Pigiausias siuntų pristatymas į Angliją iš durų į duris

Sveiki. Darau tarptautinius perkraustymus jau dvidešimt treji metai – iš pradžių su dėde vilniaus garaže pradėjom, dabar pats tvarkau logistiką. Jeigu norite siųsti siuntą į Angliją iš durų į duris ir ieškote pigiausio varianto, aš jums pasakysiu kaip yra iš tikrųjų. Neišradinėsiu dviračio, bet paaiškinsiu, kur galima sutaupyti, o kur sutaupyti pavojinga. Pigiausias siuntų pristatymas į Angliją iš durų į duris nebūtinai reiškia blogiausią paslaugą, bet tikrai reikalauja žinoti keletą dalykų. Atsakysiu į klausimus taip, lyg sėdėtume kabinete ir kalbėtume prie kavos.

Kaina ir kaip ten sutaupyti

Kiek kainuoja siuntinys į Angliją iš durų į duris?

Na, standartinė dėžė, sakykim apie 30 kilogramų, Vilnius–Londonas, dabar kainuoja nuo 35 iki 65 eurų, jei renkatės dalinį krovinį. Tas pats per kurjerių tarnybas, tokias kaip DHL, gali kainuoti 90–120 eurų. Skirtumas didelis. Pigiausiai pristatoma tada, kai vežėjas surenka kelis užsakymus į vieną mašiną. Jums patogu, jam apsimoka. Tik nereikia tikėtis, kad už 30 eurų daiktus veš kaip karalių kortežą – bus efektyviai, bet be prabangos. Aš pats taip vežioju.

Ar galiu rasti pigesnį variantą, jei pats supakuosiu?

Žinoma. Kartais supakavimas kainuoja 20–40 eurų, jei tai daro įmonė. Pats pasirūpinęs dėžėmis ir juosta sutaupote tą sumą. Bet jei supakuosite šūdinai, niekas nekompensuos. Buvo atvejis, klientė supakavo porcelianą į laikraščius. Kelionėje iki Birmingemo dėžė buvo po kitais, atvažiavo šukės. Supakavote patys – atsakomybė jūsų. Taip, pigiau, bet neapkrauti teisingai – pinigai šiukšlynui. Kartais geriau sumokėti tuos penkiolika eurų ir ramiai gyventi.

Kuo skiriasi kurjeris nuo perkraustymo kompanijos?

Kurjeriai dažniausiai veža dokumentus, mažas dėžutes, greitai. Perkraustymo kompanija surenka daiktus iš buto, įkelia, iškelia. Pigiausias siuntų pristatymas į Angliją iš durų į duris dažnai būna per mažesnes perkraustymo įmones, kurios važiuoja maršrutais kas savaitę. Jos paima didesnius siuntinius, neretai baldus. Kurjeriai už tokį patį svorį gali prašyti dvigubai. Kita vertus, jei siunčiate vieną aplanką – imkite kurjerį. O jei trys didelės dėžės – ieškokite vežėjo su furgonu.

Kodėl vieni prašo 80 eurų, o kiti 200?

Čia kaip su remontu. Vieni turi didžiuosius centrus, sekretoriatus, kalba apie tarptautinę logistiką, o jums reikia tik iki Londono. Kitas – Povilas su Sprinter, važiuoja pats, skaičiuoja degalus. Povilui 80 eurų – pelnas, didžiajai bendrovei – vos pakelė. Pigiausias pristatymas slypi pas mažesnius. Tik reikia žiūrėti, kad Povilas nebūtų vagi... nemeluosiu, yra buvę. Kaina skiriasi dėl antkainių ir struktūros, ne kokybės.

Ar reikia mokėti prie durų Anglijoje dar ką nors papildomo?

Paprastai ne, jei mokate Lietuvoje. Bet mačiau atvejų, kai Anglijos pusėje vairuotojas prašo dvidešimt svarų už "trečią aukštą be lifto". Čia aiškinkitės iš anksto. Normalioje sutartyje viskas įskaičiuota: pristatymas iš durų į duris, įskaitant Anglijos adresą. Jei staiga prašo pinigų, žinokit – negerai. Kartais žmonės sumoka iš baimės. Rašydami sutartį įrašykite: be paslėptų mokesčių. Jei kaina fiksuota – fiksuota, o "priklauso nuo aplinkybių" reiškia brangiau.

