Prekių gabenimas į Angliją moderniais mikroautobusais gera kaina

Įvadas

Turiu draugą, kuris prieš mėnesį parašė žinutę – kaip jam pervežti baldus iš Kauno į Birmingemą be to, kad reiktų parduoti inkstą. Dirbu tarptautinių perkraustymų reikale jau dvidešimt trejus metus, na, gal ketveriais ilgiau, kas jau ten skaičiuos, ir galiu pasakyti viena: prekių gabenimas į Angliją moderniais mikroautobusais gera kaina yra vienas sumanesnių būdų, jei neturi pilnos furos daiktų. Ne visiems reikia 40 tonų sunkvežimio tiesiog dėl kelių dėžių, virtuvės stalo ir senos skalbimo mašinos. Šitie mikroautobusai – dažnai „Sprinteriai“ ar „Crafteriai“ – turi milžinišką privalumą: jie lankstūs, važiuoja greičiau nei vilkikas po senais keliais ir nepermokėsi už degalus kaip krovininis vilkikas. Jei ieškai varianto, kaip nenukristi į skolą dėl pervežimo – skaityk toliau.

Kaina ir kaip ji susidaro

Kokia reali kaina gabenti prekes mikroautobusu į Londoną?

Na, žiūrėk. Prireikė mano pažįstamam vežti sofa-lova, dešimt dėžių ir vaikišką kambarį iš Klaipėdos. Aš paskaičiavau – jei fura, minimali kaina būtų buvusi kokiu 1800 eurų, nes ji važiuotų beveik tuščia. O su mikroautobusu, kuriame dar liko vietos kitiems kroviniams, užteko 950 eurų. Žinoma, priklauso nuo tavo daiktų apimties – pora kubų ar trys. Kuro kainos dabar žiaurios, todėl dalinimasis erdve tikrai gelbsti. Dar vienas dalykas – Londonas brangesnis dėl LEZ mokesčių senesnėms mašinoms, bet modernus mikroautobusas su Euro 6 varikliu tą problemą sprendžia savaime.

Ar kaina skiriasi jei kraunu pilną mikroautobusą vs pusę jo?

Skiriasi, bet ne tiesiog per pusę. Pilnas modernus mikroautobusas į Angliją gali kainuoti 1500–1900 eurų, priklausomai nuo sezono. Pusė – maždaug 600–900. Vairuotojui reikia ten nuvažiuoti kokiu atveju, o jei tavo daiktai užima tik dalį, jis pasiima dar kažką iš šoninio užsakymo. Būna ir taip, kad klientas galvoja, jog pusė mašinos yra mažai, bet kai atvežia tris spintas be sandarinimo, tos poros kubų erdvė staiga pradingsta tarsi oras iš baliono. Tada jau tenka mokėti už pilną. Taip kad matuok tiksliai ir nepasitikėk savo akiai – kubatūra svarbiau.

Ar galiu sumokėti pavedimu ar tik grynaisiais vairuotojui?

Priklauso nuo firmos. Aš asmeniškai rekomenduoju mokėti pavedimu bent jau avansą – taip yra raštiškas įrodymas. Grynieji vairuotojui į rankas... na, žinai, turiu bičiulį, kuris mokėjo viską grynais, o kai neatvežė laiku, firma apsimetė, kad jo visai nepažįsta. Sudėtinga įrodyti be popieriaus. Daugelis normalių pervežėjų ima 30–50 proc. iš anksto, ir tai yra normalu. Tik nespręsk, kad firma apgavė, jei prašo avanso – taip veikia verslas, reikia rezervuoti vietą. Tiesiog pasitikrink, kad turi jų sąskaitos numerį, o ne kokį atsitiktinį telefono numerį su slapyvardžiu.

Kodėl vieni pervežėjai duoda kainą 800, o kiti 1400 eurų?

