Pigūs siuntinių gabenimai į Angliją su garantuotu pristatymu – ką patarčiau svarstyti prieš lipant ant ledo

Žmonės nuolat klausia – kiek kainuoja pigūs siuntinių gabenimai į Angliją su garantuotu pristatymu, ar saugu, ar reikia galybės dokumentų. Būna, kad ir pats nebežinau, ką atsakyti, nes kiekviena situacija skirtinga. Vieniems reikia nunešti dokumentus į Londoną per dvi dienas, kiti – visą buto turinį į Mančesterį per mėnesį. Tai aš čia surašiau klausimų, kuriuos man užduoda beveik kas savaitę, ir atsakysiu taip, kaip sakyčiau prie kavos. Jei ko nepaminėsiu – tai nereiškia, kad to nereikia, paprasčiausiai praleidau mintyje.

Kaina – ar tikrai taip pigiai įmanoma?

Kiek dabar kainuoja pigūs siuntinių gabenimai į Angliją su garantuotu pristatymu, jei sveria, tarkim, penkis kilogramus?

Tiesą sakant, labai individualu. Jei siunčiate standartinę dėžę, kuri sveria iki penkių kilogramų, tai turbūt mokėsite nuo dvylikos iki dvidešimt eurų. Bet čia be papildomų draudimų ir jei patys atvešite į terminalą. Vakar vienas klientas skambino – siuntė kilimą, kuris sveria tuos pačius penkis kilogramus, bet pakankamai didelis, tai kaina šoktelėjo iki trisdešimt. Tai žiūrėkite ne tik svorio, bet ir išmatavimų. Kuo didesnė dėžė, tuo greičiau kainos auga, net jei viduje oras.

Ar aš galiu ką nors padaryti, kad ta kaina būtų mažesnė?

Galiu pasakyti tai, ką kartoju jau dvidešimt ketverius metus. Viena – dėžė turi būti kuo mažesnė, net jei viduje pūva oras. Du – jei neskubate, rinkitės ekonominį, o ne express variantą. Tris – patys atvežkite į siuntų terminalą, nors dabar daug kas siūlo nemokamą paėmimą. Keturi – nereikia siųsti atskirai to, ką galima suvynioti kartu. Pamenu, buvo klientė, kuri norėjo siųsti tris mažas dėžutes drabužių atskirai. Sujungėm į vieną – sutaupė beveik pusę kainos. Taip kad galvokite apie sumą, ne vienetą.

Kodėl vieni kurjeriai rašo 15 eurų, o kiti 50 už tą patį siuntinį?

O čia jau atsiveria visi triukai. Mažos įmonės ar brokeriai dažnai rodo kainą be muitinio tarpininkavimo, be kuro priemokų, be tos antros muito bangos Anglijos pusėje. Vieni dirba su tiesioginiu vežėju, kiti – su subrangovu, kuris perduoda kitam subrangovui. Ir kai pakeliui dėžė pabūna trijuose skirtinguose sandėliuose, kaina aišku kad kyla. Pigūs siuntinių gabenimai į Angliją su garantuotu pristatymu kartais būna tik ant popieriaus – kai kurios firmos prideda žodį „garantuotas“, kad parduotų, o paskui nebeatrašo į laiškus. Aš asmeniškai vengiu tų, kurie žada per daug gražiai.

Pakavimas, svoris ir tai, ko geriau ne siųsti

Ar mano močiutė gali supakuoti senus drabužius į juodą maišą, ar būtina dėžė?

Gali, bet aš jai nedaryčiau. Prieš porą savaičių vienas vaikinas atvežė drabužių maiše – tokiam storam plastikiniam iš parduotuvės. Pakeliui maišas įplyšo, batelis iškrito, rado tik vieną. Dėžė, net iš senų bananų kartono su sutvirtinimu – žymiai geriau. Jei drabužiai, suvyniokite į plėvelę, tada į dėžę, tarpus užpildykite laikraščiu. Pigūs siuntinių gabenimai į Angliją su garantuotu pristatymu dar nereiškia, kad jie saugos nuo plėšimo. Kai kas sako, kad maišai pakankamai, bet aš po to incidento – nebepasitikiu plastiku.

Ar galiu į dėžę įdėti lietuviško sūrelio ar žirnelių, jei siunčiu sūnui?