Kas vyksta kelyje ir kaip tai atrodo

Ar tikrai atvažiuoja iki mano durų Anglijoje?

Taip, jei taip sutarta. Bet jei gyvenate Škotijoje aukštai kalnuose, kur furgonas nepravažiuoja – gali prašyti atvažiuoti į miestelį. Tai nėra sukčiavimas, tiesiog fizika. Londone, Birmingeme – jokių problemų. O kaimelis, kelias žvyrkeliu, lijundra... na, aš nežinau, ar norėčiau ten varyti su pilnu kroviniu. Furgonai dideli, kampuoti. Taip – iš durų į duris, bet kur pasiekia ratai. Pasiklauskite konkrečiai apie savo adresą, ne tik "ar pristatote į Angliją".

Kaip dažnai pasitaiko, kad siuntinys vėluoja?

Realiai sakykim važiuoja 1–2 dienas. Kartais keltas atšauktas dėl audros, arba Doverio uoste eilė – tada diena ar dvi (ar dvi, priklauso nuo savaitės) pasimuiliuoja. Jei sako "rytoj", o po to kitą savaitę – čia jau melas. Normalu, kad siunta gali nukrypti dieną. Buvo toks atvejis, kad daiktai atsėdėjo Klaipėdoje tris dienas, nes vairuotojas susirgo, keitimo niekas neorganizavo. Mažos kompanijos problema – jei vienas griūva, viskas stringa. Dideles problemas sprendžia greičiau, bet brangiau.

Ar mano daiktai bus kraunami kartu su svetimais?

Už pigiausią kainą – taip. Kartu su kito žmogaus dėžėmis, dviračiu, gal kėde. Vadinasi dalinis krovinys arba groupage. Tai nėra blogai, jei sutarta. Kiekvienas turėtų turėti lipduką, sąrašą. Aš lipniuoju spalvotai, kad nepasimestų. Buvo, kad vežėjas sumetė viską be tvarkos. Atvažiavus į Mančesterį, rado, kad viena dėžė – visai kito žmogaus. Tvarka priklauso nuo vairuotojo sąžinės. Ne visiems jos yra.

Ką daryti jei kurjeris priverstas palikti siuntinį laiptinėje?

Nelabai kas. Jei nieko nepriimate – palieka, jei sutikote. Geriau iš anksto susitarti su kaimynu. Kai kurie skambina iš Londono: "Po valandos busiu." Jei darbe – bėda. Pigiausias pristatymas iš durų į duris nereiškia, kad asmeniškai lauks prie durų valandą. Kartais – skambutis, trys signalai ir važiuoja toliau. Aš klientams sakau: jei negalite būti, raktas pas kaimyną, kažkas. Kitaip liks laiptinėje ir – tikimės – nepasprūs ten ilgam.

Pakuotė – kur galima apsiversti

Ką daryti, jei neturiu tikrų dėžių?

Galima pirkti išparduotuvėse, bet tarptautiniams per silpnos. Geriausia – dvigubo sluoksnio dėžės iš perkraustymo parduotuvių. Kartais duodu panaudotas tvarkingas. Tik nesiųskite pirkinių maišeliuose – plyšta, knygos sulūžta. Klientė bandė siųsti rūbus prekybcentrio maišeliuose. Kelionėje byrėjo. Rimtas patarimas: dėžė, juosta, nieko kito nepriimsiu. Geriau tris tvirtas dėžes nei gailėtis vėliau.

Koks svoris yra pats tenkiausias kainos atžvilgiu?

