Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Pervežimo į Angliją kaina statybinėms medžiagoms
Sveiki, čia aš. Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau penkiolika metų, taigi mačiau visko – ir gerų, ir tikrai nelabai malonių situacijų. Šiandien pakalbėsime apie tai, kiek kainuoja pervežti statybines medžiagas į Angliją. Nes suprantu, kad jums reikia konkretaus atsakymo, o ne kažkokių abstrakčių skaičių. Pradėsime.
Įvadas
Statybinių medžiagų pervežimas į Angliją – tai ne tas pats, kas vežti baldus ar buities daiktus. Čia svarbu viskas: medžiagos svoris, gabaritai, jautrumas drėgmei, dokumentai ir, žinoma, jūsų biudžetas. Kainos prasideda nuo maždaug 400 eurų už nedidelį krovinį iki kelių tūkstančių už pilną sunkvežimį. Bet čia viskas priklauso nuo daugelio faktorių, kuriuos dabar išnagrinėsime. Kartais net aš pats nustebuu, kai gaunu paskutinę minutę užklausą ir matau, kad kaina gerokai skiriasi nuo pradinio skaičiavimo. Taip, pasitaiko. Bet jums nereikia jaudintis – po šio pokalbio turėsite pakankamai žinių, kad nepermokėtumėte ir neįkliūtumėte į nemalonias situacijas.
Kainos ir jų formavimasis
Kiek tiksliai kainuoja pervežti statybines medžiagas į Angliją?
Čia reikia pradėti nuo to, kad tikslios kainos niekas jums iš karto nepaskirs, nes ji priklauso nuo per daug kintamųjų. Maždaug galėčiau pasakyti – mažas krovinys iki 500 kg jums gali kainuoti nuo 400 iki 700 eurų. Vidutinis krovinys, tarkim iki 2 tonų – jau nuo 800 iki 1500 eurų. O pilnas sunkvežimis, tai yra apie 24 tonas, gali siekti nuo 2500 iki 4000 eurų. Bet čia dar ne viskas, nes reikia pridėti dokumentus, muitinės mokesčius (jei reikia), draudimą. Kartais klientai mano, kad viskas baigiasi ties transporto kaina, o po to nustemba, kai sąskaitoje mato papildomas eilutes. Taip, kartais ir aš pamirštu priminti apie kai kurias smulkmenas, nors po tiek metų jau turėčiau žinoti geriau.
Kodėl kainos taip skiriasi tarp įmonių?
Na, čia viskas paprasta – vienos įmonės dirba tik su pilnomis sunkvežimų dalimis, kitos veža mažesnius krovinius ir bendrai dalijasi išlaidomis su kitais klientais. Pirmuoju atveju mokate visą kainą, bet gaunate greičiau ir tiksliai žinote, kada atvyks. Antruoju atveju pigiau, bet reikia laukti, kol pripildysis sunkvežimis. Taip pat yra įmonių, kurios specializuojasi statybinėse medžiagose, turi tam tikrą įrangą, supranta šios rinkos specifiką, ir jų kainos atitinkamai aukštesnės. Ar verta permokėti? Kartais taip, kartais ne. Priklauso nuo to, ko jums reikia.
Ar galima gauti tikslią kainą iš karto?
Galiu jums pasakyti iš patirties – geras pervežėjas niekada nepaskels kainos iš karto, jei tikrai nori dirbti sąžiningai. Pirmiausia jis paklaus, kas tiksliai bus vežama, kokio svorio, matmenų, ar yra krekingas arba specialios sąlygos. Kartais net atsiunčia žmogų pažiūrėti vietoje, jei krovinys sudėtingas. Jei kas nors jums iš karto sako "bus 500 eurų" – bėkit. Ne, rimtai, bėkit. Aš pats kartais taip darydavau anksčiau, kai labai norėdavau kliento, ir po to labai gailėdavausi, nes sąskaita išeidavo dvigubai didesnė. Tai negerai, žinau.
Ką įtakoja galutinę kainą?
