Pigiau gabenti daiktus į Angliją su mikroautobusais – ką aš, perkraustytojas, pasako draugui

Kai paskutinį kartą sėdėjau ofise prieš dvidešimt ketverius metus, Google žemėlapių dar nebuvo, o klientai į Angliją dažniausiai važiuodavo su UK lipduku ant mašinos. Dabar viskas kitaip. Žmonės nori pigiau gabenti daiktus į Angliją su mikroautobusais, bet nežino, nuo ko pradėti. Šitas tekstas – ne iš parduotuvės lentynos, o iš to, ką teko matyti, kai suoliuką apmetei chalatu, o sofą reikia išgabenti į Birmingemą. Trumpai ir aiškiai. Be kanceliarijų.

Apie kainą – nes pirmas klausimas visada apie eurus

Kiek maždaug kainuoja pigiai perkraustyti dviejų kambarių butą į Londoną, jei renkuosi mikroautobusą?

Žiūrėk, tiesiogiai – nuo maždaug aštuonių šimtų iki tūkstančio keturių šimtų eurų, priklauso kur esi ir kiek daiktų. Kartais mažiau, jei vežėjas važiuoja atgal tuščias ir prisikrauna tave kaip antrąjį užsakymą. Bet jei randi kainą penki šimtai eurų visam butui – tikėkis problemų. Vienas kolega paėmė tokį užsakymą, o paskui klientui grasino palikti daiktus kelyje, kai suprato, kad degalams tiek neužtenka. Skaičius realus yra tarp minėtų. Kaina – ne tik kilometrai, bet ir žmogaus laikas, krovimas, draudimas ir tas nesąmoningas srautas prie Doverio. Neišmisli nieko pigiau už rinkos kainą.

Ar tikrai pigiau nei DHL ar kitos siuntų tarnybos?

Jeigu siunti vieną dėžę – netarkim. Bet kai veži sofą, spinteles, dėžes ir galvoji, kaip pigiau gabenti daiktus į Angliją su mikroautobusais, mikriukas laimi prieš DHL. Logika paprasta – moki ne už kilogramą, o už vietą. Ai, keletas mažų siuntų paraleliai kartais gali būti pigiau, jei turi laiko lakstyti po paštomatus Londone. Bet muitus mokėsi kartą, o ne už kiekvieną siuntą atskirai. Štai kodėl baldas ant baldo paprasčiausiai finansiškai veikia. Jei turi kambarį pilną – mikriukas tiesiog efektyvesnis.

Kas jei daiktai netelpa į mikroautobusą? Ar tada reikia antrą kartą mokėti?

Aha, klasika. Tau atrodo mažai, bet turi kūdikio lovelę bei pianiną. Jeigu netelpa, geri vairuotojai bando perkrauti saugiai. Blogos firmos prigrūsta per daug – tada policija Prancūzijoje. Jei mikroautobusas mažas, reikės antro reiso ir dvigubo biudžeto. Vienas klientas Vilniuje taip prisiskaičiavo, kad antras važiavimas kainavo dar tris šimtus, nes reikėjo iškart. Matau tokius kelis kartus per metus. Matuok kambarius prieš užsisakydamas, rimtai. Nežaisk su tūriu – čia tavo piniginė kencia... kenčia pirmiausiai.

Mikroautobusai – kas važiuoja ir kas stringa

Koks geriau – krovininis mikroautobusas ar keleivinis perdarintas?

Ehh... krovininis, nebent turi retąjį atvejį. Aš asmeniškai matau, kad perdarinti keleiviniai (su langais) kartais patogesni dėl šoninių durų. Bet Anglijoje dėl ULEZ ir apribojimų... žinai, dėl šitos taisyklės aš tikras nesu šimtu procentų. Reikia pasitikrinti, ar perdarintas turi teisių važiuoti Londono Low Emission zonoj. Geriau imk normalų krovinuką, kad nekiltų galvos skausmo. Būna, pareigūnai stabdo dėl variklio emisijų. Neturėsi laiko aiškintis tada. Taip kad renkuosi pilką krovininį ir ramiai miegu.

