Pristatymas į Angliją: kaip iš tikrųjų veikia krovinių sekimo sistema?

Jau bene dvylika metų vežioju baldus, dėžes ir kartais net pianinus per visą Europą. Klientai visada klausia to paties: „O kur mano daiktai?“ Nors ir norisi pasakyti, kad taip, stebime kiekvieną judesį realiu laiku, tiesa yra kiek kitokia. Pristatymas į Angliją po Brexit pasikeitė, o su juo ir krovinių sekimo sistema tapo sudėtingesnė. Ji egzistuoja, veikia, bet nėra tokia tobula, kaip Amazon pristatymas. Toliau – atsakymai į dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu nuo žmonių, keliaujančių į Londoną, Birmingamą ar Mančesterį. Pasakosiu tiesiai, be saldžių pinklių, kaip yra iš tikrųjų.

O kaip čia iš viso sekasi?

Ar galiu matyti, kur mano baldai yra realiu laiku?

Sąžiningai? Dažniausiai ne. Tarptautiniuose pervežimuose į Angliją retai kas turi GPS kiekvienoje mašinoje kaip Uberis. Didelės korporacijos taip, vidutinės – ne. Dažniausiai naudojamas skenavimas sandėliuose: krovinys išsiųstas, krovinys atvyko į aptarnavimo tašką. Realų žemėlapį pamatysite tik su premium paslauga arba individualiu reisu. Daugeliui tenka smulkūs el. pašto atnaujinimai. Gyventi galima ir be raudonos taškelės, tik reikia kantrybės.

Kokia sistema naudojatės, kai organizuojate pristatymą į Angliją?

Mes naudojame sandėlio valdymo programą ir vairuotojų programėles. Kai krovinys palieka Vilniaus bazę, jis nuskenuojamas. Toliau vairuotojas turėtų paspausti mygtuką kerta sienas, bet pripažinsiu – pusę laiko pamiršta. O Jungtinės Karalystės pusėje ryšys kartais stringa. Tada skambina klientas: „Kur mano daiktai?“ O aš pats tiksliai nežinau, nes tenka laukti, kol kas nors atsako. Tokia jau realybė.

Kada man pradės veikti krovinių sekimas?

Stebėjimas prasideda tik po pakrovimo, kai pasirašomas važtaraštis. Iki tol – nieko. Sunkvežimis gali stovėti kieme ir vežti kažkieno sofą į Lodzę, o jūsų dėžės dar net nepaliestos. Klientai kartais rašo jau po trijų valandų po užsakymo: „kodėl nieko nematau?“ Sakau – kantrybės. Po pakrovimo gausite numerį arba vairuotojo kontaktą. Jei per dvidešimt keturias valandas nieko negaunate – tuomet skambinkite ir nekankinkite savęs spėliojimais.

Ką reiškia „in transit" mano ataskaitoje?

Tai pats neapibrėžčiausias statusas. Reiškia, kad krovinys yra kažkur. Gali būti kelyje, gali keltui laukti, gali stovėti kamštyje prie Lilio. Praeitais metais vienas vairuotojas tris dienas buvo „transite" – aplankė pusbrolį Belgijoje. (Turėjau pasakyti „neplanuotas sustojimas", atsiprašau.) Įmonės naudoja šį žodį kaip šluotą viskam. Neįsikabinkite per stipriai.

Kai kas nors stringa kelyje – o taip būna dažnai

Kodėl mano krovinys į Angliją „užstrigo" Olandijoje jau dvi dienas?

Tikėtina, kad perpildytas sandėlis Roterdamo apylinkėse. Olandai mėgsta priimti, bet ne visada skuba siųsti toliau. Arba muitinė patikrino svetimą paletę, o visas sunkvežimis užplombuotas. Buvo pavasarį – stovėjo tris dienas dėl darbuotojų trūkumo. Skambinate, aš skambinu, visi nervinasi. Galiausiai išsisprendžia, bet dienų neatgausite. Toks jau grupinis pervežimas.

