Pilnų krovinių transportavimas į Londoną – kaip viskas vyksta iš tiesų

Dvidešimt ketveri metai pervežimų – skamba kaip šūkis, bet realybėje tai tiek pat metų, kiek kartų teko aiškinti, kodėl fūra negali sustoti prie kiekvienos raudonos šviesos pakeliui į Londoną. Pilnų krovinių transportavimas į Londoną nėra raketų mokslas, bet ir ne automagistralė be spūsčių. Kartais eina kaip per sviestą, kartais – grietinėlė pasibaigia. Toliau – ne iš brošiūros, o iš kabinos. Paaiškinsiu, kaip efektyviai ir laiku (na, stengiamės) nuvežti krovinį. Ir nedarysiu to kaip robotas.

Pirmas kartas ir pinigai

Kiek kainuoja pilnas krovinys į Londoną?

Žiūrėk, čia kaip su remontu – visada brangiau, nei galvoji pradžioje. Standartiškai, jei kalbam apie 13,6 metro tentą nuo Vilniaus iki Londono, kaina dabar nuo 2200 iki 3200 eurų. Kodėl tokia skylė? Nes kuras kinta, o jei kraunatės ne iš sostinės, o iš Utenos priemiesčio – reikia papildomo reiso. Buvo atvejis: Mažeikių klientas rado už 1900, brokeris dingo. Raudona vėliava turėjo keltis anksčiau. Pigiai nebūna gerai, kai važiuoji per du kontinentus.

Ar galiu tiksliai žinoti datą, kada krovinys išvyksta?

Taip, bet su sąlyga, kad nesikeis pakrovimo laikas. Mes planuojame 2–3 dienas į priekį, fiksuojam maršrutą, ir tada jūs žinote – pvz., trečiadienį rytą mašina atvažiuoja. Bet realybėje pasitaiko, kad klientas sako „rytu“, o 13 val. dar tik krauna paskutinę paletę. Tada vairuotojas vėlaiuoja išriedėti, o Doverio keltas tampa kitos dienos rytu. Tai data turi, bet ji gyva. Kaip orų prognozė – dažniausiai pataiko, bet lietus gali užklupti net kai saulė skaidri.

Koks laikas nuo durų iki durų, jei važiuoju iš Kauno?

Iš Kauno iki Londono miegamuoju režimu – maždaug 32–36 valandos. Bet miegamasis režimas tik popieriuje. Praktiškai: pakrovimas, muitinė Lenkijoje, keltai, tada vėl muitinė. Aš skaičiuoju 3–4 paras. Vieną kartą vairuotojas užtruko Doverio uoste 11 valandų dėl eilių. Klientas skambinėjo kas valandą. Tai tos 3–4 dienos yra realus vidurkis. Ne greitasis paštas, aišku. Bet ir ne šunų metai. Toks atstumas.

Ar verta pirkti vietą kitą savaitę, jei šią jau užimta?

Jei krovinys ne pienas, kuriam galiojimas iki rytojaus – verta. Štai kodėl. Paskutinės minutės pervežimai į Londoną kainuoja 20–30 proc. brangiau. Fūros pozicija turi savo kainą. Užsakote iš anksto – turiu laiko suplanuoti, ar galiu paimti dar vieną krovinį pakeliui, ir jūs mokate mažiau. Skubus užsakymas reiškia, kad aš turiu nutraukti kitą maršrutą ar mokėti daugiau vairuotojui už viršvalandžius. Tai jei matote, kad šią savaitę pilna, o jums nedega – rinkitės kitą. Piniginė padėkos, o nervai taip pat.

Ar kaina skiriasi, jei kraunu iš kaimo, o ne iš didmiesčio?