Visų pirma – krovinio svoris ir tūris. Čia veikia tas pats principas, kaip ir su oro bagažu – arba mokate už svorį, arba už vietą, kurią užima krovinys. Statybinės medžiagos dažnai yra sunkios, bet ne labai didelės, arba atvirkščiai – lengvos, bet labai didelės. Plytos, cementas, blokeliai – sunkūs. Gipskartonis, izoliacija, vata – lengvi, bet labai erdvūs. Antras dalykas – atstumas. Ar vežate iš Vilniaus, ar iš Klaipėdos – skirtumas bus. Trečias – terminus. Jei reikia skubiai, mokėsite daugiau. Ketvirtas – papildomos paslaugos. Pakrovimas, iškrovimas, draudimas, muitinės dokumentai. Penktas – metų laikas. Žiemą, ypač prieš Kalėdas, kainos kyla dėl didelio poreikio.
Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?
Deja, taip. Ir aš norėčiau pasakyti, kad jų nėra, bet tai būtų melas. Dažniausiai pasitaiko: degalų priemoka (kai kuro kainos kyla), terminalo mokesčiai uostuose, muitinės procedūrų mokesčiai, jei vežate iš ES į UK po Brexit (taip, dabar tai jau kita šalis). Taip pat gali būti papildomas mokestis už nestandartinius matmenis, jei jūsų medžiagos yra per didelės standartiniam sunkvežimiui. Kartais net už tai, jei reikia naudoti specialią įrangą, pavyzdžiui, kraną arba autokėbulę. Geriausia visada paklausti iš anksto ir gauti viską parašyta. Aš pats dabar visada taip darau, nes kartą klientui pažadėjau vieną kainą, o po to teko aiškintis, kodėl sąskaitoje yra dar 200 eurų. Nepatogu buvo abiem pusėms.
Krovinio ypatumai
Kokias statybines medžiagas dažniausiai veža žmonės į Angliją?
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad dažniausiai tai būna: plytos (bet jas veža retai, nes Anglijoje jų pilna), cementas, blokeliai, šiltinimo medžiagos (mineralinė vata, polistirenas), gipskartonis, mediena (lentos, sijos), stogo dangos, vamzdžiai, elektros instaliacijos medžiagos, dažai, glaistai, plytelės. Kartais veža ir didesnius dalykus – sanitarinius įrenginius, vonias, langus, duris. Pastaruoju metu pastebiu, kad žmonės vis dažniau veža medines konstrukcijas – namų komplektus, santvaras. Tai suprantama, nes Anglijoje šios medžiagos brangesnės, o Lietuvoje kokybė geresnė.
Ar yra medžiagų, kurių negalima vežti?
Na, čia reikia būti atsargiems. Statybinės medžiagos paprastai nėra draudžiamos, bet yra tam tikrų apribojimų. Pavyzdžiui, asbestas arba medžiagos, kuriose yra asbesto – griežtai draudžiama. Tam tikros cheminės medžiagos, dažai su tam tikromis medžiagomis, izoliacija, kurioje yra pavojingų chemikalų. Taip pat reikia žinoti, kad kai kurios medžiagos laikomos pavojingomis kroviniams (ADR), ir joms reikalingi specialūs dokumentai bei transportas. Jei nesate tikri – visada klauskite. Geriau pasirodyti kvailu ir paklausti, nei po to turėti problemų muitinėje.
Kaip tinkamai paruošti statybines medžiagos pervežimui?
Pirma, viskas turi būti tvarkingai supakuota. Statybinės medžiagos nėra baldai, jas galima vežti ir be dėžių, bet jos turi būti sukrautos taip, kad nejudėtų per transportą. Antra, jei medžiagos jautrios drėgmei (cementas, gipsas, mediena), būtinai naudokite hidroizoliaciją arba padėkite jas į sandarias pakuotes. Trečia, viskas turi būti aiškiai pažymėta – kas yra viduje, kiek sveria, ar yra trapi. Ketvirta, jei vežate didelius kiekius, geriau naudoti padėklus (EUR paletes), nes taip lengviau krauti ir iškrauti. Penkta, nepamirškite dokumentų – sąskaitų, pirkimo čekių, jei reikia – sertifikatus. Aš pats kartais pamirštu priminti klientams apie dokumentus, ir po to tenka spręsti problemas. Taip, aš žmogus, ir aš klystu.
