Pervežimo į Angliją kaina mikroautobusu – kaip susidaro sąmata ir ko tikėtis

Jau dvidešimt ketverius metus suko ratą po Europą su mikriukais pilnais dėžių, odinių sočių ir kartais keistų augalų. Daugiausiai žmonių klausia ne apie tai, kaip mes pakuojam ar kokį maršrutą renkamės – žodžiu, visi pirmiausia nori žinoti pervežimo į Angliją kainą mikroautobusu. Ir aš jų visai nesmerkiu, pinigai svarbiausia. Bet sąmata nėra kaip parduotuvėje ant prekės kainos lentelės – ji susideda iš kelių dalykų, kurių dalį klientai pamiršta įvertinti. Taip ir gaunasi, kad vienas moka vieną sumą, kitas – visai kitą, nors ir vežasi panašiai, o kai kam tai būna tikras nemažąs siurprizas.

Apie tuos pinigus – ką ir kaip mokate

Kiek realiai kainuoja pervežimas į Angliją mikroautobusu?

Na, visi nori girdėti konkrečius skaičius. Jei važiuojam iš Lietuvos į Londoną ar Birmingamą su pilnu krovinuku ir vienu keleiviu, sąmata dažnai svyruoja nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Skirtumas didelis, bet taip yra dėl to, kad kiekvienas priekabas krauna skirtingai. Vienam reikia pervežti dvidešimt dėžių ir sofą, kitam – visas trijų kambarių butas. Be to, kuras šokinėja kaip pašėlęs, o formalumetai... formalitetai, atleiskit, irgi kainuoja. Tie, kurie žada už tris šimtus, paprastai pamiršta paminėti kokiu automobiliu veš.

Ar galiu gauti tikslią sąmatą telefonu per penkias minutes?

Gali, bet aš asmeniškai to nedaryčiau. Buvo atvejų, kai klientas sako: “Man tik kelios dėžutės”, o atvažiavęs randi pilną dviejų aukštų namą. Tuomet ta “tiksli” kaina subliuška. Aš prašau sąrašo, nuotraukų arba vaizdo skambučio. Taip sąmata gaunasi tikslesnė, nors ir užtrunka ilgiau nei penkios minutės. Yra įmonių, kurios meta kainą telefonu žemai, o paskui pradeda prikurti papildomų mokesčių.

Kodėl vieni pervežėjai žada pervežti už keturis šimtus, o kiti prašo tūkstantį?

O čia atsiveria ta nemaloni dalis. Yra toks sluoksnis rinkos, kur viskas dirbama iš po stalelio – mikroautobusas be draudimo, vairuotojai pavargę kaip niekšai, o jei daiktai dingsta, telefonai išjungiami. Už keturis šimtus neįmanoma legaliai nuvažiuoti į Angliją, dirbti ir užsidirbti. Kuras viena kryptimi kainuoja apie tris šimtus eurų, plius keltas, plius mokesčiai. Taigi jei kaina kvepia stebuklu, tikėtina, kad stebuklų nebus. Brangesnė sąmata reiškia normalų draudimą ir bent jau kažkokią garantiją.

Ar labai skiriasi kaina, jei kraunuosi ne iš Vilniaus, o iš kokio Dzūkijos kaimelio?

Taip, skirtumas yra, bet ne dramatiškas. Iš sostinės važiuoti paprasčiausia, nes nereikia papildomai kiopti į pietų Lietuvą. Bet mes ir ten važiuojam – tik reikia paskaičiuoti papildomą degalų sąnaudą. Kartais, jei kaimelyje gyvena du klientai, pavyksta sujungti krovinius. O kartais neatvažiuojam vien dėl trijų kilometrų nuo kelio, jei ten žvyrkelis, kuriuo mūsų Mercedes nubyrėsios. Čia reikia derėtis atskirai, bet atstumas ir vairuotojų darbo laikas tikrai turi įtakos.

Kelionė – kaip tai atrodo iš vidaus

Kiek laiko trunka važiuoti mikroautobusu iki Londono?

Priklauso nuo to, kur tiksliai. Iki Doverio – maždaug dvidešimt valandų, o turi persikelti keltu į Calais dar pusantros dvi. Tada per Prancūziją, Belgiją arba Olandiją. Dažnai Londoną pasiekiam per trisdešimt tris–trisdešimt šešias valandas nuo durų iki durų. Būna greičiau, būna lėčiau, ypač jei kelyje į Doverį stovi eilė kaip prie sovietinės parduotuvės prieš Naujus metus. Vieną kartą stovėjom septynias valandas – tada viskas užtruko pavojingai ilgai.