Skiriasi, ir kartais ženkliai. Ne todėl, kad nenorim į kaimą – o todėl, kad ten siauri keliai. 13,5 metro fūra į kvartalinius kelius neįsuksi. Tada reikia mažesnės mašinos pervežti iki stambios, o tai – papildomas kuras, laikas, o dažnai ir vairuotojo kantrybė. Prisimenu siuntimą iš Zarasų rajono. Graži sodyba, bet jokios technikos, tik žvyrkelis. Teko kviesti traktorių. Nejuokauju. Traktorių. Taigi, taip, kaina kyla. Ir logiška.

Mašinos, draudimai ir pakrovimo realybė

Kokia mašina važiuoja – fūra ar mažesnis sunkvežimis?

Paprastai standartinis 13,6 metro tentas, talpa apie 90–92 kubus. Bet jei jūsų krovinys yra 20 kubų, nereikia pilnos fūros – tada juk ne pilnas krovinys, tiesa? Pilnų krovinių transportavimas į Londoną reiškia, kad užimate visą mašinos talpą arba svorį. Kartais klientai sako „man daug“, o išeina 8 paletės. Tada siūlau dalinį, bet jei sutarta dėl pilno – važiuoja fūra. Ne mikroautobusas. Ne busiukas. Fūra. Didelė. Geltona arba balta.

Ar man reikia savo krovinio draudimo, jeigu veža jūsų įmonė?

Turime CMR draudimą pagal tarptautines konvencijas. BET. Tas draudimas moka pagal svorį, ne pagal vertę. Jei vežate elektroniką už 200 000 eurų, CMR atlygins kelis eurus už kilogramą. Mano patarimas – papildomas draudimas. Brangūs daiktai? Apdrauskite. Buvo atvejis su stiklo vitrinomis į Londono restoraną. Sudužo dvi iš penkių. CMR dangė tik dalį. Klientas pyko ant mūsų, nors mes perspėjom. Tai dėl savęs – apdrauskite vertingus siuntinius.

Ką daryti, jei mano prekės netelpa į mašiną, nors sakėte, kad tilps?

Atsakingai – jei aš sakiau, kad tilps, aš prisiimu. Bet dažniausiai taip nutinka, kai klientas pamiršta apie pakavimą. Pasakote „20 palečių“, bet jos Europaletės, o aš galvojau, kad paprastos. Arba prekės per didelės. Tada spręsime vietoje: arba ant viršaus, arba dviejų mašinų variantas. Du kartus teko palikti dalį krovinio pas klientą antram reisui. Ne pats maloniausias pokalbis, bet ką darysi – fizika negailestinga. Nukentėjo visi, bet dažniausiai klientas sako, kad aš kaltas.

Ar vairuotojas padės pakrauti, jei aš vienas?

CMR konvencija sako, kad vairuotojas vairuoja, o ne krauna. Praktiškai? Jei pamatys, kad vienas ir palečių daug, dažnai padeda. Bet tai – paslauga, ne pareiga. Jei reikia kelti į antrą aukštą ar naudoti krovimo techniką – nesikiš. Aš visad sakau: turėkite darbuotoją arba autokrautuvą. Nes jei vairuotojas nusisuks nugarą – ne šiurkštumas, o teisė pailsėti prieš 2000 km kelią. Kelias į Londoną ilgas. Jau geriau saugumas nei pagalba, kuri baigiasi traumomis. Aišku?

Kas bus, jei mano krovinys sveria daugiau nei buvo žadėta?

Fūra turi ribas – puspriekabėje krovinys apie 22 tonas (palau, sutaisysiu – visa fūros kompozicija iki 40 tonų, o krovinys dažniausiai 22–24). Jei perkraunat, vairuotojas atsisuka ir sako: arba šalinti, arba ieškoti kitos mašinos. Mano praktikoje buvo, kad klientas pamiršo, jog prekės drėgnos ir sunkesnės nei popieriuje. Uoste svėrė – +3 tonos. Teko papildomai mokėti už perkrovimą. Taip, skaudu, bet kitaip – baudos pakeliui. O tos baudos JK – labai nemalonios.

Popieriai, muitinė ir kas pasikeitė po Brexit

Ko reikia, kad krovinys praeitų muitinę be problemų?

