Pervežimo į Angliją kaina už siuntinį greitas skaičiavimas

Jei ruošiesi vežti daiktus į Angliją ir nori greitai suprasti, kiek tai gali kainuoti – čia tau viską paaiškinu. Per pastaruosius 12 metų tokie klausimai man buvo užduoti tūkstančius kartų, todėl žinau, kas tikrai veikia kainą, o kas – tik gražiai skamba reklamose. Nėra čia jokios magijos, tik keletas paprastų dalykų, kuriuos žinodamas galėsi susiorientuoti per porą minučių.

Kainos veiksniai

Kuo didesnis krovinys – tuo mažesnė vieneto kaina?

Taip, bet ne visada taip paprasta. Jei veži vieną nedidelę dėžę, kaina bus panaši į kurjerio paslaugą – maždaug 80–120 svarų. Bet jei turi pilną kambarį ar net buto turinį, tada jau kalbame apie didesnę sumą, bet vienam kilogramui ar vienam kubui išeina žymiai pigiau. Pavyzdžiui, pilnas sunkvežimis iš Lietuvos į Londoną gali kainuoti apie 1200–1800 svarų, priklausomai nuo to, ką krauni. Vienas mano klientas vežė visą 3 kambarių buto inventorių ir sumokėjo apie 1600 svarų – tai buvo maždaug 40 svarų už kubą, kas yra tikrai gera kaina. Bet jei būtų vežęs tik kelis baldus atskirai, būtų sumokėjęs gerokai daugiau.

Kaip atstumas veikia kainą?

Iš Lietuvos iki Anglijos – tai maždaug 2000 kilometrų. Bet čia yra svarbus dalykas: jei veži tik iki Londono, tai viena kaina, o jei reikia pristatyti į Škotijos šiaurę – kaina gali skirtis 200–400 svarų. Dauguma kompanijų skaičiuoja pagal atstumą iki paskutinio taško, todėl tiksliai pasakyti neįmanoma, kol nežinai galutinio adreso. Aš visada sakau klientams: jei gali, rinkis didesnius miestus – Birminghamas, Mančesteris, Leedsas – ten kainos dažniausiai mažesnės nei jei reikia važiuoti iki kokios nors mažesnės gyvenvietės.

Ar turi reikšmės, kada veži?

Turėtų, bet realiai – ne taip jau daug. Vasarą kainos šiek tiek aukštesnės, nes žmonės kraustosi dažniau. Žiemą, ypač prieš Kalėdas, taip pat brangiau, nes visi nori spėti iki švenčių. Geriausias laikas – kovo–gegužės mėnesiai arba rugsėjis–spalis. Tada kainos paprastai būna 10–15% žemesnės nei sezono metu. Bet čia tik bendroji tendencija – konkrečiai kompanijos gali turėti savo tvarkaraštį.

Svarbios detalyss

Ką tiksliai veži – svarbu?

Labai svarbu. Baldai, buitinė technika, drabužiai – tai vienas skaičiavimas. O jei turi pavojingų daiktų – dažus, chemikalus, dujų balionus – čia jau viskas keičiasi. Vienas mano klientas norėjo vežti seną šaldytuvą su freonu ir kelis butelius dažų. Pasirodo, reikėjo papildomo dokumentų tvarkymo, ir kaina išaugo beveik dvigubai. Taigi prieš skaičiuodamas kainą, tiksliai žinok, ką ketini vežti. Yra sąrašas daiktų, kurių išvis negalima vežti – ginklai, narkotikai, tam tikri chemikalai. Bet tai, žinoma, savaime suprantama.

Kiek sveria tavo krovinys?

Svoris ir tūris – du pagrindiniai dalykai, kurie lemia kainą. Dauguma kompanijų naudoja vadinamąją „tiekiamąją masę" – skaičiuoja, ar daugiau sveria, ar daugiau vietos užima. Jei veži sunkius daiktus – metalo baldai, akvariumas, didelė technika – tai svaris bus lemiamas. Jei veži daugiausiai drabužius, patalynę, lengvus baldus – tada svarbus bus tūris. Paprastai tariant: sunkus krovinys – moki už svorį, lengvas – už vietą sunkvežime.

Ar reikalingas pakavimas?

Jei pats supakuosi gerai, sutaupysi. Bet čia yra niuansas – jei supakuosi blogai, daiktai gali būti sugadinti, ir tada bus dar brangiau. Aš rekomenduoju naudoti tvirtas dėžes, viską gerai užpildyti, kad niekas nejudėtų. Jei veži stiklą ar kitus trapius daiktus, būtinai pažymėk dėžę. Vienas mano klientas pats pakuodamas sudaužė brangų veidrodį – o draudimas tokiu atveju neatlygina, jei pats blogai supakavai. Taigi čia reikia rasti pusiausvyrą: jei moki pakuoti – sutaupai, jei ne – geriau mokėk profesionalams.

Kaip greitai suskaičiuoti kainą?

Yra paprastas būdas?