Aš irgi kartais stebiuosi. Kartais tai reiškia, kad už 800 važiuos kažkoks pavienis vairuotojas su pasibaigusiu draudimu ir pritęstais tech., o už 1400 – žmogus su moderniu mikroautobusu, kuris atvyksta tiksliai ir žino, kas yra T1 dokumentas. Kartais 800 yra kabliukas, o paskui prisideda neaiškūs „kelionės mokesčiai“. Taip pat skiriasi maršrutas: jei jie surenka krovinius po visą Lietuvą, tavo kaina mažesnė, nes kelionė optimizuota. Jei tik tavęs laukia specialiai – brangiau. Aš linkęs rinktis vidurį, nes gyvenimas išmokė, kad pigiausia retai baigiasi laimingai.

Mašinos ir jų galimybės

Koks skirtumas tarp modernaus mikroautobuso ir seno furono?

Modernus mikroautobusas, tarkime, 2022 metų „Mercedes Sprinter“ ar „MAN TGE“, turi didesnę naudingąją erdvę nei atrodo. Jie sukonstruoti taip, kad standartinės euro padėklų dimensijos tilptų idealiai, o sienos vertikalios – galima sustatyti daugiau. Senas furgonas, net jei didesnis, dažnai turi bortus, kurie „suvalgo“ vietą. Be to, modernios mašinos turi klimato kontrolę – tau nepatiks, jei per vasarą tavo sofa atvažiuos iškepusi kaip sprandinė. Ir emisijos zonos Londone seną dyzelinį vagoną tiesiog nubaus 100 svarų bauda, tai žinok iš anksto.

Ar telpa sofa, skalbimo mašina ir keturios dėžės į tą mikroautobusą?

Paprastai taip, jei pakrauta protingai. Sofą reikia statyti vertikaliai, o ne gulint, kaip žmonės kartais bando. Buvo atvejis, kai klientas pyko, kad netilpo kampinė sofa – paaiškėjo, kad jis ją atvežė neišardytą ir su atraminėmis kojomis, kurios kyšo į visas puses. O viduje mikroautobuso aukštis yra apie du metrus. Jei ardai baldus, ką rekomenduoju, vietos yra daugiau nei atrodo. Skalbimo mašina – žinoma, tik ją reikia apvynioti, nes būgnas viduje laksto kaip zuikis. Keturios dėžės – juokinga, vietos dar liks. Tik nepamiršk taisyklės: sunkiausi daiktai apačion.

Ar mikroautobusai važiuoja į Angliją kasdien ar reikia laukti savaitę?

Kasdien tikriausiai ne. Realiai iš Lietuvos į JK krovininiai mikroautobusai važiuoja 2–3 kartus per savaitę, priklausomai nuo užsakymų tankumo. Žiemą rečiau, pavasarį ir prieš rugsėjį – dažniau, nes studentai kraustosi. Tas laukimas priklauso nuo to, ar pildosi grupinis krovinys. Jei operatyviai reikia, yra express reisas, bet tada kaina šokteli kokius 40 %. Aš paprastai sakau klientams: jei neturi skubos, palauk, kol suburs grupę, sutaupysi. Skubėjimas brangiai kainuoja, o aš nemėgstu, kai žmonės permoka vien dėl savo nekantrumo. Ramybė – irgi pinigai.

Kokią pakabą naudojat – priekabinę ar tiesiog bagažinę?

Mikroautobusai, kurie važiuoja tarptautiniu maršrutu į Angliją, retai traukia priekabas. Rimtai, auditas pasienyje tampa košmaru, o kai kurie tiltai JK yra siauri. Mūsų naudojami modernūs krovininiai mikroautobusai turi vidinę erdvę iki 15–17 kubinių metrų, ko pakanka daugeliui namų perkraustymų. Priekabinė geriau tinka, jei pervežimas vietinis, pvz., Kaunas–Vilnius. Užsienyje – tai tik papildomas galvos skausmas su svorio ribomis. Nors... (pataisau – viena firma kaimynystėje naudoja priekabas su lankstomomis ašimis, bet tai reta išimtis, kurią reikia derinti atskirai).