Ar reikalingi kokie nors specialūs dokumentai?
Po Brexit situacija pasikeitė, ir dabar dokumentų reikia daugiau nei anksčiau. Jums tikrai prireiks: prekių sąskaitos faktūros (commercial invoice), packing list (sąrašas, kas vežama), CMR važtaraštis (tarptautinis krovinių pervežimo dokumentas), jei vežate iš ES į UK – EORI numeris (ekonominės veiklos registracijos identifikatorius), ir kartais – prekių kilmės sertifikatas. Taip pat gali prireikti LEZ (Low Emission Zone) mokestis, jei važiuosite į tam tikras Anglijos zonas su didelėmis emisijomis. čia galiu jums pasakyti – jei norite viską sutvarkyti patys, teks pasiskaityti. Arba tiesiog samdykite įmonę, kuri viską padarys už jus. Antras variantas brangesnis, bet ramiau.
Koks transportas naudojamas statybinėms medžiagoms?
Dažniausiai tai būna sunkvežimiai – nuo mažų 3.5 tonų iki didelių 24 tonų vilkikų. Mažoms medžiagoms tinka ir mikroautobuso tipo transportas. Jei vežate ilgas medžiagas, pavyzdžiui, lentas ar vamzdžius, gali prireikti autotrailerio su padidinta platforma. Kartais reikia net konteinerių, jei medžiagos vežamos jūrų keliu. Savaime suprantama, kad kuo didesnis transportas, tuo brangiau, bet tuo daugiau tilps. Čia reikia susiskaičiuoti – ar tikrai reikalingas didelis sunkvežimis, ar užtektų mažesnio. Aš kartais patariu klientams palaukit, kol susirinks daugiau medžiagų, ir tada vežti vienu kartu. Bet kartais žmonės skuba, ir tada tenka mokėti brangiau.
Praktiniai patarimai
Kada geriausia vežti statybines medžiagas į Angliją?
Jei norite sutaupyti, vengkite piko sezonų – tai paprastai pavasaris ir vasara, kai statybų sezonas įsibėgėja. Taip pat Kalėdų laikotarpis brangesnis dėl Bendrojoje prekybos sutartyje numatyto padauginimo (taip, ir ten yra toks dalykas, nors daugelis nežino). Geriausi mėnesiai – spalis, lapkritis, vasaris, kovas. Bet čia reikia žiūrėti ir pagal orus – žiemą kartais būna sunku dėl blogo oro, o tai gali pridėti dienų prie pristatymo. Taip pat reikia žinoti, kad Anglijoje yra tam tikrų regionų, kur vasarą būna labai didelis eismas (pavyzdžiui, prie Londono), ir tai gali įtakoti pristatymo laiką.
Ar galima vežti savarankiškai, ar būtina samdyti įmonę?
Galima ir savarankiškai, jei turite tinkamą transportą ir žinote, ką darote. Bet čia yra keletas "bet". Pirma, jei vežate didelį kiekį, jums reikės sunkvežimio vairuotojo pažymėjimo. Antra, po Brexit reikia muitinės dokumentų, ir čia daugelis susipainioja. Trečia, jei kas nors nutiks kelyje – avarija, gedimas – jums teks spręsti pačiam. Ketvirta, Anglijoje yra tam tikrų zonų, į kurias reikia mokėti norint įvažiuoti (Low Emission Zone). Penkta, jei vežate prekę parduoti, jums reikės PVM registracijos JK. Taigi, jei vežate nedidelį kiekį asmeniniam naudojimui, galite bandyti patys. Bet jei tai verslas – geriau samdykite profesionalus. Aš pats visada patariu taip, nes mačiau per daug problemų dėl savarankiškų bandymų.
Kaip išsirinkti patikimą pervežėją?