Šitas klausimas... atvirai, aš čia nebesu šimtu procentų tikras dėl visų taisyklių po tų muitų pasikeitimų. Anglija dabar turi savas taisykles, ir maisto produktai – ypač pieno, mėsos – yra rizikingi. Kartais praeina, kartais sulaiko. Buvo atvejis, kai sūreliai praėjo, o kita karta – žirneliai ne. Jei jau siunčiate, dėkite į originalias pakuotes, su sudėtimi, geriau ne per daug. O šiaip aš pats siųsti maisto neberizikuoju, nes muitinė gali sugrįžinti, o garantuotas pristatymas galioja tik transportui, ne muitinėms. Nors... gal yra išimčių? Nepamenu.

Ar dokumentams reikia didelės dėžės, ar gali būti tiesiog vokas?

Vokas tikrai gali būti, jei tai tik popieriai. Bet siųskite registruotai, su sekimu. Aš asmeniškai renkuosi kietą voką, ne paprastą biuro vokelį. Būna, kad kažkas pakiša laišką į ploną voką, o paskui stebisi, kodėl sulankstytas. Net ir dokumentams dabar reikia muitinės deklaracijos. Tai nepadėsite tik pašto ženklą ir į dėžutę. Reikia užpildyti CN22 ar CN23 deklaraciją. Ten nurodoma vertė, turinys. Kitaip muitininkai gali atidaryti, o tada – vėlai. Taip, net paprasta pažyma turi būti deklaruota.

Brexit, muitai ir popieriai – čia daugiausia painiavos

Ar dabar reikia kažkokių ypatingų popierių, kai anksčiau į Angliją siuntėme kaip į ES?

Reikia. Brexit viską apsivertė kaip pirštinė. Dabar Anglija – trečioji šalis, ir siunčiant privaloma deklaruoti turinį. Kiekvienam siuntiniui reikia užpildyti muitinės deklaraciją – tą pačią CN22 arba CN23 formą. Reikia nurodyti tikslų turinį, vertę, šalį. Žmonės kartais pyksta – oi, kodėl anksčiau nereikėjo. Na, anksčiau buvo kitaip. Dabar taip. Jei siunčiate verslui, ten dar gali reikėti EORI numerio, nors gal ir nereikia individualiems siuntiniams – šitą reikėtų pasitikrinti, aš paskutiniu metu tikrinau verslo sąlygas.

Ar gavėjas Londone turi mokėti papildomą mokestį, kai siuntinys atvyksta?

Taip, gali turėti. Jei siuntinio vertė viršija de minimis ribą – rodos, tai yra 135 svarai sterlingų muitams ir daugiau nei 15–17 svarų PVM... (arba atvirkščiai, kaip ten dabar su tomis sumomis – aš jau susipainiojęs) – tai gavėjas privalės susimokėti. JK muitinė surenka mokestį ir tik tada perduoda kurjeriui. Būna, kad žmonės nustemba, kai pašininkas prašo dvidešimt svarų prieš atiduodant dėžę. Tai geriau apie tai perspėkite gavėją. Arba siųskite taip, kad vertė neviršytų. Jei dovaną – vis tiek dažnai skaičiuoja.

Kas bus, jei muitininkai nuspręs siuntinio nepraleisti?

Tada jis gali grįžti, arba gali būti sunaikintas. Ypač jei ten maistas, vaistai ar kas nelegalu. Buvo toks atvejis – siuntė duonos ir dešros, laiku nepasakė, kad negalima. Muitinė Anglijoje sulaikė, po kurių savaičių grąžino siuntėjui, bet jau su pelėsiais. Garantuotas pristatymas čia niekuo dėtas. Aš visada sakau: jei abejojate – net siųskite. Paprasčiausiai apsidžiaugsite, kad išvengėte galvos skausmo. Be to, grąžinimas kainuoja papildomai, nors dažnai to niekas nemini iš anksto.

Kai kažkas nutinka – garantijos ir jų ribos

Jei siuntinys pasiklydo, ar „garantuotas pristatymas“ automatiškai reiškia, kad grąžins pinigus?

Ne. Čia vienas didžiausių mitų. Garantuotas pristatymas dažnai reiškia tik tai, kad jei jie patys vėluos, bandys dar kartą arba grąžins pervežimo mokestį. Bet jei dėžė pasimetė, reikia draudimo. Be to, draudimo sumos dažnai mokamos pagal svorį, ne pagal tikrą vertę. Tai jei siunčiate nešiojamą kompiuterį, kuris sveria du kilogramus, o draudimas moka penkis eurus už kilogramą – gausite dešimt eurų už tūkstančio vertės daiktą. Skaudu, bet taip yra. Aš visada sakau – pasiimkite nuotrauką prieš atiduodant.