Ar aš galiu važiuoti kartu su savo daiktais?

Taip, dažniausiai vieną keleivį paimam be papildomo užmokesčio arba už simbolinę sumą. Bet yra niuansas – mikroautobuso vietos ribotos. Jei krovinys didelis, keleivis sėdi šalia vairuotojo, bet kartais ten sėdi ir mūsų pagalbininkas. Buvo atvejis, kai ponia atsivežė dar ir katę. Katė leido suprasti, kad jai nepatinka važiuoti salono gale, bet galiausiai apsiprato. Svarbu, kad žmogus turėtų pasą jau dabar, ne tada kai privažiuojam pasienį.

Kur vyrukai miega pakeliui?

Mes planuojam taip, kad vairuotojas nemiegotų prie vairo. Dažnai stoja kokiame parkinge prie autostrados ir miega salone ant susilankstyto čiužinio. Kartais, jei leidžia biudžetas – viešbutyje, bet sąmata tada brangsta. Buvo ir taip, kad visi viešbučiai aplink Calais buvo pilni, teko miegoti keltų terminale salone. Prabangu nebuvo, bet kitą dieną išsikrovėm viską laiku. Vairuotojas turi pailsėti, kitaip angarai gali baigtis liūdnai.

Ar važiuojant sustojama tik kur nors pasienyje, ar ir pakeliui?

Ne, mes ne karietos be arklių – privalom sustoti degalinėse, reikia kavos, tualeto ir kartais sumuštinio, nes kavinėse prie autostradų valgyti – tas pats kaip deginti pinigus. Be to, mikroautobusai reikalauja poilsio pagal taisykles. Kartais klientai mano, kad važiuojam be sustojimo kaip raketa. Yra nerašyta tradicija – nusipirkti geros kavos Belgijoje, nes ten dar skaniai verda, skirtingai nei Prancūzijos pakelės užeigos.

Daiktai, taisyklės ir stresas

Ar man viską reikia supakuoti į dėžes, ar jūs tai padarysite?

Idealiausia, jeigu jūs tai padarysite patys ir gerai. Mes turime antklodžių ir diržų, bet nevežiojam pilnos pakavimo komandos. Buvo klientų, kurie supakavo daiktus į šiukšlių maišus. Maišai plyšta, daiktai byra, o paskui kalti mes. Kartais padedame surinkti baldus, bet paruošimas – jūsų darbas. Jei neturite laiko, yra specialios komandos, bet tai kainuos papildomai. Silpniausia vieta perkraustyme – prastas pakavimas.

Ar galiu vežti dviratį, du šaldytuvus ir hamaką vienu metu?

Galite, bet turiu žinoti išmatavimus. Dviratis užima daugiau vietos nei atrodo, ypač jei neįmanoma jo išardyti. Hamakas – lengvas, bet vietą užima. Šaldytuvai negali būti vežami atsukti ant šono, nes ten yra kompresorius. Be to, naudotą šaldytuvą reikia parą palaikyti išjungus vertikaliai. Kartais žmonės nori dar ketvirtą daiktą primesdami, lyg mikroautobusas būtų tos seriale matytos raketos. Ne, vietos yra kiek yra, ir sąmata skaičiuojasi pagal tūrį.

Ką daryti, jei sofa netelpa pro duris Anglijoje?

Tai klasikinė bėda. Anglijos namai, ypač senesni, turi siaurus laiptus. Kartais sofą tenka nešti pro langą virve. Buvo atvejų, kai teko paiškinti sieną – tiesiog liko įbrėžimų, nes kampas buvo velniškai blogas. Klientas turi žinoti, kad jei baldai netelpa, mes galime tik padėti bandyti, bet mes ne stalių komanda. Kartais paprasčiau sofą išrinkti prieš išvežant. Svarbiausia – nepulkite į paniką, nes per dvidešimt metų mačiau, kad beveik visada yra išeitis.

Ar reikia specialaus draudimo daiktams?

