Pigiausias pervežimas asmeniniams daiktams Anglijos kryptimi: ką žinote prieš paskambindami?

Dvidešimt treji metai perkraustymų versle – atrodo, kad jau mažai kuo gali nustebinti. Bet klientai vis dar skambina ir klausia to paties: kaip pigiai pervežti asmeninius daiktus į Angliją. Šitas maršrutas – vienas populiariausių, ypač į Londoną, Birmingemą, Oksfordą. Žmonės važiuoja dirbti, mokytis, grįžta, persikrausto. Ir visi nori sutaupyti. Aš irgi norėčiau sutaupyti vietoje jūsų. Bet pigiausias pervežimas asmeniniams daiktams Anglijos kryptimi ne visada reiškia geriausią kainos ir kokybės santykį. Kartais susimokate pigiau, bet paskui gailitės. Kartais – apmokate daugiau, bet naktimis miegate ramiai. Šiame, na, pokalbyje (jei galima taip pavadinti) pasakysiu, kaip yra iš tikrųjų, be gražių brošiūrų.

Kainos – ar tikrai svarbiausia rasti pigiausią?

Kiek maždaug kainuoja pigiausias pervežimas asmeniniams daiktams iš Lietuvos į Angliją?

Sunku įvardyti vieną skaičių, nes viskas priklauso nuo kilogramų, apimties ir ar reikia padėti nešti. Jeigu turite dvidešimt dėžių ir keturias kėdes, dalinis krovinys gali kainuoti nuo trijų keturių šimtų eurų. Bet jeigu vežate visą butą – dviejų kambarių baldus, šaldytuvą, skalbyklę – tada kalbame apie tūkstantį ir daugiau. Žodžiu, kuo daugiau daiktų, tuo mažiau tas reisas lieka pigus. Aš visada prašau nufotografuoti kambarius, nes pagal telefoną spėju kaina tik apytiksliai.

Ar galiu viską sutalpinti į vieną mikroautobusą, jei važiuoju vienas?

Dažnai galvojama, kad mikroautobusas yra stebuklinga dėžė, į kurią įeina viskas. Bet realybė kita. Kartą vežiau studentą iš Kauno – jis tikino, kad daiktai tikrai tilps. Atvykęs radau keturias lagaminų kalnas, dviratį, gitarą ir šunį. Gyvūnai, beje, yra atskira tema. Furgonas pasidarė per mažas. Teko du kartus važiuoti. Neplanuokite taip. Geriau pasakykite vežėjui tikslų daiktų sąrašą. Jei ką, mes furgonus renkamės pagal apimtį kubiniais metrais, o ne pagal tai, kiek ten telpa jūsų pačių galvoje.

Kokios paslėptos kainos čia gali laukti?

Šitą klausimą verta užduoti kiekvienam. Būna tokių kompanijų – daugiausia naujų, nors ne tik – kurios sako vieną kainą telefone, o paskui prideda už pakavimą, už keltą, už degalus, už krovėjų darbą. Viskas iššoka dvigubai. Tai irgi viena priežasčių, kodėl žemesnė pradinė kaina virsta brangiausiu variantu. Rašykite viską į sutartis. Ne tik žodžiu. Aš pats kartais klientams siūlau fiksuotą kainą, kartais – pagal laiką. Bet apie tai sakau iš anksto, kad nebūtų staigmenos prie Naujosios Anglijos – oj, norėjau pasakyti, prie naujos vietos Anglijoje. (Taip, pasitaisau – greitakalbe šnekėjau.)

Ar tikrai verta vežtis baldus, ar geriau nusipirkti naujus Londone?

Jei baldai seni, pigūs ir iš IKEA, nelabai. Anglijoje IKEA yra, o Antano giminės sekretoriaus komodą vežti šiaip ne taip – brangiau nei vertė. Bet jei turite kokybišką sofą, geros lovos, arba sentimentalių dalykų, tada taip. Reikia paskaičiuoti: pervežimo kaina vs. naujo baldo kaina + pastangos nusipirkti, atvežti, surinkti. Dar vienas niuansas – angliški butai dažnai mažesni. Kartą vežėme didelę spintą iš Panevėžio, o naujame bute Birmingeme durų tarpas buvo per mažas. Teko ardyti. Žodžiu, su matmenimis atsargiai.