Ar verta drausti seną stalinį kompiuterį, siunčiamą į Liverpulį?

Verta, bet realiai – nebent sentimentų prasme jums brangu. Draudimo įmokos dažnai kainuoja tiek, kad neapsimoka mažos vertės daiktams. Kita vertus, jei siunčiate ir ekraną, ir sistembloką, tai jau didesnė suma. Aš siūlyčiau gerai supakuoti patiems, nes dėl pakavimo broko draudimas dažnai nemoka. Buvo atvejis – atvežė į Liverpulį sveikas, bet ekranas viduje užlūžęs dėl prasto putplasčio. Draudimas atsisakė mokėti. Tai drausti taip, bet nepasikliovkit vien tik ant popierinio draudimo.

Kuo skiriasi „garantuotas pristatymas“ nuo „garantuoto termino“?

Geras klausimas. Garantuotas terminas reiškia, kad jie įsipareigoja pristatyti konkrečią dieną. Jeigu nepristato – bauda jiems arba nuolaida jums. O garantuotas pristatymas – dažniausiai tik pažadas, kad pristatys, ir jei kartais ne šiandien, tai rytoj. Aišku, skirtingi vežėjai skirtingai interpretuoja. Vieni sąžiningi, kiti – mažiau. Aš jau mačiau atvejų, kai rašė „garantuota“, bet paaiškėjo, kad garantija galioja tik jei jūs patys supakuojate pagal jų septyniolika punktų instrukciją. Skaitykite smulkųjį šriftą. Visada.

Ką rinktis ir ko vengti rinkoje

Ar didelė tarptautinė kompanija garantuotai geriau nei mažas lietuviškas brokeris?

Nebūtinai. Didelės kompanijos turi gražius logotipus, bet dažnai naudoja tą patį vietinį kurjerį Anglijos gale. Mažas brokeris gali žinoti jus vardu ir paskambinti, jei kas nutinka. Didelė – tik automatiniu el. laišku. Buvo taip – viena didelė firma prarado siuntinę Vokietijos sandėlyje, o mažas mūsų partneris pats skambino kiekvieną dieną kol surado. Žinoma, yra ir blogų mažų, kurie tiesiog surenka pinigus ir dingsta. Bet aš asmeniškai renkuosi žmogų, kurį matau, o ne tik gražų interneto puslapį. Pasitikrinkite, ar turi fizinį adresą.

Kodėl kai kurios įmonės žada pristatyti per tris dienas, o realiai tai trunka dvi savaites?

Nes meluoja. Na, gal ne visada sąmoningai, bet dažnai taip. Jie žino, kad klientas nori girdėti „trys dienos“, tai ir parašo. O paskui paaiškėja, kad iš Lietuvos į Olandijos tranzito sandėlį trys dienos, o tada į Angliją dar savaitė. Aš vadinu tai „sandėliavimo vėlavimu“. Buvo atvejis – siuntėm į Birmingemą, trys dienos pažadėtos, o dėžė Briuselyje pūko dešimt dienų. Firma net neatsiprašė. Tai jei jums sako per mažai – klauskite, ar tai tikrasis terminas, ar tik „optimistinis“. Nes jei vėluos ilgiau negu savaitę, jau turėtumėte žinoti iš anksto.

Ką reiškia, kai skelbiamas „nuo 9,99 EUR“?

Nieko. Na, gerai, reiškia, kad teoriškai egzistuoja toks tarifas galbūt dviejų šimtų gramų laiškui, kurį pristato pats angelas. Realybėje jūsų dešimties kilogramų dėžė niekada nekainuos devyniasdešimt devynis centus. Tai marketingas. Aš pats ant tokio kabliuko nesedu. Kai matau „nuo“, iškart žiūriu į maksimalią kainą ir paslėptus mokesčius. Pabrėžiu – paslėptus mokesčius: kuro antkainis, teritoriniai priedai, tarpininkavimas. Pigūs siuntinių gabenimai į Angliją su garantuotu pristatymu ir tokios „nuo“ kainos – dažnai du skirtingi pasauliai.

Didesni daiktai ir elektronika – kur riba?

Ar galiu nusiųsti dviratį kaip siuntinį, ar jau reikia krovinio?