Ar galiu pats vairuoti mikroautobusą į Angliją, kad sutaupiau?

Teoriškai taip, praktiškai – gerai pagalvok. Aš pats pirmą kartą prieš daug metų važiavau krovinuku iki Leedso. Prisimenu tik pusę kelio, kitą pramigau prie kolonių (nelabai legalu, žinok). Kairysis eismas, dešinysis vairas, o nuovargis po devynių valandų vairavimo – pavojingai realus. Jeigu vienas, be patirties – sutaupysi du šimtus, bet prarasi nervus ir galbūt padangą. Jei draugas važiuoja, galima mainytis (nors jei neturi teisių tokiai mašinai – jau blogai). Draudimas nuomotai mašinai su baldais – dar vienas galvos skausmas, kurį žmonės pamiršta.

Tentas ar kietas stogas – ar tai turi reikšmės?

Tentas ar kietas stogas – reikšmės turi, ypač lyjant. Buvęs atvejis su tentu į Notingamą – nepaspringo, bet stresas. Kietas stogas saugesnis, bet aukšti daiktai sunkiau. Dėžėms tentas pigesnis, kartais telpa daugiau. Jei veži stiklinį vitriną ar televizorių – sorry, skubiai ieškodamas žodžio... tada pats supranti. Anglijos oras jau toks. Aš dažniausiai renkuosi kietą stogą, bet nesu fanatikas. Svarbiau kad variklis veikia, o ne stogo medžiaga. Nors pastarasis irgi – jei lyja per Doverį.

Popieriai, muitai ir kodėl po Brexit nebe taip paprasta

Ar po Brexit dar galima pigiai gabenti daiktus į Angliją, ar viskas tapo sudėtingiau?

Dabar reikia daugiau popierių. Anksčiau – užsėdai ir važiavai. Daug inventoriaus, CMR lapo, o kartais muitinės tarpininkas papildomai. Pats pervežimas panašios kainos, bet laiko sąnaudos didesnės. Asmeniniams daiktams – ne visada muitas, bet deklaruoti privalai. Neseniai Pasvalyje teko laukti valandas, nes klientas paslėpė dėžėje rūkalų. Muitininkai rado. Graži situacija nebuvo. Brexit pakeitė taisykles, bet mikroautobusu vis dar galima, tik kantriai. Daugiau kantrybės reikia, tiek to.

Sąžiningai – ar kas nors skaito tuos muitų sąrašus?

Heh. Vieni postai spaudžia antspaudus nepamatę, kiti atidaro kiekvieną dėžę. Buvęs Doverio pareigūnas taip kruopščiai tikrino, kad aš pats pradėjau abejoti savo daiktais. Pildyk sąžiningai (arba bent padoriai), nes jei "drabužiai" o viduje paspirtukas – užtrunki. Tikroji rizika ne bauda, o laiko praradimas, kai mikriukas stovi saulėje, o tu lauki patvirtinimo. Ir dar – eilės ilgesnės tapo. Nusiteik mineraliniam vandeniui ir salierui... saldumynams. Na, skanių sumuštinių.

Ar augintiniai ir augalai keliauja kartu su daiktais mikroautobuse?

Augalai – ne. Pamiršk, žus arba nepraeis muitinę. O augintiniai – taip, bet ne salone su sofą. Jiems reikia veterinarinio paso, skiepų, kartais karantino. Vienas klientas bandė papūgą dėžėje su drabužiais neoficialiai. Papūkai... papūgai reikia sertifikatų. Palik augalus draugams, o keturkojus imk keleiviniame, jei oro pagalvės išjungtos. Ai, šitas jau ne apie baldus, bet dažnai klausia kartu. Geriau gyvūnus skristi lėktuvu. Arba nuvežti per bodily... oi, kita tema.

Pakuojamės – kur viskas slepiasi

Ar verta pakuoti pats, ar mokėti, kad kažkas tai padarytų?