Komercinė sąskaita-faktūra, pakavimo sąrašas, ir jei reikia – sertifikatai. Po Brexit viskas vyksta pagal importo taisykles į JK. Prekės turi būti deklaruotos. Vienas klientas vežė baldus, sumetė sąskaitą ant atbulos, be HS kodų. Muitinėje Valandėliuose (kur nors Olandijoje) sustojo 6 valandoms. Ne dėlto, kad krovinys blogas – dėl popierių netvarkos. Tvarka yra viskas. Muitininkas žiūri į dokumentus, o ne į jūsų veidą. Pasiruoškite EX arba T1. Nes kitaip stovėsite ir deginsite brangų laiką.

Ar po Brexit viskas pasikeitė ir dabar sunkiau?

Pasikeitė, bet ne katastrofiškai. Eksportas į Londoną dabar – tai eksportas į trečiąją šalį. Reikia muitinės tarpininko JK pusėje arba EORI numerio. Anksčiau fūra pravažiuodavo kaip per nieką. Dabar – stopai, deklaracijos. Stebėjau, kaip Doverio terminalas 2021-aisiais buvo chaoso liūnas. Dabar tvarka geresnė, bet vis tiek reikia daugiau laiko. Nežinau, kaip bus po naujų protokolų, gal dar kas pasikeis, bet kol kas – sudėtingiau nei į Vokietiją. Bet įmanoma. Milijonai tonų įvežama kasmet.

Kas atsakingas, jei muitinėje sulaiko krovinį?

Priklauso nuo Incoterms. Jei DDP – mes kalti, jei DAP – jūs su savo tarpininku. Aš matau, kad daugelis mažų įmonių net nežino, ką pasirašė. Buvo neseniai: sutartyje DAP, klientas Londone sako „o kodėl aš turiu mokėti muitą?“. Nes taip sutarta. Skaudu. Blogos firmos naudoja painiavas ir paslepia sąlygas. Todėl prieš pasirašydami žiūrėkite ne logotipą, o smulkųjį šriftą. Tai nepatogu, bet taip veikia rinkoje jau dešimtmečius. Atsidarykite akis.

Ar galiu vežti maisto produktus į Londoną be leidimų?

Negalima. Maistas – veterinariniai sertifikatai, gal ir NHS (ar kaip ten dabar vadinasi po visų jų reformų, nes tiksliai nebežinau) tikrinimai, ir farmacinė kontrolė. Neseniai kolega vežė lietuvišką duoną. Sertifikato neturėjo, nes klientas sakė „čia tik duona“. JK muitinė ją paėmė. Realiai sugadinta temperatūros grandinės pažeidimo. Žodžiu, nieko valgomo be dokumentų. Deklaruokite viską. Net sausainius. Geriau perrinkti popierius, nei išmesti produkciją pasienyje. Arba dar blogiau – gauti baudą.

Kokia popierių krūva manęs laukia siuntėjo vietoje?

Eksporto deklaracija, važtaraštis (CMR), sąskaita, pakavimo lapas. Kartais apsaugos planas, jei pavojinga. Kai kuriems atrodo, kad vežame tarsi į Šalčininkus. Londonas – ne Šalčininkai. Popieriai IT sistemose, nors reikia ir atsispausdinti. Aš siunčiu sąrašą savaitę prieš. Patarimas: turėkite kopijas telefone. Kartais muitinėje pasimeta vienas lapas, o telefone parodžius PDF – problema išsisprendžia per 10 minučių. Paprasta, bet kas to nedaro? Stebina. Ir tada kaltina visus, tik ne save.

Kelias – kas nutinka tarp Lietuvos ir Londono

Ar dažnai vėluoja sunkvežimiai į Londoną?