Kada transportas į Angliją kainuoja mažiausiai?

Ne sezono metu – sausį, vasarį, lapkritį. Per Kalėdas ir rugsėjį, kai studentai traukia į universitetus, kainos šokteli. Taip pat prieš didžiąsias vasaros atostogas. Dar vienas dalykas – jei esate lankstūs su data, galima pagauti gražųjį reisą. Tai yra, kai vežėjas jau važiuoja tuščias ar beveik tuščias atgal ir sutinka paimti jūsų daiktus už simbolinę kainą. Bet čia reikia sekti arba turėti patikimą kontaktą. Aš pats klientams kartais parašau: „hej, rytoj važiuoju tuščias iš Londono, nori pigiai?“ Bet tokių galimybių – kaip laimingų bilietų pasitaiko retai.

Kaip vežti – būdai, kurie gelbsti arba pražudo

Kas pigiau – dalinis krovinys ar visas automobilis tik mano daiktams?

Dalinis krovinys be abejo pigiau, jei neperkraunate. Tai reiškia, kad jūsų dėžės stovi viename furgono kampe, o likusi vieta – kitų žmonių daiktai. Moki už dalį erdvės, ne už visą mašiną. Bet jei turite apie 15–20 kubinių metrų, tada individualus pervežimas gali netgi apsimokėti, ypač jei reikia pristatymo tiksliai tą dieną. Daliniams kroviniams tenka palaukti, kol surinksite bendrą krovinį. Kartais tai užtrunka dvi tris dienas. Jei neturite kur apsistoti per tą laiką arba nuomos sutartis baigiasi – individualus varymas pasiteisina labiau, nors ir brangiau.

Ar galiu pasinaudoti gražiuoju reisu, kai vežėjas važiuoja tuščias atgal?

Taip, tai vadinama gražiuoju reisu ir taip, tai tikrai pigiausias būdas pervežti asmeninius daiktus į Angliją. Bet yra niuansas. Jūs turite būti pasiruošęs išvykti TIKSLIAI tą dieną, kai jam patogu. O ne kai jums patogu. Be to, tokiu atveju dažnai nėra krovėjų abiejuose galuose – turite patys susikrauti ir iškrauti. Ir jei furgono grindys šlapios nuo ankstesnio krovinio... na, geriau nepasakosiu. Buvo tokia istorija su balų traumuotu kilimu. Bet jei turite tris krepšius ir lagaminą – puikus variantas. Tik nepamirškite paklausti, ar jis tikrai tuščias, o ne prisipildęs kažkokiais kitais daiktais.

Kuo skiriasi profesionalus perkraustymas nuo „draugo su furgonu“ pasiūlymo?

Draugai geri, bet perkraustymai – ne visada. „Draugas su furgonu“ paprastai neturi draudimo, neturi patirties tvirtinti krovinių, o jei avarija ar sugedimas – jūsų daiktai lieka jo gyvenimo našta. O jūs liekate be kėdės ir be draugo. Profesionalas turi CMR draudimą, sutartis, žino, kaip sukrauti, kad netrukdytų. Žinoma, yra ir juodųjų vežėjų, kurie dirba be licencijos, bet turi gražų skelbimą. Irgi pavojinga. Pigiausias pervežimas asmeniniams daiktams Anglijos kryptimi kartais atrodo kaip drauko paslauga, o baigiasi teismu. Aš ne prieš draugus – bet jei renkatės tokį variantą, bent jau rašykite ant popieriaus, kas atsakingas jei kas įskils.

Ar automobilio gabentimas kartu su daiktais kainuoja brangiau?

Aišku, kad brangiau. Automobilį galima varyti ant treilerio arba vairuoti atskirai. Jei vairuojate atskirai – jūs turite keltą mokėti du kartus (jei per Prancūziją), draudimą, degalus. Jei ant treilerio – užima labai daug vietos, o tai reiškia, kad arba reikia dvigubai didesnio furgono, arba automobilis eina atskiru reisu. Kartais klientai manęs klausia, ar negalima mašinos prikimšti daiktų ir taip viską vienu ypu. Galima, bet jei muitiniai pamatys, kad automobilis yra perkrautas lyg sunkvežimis, gali kilti klausimų. Ypač po Brexit. O dėl to – net nežinau, gal ir nebeklausia taip griežtai kaip anksčiau, bet rizikuoti nesiūlyčiau.