Dokumentai, muitai ir draudimas

Ar po Brexit viskas pasikeitė ir dabar prekės iškart grąžinamos iš muitinės?

Brexit... nu, aš nesu muitinės brokeris, bet ką mačiau per pastaruosius trejus metus – taip, pasikeitė. Dabar reikia deklaruoti netgi asmeninius daiktus, jei jų vertė viršija tam tikras sumas. Kita vertus, jei veži savo naudotus baldus, kuriuos turi daugiau nei 6 mėnesius, ir nesi pardavėjas, dažnai muitai netaikomi. Būna atvejų, kai muitininkai atidaro ir tikrina. Tada gali užtrukti. Aš tikrai negaliu 100 procentų pasakyti visų detalių kiekvienam atvejui, čia geriau pasitarti su muitinės agentu, ypač jei veži komercinį krovinį. Asmeniniams dalykams – paprastai viskas įveikia sėkmingai.

Reikia man EORI numerio jei siunčiu asmeninius daiktus iš Lietuvos?

EORI... žinai, jei tai tikrai asmeniniai daiktai, pvz., perkraustymas po skyrybų ar studijų, EORI dažnai nereikia. Bet. Jei veži bet kokį verslo inventorių, pavyzdžiui, prekespardavimui ar įrangą dirbtuvei, be EORI niekaip. Aš esu matęs, kad dalis pervežėjų tiesiog „praleidžia“ tą klausimą, o paskui krovinys įstringa Doverio muitinėje kaip burbulas šaltyje. Tada savininkas šaukia, kad jis nieko nežinojo. Tai geriau paklausk savo pervežėjo iškart – jei jis numoja ranka sako „viskas bus gerai“, keisk pervežėją. Rimtas žmogus bent jau patikrins sąrašą.

Ar daiktai apdrausti jei vairuotojas pasisako, kad „taip, viskas apdrausta“?

Neparodydamas draudimo poliso – mano atsakymas būtų: abejotina. Būna, kad mikroautobusas apdraustas CMR draudimu, bet jis turi limitus. Kartais tai yra tik privalomas civilinis draudimas, kuris dengia ne tavo krovinį, o trečiosios šalies žalą. Buvęs atvejis: spinta buvo subraižyta viduje, o paaiškėjo, kad draudimas galiojo tik vagystei ir totaliam praradimui. Įbrėžimai – ne, niekas nemokės. Todėl brangesnės elektronikos aš rekomenduoju apdrausti atskirai. Rimtaspervežėjas be varto atsiunčia draudimo kopiją ir paaiškina, kas įeina į tą apsaugą.

Kas atsakingas jei muitininkai nutraukia siuntos kelią?

Paprastai atsakingas siuntėjas, bet čia priklauso nuo sutarties. Jei pervežėjas vykdo paslaugą „iki durų“, jis turėtų padėti su dokumentais iš savo pusės. Jeigu jis tik vairuotojas, o tu pats pridirbai popieriuose – tada tu. Kartais nutinka, kad muitinėje paaiškėja, jog prekės yra draudžiamos importuoti arba trūksta atitikties sertifikato. Tada mikroautobusas stovi, o kiekviena valanda kainuoja. Muitinės sandėlis dar brangesnis. Aš mačiau, kaip vienas klientas bandė įvežti medinius rėmus be IPPC žymos. Neišleido. Teko grįžti atgal. Atsakomybė buvo jo, nes jis nepasidomėjo iš anksto.

Praktiniai dalykai pakraunant ir pristatant

Kada prekes reikia atvežti į sandėlį Vilniuje?