Ar galiu paskambinti vairuotojui tiesiogiai ir paklausti, kur jis yra?

Kartais taip, kartais ne. Jei tai mūsų mašina – be problemų, duosiu numerį. Bet jei paskutinį etapą vykdo samdomas latvis... galiu net neturėti tiesioginio numerio. Yra dispečeris Rygoje, jis nemėgsta naktinių skambučių. Geriau skambinkite man, aš jau pripratęs prie tos įtampos. Be to, vairuotojai vairuoja – kam trukdyti? Ypač kai reikia tempti krovinį iki pat Birmingamo.

Kiek laiko trunka krovinio patikra pasienyje prieš atvykstant į Angliją?

Doveris visada nenuspėjamas. Prasmukti per dvidešimt minučių arba stovėti keturias valandas. Po Brexit viskas pasikeitė. Turėjome atvejį dėl „augalų likučių" sodo batuose – buvo paprastas purvas, bet muitininkai buvo įtariai. Vairuotojas praleido keltą. Sistemoje parašys tik „customs processing". Labai informatyvu, tiesa? Negerai, bet taip nutinka kelyje į JK.

Kodėl sekimo sistemoje rodo, kad krovinys pristatytas, bet aš nieko negavau?

Dažniausiai tai sandėlio skenavimo klaida – nuskenuota „į terminalą", o paskutinis kilometras dar neįveiktas. Oba – blogas adresas. Buvo Birminheme prieš du mėnesius: 4B vietoj 4A. Kaimynas pasirašė, sistemoje „pristatyta". Košmaras. Visada tikrinkite savo pašto indeksą. Ir nepasitikėkite terminalo skenavimais šimtu procentų. Žmonės klysta, ypač kai pavargę.

Patarimai, kurie sutaupo nervų ir laiko

Ar verta pirkti brangesnę paslaugą tik dėl „geresnio" sekimą?

Atvirai? Nebent vežate meno kūrinį ar pianiną. Paprastam buto perkraustymui į Mančesterį standartas su telefoniniais atnaujinimais pakanka. Brangus realaus laiko sekimas nepagreitins fizikos. Verčiau skirkite tuos pinigus kokybiškesniam pakavimui. Jūsų lėkštės bus dėkingesnės nei jūsų aistra stebėti tašką žemėlapyje. Pinigai kitaip tik išleidžiami be reikalo.

Ką daryti, jei sistema rodo visai klaidingus duomenis?

Padarykite ekrano kopiją ir atsiųskite man. Buvo atvejis – sistema rodė „Londonas", o krovinys dar stovėjo Kauno sandėlyje, vairuotojas susirgo. Sistema sugeneravo numatomą statusą. Visiška nesąmonė. Tokiu atveju skambinkite žmogui, ne kompiuteriui. Aš paskambinsiu į sandėlį ir sužinosiu tiesą. Technologijos padeda, bet neišgelbės nuo kvailų klaidų.

Kaip dažnai atnaujinama informacija apie tarptautinį pervežimą į Angliją?

Viskas priklauso nuo maršruto. Europos Sąjungos viduje gal po kartą per dieną. Jungtinės Karalystės pusėje kartais kas dvi dienas, nes kai kurie vyresni vairuotojai atsisako naudotis programėlėmis. Sako: „man baigiasi baterija." Iš tiesų tingi, o pakeisti senus įpročius sunku. Jūsų krovinys nedingo. Jis juda greičiau nei atsiranda internete. Sekimas – ne stebuklai.

Koks yra realiausias pristatymo laikas iš Lietuvos į Angliją?

Durys–durys, jei viskas sklandu: trys–penkios dienos. Bet mačiau ir dešimt. Kodėl? Muitinės patikros, keltų bilietų trūkumas, arba prakiurusi padanga prie Frankfurto. Sekimo sistema nuramina, bet fizikos nepakeis. Jei reikia per keturiasdešimt aštuonias valandas – rinkitės oro paštą arba kurjerius, ne standų kelių transportą. Eilės pasienyje niekas nepagreitins. Planuokite protingai ir turėkite atsargines dienas.