Pakuoji pats – sutaupysi, bet prarasi savaitę. Atrodo lengva, bet kai randi stalčių su baterijom ir senų reikaliukų šlamštu, supranti – namuose gerai negyvenai. Perkraustymo pakavimas brangus, bet stiklui verta. Blogos firmos pripakuoja tuščias dėžes putplasčiu kaip auksą. Mačiau Kaune – kėdė į dvidešimt sluoksnių, sąskaita kosminė. Kompromisas: brangius daiktus priduok profesionalams, knygas – savei. O tušinukus meta.... metėk į maišą ir tiek.

Kokia blogiausia pakavimo klaida, kurią matau nuolat?

Paliekamos tuščios erdvės – štai ko nepadaryti. Mikroautobuse viskas juka. Ant tvirtos sienelės dėk sunkius daiktus, maišus su drabužiais naudok kaip amortizatorių. Šaldytuvai turi stovėti vertikaliai, nes tepalas nukeliauja. Ledynai... ledukai... šaldikliai taip pat. Nepamiršk pažymėti dėžių – kitaip Anglijoje draugai kels virtuvę į vonią. Nors tai juokinga, nebūtinai tavo skonio pokštas bus. Ir taip, žymek permanentiniu markeriu, ne tušinuku, kuris nubėga.

Ką daryti, jei atvažiavus pasirodo, kad durys per siauros sofai?

Metų metų bėda. Nereikia griauti sienos, nors Londone kartais tai skamba kaip protingas variantas. Kranai per langą – kosminė kainu. Kartais IKEA ten nusipirkti pigiau nei tempti seną sofą. Kartais bandai ardyti, bet dabartiniai modeliai turi paslėptus varžtus, kuriuos be rakto neatkiši. Buvęs klientas bandė tempti pro durų angą, kampas įsirembė į sieną ir stovėjo taip aštuoniolika minučių. Grįžo į save po ilgų valandų. Kartais palik sofą lietuviškoje laiptinėje su rašteliu ir nusipirk naują IKEA. Ciniška, bet faktas – pigiau.

Kelyje – kas vyksta tarp Kauno ir Doverio

Ar tikrai galima nuvažiuoti per dvi dienas, ar tai tik gražus marketingas?

Marketingas... realiai galima, bet tikėtina trukmė dvi su puse. Jei nepasiklysi, keltas neatsiūs, eilėse nestovėsi. Paprastai laukimo eilės Kallėje, kamščiai M20 ar gedimai nutempia. Du vairuotojai gali mainytis (nors dėl darbo laiko taisyklės gal geriau patikėti logistikai). Vienas pavargęs vairuotojas – pavojingiau nei pavėluotas baldas. Miegoti kelyje privaloma. Keltis trečią naktį nepatartina. Nors jaunystėje ir tai darydavau. Ne, nepatartina.

Kas jei mikroautobusas sugenda kur nors Vokietijoje?

Oho. Būna. Renkis vežėją, rodantį technines apžiūras. Jei variklis apsivemė... sugedo – gera įmonė pasiūlys kitą mašiną per šešias valandas. Bloga – pasiūlys išmokti melstis. Buvo atvejis, kai elektros laidai sutrūko ir dūmai pasirodė. Daiktai išsaugoti, bet drama – iki rytojaus. Pasiklausk iš anksto – kas daroma gedimo atveju. Tai svarbiau nei dešimt eurų nuolaida. Ir nepamiršk, vairuotojai irgi žmonės, o ne robotai.

Kur saugu palikti mikroautobusą su baldais nakčiai?

Niekur nėra šimtui procentų saugu. Geriausia – vairuoti porą tikslinių, kad nestotum. Bet jei pernakvoti – saugomos aikštelės. Kiti miega salone tarp daiktų. Taip darau kartais, bet miegas prastas – galvoji "o jei kas atidarys?". Kava Kasselio traukos stoty buvo gera. Bet rimtai – rizikuoti neverta. Geriau rask viešbutį ir ramiai pavalgyk. O jei mikriukas stovi aikštelėje – spyna ant vartų. Rimtai.