Dviratį galima, bet jis bus brangus. Standartiniai siuntiniai paprastai iki trisdešimties kilogramų ir tam tikrų išmatavimų. Dviratis telpa, jei išardote pedalus ir vairą, gerai įvyniojate. Kaina gali šokti iki šešiasdešimt–devyniasdešimt eurų. Jei visas dviratis, galbūt geriau specializuota paslauga. Aš esu siuntęs dviratį į Mančesterį – kainavo apie septyniasdešimt eurų, bet atvyko sveikas. Tai ne krovinys, ne. Bet ir nebe pigūs siuntiniai į Angliją pagal griežtąją prasmę. Tai vidutiniškas pristatymas su šiek tiek kantrybės.

Ar planšetė su baterija gali sukelti problemų?

Taip. Ličio jonų baterijos yra pavojingos, ir vežėjai turi griežtas taisykles. Paprastai jos turi būti įrenginyje, o ne atskirai. Turite deklaruoti. Kai kurios oro linijos iš viso atsisako vežti. Jei kelionė jūros ar žemės transportu – kitaip, bet vis tiek reikia žymėjimo. Buvo situacija, kai siuntėme du nešiojamuosius – vienas su baterija viduje, kitas be. Tas be baterijos praėjo greičiau. Tai jei siunčiate elektroniką, visada klauskite prieš pakuodami. Nepamirškite originalios pakuotės, jei dar turite namie.

Koks didžiausias siuntinys gali būti, kad dar nebūtų skaitomas kroviniu?

Daugumoje kompanijų tai yra trisdešimt kilogramų ir bendras išmatavimų suma iki trijų metrų. Ne centimetrų, o metrų? Oi, turiu omenyje iki trijų šimtų centimetrų (užtrukau, kol susigaudžiau). Susipainiojau. Bet esmė – jei ilgis viršija pusantro metro, jau kreivai žiūri. Vieną kartą siuntėme kėdę, išmatavimai dideli, bet svoris mažas. Teko mokėti kaip už krovinį arba kaip už ne standartinį. Tai matuokite prieš skambindami. Geriau žinoti iš anksto, negu gauti sąskaitą šoką.

Paskutiniai praktiniai dalykai prieš išsiunčiant

Ar adresą rašyti lietuviškai ar tik angliškai?

Angliškai. Aišku, aišku. Nors kartais žmonės klausia – o jei aš gyvenu ten, bet rašau lietuviškais rašmenimis? Ne, Anglijos paštas neperskaitys. ZIP kodas turi būti teisingas, miestas aiškiai, šalis United Kingdom. Vardą ir pavardę galite rašyti pagal pasą. Atsakingas dalykas – nurodykite telefoną. Kurjeris Anglijoje dažnai skambina prieš atvažiuodamas. Būna, kad lietuviai rašo tik savo gatvę lietuviškai – nelaimė. Mačiau siuntinį, kuriame buvo parašyta „Londom“ vietoj „London“. Atgal grįžo, žinoma.

Galiu pats nuvežti į terminalą, ar privaloma užsisakyti paėmimą iš namų?

Galiu atsakyti trumpai – taip, galite patys nuvežti. Ir dažnai taip net pigiau gaunasi. Paėmimas iš namų kainuoja papildomai, kartais penkis, kartais šešis eurus. Jei gyvenate šalia terminalo, nuneškite. Bet jei gyvenate užmiestyje ir neturite automobilio, tai paėmimas – jūsų draugas. Aš pats renkuosi pats nusivežti, kai tik galiu, nes taip greičiau. Nereikia laukti kurjerio nuo aštuntos iki septynioliktos. Ir dar vienas dalykas – kai pats atvežate, galite dar paklausti darbuotojo, ar pakuotė gera. Jie darbo moka.

Kas nutiks, jei gavėjas Anglijoje nebus namie pristatymo metu?

Paprastai palieka pranešimą. Dabar dažnai siunčia į saugias vietas – paštomatą, parduotuvę. Bet jei reikia tiesioginio parašo, vežėjas pasiims siuntinį atgal į depą. Ten jis gali gūlėti tris–penkis darbo dienas. Paskui grąžinimas siuntėjui arba, rečiau, sunaikinimas. Tai būtina gavėjui pasakyti – jei neatidarysite, bus bėda. Kartais Anglijoje kurjeriai iš viso nebeldi, tik meta prie durų. Tada vėlgi – dėžė turi būti pakankamai neįspūdinga, kad nepavogtų kaimynai.

Ypatingi atvejiai – kai standartinės taisyklės neveikia

Ar galiu siųsti vaistų į Angliją, jei ten gyvenanti dukra jų prašo?