Ar paprastas pašto siuntimas ar kurjeris į Angliją neišeitų pigiau mažiems daiktams?

Į Londoną siųsti penkias dėžes per kurjerinę – tikrai pigiau nei samdyti furgoną. Ypač jei tai knygos, rūbai, dokumentai, smulkmenos. Problema prasideda, kai norite vežtis dizaino lemputę iš močiutės arba kolekciją vinilinių plokštelių. Siuntiniai dūžta. O jei vertė didelė – draudimas siuntiniams dažnai apima ne viską. Bet dėl mažų dalykų – drąsiai naudokitės paštais. Pigiausias pervežimas asmeniniams daiktams Anglijos kryptimi kartais sudėliotas iš dviejų dalių: dideli daiktai su furgonu, smulkmenos – per siuntų tarnybas. Taip jau ir darome saugiojoje versijoje, kai klientai paskambina ir paklausia.

Pakavimas – kai taupai ant popieriaus, paskui raudi

Ar privalau pats pakuoti daiktus, ar tai gali padaryti vežėjas?

Galite pakuoti patys, o galite užsisakyti paslaugą. Bet žinokite – jei patys supakavote, o furgone krito dėžė ir įskilo taurė, draudimas dažnai nekompensuoja. Nes vežėjas negalėjo įvertinti, kaip supakuota viduje. Jei mes pakuojame – tada atsakomybė mūsų. Bet pakavimo kaina nėra maža. Tai valandos ir medžiagos. Kai kurie klientai sako: „pasiimsiu laikraščių iš tėvų ir sukramsiosiu“. Gerai, tik laikraščiai palieka juodas dėmes ant porceliano. Geriau baltas apleginis popierius. Jis nebrangus. Bet kokiu atveju, jei renkatės mažiausią įkainį, dažnai pakuotė ir pakrovimas lieka ant jūsų pečių. Būkite tam pasirengę.

Ką daryti, jei neturiu laiko susipakuoti ir viskas chaotiška?

Būna taip – nuoma baigiasi rytoj, o jūs dar vakar vakare be šviesos naršote po spintas. Aš esu matęs, kad žmonės tiesiog beria viską į maišus be jokios tvarkos. Tada Anglijoje atidaro maišą ir randą puodelį rankinėje tarp batų. Mano patarimas: jei neturite laiko, susimeskite iš pradžių viską į didelius 120 litrų maišus – ne, nedarykite taip (pataisau), geriau į dėžes. Maišai plyšta. Yra toks dalykas – prašykite vežėjo atsiųsti dėžių prieš savaitę. Arba nusipirkite turguje. Ir sužymėkite. Tikrai. Sutaupysite valandų, o ir kaina nesukils, jei daiktai bus susukti greitai, bet tvarkingai.

Kokių medžiagų tikrai nereikia pirkti brangių specialių?

Nereikia pirkti aukso plėvelės ar kažkokių brangių burbulinių siūlių standartiniams dalykams. Paprastos kartoninės dėžės iš statybos parduotuvių, kartonas iš po buitinės technikos – viskas tinka. Kartą vežiau kilimą, kurį klientas suvyniojo į brangią karinio lygio tarplastį. Gražu, bet kilimas tikrai nebūtų sudužęs ir su paprastesne plėvele. Kita vertus, veidrodžius, stiklą, elektroniką geriau supakuoti kruopščiai. Bet rūbai? Į maišus ir į dėžes. Žodžiu, nereikia išproto. Svarbiausia – kad dėžės būtų vienodo dydžio. Nes kai dėžės kaip Tetris iš prigimties... išskirtinių formų, furgone lieka tuščia ertmė ir daiktai važiuoja aplinkui. (vėl pasitaisau, per greitai galvoju).

Ar galiu palikti daiktus stalčiuose, jei furgone važiuoju kartu?