Ar pasienyje dažnai tikrina perkraustymų mikroautobusus?

Taip. Doveris, Eurotunelis. Rentgenai, šunai, dokumentai. Kartais valanda, kartais – keturios. Ne dėl tavęs – saugumo protokolai. Bėda, kai randasi bandančių prasmukti ar palaidotų dėžių viduje pašalinių daiktų. Tada inspekcija amžinybę trunka. Pasieniečiai dirka... dirba savo darbą, o tu nerviniesi. Planuok laiko rezervą. Geriau būk McDonalds'e anksčiau, nei pavėluok į iškrovimą Liverpool gatvėje. Eilės piko metu ypač baisios, o vasarą – kantrybės reikalas.

Londone ar Birmingeme – kai jau nuvažiavai du tūkstančius kilometrų

Ar mikriukas gali laisvai įvažiuoti į Londono centrą?

Oi ne. ULEZ – tavo priešas. Senesni dyzeliniai mikroautobusai moka dvylika su puse svarų per dieną, o kai kur dar vienuolika congestion charge. Jei butas Westminster rajone, gali pridėti prie sąskaitos šimtą svarų lengvai. Klientai dažnai nežino, nes vežėjas nepasako. Fui. Realiai krauti geriausia rytuose arba šiaurėse, kur erdviau. Į central Londoną mikriuku – išlaidos, ne ekonomija. Ypač jei ten dar ir Low Emission Zone griežtina.

Kaip Londono centre iškrauti daiktus, jei ten nėra vietos parkuotis?

Neįmanoma. Šūdas. Geltonos linijos, residents only, o iškrovimas be leidimo – bauda šimtas trisdešimt svarų, ačiū. Reikia dispensation arba privataus kiemo. Vienas klientas žadėjo vietą, o mes stovėjom keturiasdešimt minučiu prie kelio. Kaimynai išėjo ir filmavo. Nepatogu, bet tikra. Geriausia krauti sekmadienį anksti ryte arba kuo toliau nuo centro. Mano kolega tuščiame skersgatvyje bandė atbuluoti pro vartus ir įbrėžė BMW. Nepatogūs dalykai nutinka. Parkingas Londone – didžiausias priešas, beje.

Ar galiu pats padėti kelti daiktus, kai jau atvažiavome?

Padėsi – sutrumpinsi laiką. BET. Jei pats nešdamas numesi – draudimas gali nereaguoti. Aš leidžiu padėti smulkiems daiktams, bet su raštišku įspėjimu. Buvęs atvejis Croydone – draugai padėjo kelti šaldytuvą, nuslydo, drenažo dalis atsilaužė. Klientas piktas, draugas be atsakomybės. Tad geriau būk ramus stebėtojas, ne prisiimk. Jei esi nėščia ar turi nugaros bėdų – nesikankyk. Rimtai. Patikėk krovikams, jie atvyko ne šiaip sau.

Dalykai, apie kuriuos daugiau niekas nešneka (o turėtų)

Ką daryti, jei pristatymas vėluoja tris dienas, o aš jau Anglijoje laukiau?

Trailerpark... sorry. Būna. Dažnai mikroautobusai veža sujungę keletą užsakymų, grupažas. Jei vienam dokumentai stringa – vėluoja visi. Geros įmonės skambina, blogos – ignoruoja. Į Bridlingtoną vėlai atvažiavome, nes pirmas klientas turėjo du papildomus kambarius. Tad turi oro čiužinį ir kantrybę. Ir raštišką sutartį su langu. Be to – nepasirašyk papildomų patalpų geruoju žodžiu. Nebent pats nori miegoti ant grindų keturias dienas.

Kaip atpažinti, kad mikroautobusų perkraustymo komanda žada auksą, o pristatys bėdą?