Čia svarbu žiūrėti ne tik į kainą. Patikimumas – svarbiausia. Pirma, pasidomėkite, ar įmonė turi licencijas tarptautiniams pervežimams. Antra, paskaitykite atsiliepimus – bet čia būkite atsargūs, nes gerų atsiliepimų galima ir nusipirkti. Trečia, pasikalbėkite su jais telefonu – jei jie sunkiai atsiliepia arba kalba miglotai, geriau ieškokite kitur. Ketvirta, visada prašykite rašytinės kainos su visais mokesčiais. Penkta, pasidomėkite, ar jie draudžia krovinį. Šešta, jei įmanoma, pasikalbėkite su jų buvusiais klientais. Aš žinau, kad tai skamba kaip per daug darbo, bet patikėkite – gaila skirti laiko dabar, nei po to spręsti problemas. Patvirtinu iš savo patirties.
Ką daryti, jei pervežimo metu kažkas nutiko?
Pirma, jei tai įvyko kelyje – avarija ar gedimas – skambinkite į įmonę ir informuokite. Antra, jei pastebėjote žalą tik gavę krovinį – iš karto darykite nuotraukas ir rašykite pretenziją. Čia labai svarbu laikytis terminus – dažniausiai turite 7 dienas pranešti apie žalą. Trečia, jei krovinys pavogtas – kreipkitės į policiją ir informuokite pervežėją. Ketvirta, jei matote, kad kažkas ne taip su dokumentais – nesileiskite į diskusijas su muitinės pareigūnais, palikite tai pervežėjui. Aš pats kartais turėjau tokių situacijų, ir galiu pasakyti – geriau viską spręsti ramiai, nei pradėti pyktis. Niekam tai nepadeda.
Ar galima drausti krovinius?
Taip, ir aš labai rekomenduoju tai daryti. Statybinės medžiagos nėra pigios, ir jei kas nors nutiks pervežimo metu, galite prarasti daug pinigų. Draudimas paprastai kainuoja nuo 1% iki 3% krovinio vertės, priklausomai nuo draudimo tipo ir įmonės. Yra keletas variantų: standartinis draudimas (paprastai įtrauktas į kainą, bet su maža suma), papildomas draudimas (didesnė suma, bet brangesnis), ir full value draudimas (draudžiate visą krovinio vertę). Aš visada patariu rinktis bent jau papildomą draudimą, ypač jei vežate brangias medžiagas. Kartais klientai sako "na, nieko nenutiks", o po to verkia, kai nutinka. Taip, kartais ir aš pats pamirštu pasiūlyti draudimą, jei skubame. Bet tai mano klaida, ir aš stengiuosi to nedaryti.
Laikas ir pristatymas
Kiek laiko trunka pervežimas į Angliją?
Čia priklauso nuo keleto dalykų. Jei vežate pilną sunkvežimį tiesiogiai – paprastai 2-3 dienos. Jei vežate mažesnį krovinį dalimis – gali užtrukti iki savaitės ar net daugiau. Jei naudojate jūrų transportą – nuo 5 iki 10 dienų. Taip pat reikia įskaičiuoti muitinės procedūras – po Brexit jos gali užtrukti, ypač jei dokumentai nėra tvarkingi. Kartais būna taip, kad viskas vyko gerai, bet Anglijoje uoste susidarė eilė, ir teko laukti papildomas dienas. Aš pats esu patyręs tokią situaciją, kai klientui žadėjau pristatymą per 3 dienas, o gavosi 6. Nepatogu buvo aiškintis.
Ar galima užsakyti skubų pervežimą?
Taip, bet tai kainuos brangiau. Skubus pervežimas paprastai reiškia, kad jums bus skirtas visas transportas, ir jis važiuos tiesiogiai, nesustodamas kitur. Kaina gali būti iki 50% didesnė nei įprasto. Bet jei jums tikrai reikia skubiai – verta. Ypač jei statybinės medžiagos reikalingos statybų aikštelėje, ir darbai sustoja dėl jų trūkumo. Aš pats turėjau klientą, kuris vežė stogo dangas, ir jam buvo labai skubu, nes buvo pradėtas stogas, o artėjo lietus. Suprantama, jis buvo pasiruošęs mokėti brangiau. Ir mes padarėme – pervežėme per 2 dienas.