Aš žinau, kad tai viliojanti mintis – neišimti, nesudėti, atidarysiu stalčių Londone ir viskas vietoje. Bet furgone daiktai krenta, furgonas stabdo. Ir tie stalčiai atsidaro. Kartą važiavome – sveikas atvykęs į antplūdį buities reikmenų ant grindų. Mašinoje viduje važiavęs klientas vos neapsiverkė. Geriau išimkite viską iš stalčių, sudėkite į maišus, pažymėkite „virtuvė – maži daiktai“. Arba jei jau tikrai norite palikti – ištraukit stalčius ir apvyniokite juos kartu. Tada jie iškrenta kaip vienetas ir neatidarinėjasi. O šiaip furgono viduje niekas nėra tokia jau stabili vieta, kaip atrodo iš šono.

Dokumentai ir muitai – post-Brexit tikrovė

Ar dabar reikia ką nors deklaruoti vežant asmeninius daiktus į Angliją?

Oj, čia reikalas. Po Brexit viskas pasikeitė. Techniškai asmeniniai daiktai, kuriuos turite daugiau nei pusę metų, turėtų būti exempt nuo muito. Bet reikia deklaruoti. Yra toks dokumentas – ToR1 (Transfer of Residence) – kurį reikia užpildyti. Aš ne muitinės tarpininkas, bet žinau, kad be ToR1 gali tekti mokėti muitus ir PVM, o tai gali padaryti pervežimą labai nebe pigiausiu. Klientai kartais pyksta ant mūsų, bet mes vežame, o muitai – jūsų atsakomybė. Patariu pasidomėti GOV.UK svetainėje arba surasti brokerį. Atsiprašau, kad čia ne šimtu procentu galiu patarti – muitininkai žino tiksliau nei aš. Bet faktas – deklaruoti reikia, ypač jei didelė vertė.

Ar mano vežėjas privalo turėti tam tikras licencijas, jei jis tik „skelbia internete“?

Privalo. Tarptautiniams vežimams reikia tarptautinio vežėjo licencijos. Ir CMR'o (krovinio lapo). Jei žmogus tik paskelbė Facebook'e „važiuoju į Londoną, turiu vietos“, jis ne vežėjas pagal įstatymą. O jūs ne klientas pagal sutartį. Kas nutinka? Sustabdę pasienyje gali konfiskuoti krovinį. Jei avarija – jokio draudimo. Jūs ieškote teisybės pas draugą, kuris turi tik vairuotojo pažymėjimą. Pigiausias pervežimas asmeniniams daiktams Anglijos kryptimi dažnai vilioja tokiais pasiūlymais, bet aš asmeniškai esu matęs, kaip tokie „facebookiniai“ vežėjai palieka krovinį kažkur Belgijoje ir išjungia telefoną. Negerai. Nenoriu visų taip patupdyti – yra sąžiningų, bet rizika – jūsų.

Kas atsitiks, jei sustabdys pasienyje ir dokumentų trūks?

Blogiausias scenarijus – sulaikymas. Krovinys stovi pasienyje dienomis, o jūs mokate saugojimo mokestį. Jei trūksta CMRo arba krovinio sąrašo, muitininkai gali atidaryti dėžes tikrinti. O jūsų asmeniniai daiktai – prieš akis svetimiems. Negražu. Buvo atvejis, kai klientas pats prisikrovė alkoholio ir nupažadėjo. Muitininkai rado. Teko palikti pusę lagamino. Jei neturite tinkamų licencijų – muitas gali siekti kelis šimtus ar net tūkstančius. Anglijos muitinė po Brexit tapo ne joke. Atleiskite anglicizmą, bet taip yra – jie ten dabar tikrina tikrai kruopščiau nei anksčiau, kai tai buvo ES vidus.

Ar galima į Angliją vežtis maisto produktus ir augalus drauge su daiktais?

Maistas – labai ribotai. Nuo 2022 metų į JK negalima vežti mėsos, pieno produktų, medaus be sertifikatų. Augalai – irgi su fitorasaugiškais niuansais. Kaip asmeniniai daiktai – dėžė šokoladukų turbūt prasmuks, bet sūris iš sūrinės – ne. Augalai – jei tai namų gėlė, maža, gal ir praleis, bet geriau ne. Aš asmeniškai patariu: jei važiuojate ten gyventi, maistą palikite seseriai, augalus – kaimynei. Arba išmeskite. Perkraustymų metu maistas taip ir taip sutraiškomas, pradergsta. Kartą vežiau šaldytuvą su kiaušiniais viduje... nenoriu apie tai prisiminti. Turbūt ten nebe kiaušiniai buvo, o chemijos eksperimentas.