Dokumentai, kodai ir visa kita biurokratija

Kas yra CMR numeris ir ar jis padeda sekti krovinį?

Tarptautinis važtaraštis. Teoriškai tai rašytinis pėdsakas, bet negalite jo įrašyti į Google kaip DPD siuntos numerį. Reikia, kad pervežėjas pats patikrintų savo vidinėje sistemoje. Turėjau klientą, kuris bandė tai daryti pats internete ir supyko, kad nieko neranda. CMR nėra sekimo numeris, o dokumentas. Jis padeda tik tada, kai skambinate žmogui, kuris turi prieigą prie archyvo. Toks jau šitas žaidimas.

Ar muitinės patikra Anglijoje atsiranda sekimo sistemoje?

Retai kaip konkretus įrašas. Dažniausiai matote bendrą „customs hold" arba iš viso nieko. Brexit padarė Didžiąją Britaniją trečia šalimi, duomenų mainai tarp ES ir JK sistemų gana riboti. Kartais sužinau tik paskambinęs Doverio tarpininkui, o ne iš jokios programėlės. Sistema nutyli tokius dalykus. Tai nepatogu, bet tai realybė. Nesitikėkite skaidrumo ten, kur jo tiesiog nėra.

Ką reiškia „delivered to terminal" – ar tai jau Anglija?

Ne. Terminalas gali būti Kalė, Roterdamas arba Fiksstouvo uostas. Tai tik sandėlis. Vienas klientas Vaitšyptone atsidarė šampaną pamatęs tą statusą, o krovinys iš tikrųjų dar buvo Le Harve. Nemalonus vakaras. Visada sakau: nešvęskite, kol nematote „išvežta pristatymui" ir kol pats vairuotojas nepasako, kad yra po kelių kvartalų. Terminalas – stotelė, ne tikslas. Dar teks palaukti.

Ar reikia mano asmens kodo ar ID, kad sekti krovinį?

Ne, sekime naudojame pavardę ir užsakymo numerį. Kai kurios sistemos prašo pašto indekso. Bet viens dalykas, kuri verta žinoti – jei jūsų pavardėje yra lietuviškos raidės kaip „ė" arba „į", britų sandėlių sistemos kartais suglumdo. Tuomet negalite prisijungti. Sprendimas? Registruojame lotyniškomis raidėmis. ID ar asmens kodų sekimui nereikia – tiksliau, reikia tik pristatymo metu pasirašant ant popieriaus.

Kai viskas eina ne pagal planą

Ar buvote situacijų, kai krovinys į Angliją tiesiog „dingsta" iš sistemos?

Taip. Nežinau ar tai dažna problema, bet per savo praktiką mačiau. Pernai rudenį priekaba su šešių klientų daiktais dingo iš mūsų valdymo skydelio savaitei. Fiziškai nebuvo prarasta – stovėjo stovėjimo aikštelėje netoli Lesterio. Partneriai JK pamiršo ją užregistruoti. Klausimų buvo daugiau nei atsakymų. Suradome, iškrovėme, bet tyla buvo skaudžiausia. Toks jau žmogiškas faktorius.

Ką daryti, jei pristatymo į Angliją data keičiasi jau trečią kartą?

Jūs patekote į standartinę tarptautinio perkraustymo situaciją. Keltų atšaukimai, muitinės, arba ankstesnis klientas užtruko pakraunamas. Aš visada sakau – neplanuokite gyvenimo pagal dieną, o pagal savaitę. „Savaitė nuo penkioliktos" sveikiau jūsų širdžiai nei „antradienis dešimtą ryto". Jei data kinta, skambinkite. Kartais aš apie tai sužinau paskutinis, bet paaiškinsiu kodėl. Kantrybė čia – valiuta.

Kodėl kai kurios įmonės žada „full tracking", bet nieko nematau?