Taigi, jei kaina per maža, nėra adreso, tik telefonas, be sutarties, prašo grynųjų į rankas. Per dvidešimt keturis metus matau įmonių, keičiančių pavadinimus dažniau nei aš batus. Kai klausia "ar galima už šešis šimtus?" – atsakau "galima, bet ar norite sveikų daiktų?". Pigiausias variantas – tas pats, kas dantų šepetėlis iš neaiškaus dėžės parduotuvės. Suveiks, bet ar nepakenks? Nepirk. Vertink patirtį, o ne tik kainą. Kainą mažą visi moka, daiktus sveikus – ne kiekvienas atveža.

Ar mano daiktai drausti pervežimo metu, ar reikia papildomo draudimo?

CMR dengia tik dalį, dažnai pagal svorį, ne vertę. Numetei nešiojamą – gausi kelis eurus. Verta apmąstyti atskirą draudimą brangiems daiktams, nors brangiau. Kai šaldytuvas subraižytas ar kompiuteris dingo – tadaigaila. Klausk vežėjo limito. Jei sako "viskas apdrausta iki dangaus" – netikėk. Būna tokių. Skambakės? Ai, skambutyje įrašyta. Supranti, ką noriu pasakyti. Sutartis raštiška, skaičiai konkretūs. Kitaip kalbi į užburtą ratą.

Ar galiu gabenti alkoholį, žibalą ar tėvo medžioklės trofėjus mikroautobuse?

Ne. Alkoholis dideliais kiekiais – akcizas ir galvos skausmas. Žibalas be ADR – negalima. Medžioklės ginklai – palik tėčiui. UK taisyklės kitokios. Buvo atvejis su pneumatinių šautuvų kolekcija, parduota kaip "sportas". Doverio postas to neįvertino. Kam to reikia? Daiktai daiktų, bėdos – atskirai. Jei nori sutaupyti – pardaryk iki legalumo arba palik saugioje vietoje. Vesk tvarkingai. Nes man nereikia, kad mano vežėjo mašinoje rastų pažeidimų.

Koks pats durniausias dalykas, apie kurį žmonės pamiršta galvodami apie perkraustymą į Angliją?

Parkingo leidimai naujajame addrese... adres. Bet kvailiausia – nepasirašyti ant dėžių. Dėžių amnezija: atidarai keturiasdešimt, o ten – niekas nežino, kur puodai. Kartais ir aš per aštrai reaguoju, bet dvidešimt ketveri metai sako – žymėk. Dar viena klaida – nepasitikrinti, ar naujasis butas turi liftą. Trečias aukštas be lifto Londone su fortepijonu – komedija, bet ne tau. Išmatuok prieš tai. Nes aš nenešiosiu to pianino ant nugaros į devintą aukštą. Rimtai.

Jei pats keltumeis į Manchesterį šiandien – ar imtum mikroautobusą?

Turėdamas tiek patirties... imčiau tik su dėžėmis, jei jaunas ir be šeimos. Bet su vaikais – samdyčiau kolegą. Pačiam gal ir pigiau, bet prarastas savaitgalis ir muitinės baimė. Nežinau, vertėjo ar ne. (Žinau tik tiek, kad arbatą gerti saugiai namie maloniau). Dvidesimt ketveri metai moko pragmatizmo. Imk mikroautobusą, jei pilnas jėgų. Jei ne – paskambink tam, kas daro tai kasdien ir žino, kaip pigiau gabenti daiktus į Angliją su mikroautobusais be streso.

Pigiai gabenti daiktus į Angliją su mikroautobusais – realu, bet ne stebuklas. Reikia laiko, tinkamos įmonės ir šiek tiek pasiruošimo popieriams. Jei skaitai šitą ir galvoji "o gal aš pats?" – pagalvok dar kartą. Perkraustymas nėra vien mašinos nuoma; tai žmonės, draudimas, muitinė ir netikėtumai kelyje. Rinkis protingai, nepasitikėk vien kaina ir nepamiršk – kad ir kas nutiktų, daiktai turėtų atvažiuoti sveiki. Kiek mačiau per dvidešimt keturis metus – sėkmingiausieji tie, kurie klausia daug prieš pasirašydami.