Aš čia labai atsargiai. Receptiniai vaistai – rizikingi. Kai kurie be recepto gal ir praeina, jei tai paprasta priemonė. Bet muitinė gali laikyti tai neteisėtu importu. Anglijos sveikatos sistema turi savas taisykles. Buvo atvejis, kai siuntė insulino – sulaikė, pridarė bereikalingų problemų. Aš patarčiau – nerizikuokite. Geriau pasiųskite pinigų, tegu nuperka ten. Pigūs siuntinių gabenimai į Angliją su garantuotu pristatymu neturėtų apimti vaistų, kurie gali atnešti teisinių bėdų. Aš draugiškai perspėju – nesiųskite. Nebent tai paprastų vitaminų dėžutė atidaryta.

Ar šios paslaugos veikia lygiai taip pat, jei gyvenu ne Vilniuje, o mažesniame mieste?

Veikia, bet gali užtrukti diena ar dvi ilgiau. Paėmimas iš provincijos – retesnis, negu sostinėje. Kurjeriai važiuoja pagal maršrutus. Jei gyvenate Kėdainiuose ar Rokiškyje, jie gali aplankyti tik ketvirtadieniais. Tai planuokite. Bet kai pasiekia pagrindinį sandėlį, toliau jau viskas vyksta taip pat. Terminalų dabar yra ir kituose miestuose. Mano pusbrolis siuntė iš Mažeikių – tris dienas ilgiau, nei jei būtų vežęs pats į Šiaulių punktą. Išvada – jei skubu, vežkite į didesnį miestą. Jei ne – palaukite.

Jei viename siuntinyje drabužiai, knygos ir šiek tiek džiovintų grybų – ar tai ok?

Ne. Mišrus siuntinys su maistu ir ne maistu – galvos skausmas. Jei atsidarys ir pamatys džiovintų grybų, kas įtartina dėl augalų taisyklių, gali sulaikyti visą siuntinį. Vienas mano klientas siuntė knygas ir šieną žiurkėnui – muitininkai atidarė būtent dėl to šieno. Geriau skirti – drabužiai vienoje dėžėje, maistas, jei jau rizikuojate, – kitoje. Ir aiškiai deklaruokite. Bandykite apgauti muitinę – blogiausia, ką galite padaryti. Būna, kad žmonės galvoja – oi, mažai pabarstysiu ten, nepamatys. Pamatys.

Jei dėžė atvyko sulamdyta, bet viduje viskas sveika – ar tai dar skaitosi „garantuotas pristatymas“?

Techniškai taip, nes daiktai pristatyti. Morališkai – nea. Garantuotas pristatymas dažnai apima tik tai, kad siuntinys pasiekė adresatą. Išorės pažeidimai – jau pakavimo arba muitinės reikalas. Jei gavėjas pasirašė be pastabų – vėliau sunkiau ką nors įrodyti. Aš visada sakau: atidarinėkite prie kurjerio. Jei jau nėra kurjerio, fotografuokite iškart. Buvo atvejis – dėžė kaip iš tanko pervažiavus, bet viduje puikų stiklą suvyniojau aš pats, tai išgyveno. Tai garantija galiojo, bet pyktis liko. Pakuokite taip, lyg dėžę mestų pro langą.

Ar garantuotas pristatymas apima ir muito mokesčius Anglijos pusėje?

Ne, retai kada. Paprastai tai atskira eilutė. Yra paslauga „DDP“ – Delivered Duty Paid – bet tada kaina visai kitokia. Standartiškas pigūs siuntinių gabenimai į Angliją su garantuotu pristatymu reiškia, kad vežėjas įsipareigoja atvežti iki durų. Muitai – jau tarp jūsų ir Anglijos vyriausybės. Kartais brokeriai gali apsimokėti iš anksto, bet tada prideda prie sąskaitos. Aišku, galite nustebinti gavėją – viską apmokėti patys. Bet tai reikia suderinti iš anksto. Priešingu atveju gavėjas gali atsisakyti siuntinio, ir jis grįš pas jus dar brangiau.

Išvada

Tai va, pigūs siuntinių gabenimai į Angliją su garantuotu pristatymu yra įmanomi, bet reikia akis atmerkti. Nepatikėkite stebuklais, visada deklaruokite sąžiningai, gerai pakuokite ir perspėkite gavėją apie galimus muito mokesčius. Jei kils abejonių – geriau paklauskite du kartus, negu gailestėkitės vėliau. Aš per savo dvidešimt ketverius metus mačiau visko, ir geriausi klientai buvo tie, kurie klausinėjo daug prieš siųsdami. Sėkmės siunčiant – tegu dėžės nukeliauja greitai ir saugiai.