Idealiu atveju – prieš dieną ar dvi. Nors būna ir taip, kad vairuotojas pasiima tą pačią dieną, jei gyveni pakeliui. Kai dirbame su grupe, turime fiksuotą pakrovimo grafiką. Pavyzdžiui, išvyksta antradienio vakare, tada daiktai turi būti mūsų aikštelėje iki antradienio vidurdienio. Jeigu pavėluoji, viskas – lauki kita savaite. Ne dėl to, kad esam pikti, o todėl, kad tiltų ir keltų grafikai Doverio sąsiauryje jau suderinti. Kartais žmonės galvoja, kad mikroautobusas kaip taksi – palauks. Ne. Laikas – pinigai, o taksi dar sako „paveluosiu“. Mes ne, mes važiuojame pagal tvarkaraštį.

Ar vairuotojas padės nešt dėžes į antrą aukštą Londone?

Čia toks niuansas. Techniškai vairuotojo pareiga – pristatyti iki transporto. Bet daugelis mūsų vairuotojų yra paprasti vyrukai, jei mato, kad moteris viena bando tempti šaldytuvą, žinoma, padės. Tačiau tai nėra taisyklė, o tolerancija. Jei reikia nešimo į be lifto daugiabutį, geriau pasirūpink pagalbininku iš anksto. Buvo istorija – Bilstonėje, senam daugiabutyje, klientas tikėjosi, kad vairuotojas vienas pakels pianiną į trečią aukštą. Ne. Pianinui reikia specialios liftingo paslaugos. Tu nenori mokėti greitosios pagalbos, jei vyrui nulūš nugara. Rimtai, mes nešame, ką galime, bet ne viską.

Ar galiu pakuoti daiktus į maišus ar tik dėžes?

Gali, bet nerekomenduoju. Rimtai, maišai yra blogis. Jie plyšta, suspaudžiami, ir dažnai tavo drabužiai atsiduria sumišę su kažkieno alyvuogių aliejaus kanistru. Buvo taip – aš nesijuokiu, pats kartaip netekau savo marškinių švaros. Dėžės – dviejų bangų arba trijų bangų kartonas. Jei jau naudoji maišus tik drabužiams, tegul būna geri polietileno su užtrauktuku. Bet net ir tada – dėžė yra karalienė. Dar vienas dalykas: jei dedi stiklinius daiktus, dėžė turi būti iškraipyta burbuline plėvele. Ne laikraščiais. Šiuolaikinėje praktikoje spauda – blogas pasirinkimas, nes dažnai nusivalo ant porceliano.

Kaip žinoti, kad mano daiktai tikrai važiuoja kartu su tuo mikroautobusu?

Paklausk nuotraukos daiktų viduje su tavo vardo etikete. Rimtas pervežėjas atsiunčia pakrautų krovinių nuotrauką iš mobiliojo. Jei jis atsisako – jau signalas. Dar vienas būdas – GPS dalijimasis. Mūsų modernūs mikroautobusai turi sekimo įrangą, ir mes galime klientui atsiųsti nuorodą, kur mašina yra realiu laiku. Jeigu pervežėjas slepia vietą kaip koks pašalinis asmuo, turėtum sunerimti. Aš asmeniškai neteikiu savo privataus numerio visiems, bet parodau maršruto planą ir numatomą laiką. Nebūna taip, kad mikroautobusas į Angliją dingsta be žinios, jei jis tikras.

Kai nepasiduoda pagal planą

Ką daryti jei vairuotojas pavėlavo tris dienas?

Pirmiausia – nekaltink savęs, o paskambink ir pareikalauk paaiškinimo. Būna, kad vairuotojas stringa muitinėje ar dėl blogo oro keltai neplaukia. Kartais – tiesiog overbooking, kai firma paima daugiau nei gali vežti. Buvęs atvejis: vairuotojas susirgo, o firma neturėjo rezervo, tai krovinys stovėjo Olandijoje dvi dienas. Tu turi teisę reikalauti paaiškinimo. Jei sutartyje yra delspinigiai – reikalauk. Bet jei vėlavimas dėl force majeure, turi suprasti. Mes visada siunčiame kitą mašiną arba informuojame. Jei tylima savaitę – blogas ženklas, ir gal jau metas rašyti laišką su pretenzija.

Ar egzistuoja pervežėjų, kurie pasiima pinigus ir dingsta?

