingai, jei tai brangūs dalykai. Draudimas kainuoja nedidelę sumą nuo vertės, bet jei sudegs mašina arba nukris į vandenį (nors retai, bet būna), gausite pinigus atgal. Siuntos į JK be draudimo – tai žaidimas rulete. Dauguma firmų turi standartinį atsakomybės limitą (pvz., 10 EUR/kg), kas dažniausiai nepadengia jokių realių nuostolių. Geriau užsidrausti apie 110 proc. vertės, kad padengti ir galimus išlaidas.

Kokias klaidas dažniausiai daro nauji klientai?

Dažniausiai jie nurodo neteisingą gavėjo telefoną arba adresą. Arba pamiršta parašyti „Anglija“ ir parašo „Londonas“ be miesto. Pristatymo laikas siuntiniams į Angliją prasideda nuo to, kad dokumentai turi būti teisingi. Taip pat dažnai nurodoma mažesnė vertė, kad nemokėti mokesčių, tai vėliau sukuria didelių problemų su muitine. Būkite sąžiningi dokumentuose. Muitinė turi duomenų bazes, jos žino, kiek kainuoja televizorius, jei parašysite 10 eurų, jie tikrai tikrins.

Ar galima siųsti asmeninius daiktus?

Galima, bet tai laikoma ne komercine siunta, todėl gali būti kitokia procedūra. Reikės įrodymo, kad tai naudoti dalykai ir kad juos gražinsite atgal (jei tai laikina) arba kad tai dovana. Transportas į Angliją asmeninių daiktų kartais būna brangesnis, nes reikia daugiau paaiškinimų. Pats siunčiau dukrai studijuoti į Londoną dėžę su daiktais, tai teko parašyti laišką, kad tai ne pardavimui. Kitu atveju galėjo mokėti PVM kaip už prekę.

Kaip planuoti siuntą prieš šventes?

Siųskite bent savaitę anksčiau. Prieš Kalėdas ar Naujuosius metus Anglijoje visiškas chaosas. Pristatymo laikas siuntiniams į Angliją tada gali išsiplėsti iki dviejų savaičių. Sandėliai dirba ribotai, vairuotojai nori namo. Jei spėjate, darykite dabar. Nekelkite visko į paskutines dienas. Tada kainos šokinėja aukštyn, o vietos jau nėra. Tai viena taisyklių, kurią išmokau per šiuos 20 metų – šventės nelaukia.

Ar protinga kreiptis į didžiąsias kurjerių firmas?

Jei tai maža dėžė, taip, joms pasitiki. Jei tai 3 paletės, didelės firmos gali būti per brangios ir ne lanksčios. Jos turi savo taisykles – dėžės turi būti tik tam dydžio. Siuntos į JK vidutinio dydžio geriau patikėti brokero arba smulkesnės logistikos firmos, kurios suranda vietą daliniame krūvyje. Didžiosios firmos tiesiog nuspaus „reject“, jei kas nors netinka pagal jų knygą. O mažesnės firmos visada galima tartis.

Viskas susikerta ties dokumentų tvarka ir realiu laiku. Negalite tikėtis, kad pristatymo laikas siuntiniams į Angliją bus toks pat kaip anksčiau, pasikeitė taisyklės. Svarbiausia – neskubėk su dokumentais, juos reikia užpildyti ramiai ir tiksliai. Geriau pristatys dieną vėliau, negu gausi siuntą atgal po mėnesio su gaire „blogi dokumentai“. Patirtis rodo, kad kantrumas ir dėmesys smulmeniams čia svarbiau nei greitis. Ir visada turėk atsarginį planą, jei keltų maršrutas užsidarys.