Dažniausiai efektyviausia siųsti 20–30 kg dėžę. Mažiau – kaina už kilogramą išauga, daugiau – reikia dviejų žmonių nešti. Kai kurie ima fiksuotą kainą iki 50 kg, kiti skaičiuoja po 1,2 euro už kg. Jei turite penkias mažas dėžes po 10 kg – bandykite sutalpinti į dvi standartines. Buvęs atvejis: du broliai siuntė atskirai keturias, sumokėjo po 50 eurų už kiekvieną (taip, po 50, ne mažiau). Susimetę į vieną sumokėjo 60. Logika paprasta – viena vieta furgone, vienas adresas.

Ar skaičiuojamas tiksvoris ar apimtis?

Abu. Furgone svarbu ir svoris, ir vieta. Jei siunčiate dešimt kilogramų plunksų pagalvę, kuri užima pusę kubo – mokėsite už vietą. Apimtinis svoris. Formulė: ilgis x plotis x aukštis dalinta iš 5000. Mokate už didesnį. Kniegos – sunkios, bet kompaktiškos. Tušias lagaminas – lengvas, bet didelis. Kartais žmonės stebisi: kodėl mano lengvi daiktai brangesni nei kaimyno akmenys? Atsakymas: vietos furgone kainuoja. Kita vertus, jei tilstate po sėdynę – išlošiate, bet tokia laimė reta.

Kas realiai vyksta rinkoje – geri ir blogi veidai

Kokie sukčiavimai pasitaiko perkraustymų rinkoje?

Labiausiai paplitę – žemo starto kaina, kuri staiga išauga. Skamba pažįstamai? Parašo 40 eurų, paskambina: "jūsų siuntinys per didelis, reikia dar 60." Kitas variantas – paima pinigus ir dingsta. Dar – parduoda draudimą, kuris nieko nedraudžia. Mačiau įmonę, kuri neturėjo furgonų, tik pardavinėjo užsakymus toliau (taip, per tris tarpininkus, po 40% pakeliui). Rinkitės tuos, kurie turi savo mašiną, o ne tik gražią svetainę. Gražios svetainės kainuoja pigiai, patikimumas – metų metus.

Kodėl kartais siuntinys dingsta ir niekas nežino kur?

Dėl to, kad niekas neveda apskaitos. Mažos kompanijos rašo ant lapelio. Lapelis pasimeta – dingsta siuntinys. Be istorijos. Rūsė tarp kitų dėžių praleidžia mėnesį. Kartais iškrauna neteisingame adresu, o savininką randa tik kai pats paskambina. Aš visada fotografuoju kiekvieną prieš pakeldamas. Ne dėl įstatymo, o dėl to, kad nenoriu aiškintis po trijų savaičių, kur dingo senelės servizas. Jei įmonė nesuteikia numerio, jokio lango – bėkite. Po to aiškinsitės amžinai.

Ar mažesnė įmonė gali būti patikimesnė už didžiąją?

Gali. Paprasčiau kalbėtis su žmogumi, kuris mato daiktus mašinoje, nei su centru Berlyne. Didelė kompanija pametė dėžę Nyderlanduose. Mažas vežėjas Vytas iš Kauno pristatė asmeniškai, padėjo iškrauti. Kaina trečdaliu mažesnė. Aišku, Vytas neturėjo draudimo ir atrodė pavargęs, bet daiktai atėjo. Didžiosios turi procedūras, mažosios – reputaciją. Kartais reputacija svarbiau. O kartais mažoji bankrutuoja per mėnesį. Rizika skirtinga, bet man asmeniškai su žmonėmis ramiau nei su lentelėmis.

Ar tikrai visi vežėjai turi licencijas?

Ne. Ir čia atvirai. Lietuvoje formaliai reikia licencijos krovinių vežimui, bet į Londoną važinėjantys ne visada ją turi. Yra tokių, kurie važiuoja "padėti draugui" ir pasiima du užsakymus iš skelbimo. Jei juos sustabdžio – problemos jums, nebent viskas sutvarkę. FAKTAS: neturintis licenzijos dažniausiai neturi ir draudimo. Jeigu kas atsitinka – jūsų žala. Rašydami sutartį paprašykite licencijos numerio. Jei nesugeba parodyti per penkias minutes – galvokite. Nenoriu sakyti, kad visi be licencijos vagys, bet rizika ten didesnė.