Deja, taip. Ypač kai pikas ar ekonominis nestabilumas. Buvo labai nemaloni situacija su viena „įmone“, kuri rinko apmokėjimus į privačią sąskaitą, o paskui profilis dingo iš socialinio tinklo. Žmonės prarado ir daiktus, ir pinigus. Apsisaugoti paprasta: mokėk dalimis, tik į įmonės sąskaitą, tik sudarius raštišką sutartį. Jei pervežėjas spaudžia sumokėt viską iš karto grynais ir žada auksinius kalnus... na, aš tokių vengiu. Patikimas pervežėjas į Angliją niekada nebijo sutarties, o jei baiminasi jos pasirašyti – bėk kuo toliau.

Ar tikrai mano daiktai bus saugūs jei mikroautobuse važiuoja ir kitų žmonių daiktai?

Teoriškai – taip, jei sandariai supakuoti ir sužymėti. Praktiškai – visada yra rizika, kad kažkas svetimas užkraus sunkų metalinį rėmą ant tavo kartono dėžės, ypač jei pakrauta grupiniame reise. Mes stengiamės atskirti krovinius sintetinėmis juostomis ir tarpinėmis iš putplasčio, bet... realybė tokia, kad dalinis krovinys visada turi šiokį tokį kontaktą. Nesiūlyčiau vežtis labai trapių antikvarinių vazų daliniu mikroautobusu. Tokiam atvejui – express arba specializuotas furgonas. O sofai, dėžėms su drabužiais ar buitinei technikai – viskas gerai, tik apdrausk pakankamai.

Kodėl negalima vežti augalų ir maisto produktų?

Tai ne mūsų taisyklės, o fitosanitarinės Jungtinės Karalystės reikalavimai. Šviežios daržovės, augalai su žeme, kiaušiniai, nesuotas pienas – border force tikrina griežtai. Kartą viena ponia norėjo vežtis savo pomidorų daigus į Londoną. Aišku, neleido. O keistuoliai maisto produktai, pavyzdžiui, sumuštiniai kelionei, paprastai praleidžiami asmeniniam naudojimui. Bet didesni kiekiai, jau komerciniai – muitas ir baudos. Geriau palikti agro produkciją namie arba nusipirkti iš lokalių parduotuvių po atvykimo. Neapsimetinėk, kad 20 kg kiaušinių yra tavo pusryčiai kelionei.

Planavimas ir užsakymas

Kiek laiko prieš reikia rezervuoti vietą mikroautobuse?

Vasarą – minimum dvi savaitės. Žiemą – gali pakakti trijų keturių dienų, jei turi lankstumą. Būna, kad paskutinę minutę atlaisvėja vieta, kai kas nors atšaukia, bet tai loterija. Jei turi datą, kuri negali keistis – pavyzdžiui, išsikraustymas iš buto paskutinę dieną – rezervuok iš karto. Mes patys kuriame eilę pagal apmokėjimo datą. Kas sumoka pirmas – tas ir renka grafiką. Kita savaite gali būti jau per vėlu, jei visos vietos užimtos. Ypač pavojinga prieš mokslo metus, kai visi kraustosi vienu metu ir mikroautobusai lėkia kaip karšti pyragai.

Ar reikia išankstinio apmokėjimo ar mokama prieš išvykstant?

Kaip ir minėjau anksčiau – dažniausiai 30–50 proc. iš anksto. Likutis prieš pristatymą arba pristatymo metu. Pilnas išankstinis apmokėjimas yra įtartinas, nebent tai yra jau žinomas, patikimas klientas, kuriam esame vežę ne kartą. Mes leidžiame atidėtą mokėjimą tik nuolatiniams verslo klientams su išskirtinėmis sąlygomis. Paprastam žmogui – standartas yra avansas. Tai apsaugo abu: tu žinai, kad tavo vieta rezervuota, o mes – kad žmogus neišsigando paskutinę dieną ir nepaleido visko į orą. Būna ir taip, ir nebūna.