Taip, bet reikia žinoti kelis skaičius. Pagrindinė formulė: paimk savo krovinio tūrį kubais (ilgis x plotis x aukštis visų dėžių) ir padaugink iš 40–60 svarų. Tai bus preliminarus skaičius. Pavyzdžiui, jei turi 10 kubų – tikėkis maždaug 400–600 svarų. Bet čia tik pradinis taškas. Jei krovinys sunkus, gali būti brangiau. Jei reikia papildomų paslaugų – pakrovimas, iškrovimas, draudimas – kaina auga.

Ką dar reikia pridėti?

Pagrindinės papildomos išlaidos: draudimas (paprastai 2–5% nuo krovinio vertės), kuro mokestis (kai kurios kompanijos jį įskaičiuoja, kitos – ne), terminalo mokesčiai uostuose, dokumentų tvarkymas. Taip pat gali būti mokestis už papildomas dienas, jei krovinys ilgai laikomas sandėlyje. Aš visada sakau klientams: pridėk 20% prie pagrindinės kainos ir gausi tikslesnį skaičių. Bet čia toks mano asmeninis patarimas, ne visi su juo sutinka.

Ar galiu gauti tikslią kainą internetu?

Dauguma kompanijų turi kainų skaičiuoklius, bet jie dažnai rodo tik labai apytikslę kainą. Realiai, tikslią kainą gausi tik tada, kai susisieksi ir aptarsi detales. Kartais net ir skaičiuoklis duoda gerokai mažesnę kainą nei vėliau pasiūlo vadybininkas. Taip yra dėl to, kad skaičiuoklis nežino visų detalių – jis skaičiuoja tik pagal labai bendrus parametrus. Taigi jei matai labai žemą kainą internetu – būk atsargus, tikrai bus kažkas, kas ją padidins.

Papildomi mokesčiai

Kokie nematomi mokesčiai dažniausiai atsiranda?

Vienas dažniausių – tai „užsakymo mokestis" arba „administravimo mokestis", kuris gali būti 20–50 svarų. Kitas – papildomas mokestis, jei reikia pakrauti/iškrauti iš sunkiai prieinamos vietos. Jei gyveni name su siauru įvažiavimu arba bute be lifto, tai gali kainuoti papildomai. Taip pat pasitaiko „ savaitgalio mokestis" – jei nori vežti šeštadienį ar sekmadienį, kaina gali būti 10–20% aukštesnė. Dar būna mokestis už grįžtamąjį tuščią konteinerį, jei naudoji vienkartinį konteinerį.

Ar reikalingas draudimas?

Aš asmeniškai rekomenduoju visada drausti, nes nutikus nelaimei, be draudimo liksi su tuščiomis kišenėmis. Draudimas paprastai kainuoja 2–5% nuo deklaruotos krovinio vertės. Bet čia svarbu žinoti: jei deklaruoji mažesnę vertę nei reali, tai ir atlyginimas bus mažesnis. Vienas mano klientas deklaravo 500 svarų vertės daiktus, o realiai vežė brangų kompiuterį ir kitą techniką už 2000 svarų. Kai krovinys buvo sugadintas, gavo tik 500. Taigi čia reikia būti sąžiningam – ir sau, ir draudimo kompanijai.

Ką daryti, jei kaina staiga padidėjo?

Pirmiausiai paklausk, kodėl. Dažniausios priežastys: pasikeitė krovinio svoris ar tūris, reikia papildomų paslaugų, pasikeitė kuro kainos. Jei priežastis pagrįsta – tenka mokėti. Bet jei kaina padidėjo be aiškios priežasties – klausk, reikalauk paaiškinimo. Aš pats esu turėjęs atvejų, kai vadybininkas praleido kažkokią detalę ir vėliau bandė pridėti mokestį. Tada reikia tiesiog kalbėtis ir aiškintis. Kartais pavyksta susitarti, kartais – ne. Bet klausinėti tikrai verta.

Kaip sutaupyti?

Ar galima derėtis dėl kainos?

Taip, bet ne visada. Jei turi didelį krovinį – tikrai gali derėtis. Jei veži tik kelias dėžes – mažiau erdvės derėtis. Aš pats visada siūlau klientams pasikalbėti su keliomis kompanijomis ir tada jau tartis. Vieną kartą mano klientui vienas vežėjas pasakė 800 svarų, kitas – 600, o trečias – 450. Pasirodo, skirtumas buvo tik tame, kad pirmasis bandė uždirbti daugiau. Taigi neverta sutikti su pirma pasiūlyta kaina – pasiklausinėk.

Ar verta vežti dalimis?

Kartais taip, kartais ne. Jei turi laiko ir gali vežti dalimis per kelis kartus, tai gali būti pigiau. Bet čia reikia paskaičiuoti: jei veži tris kartus po 100 svarų, tai jau 300, o galėjo būti 250 vienu kartu. Taip pat kiekvienas kartas – tai naujas dokumentų tvarkymas, naujas laikas. Aš dažniausiai patariu: jei skirtumas nedidelis – vežk viską iš karto, bus mažiau galvos skausmo.

Ar galima naudoti savo pakuotes?