Marketingas. Jie turi omenyje, kad galite paskambinti ir jie paklaus. Tikras pilnas sekimas kainuoja – įranga, integracijos, apmokymai. Maža įmonė su vienu furgonu, žadanti GPS stebėjimą iki pat Londono... tikėtina, blefuoja. Arba jie turi seną telefoną, kuriuo vairuotojas kartais atsiunčia nuotrauką. Nesitikėkite Uberio lygio technologijos iš perkraustymų rinkos. Visai kitoks verslas.

Ar po „Brexit" pasikeitė krovinių sekimas į Angliją?

Pasikeitė labai. Anksčiau tai buvo beveik ES vidus – skenuoji, važiuoji, pristatai. Dabar reikia importo deklaracijų, GVMS, o kartais ir fitosanitarinių patikrų. Sekimas tapo labiau popierinė stebėsena nei fizinė lokacija. Dažniau žinau, kurioje dokumentų stadijoje esame, o ne kur fiziškai stovi mašina. Nežinau ar tai geriau, bet taip yra. Visai kitoks stresas nei prieš penkerius metus.

Kainos, praktika ir kasdieniai dalykai

Kiek kainuoja pristatymas į Angliją su tikru stebėjimu?

Pilnas realaus laiko sekimas gali branginti paslaugą porai šimtų eurų. Ar verta? Pilnam namų ūkiui į Londoną – galbūt. Penkios dėžės studentui į Koventrį – tikrai ne. Paklauskite, ką reiškia „sekimas". Jei tai tik el. laiškai – jie turėtų būti nemokami. Jei gyvai matomas žemėlapis – kažkas moka už tą SIM kortelę. Dažniausiai tai būsite jūs. Verčiau investuokite į draudimą nuo sugadinimų.

Ar galima sekti krovinį, jei jis važiuoja kartu su kitų klientų daiktais?

Taip, bet matysite tik mašinos judėjimą, ne savo konkrečią dėžę. Grupinis krovinys į Birmingamą reiškia, kad jūsų daiktai – viena paletė iš dvylikos. Sistema seka automobilį arba konteinerio plombą. Jei jums svarbu žinoti, ar būtent jūsų mikrobanginė saugi, atsakymas toks: ji ten viduje. Greičiausiai. Nepamirškite paženklinti savo dėžių – tai padeda atsiriekti iš bendro kalno paskutiniame sandėlyje.

Ar sekimui reikia mokėti atskirai, ar tai įskaičiuota į kainą?

Standartiniai pranešimai turėtų būti įskaičiuoti į pristatymo į Angliją kainą. Bet gyvas žemėlapis – dažniausiai papildomas mokestis. Aš asmeniškai nematau prasmės mokėti už vaizdą, kad krovinys juda per Prancūziją. Jūs ir taip sužinosite kitą dieną. Paklauskite, ar į kainą įeina „statuso atnaujinimai". Jei taip – gerai. Jei ne – pagalvokite, ar tos grafikos tikrai reikia. Dažnai ne.

Ar pristatymo į Angliją sekimui reikia mokėti angliškai?

Pati stebėjimo sistema angliška, taip. Bet kai skambina vairuotojas iš Derbio ir sako, kad yra netoli jūsų, gali prireikti pagrindinių žinių. Arba paprasčiausiai įteikite telefoną kaimynui. Aš ne kartą tapau vertėju, kai Mančesterio sandėlis negalėjo ištarti lietuviškos gatvės pavadinimo. Juokinga, bet stresuoja visi. Sekti galite be kalbų žinių, bet pristatyti lengviau, jei suprantate bent „hello" ir „where".

Pristatymas į Angliją nėra paslaptis, bet ir ne visagalė technologija. Krovinių sekimo sistema padeda, tačiau nepakeičia žmogiško bendravimo. Jei ką ir išmokote – tai skambinkite, klausykite, bet nepanikuokite pagal kiekvieną sistemų statusą. Daiktai atvyksta. Kartais vėliau, kartais anksčiau, bet atvyksta. O jei norite ramybės – rinkitės vežėją, kuris atsako telefonu, o ne tik siunčia automatinius pranešimus.