Muitai, draudimas ir biurokratija

Ar reikia kažko pildyti muitinei siunčiant į Angliją?

Po BREXIT nebe ES. Siunčiate asmeninius daiktus – pildote CN22 arba CN23. Sąrašas lietuviškai ir angliškai. Jei rašote "dovana, vertė 0" – muitininkai juokiasi. Turi teisę atidaryti. Buvo: klientas siuntė kompiuterį "naudotą, 20 eurų", o muitinė įvertino 300. Aiškinosi tris savaites. Asmeniniams daiktams muitai maži, bet deklaruoti privaloma. Anglijos muitinė pedantiška. Kartais, prisipažinsiu, užmerkia akis į mažus siuntinius. Deja, ne visada ir ant jų nesiremtų.

Kas bus, jei neapsidraudžiau ir dėžė sutruškinta?

Verksite. Štai kas. Pigiausias pristatymas retai įskaičiuoja pilną draudimą. Kartais būna "transporto draudimas", kuris dengia tik avarijos atveju, o ne apliejimą. Jei nepasirašėte atskiro ir nėra nuotraukų – niekas neprisipažins kaltas. Mačiau, kaip vežėjas pasakė: "Tai jūs taip supakavot." Ir teisiškai jis teisus, jei nėra įrodymo. Dėl to aš ir raginu fotografuoti. Draudimas kainuoja 2–5 proc. nuo vertės. Brangios elektronikos – verta. Senų striukių – neverta. Žinokite riziką.

Kaip su maisto produktais? Ar galiu įdėti kelis šokoladukus?

Techniškai ne. Anglija griežta dėl maisto. Šviežias, pieno produktai, mėsa – tikrai ne. Šokoladas turi turėti ingredientų sąrašą, datą. Praktiškai vienas batonėlis dėžėje neprikaus dėmesio. Bet dėžė su šaldytu kugeliu, dešromis... muitinė atidarys. Buvęs atvejis: pabrolio siuntoje rado grybų. Ne psichotropinių, miško. Vis tiek laikė savaitę. Anglijos maisto tarnyba nejuokauja. Patarimas: jei jau siunčiate – tik sandariai, ilgai laikomus su etiketėmis. Geriau skalbimo miltelius, maisto – neapsimoka dėl galvos skausmo.

Būdai, trukmė ir kaip užsakinėti

Ar verta siųsti autobusų bagažo skyriumi?

Klausimas į temą? Kartais autobusai pigiausi. Į Londoną ima 10–15 eurų už krepšį, bet ne durys–durys. Atveža į stotį. Jei maišas rūbų – gali draugas pasiimti. Ne pristatymas iš durų į duris, bet absoliučiai pigiausias variantas. Aš taip siunčiau dokumentus per bičiulį vairuotoją. Atidaviau Vilniuje, atsiėmė prie Victoria. Sutaupiau, bet jokių garantijų. Furgonas patogiau, jei daugiau nei maišas.

Ką reiškia "groupage" arba dalinis krovinys?

Groupage – kai furgone 5–8 klientai. Jūsų daiktai dalis vietos, mokate proporcingai. Štai čia slypi pigiausias siuntų pristatymas į Angliją iš durų į duris. Jei neužimate pusės furgono, kodėl mokėti už visą? Furgonas pilnas, kelionė efektyvi, sąnaudos padalintos. Trūkumas – reikia palaukti, kol surenkami kiti. Gali užtrukti savaitė, dvi. Negalite reikalauti tikslios dienos. Yra maršrutiniai važiavimai, kas antrą antradienį. Planuokitės. Mano klientai taip veža baldus, kurie neskuba. Atsipalaiduokite.

Kaip rasti tikrai gerą įmonę pigiam pristatymui?