Taip, ir tai dažniausiai pigiau nei naudoti kompanijos pakuotes. Bet čia vėl gi – jei tavo pakuotės bus prastos kokybės, daiktai gali būti sugadinti. Aš rekomenduoju naudoti tvirtas kartono dėžes (galima nusipirkti statybų prekių parduotuvėse), baldus – gerai suvynioti į apsauginę plėvelę. Vienas mano patarimas: jei veži brangius daiktus, investuok į gerą pakuotę – tai tikrai atsipirks.

Dažniausios klaidos

Ko žmonės dažniausiai nežino?

Dauguma žmonių nežino, kad reikia deklaruoti krovinio vertę. Taip pat dažnai pamirštama, kad kai kurie daiktai reikalauja specialių dokumentų. Pavyzdžiui, jei veži seną baldą, kuris gali būti laikomas antikvariniu, gali prireikti specialaus sertifikato. Dar viena dažna klaida – žmonės mano, kad vežimas bus greitesnis nei iš tikrųjų. Iš Lietuvos į Angliją paprastai trunka 3–5 dienas, bet kartais gali užtrukti ir ilgiau, ypač jei yra problemų su dokumentais arba prasta oro sąlygos.

Ką dar dažnai pamiršta žmonės?

Pamiršta, kad reikia paruošti daiktus prieš vežimą – ištuštinti šaldytuvą, išmontuoti baldus, jei reikia. Pamiršta, kad reikia palikti prieigą prie krovinio, kad būtų galima jį pakrauti. Pamiršta, kad kartais reikia mokėti muito mokesčius, jei veži naujus daiktus, o ne naudotus. Vienas mano klientas vežė naują baldą iš parduotuvės ir labai nustebo, kai reikėjo sumokėti papildomai 15% nuo vertės. Tai buvo jo pirmas kartas vežti į Angliją, ir jis tiesiog nežinojo. Dabar visada perspėju žmones dėl to.

Ar galima viską sutvarkyti pačiam?

Taip, bet reikia žinoti, ką darai. Jei turi patirties su dokumentais ir žinai, kaip tvarkyti muitinės reikalus, gali viską padaryti pats. Bet jei neturi patirties – geriau pasikliauti profesionalais. Vienas mano pažįstamas bandė viską sutvarkyti pats ir praleido terminą, dėl ko krovinys buvo sulaikytas muitinėje dviem savaitėms. Galų gale vis tiek sumokėjo daugiau nei būtų sumokėjęs profesionalams. Taigi čia reikia gerai pagalvoti – ar tikrai nori taupyti savo laiką ir nervus?

Praktiniai patarimai

Ką daryti prieš vežimą?

Pirmiausiai – susitik su vežėju arba bent jau pasikalbėk telefonu. Paaiškink, ką veži, kokios apytikslės apimtys, kur reikia pristatyti. Paprašyk, kad atvažiuotų ir įvertintų krovinį vietoje – tai nemokama paslauga daugumoje kompanijų. Tada jau gausi tikslesnę kainą. Taip pat būtinai pasidaryk nuotraukas visų vertingesnių daiktų – tai pravers, jei kas nors nutiktų. Dar viena svarbi detalis: jei veži ką nors vertingo, pasidomėk draudimo sąlygomis iš anksto.

Kaip išsirinkti patikimą vežėją?

Skaityk atsiliepimus, bet ne tik gerus – skaityk ir blogus. Jei visur matai tik penkių žvaigždučių atsiliepimus, tai greičiausiai suklastoti. Pasidomėk, kiek metų kompanija veikia, ar turi licencijas. Patikrink, ar yra draudimas – tai labai svarbu. Aš pats visada rekomenduoju pasikalbėti su žmonėmis, kurie jau naudojosi paslaugomis – jie gali duoti tikriausiai informaciją. Vienas mano geriausių klientų atėjo būtent per rekomendaciją iš kaimyno, kuris buvo patenkintas paslauga.

Ką daryti po vežimo?

Patikrink viską iš karto, kai tik gauni krovinį. Jei kas nors sugadinta ar trūksta – rašyk pretenziją nedelsiant. Dauguma kompanijų turi tam laikotarpį – paprastai 48 valandas arba savaitę. Jei praleisi terminą, bus sunku įrodyti, kad sugadinimas įvyko vežimo metu. Taip pat pasilik visus dokumentus – sąskaitas, važtaraščius, korespondenciją. Jei viskas gerai – vis tiek palik atsiliepimą, nes tai padeda kitiems žmonėms rinktis.

Išvada

Pervežimo į Angliją kaina priklauso nuo daugelio dalykų – krovinio dydžio, svorio, atstumo, papildomų paslaugų. Greitai suskaičiuoti galėsi naudodamas paprastą formulę: tūris padaugintas iš 40–60 svarų, plius 20% papildomų išlaidų. Bet atmink: tai tik preliminarus skaičius. Tikslią kainą gausi tik pasikalbėjęs su konkrečia kompanija ir aptaręs visas detales. Nesivaržyk klausti, domėtis, lyginti – taip ras geriausią variantą sau. O jei kyla klausimų – visada gali kreiptis, padėsiu, kuo galėsiu.