Dažnai – ne, bet pasitaiko. Oras, eilės uostuose, technika. Praeitą žiemą vairuotojas užstrigo sniege prie Lodzės. Ne mūsų kaltė, bet klientas laukė. Kitą kartą Doverio uoste buvo vėjas 90 km/h – keltai neplaukė parą. Skambinate ir sakote „fūra vėluoja“. Tai ne pasiteisinimas, o realybė. Stengiamės numatyti buferį, bet jei garantuoju 100 proc. tikslumą – meluočiau. Efektyviai ir laiku stengiamės nuvežti, bet gamta ir sienos tvarkingumo netikrina. Tai faktas.

Ką daryti, jei vairuotojas stringa pakeliui – kur paskambinti?

Skambinate tam, kuris jums sąskaitą išrašė. Ne kokiam nors numeriui Minske. Vairuotojai turi sekimo įrangą, aš biure matau, kur stovi. Jei stringa 4 valandas – pirmas skambutis jums: „Vėluojam“. Antras – bandau spręsti. Kartais remontas, kartais avarija. Buvo, kad Lenkijoje sulūžo ašis. Teko siųsti pagalbą. Klientas iš pradžių niršo, bet parodžius sulūžusios ašies nuotrauką – suprato. Fizika. Nesitikėkit stebuklų. Tiesiog reikia kantrybės ir informacijos. Ir ledinių nervų.

Ar pervežėjas informuoja, kai krovinys jau Anglijoje?

Turėtų. Aš siunčiu žinutę, kai kerta sieną į Kentą. Bet priklauso nuo firmos. Yra biurų, kur spaudžia mygtuką „išvyko“, o krovinys dar Belgijoje. Patariu paprašyti GPS arba laiko plano. Kai kuriems tai atrodo „per daug kontroliuoju“. Bet tai jūsų prekės, jūsų nervai. Turiu klientą iš investicijų bendrovės, skambina kas 200 km. Pradžioje erzino. Dabar įpratau. Jo kroviniai visada saugūs. Gal jis ir teisus. Komunikacija svarbi, ypač kai kilometrų daug ir sienos nebe tokios atviros.

Kokiais maršrutais važiuoja į Londoną – tik tiesiai ar per Prancūziją?

Per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją, tada keltas arba tunelis po Lamanšu. Keltai į Doverį pigiau, bet su laiku. Eurotunelis greičiau, brangiau. Per Pietų Vokietiją ir Prancūziją ilgiau. Optimaliai – Olandijos uostai arba Calais. Vienas vairuotojas pasakojo, kad Prancūzijos pietuose matė gražių vynuogynų. Ir ką? Ir nieko, tik pasakojo, kad karšta. Tada grįžo prie vairo. Maršrutą planuojame pagal eilutes, kainą ir vairuotojo poilsį. Poilsio laikas reguliuoja viską. Negalima važiuoti be sustojimų. Nei fiziškai, nei legaliai.

Ar sekmadieniais iškraunama Londone, ar ten pat problema?

Problema. JK turi griežtas darbo valandas ir daug sandėlių nedirba sekmadienį. Jei pristatymas sutampa su sekmadieniu – tylos periodas. Vairuotojas stovi aikštelėje iki pirmadienio. Papildomos nakvynės išlaidos. Planuokite tai. Kartais galima rasti sandėlį, kuris dirba sekmadienį, bet reta. Ypač jei reikia keltuvo. Londone viskas brangu, įskaitant laukimo valandas. Geriau iš anksto suderinti laiką. Be to, sekmadienį vairuotojai irgi žmonės – poilsis būtinas. Negrįši į kelią pavargęs, tai draudžiama.

Londonas – paskutinė mylia

Ar vairuotojas privalo padėti iškrauti iki buto 5 aukšte?

Ne. Absoliučiai ne. Durų-prie-durų reiškia iki įėjimo arba kiemo. Jei reikia liftu kelti – ne vairuotojo problema. Turėjau situaciją Islington rajone: klientė laukė, kad neštų dėžes į butą be lifto. Penktas aukštas. Vairuotojas atsisakė. Suprantu abu. Ji – sumokėjo, jis – ne samdininkas. Sprendimas: samdyti krovikus Londone arba brangiai derėtis dėl tokios paslaugos. Nemanykite, kad fūros vairuotojas dirba kaip kurjeris. Kelionė kitaip organizuojasi ir baigiasi kieme. Arba sandėlyje.