Ne pagal Google reklamą. Pažiūrėkite forumuose, lietuvių grupėse Facebooke, paklauskite ten gyvenančių. Paskambinkite – jei atsiliepia normalus žmogus, kuris atsako be skripto, pusė darbo padaryta. Rašykite laišką, stebėkite, ar atsako per dieną. Jei per tris tyla – negausite ir siuntinio. Geriausia – jei pažįstat ką nors, kas jau naudojosi. Internete visi gražūs. Gyvai kai kurie pasirodo tokie, kad net furgono spalvos nežino. "Pas mus pigiausias pristatymas" – gali rašyti bet kas. Patikrinkite gyvai.

Kiek laiko trunka pigiausias pristatymas į Londoną?

Jei furgonas važiuoja pilnas – 2–3 dienos. Jei laukiate dalinio – 5–14 dienų. Kartais greičiau, jei laisva vieta. Kalėdų metu laikas dvigubėja. Velykos irgi triukšmingas laikotarpis. Keletoje maršrutų važiuojantys išvyksta savaitgalį, kad pirmadienį-ketvirtadienį pristatytų. Iki Londono apie 2100 kilometrų. Plus keltas, pakrovimai. Fiziškai per parą nuvažiuojama, bet realybė sudėtingesnė. Skaičiuokite ne trumpiau nei tris dienas. Jeigu sako, kad per pusdienį – stebuklas. Arba melas. Dažniausiai melas. Nesigaudykite ant to kabliuko.

Paskutiniai praktiniai dalykai prieš kitą savaitę

Ar verta rašyti daiktų sąrašą ant dėžės?

Viduje – būtinai. Lauke – ne per daug detaliai. Muitinė mato "rūbai, knygos", o ne "kompiuteris, auksas ir dokumentai" – kviečiate vagišių, jei dėžė trumpam lieka be priežiūros. Viduje dėkite popierinį sąrašą – jei atsidaro, žino kieno. Ant išorės – numeris ir kontaktas. Kartą dėžė suklydo, bet dėl antraštės "LONDON" ant šono vairuotojas pastebėjo, kad neturėjo būti Liverpulyje. Taip ji buvo grąžinta. Paprasta, bet veikia. Geriau aiškus žymėjimas nei gražus raštas.

Ką daryti, jei pristatymo dieną manęs nebus namie?

Tiksliai taip. Nuolat girdžiu. Anglijoje daugelis dirba dienomis. Susitarkite dėl savaitgalio – maži vežėjai lanksčiau nei didelės kompanijos. Arba palikite raktą patikimam asmeniui. Pristatymas į darbovietė? Jei ten galima. Turime būti tikri, kad priėmėjas pasirašo, pasižiūri būklę. Jei draugas priima – turi žinoti, kad gali atsisakyti apgadintos. Kartais žmonės pasirašo "gavau" nepasižiūrėję, o po to niekas nebegrąžina pinigų. Rašyta jūsų ranka. Patikimas žmogus ir instrukcijos – geriau negu paskubomis pasirašius pats.

O jei vežėjas apskritai neprivažiuoja iki mano durų kaime?

Tada reikia plano B. Maži kaimai atokiai nuo magistralių – furgonai retai važiuoja. Sutikite miesto riboje, kur patogu. Kartais tai sumažina kainą, jei nereikia lįsti į siauras gatveles. Buvęs atvejis: klientė Kambrijoje, tarp kalvų. Furgonui neįvažiuot. Susitiko Carlisle stotyje. Sutaupė dar dešimt eurų. Nepulkite į paniką. Iš durų į duris yra idealas, bet realybėje – iš artimiausių durų. Pagrindinis tikslas, kad daiktai saugiai atvyktų. Aš pats kai kurių adresų nebuvęs ir neatvažiuočiau su pilnu Sprinter. Sutiksim ties pagrindiniu keliu.

Bent jau taip atrodo po dvidešimties metų. Pigiausias siuntų pristatymas į Angliją iš durų į duris įmanomas, tik nereikia ieškoti kur nukeliausia – ten problemos. Svarbiausia: pakuotė, aiški sutartis ir žmogus, kuris atsako telefonu. Geriau paklausti dešimt kartų nei raudoti vėliau. Aš čia ne pardavėjas, o tiesiog senas vilkas šitame maršrute. Sėkmės siunčiant.