Kai nepavyksta pagal planą – realios situacijos

Ar dažnai nutinka, kad daiktai atvažiuoja sudaužyti ar aplieję?

Ne dažnai, jei profesionalas krauna. Bet nutinka. Furgonai važiuoja per greitį, per duobes, keltai svyruoja. Jei krovinys nėra tvirtai pritvirtintas – juda. O judantis svoris nuima poveikį. Stiklas lūžta. Kartą vežėme spintą, kurią klientas užkrovė pats. Nepritvirtino. Durų linkiai išėjo iš pusiausvyros. Atvykus – remontuoti reikėjo. Dėl drėgmės – būna, kad keltas buvo prastai sandarinęs arba lauke lijo per krovimą. Bet jei vežėjas turi draudimą – galima atlyginti. Tik jūs turite fotografuoti prieš ir po. Tai nedarykite pigiausias pervežimas asmeniniams daiktams Anglijos kryptimi be nuotraukų. Tikrai.

Ką daryti, jei vežėjas pavėlavo dviem savaitėmis ir nesikeičia žinutėse?

Klasikinė liūdnų istorija. Skambinate, rašote – tyluma. O jūsų buto nuoma baigėsi arba naujas šeimininkas laukia. Pirmiausia – rašykite viską iš karto elektroniniu paštu, ne tik žinutėmis Messenger'yje. Jei sutartis pasirašyta, o avansas pervestas, kreipkitės į policiją arba vartotojų teisių apsaugą. Deja, jei mokėjote grynaisiais ir neturite jokio dokumento... na, tada labai sunku. Yra buvę, kad radome kliento daiktus kažkokiame kieme netoli Doverio, nes „facebookinis“ vežėjas tiesiog išmetė. Aš nenoriu gąsdinti, bet tai realu. Todėl kai kurie pervežėjai prašo mokėti tik daliai iš anksto. Aš pats taip darau, kad žmogus jaustųsi saugiau.

Ar tikrai visi vežėjai turi draudimą, ar čia tik gražūs žodžiai tinklalapyje?

Ne visi, ne. Ypač tie, kurie siūlo stebuklingai mažą kainą. Paklauskite draudimo numerio ir kompanijos pavadinimo. Patikrinkite. Čia jūsų teisė. Aš pats kartais net nežinau ar dabar CMR draudimas vis dar toks pats, kaip prieš penkerius metus, nes taisyklės kinta (bet čia mano abejonė – tiksliau tegul brokeriai atsako). Bet faktas – jei nėra draudimo, o daiktai sugadinami, jūs tiesiog prarandate pinigus. Kartą klientas vežė paveikslą vertingą. Manė, kad yra draudimas. Pasirodo, vežėjas turėjo tik KASKO savo mašinai. Ir avarija buvo jo kaltė. Paveikslas – keturi tūkstančiai eurų – neturėjo jokios apsaugos. Nukentėjo. Apskundė. Bet atgavo labai mažai. Todėl klausinėkite apie tai.

Kaip elgtis, jei furgone atsirado papildomų keleivių ir mano daiktai netelpa?

Čia vienas blogiausių scenarijų. Užsisakote furgoną, o paskui paaiškėja, kad vežėjas prisivežė dar du klientus ant laiptų arba prie rėmų. Jūsų spinta netelpa. Ką darote? Jeigu sutartoje yra nurodytas furgono tipas ir jūsų daiktai buvo aprašyti, tai yra vežėjo problema. Jis turi vežti du kartus arba samdyti didesnį transportą. Bet jei neturite sutarties – jūs tokioje pačioje vietoje, kaip ir jis. Teko kęsti tokį reisą, kai klientai pykosi su vežėju viduryje kelyje. Nebuvo malonu. Aš pats neprisimenu tiksliai kaip tąkart baigėsi, bet gerai nebuvo. Furgonas strigo pasienyje, dėl svorio pertekliaus dar ir bauda.