Ką daryti, jei gavėjas Londone neatsiliepia ir niekas neatidaro durų?

Skambinate jūs, ne aš. Gavėjas jūsų partneris. Mes bandome palaukti 15–20 minučių, bandyti numerius. Jei nieko – vairuotojas į saugią aikštelę ir laukia. Pasibaigus darbo laikui, tai tampa papildoma nakvyne. Klientas kaltas, ne mes. Skamba kieta, bet taip yra. Per 24 metus taip buvo daug kartų. Nebeimu asmeniškai. Informuoju: turėkite atsarginį kontaktą Londone. Draugą, pažįstamą, raktais žmogų. Kitaip – kaip su tūnu be peilio. Ilgai stovėsite ir nieko nepasieksite.

Ar galima palikti krovinį gatvėje Londone, jei nėra kur statyti?

Negalima. Londonas – ne dykynė. Raudonos zonos, dvipusis eismas, kameros. Vieną kartą vairuotojas paliko paletę prie šaligatvio Camden Town 10 minučių. Bloknotas, 130 svarų bauda. Per 10 minučių. Taip, vietos nėra. Reikia iš anksto rezervuoti langą arba gauti leidimą. Kai kurie rajonai, kaip Westminster, draudžia sunkias mašinas tam tikromis valandomis. Tada vairuotojai laukia iki 22 val. arba atvažiuoja 6 ryto. Koordinatoriai Londone tai žino. Daug kas nežino ir galvoja, kad fūra kaip taksi.

Kiek kainuoja pristatymas į centrą, pavyzdžiui, Camden Town?

Ne brangiau nei į kitus rajonus dėl atstumo. Bet brangiau dėl laiko. Prasiveržti iki Camden ar Soho gali užtrukti valandą. Tą valandą vairuotojas praleidžia sraute, o ne dirba. Kaina kyla ne dėl kilometro – dėl prarasto laiko. Miesto mokestis (congestion charge) – dar 15 svarų pliusas. Kai kurios įmonės to nepaminė ir paskui pateikia sąskaitą. Mes įtraukiame iš anksto. Efektyviai ir laiku nugabenti krovinį į Londono širdį galima, bet reikia plano. Be plano – chaosas. Ir chaosas Londone kainuoja labai brangiai.

Ar Londono eismas tikrai taip stipriai veikia pristatymo laikus?

Taip. Ypač penktadieniais ir prieš šventes. M40 tampa parkingu. Vieną kartą į Wembley 12 km užtruko dvi valandas. Vairuotojas praleido langą sandėlyje. Teko laukti kitos dienos. Londonas auga, mašinų daugėja, gatvių plotis toks pats. Nuo 15 iki 19 val. – geriau nepristatinėti per centrą. Skaičiuojame maršrutus su žemėlapiais, bet realybė blogesnė. Kai kam atrodo, kad mes tempiame laiką. Ne. Niekas nenori nakvynės Londone brangiame parke. Bet eismas nugali kiekvieną strategiją. Faktas.

Pilnų krovinių transportavimas į Londoną – tai ne mygtuko paspaudimas internete. Tai daugybė detalių, žmonių, popierių ir netikėtumų, kuriuos suvaldę gaunate savo prekes laiku. Paieškokite pervežėjų, kurie kalba ne šablonais, o paaiškina tikrąją situaciją, net jei ji ne visada maloni. Aš ne idealus, jūs ne atsitiktiniai – kartu tiesiog nuvežam krovinį ten, kur reikia. Sėkmės planuojant. Ir nepamirškite tos popieriaus krūvos prieš išvažiuodami – ji kartais svarbesnė už visus ratus kartu paėmus.