Ar galiu drauge važiuoti su vairuotoju?

Į Angliją? Ne. Mikroautobusai registruoti kaip krovininiai, keleiviams vietos nėra. Be to, draudimas keleiviui neegzistuoja, o muitinės taisyklės – irgi neleidžia. Jei nori vykti drauge, geriau pigus skrydis iš Kauno ar Rygos, o daiktai atskirai. Vairuotojai ir taip pervargsta, kas antrą dieną važiuoja po dešimt valandų. Jiems dar kalbėtis su keleiviu? Nei laiko, nei vietos. Yra pervežėjų, kurie tai daro nelegaliai, bet aš tokių venliu. Tiesiog nėra prasmės rizikuoti draudimu ir bausme abiem pusėms. Tegu vairuotojas dirba, o tu atskridęs pasitinki daiktus.

Kokia reali trukmė kelionės iš Kauno iki Mančesterio?

Mašinai be krovinių pakrovimo – apie 30 valandų realaus važiavimo. Bet realybė: pakrovimas, muitinė prie Doverio, kuri kartais būna pragariška, poilsio pertraukos pagal tachografą. Tai realiai 3–5 dienos nuo pakrovimo iki tavo durų. Kartais greičiau, jei viskas idealiai susidėlioja. Buvęs atvejis – eilė ties Doverio uostu po audros, krovinys užtruko savaitę. Klientas paskambino ir sako: „jūsų mikroautobusas stringa“. Atsakiau: „ne mikroautobusas stringa, o visas Eurotunelis su karma“. Nieko nepadarysi – gamta ir politika neklauso mūsų grafikų, važiuojame, kiek leidžia aplinkybės.

Ar pakuoti daiktus reikia pačiam ar pervežėjas tai padaro?

Gali pats, gali paslaugą uzsisakyti. Pakavimo kaina prideda šimtą ar du šimtus eurų priklausomai nuo kiekio, bet tai gelbsti gyvenimą, jei neturi laiko. Mes vežame ir medžiagas – dėžes, popierių, plėvelę, juostą. Jei pats pakuoji, žinok vieną auksinę taisyklę: dėžės neturi šniūruoti viršuje. Jos turi būti užklijuotos lipnia juosta kryžiumi, nes maišeliai stringa, virvės veliasi. Buvęs atvejis... klientas su grandikliu sudarė dėžes. Atidarėme – niekas neiškrito, bet ir nebuvo lengva atidaryti. Kartais per daug saugumo yra irgi problema. Protingai vidutiniškai – geriausias pasirinkimas.

Kas jei prekės atkeliauja pažeistos?

Raiškiajai protokolui. Svarbiausia – pasirašinėjant važtaraštį spausk „su pastabomis“. Jei pasirašei „gavau viską tvarkingai“, o paskui radai įskilimą – bus labai nemalonu įrodinėti. Daryk nuotraukas atidarant dėžes. Mes visada tarname, kad klientas tikrintų prie vairuotojo, nes paskui nebeaišku, ar subraižyta perkraustymo metu, ar jau buvo iki to. Beje, nufotografuok daiktus ir prieš pakrovimą. Tai neatrodo kaip paranoia, tai tiesiog protas. Nes jei reikalas nueis iki draudimo – nuotrauka verta tūkstančio žodžių, o tavo žodžiai be įrodymų – ne.

Išvada

Prekių gabenimas į Angliją moderniais mikroautobusais gera kaina yra ne mitas, o praktinis sprendimas, kai nori sumokėti už tai, ko reikia, o ne už orą. Per dvidešimt metų mačiau visko – ir puikių pervežimų, ir totalių fiasko. Raktas paprastas: rinkis vidutinę kainą, klausk apie draudimą, fotografuok daiktus ir niekada nemokėk visko grynais į rankas. Jei turi klausimų – rašyk, bet neužmiršk: mikroautobusas nėra stebuklas, o sumanus pasirinkimas tavo kišenei.