Kas nutinka, jei pristatymas vėluoja?
Pirma, susisiekite su pervežėju ir sužinokite priežastį. Antra, jei vėlavimas dėl jų kaltės, galite reikalauti kompensacijos, bet tai priklauso nuo sutarties sąlygų. Trečia, jei vėlavimas sukėlė jums nuostolių (pavyzdžiui, statybininkai negalėjo dirbti), galite reikalauti žalos atlyginimo, bet čia jau reikės teisininko pagalbos. Ketvirta, būkite supratingi – jei vėlavimas dėl oro sąlygų arba nenumatytų aplinkybių, čia niekas nekaltas. Aš visada stengiuosi informuoti klientus iš anksto, jei matau, kad gali būti vėlavimas. Kartais tai nepadeda, bet bent jau žmonės žino.
Pinigai ir mokėjimai
Kaip mokama už pervežimą?
Dažniausiai yra keletas variantų. Pirmas – išankstinis mokėjimas prieš pervežimą. Antras – dalinis mokėjimas iš anksto, likutis po pristatymo. Trečias – mokėjimas po pristatymo, bet čia dažniausiai reikalaujama avanso arba draudimo. Kiekviena įmonė turi savo sąlygas, ir jums reikia jas žinoti iš anksto. Aš pats dirbu taip – paprastai reikalauju 50% iš anksto, 50% po pristatymo. Bet su nuolatiniais klientais galime derėtis. Svarbu viską turėti parašyta, nes žodiniai susitarimai čia nepadeda.
Ar galima derėtis dėl kainos?
Žinoma, galima. Ypač jei vežate didelius kiekius arba tai bus reguliarus pervežimas. Įmonės mėgsta nuolatinius klientus, ir jie dažnai siūlo geresnes kainas. Taip pat galite derėtis, jei turite keletą pasiūlymų iš skirtingų įmonių – parodykite vienoms kitų kainas, ir galbūt jos sumažins. Bet čia reikia būti sąžiningam – jei jau susitarėte su viena įmone, nebandykite spausti kainos žemyn per daug. Mes taip pat žmonės, ir mums reikia uždirbti. Aš pats kartais sumažinu kainą, jei matau, kad klientas tikrai patikimas ir bus daugiau darbų ateityje. Bet jei kas nors bando per daug – aš taip pat žinau, kada pasakyti "ne".
Kas atsitinka, jei klientai nemoka?
Na, čia jau rimta. Jei klientai nemoka, įmonės paprastai ima veikti taip: pirma, priminimas; antra, įspėjimas; trečia, skolų išieškojimas; ketvirta, teismas. Tai trunka ilgai ir kainuoja pinigų, bet kartais tenka taip daryti. Aš pats turėjau tokių situacijų, ir galiu pasakyti – geriau visada turėti aiškią sutartį ir sąlygas iš pradžių. Taip išvengiate problemų vėliau. Taip pat visada verta patikrinti, ar klientų įmonė nėra skolinga kitiems – yra tam tikrų registrų, kuriuose galima pasižiūrėti.
Problemų sprendimas
Ką daryti, jei pervežėjas nevykdo savo įsipareigojimų?
Pirma, bandykite spręsti problemą pokalbiu. Dažniausiai viskas išsisprendžia taip. Antra, jei pokalbis nepadeda, rašykite oficialų laišką su reikalavimais ir terminais. Trečia, jei ir tai nepadeda, kreipkitės į vartotojų teises arba skundų tarnybas. Ketvirta, jei buvo materialinė žala, galite kreiptis į teismą. Penkta, pasidomėkite, ar įmonė priklauso kokiai nors asociacijai arba turi arbitrą – tai gali padėti. Aš pats visada stengiuosi išspręsti problemas iki jos eskalacijos, nes bloga reputacija man nenaudinga. Ir jums patariu elgtis taip pat – būkite protingi, bet ir reiklūs.
Kaip apsaugoti save nuo sukčių?