Kaip neišsimesti pinigų paskutinę minutę

Kada geriausia pradėti ieškoti pervežimo paslaugos į Jungtinę Karalystę?

Minimaliai dvi savaitės prieš. Mėnuo – dar geriau. Jei skambinsite paskutinę dieną, aš galiu pasakyti tik „atsiprašau, bet neturiu“. O jei ir turėsiu – kaina bus didesnė dėl skubos. Pigiausias pervežimas asmeniniams daiktams Anglijos kryptimi rezervuojamas iš anksto, kaip lėktuvo bilietai. Be to, per tą laiką galite susitvarkyti pakavimą, atsisveikinti su kaimynais. Ir aš jums galiu padėti surasti gražųjį reisą. O jei skambinsite vakare prieš išvykimą – belieka mokėti pilną tarifą. Planuokite. Aš žinau, kad gyvenime ne visada pavyksta, bet bent savaitė – minimum.

Ar galiu pasitikrinti vežėją, kai neturiu jokių kontaktų su angliška bendruomene?

Google yra pakankamai geras draugas. Ieškokite atsiliepimų, bet ne tik pačiame jo puslapyje – ten visi atsiliepimai gražūs. Paieškokite forumuose, FB grupėse „Lietuviai Londone“ ar panašiose. Paklauskite – ar kas nors naudojosi ta įmone. Arba paklauskite tiesiogiai mano imenės... na, kitų vežėjų, ar girdėjo apie tą kompaniją. Aš pats kartais apie konkurentus atsakau sąžiningai: „nežinau jo“ arba „girdėjau skundų“. Patikimas ženklas – ar sutartis gaunama prieš apmokėjimą, ar yra sąskaita faktūra, ar atsako į nereikalingus klausimus. Tie, kurie vengia klausimų – vengia ir atsakomybės.

Ar reikia draudimo mano daiktams, jei pervežimas ir taip pigiausias?

Draudimas – tai ne vieta taupyti. Jeigu renkatės pigiausią variantą, tik dar labiau turite rūpintis draudimu, nes dažnai mažos kainos = spaustos sąlygos, mažiau priežiūros. Draudimas kainuoja kelis procentus nuo vertės, bet nuramina smegenis. Yra du tipai – vežėjo atsakomybės draudimas (įskaičiuotas) ir papildomas jūsų siuntos draudimas. Antram reikia sąrašo su vertėmis. Atrodo biurokratija, bet jei vežate senelio komodą su portretu viduje – patikėkit, verta. Aš esu matęs tokių situacijų, kad pigus pervežimas praėjo gerai, o brangus – su žala. Bet be draudimo žala lieka ant jūsų.

Kokią informaciją privalau pasakyti pirmąjį kartą skambindamas vežėjui?

Kur, kada, kiek, ar reikia krovėjų. Tai keturi stebuklingi dalykai. Adresai – ne tik miestai, bet gatvės. Ar yra liftas, ar laiptai siauri. Kada – apytikslė data. Kiek – apimtis arba sąrašas, bent jau kambarių skaičius. Ar reikia krovėjų – nes jei furgonas stovi, o jūs vienas nešat dėžes, laikas eina, o laikas – pinigai. Dar pasakykite, jei yra ko nors ypatingo – pianinas, akvariumas, gyvūnas. Aš pats į pirmą klausimą atsakau dažnai klausdamas atgal, nes informacijos niekada nebus per daug. O jei skambinate ir sakote tik „važiuoju į Londoną pigiai“ – aš dar nežinau, ką jums siūlyti.

Pigiausias pervežimas asmeniniams daiktams Anglijos kryptimi – tai ne kaina pačiame skelbime, o tai, kiek galiausiai sumokate, neprarasdami nervų ir daiktų. Dvidešimt treji metai šitame versle pamokė, kad pigu gali būti gerai, jei renkatės sąžiningai. Pasirašykite sutartis, paklausinėkite apie draudimą, nepakuokite kiaušinių į šaldytuvą ir planuokite iš anksto. Jei kils klausimų – paskambinkite, net jei ne pas mane. Svarbiausia – kad kelyje viskas būtų gerai.