Čia labai svarbu būti atsargiems. Pirma, niekada nemokėkite visos sumos iš karto, jei nepažįstate įmonės. Antra, pasidomėkite įmonės istorija – kiek ji veikia, kokios atsiliepimai. Trečia, patikrinkite, ar įmonė tikrai egzistuoja – ar turi biurą, ar atsiliepa telefonas, ar atsako į el. laiškus. Ketvirta, jei kaina per gera, kad būtų tikra – greičiausiai taip ir yra. Penkta, visada turėkite rašytinę sutartį. Šešta, jei kas nors jums primena "labai skubią" kainą ir spaudžia greitai apsispręsti – tai dažnai sukčių ženklas. Aš pats kartais girdžiu apie žmones, kurie sukčiavo, ir galiu pasakyti – šioje srityje jų tikrai yra. Būkite atsargūs.
Ką daryti su muitinės problemomis?
Jei turite problemų su muitine, pirma, nesipykite su pareigūnais – tai niekada nepadeda. Antra, pasikalbėkite su pervežėju, nes jie dažniausiai žino, kaip spręsti tokius klausimus. Trečia, jei reikia papildomų dokumentų – pateikite juos kuo greičiau. Ketvirta, jei muitinė užstrigo dėl prekių tipo – pasidomėkite, ar tikrai galite vežti tai, ką vežate. Penkta, jei problema rimta, galite samdyti muitinės brokerį, kuris padės išspręsti viską greičiau. Aš pats kartais susiduriu su muitinės problemomis, ir galiu pasakyti – geriausia viską sutvarkyti iš anksto, nei po to spręsti problemas.
Papildomi klausimai
Ar galima vežti statybines medžiagas kartu su kitais daiktais?
Taip, galima, bet čia reikia žinoti keletą dalykų. Pirma, statybinės medžiagos gali sugadinti kitus daiktus – cementas gali ištepti, mediena gali subraižyti. Antra, jei vežate kartu su baldais, reikia viską atskirti ir tinkamai supakuoti. Trečia, kai kurios medžiagos gali kelti pavojų kitiems daiktams – pavyzdžiui, cheminiai dažai. Ketvirta, svarbu žinoti, ar pervežėjas apskritai leidžia mišrius krovinius. Kartais geriau vežti atskirai, ypač jei statybinės medžiagos brangios arba jautrios. Aš pats visada patariu klientams pagalvoti – ar tikrai verta maišyti, ar geriau išlaikyti tvarką.
Ką daryti su perviršiniais medžiagomis?
Jei pervežėte daugiau, nei reikia, turite keletą variantų. Pirmas – palikti sau ir panaudoti vėliau. Antras – parduoti kitiems žmonėms arba įmonėms. Trečias – išmesti, bet tai brangiai kainuoja, nes reikia mokėti už utilizavimą. Ketvirta – jei medžiagos kokybiškos, galbūt jas galima grąžinti į parduotuvę, jei dar ne praėjęs grąžinimo terminas. Aš pats patarčiau visada tiksliai susiskaičiuoti, kiek medžiagų jums reikia, prieš užsakant pervežimą. Bet žinau, kad gyvenime taip būna retai – visada kažko per daug arba per mažai.
Ar galima grąžinti pinigus, jei pervežimas neįvyko?
Tai priklauso nuo sutarties sąlygų ir nuo to, kodėl pervežimas neįvyko. Jei dėl pervežėjo kaltės – turėtumėte gauti pinigus atgal. Jei dėl jūsų – greičiausiai ne. Jei dėl force majeure (karas, stichinė nelaimė, pandemija) – čia jau sudėtingiau, ir reikia žiūrėti pagal konkrečią situaciją. Aš pats visada stengiuosi grąžinti pinigus, jei neįvyko mano kaltė, bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai tai sudėtinga. Būkite protingi ir viską aptarkite iš anksto.
Kaip elgtis, jei pervežėjas paprašė papildomų pinigų po pristatymo?
Čia reikia būti atsargiam. Pirma, paklauskite, kodėl papildomai – gal tai dėl neplanuotų išlaidų, o gal bandymas pridėti. Antra, patikrinkite pradinę sutartį ir kainos pasiūlymą – ar ten buvo numatyta galimybė papildomų mokesčių.