Taip, ir tai nėra pasirinkimas. Tinkamai dirbančios įmonės turi CMR draudimą arba krovinio draudimą. Bet rinkoje pilna žaidėjų, kurie važinėja be nieko ir tiki, kad “nieko nenutiks”. Nutinka. Ir tada jie dingsta kaip šviesa tunelyje. Jei jums siūlo pervežimą į Angliją mikroautobusu, visada klauskite apie draudimą. Patys galite apdrausti vertingiausius daiktus atskirai. Geriau permokėti trisdešimt eurų už draudimą, negu verkti paskui dėl brangaus televizoriaus.

Kaip yra su muitais po viso to Brexit?

Čia pasakyčiau – žiūrėkit, aš ne muitinės brokeris, nors pervežu jau du dešimtmečius. Kai kurie daiktai, ypač nauji ar komerciniai, gali būti kontroliuojami. Buitiniai daiktai persikraustantiems paprastai praeina be didelių mokesčių, bet turi būti tinkamai deklaruoti. Paskutiniu metu taisyklės vėl kažkiek keitėsi, ir aš ne visada spėju iš pirmo žvilgsnio pasakyti, ar reikės mokėti importo mokesčių. Geriausia pasitikrinti UK vyriausybės tinklapyje arba pasiklausti muitinės agento. Aš padedu su dokumentais, bet galutinį žodį ten sako pasienietis.

Ar galiu siųsti vien daiktus, o pats atskristi lėktuvu?

Žinoma, tokių užsakymų yra daug. Tuo atveju mes atvažiuojam, susikraunam, o jūs renkatės daiktus jau Anglijoje sutartu laiku. Kaina dažniausiai šiek tiek mažesnė nei su keleiviu, nes nereikia sėdynės. Bet būna, kad skrydis atsieina dvigubai brangiau nei pervežimas, ypač kai pigių avialinijų pasiūlymų nebeturi. Čia jau jūsų skaičiavimas. Mes galim gabenti iki durų arba iki saugyklos, jei jūsų butas Londone dar neparuoštas.

Ar galiu įsimeistrauti maisto, augalų ir alkoholio?

Maisto produktai ir augalai po Brexit yra problema. Šviežias maistas dažnai nepraeina sienos, o augalai reikalauja fitosanitarinio patikrinimo. Alkoholis – ribotas kiekis, kitaip gali tekti mokėti akcizą. Aš stengiuosi atkalbėti nuo šių dalykų, nes pasienyje gali tekti išmesti pusę vežimo. Buvo atvejis, kai klientas vežė keturis didelius fikusus. Du praleido, du – ne, nes inspektorius nusprendė, kad žemė prie šaknų kelia riziką. Skamba absurdiškai, bet taip ten veikia.

Kai viskas eina ne taip

Ar pasitaikydavo, kad mikroautobusas sugedo pakeliui?

Pasitaikydavo, ir ne kartą. Praeitais metais važiavome pro Prancūziją ir supratau, kad kažkas ne taip su sankaba. Teko stoti laukti, kol atsiųs pakaitinį mikroautobusą. Klientas, žinoma, nervinosi, nes jo darbdavys Londone laukė kitą dieną. Mes per naktį persikrovėm viską į kitą mašiną. Vėlavimas buvo aštuonios valandos. Taip, tai blogiausias scenarijus, bet taip gyvenime būna. Svarbu, kaip kompanija sureaguoja. Jei sureaguoja greitai – vadinasi, turi ką veikti.

O jei vairuotojas tiesiog neatvažiuoja laiku?

Anglijos kryptimi vėlavimai dažniausiai ne dėl tingėjimo, o dėl keltų eilių arba Doverio spūsčių. Būna dienų, kai eilė iki keltų ilgesnė nei keliasdešimt kilometrų. Tada vairuotojas sėdi ir laukia. Geriausias patarimas – turėkite telefoną įkrovęs ir nepulkite panikuoti. Tai nebūtinai reiškia, kad jis žaidžia kompiuteriu. Kartais sieną kirtimas trunka ilgiau. Aš pats stovėjau tas eiles – ten nuobodu net man, bet tokia jau realybė prie Lamanšo.

Ar buvę, kad daiktai atvažiuoja sulaužyti?

Buvo, ir nėra čia ko slėpti. Dažniausiai taip atsitinka dėl prasto pakavimo. Pavyzdžiui, stiklinės lentynos, suvyniotos į vieną ritinį plėvelės – akivaizdu, kad neatlaikys. Mes stengiamės saugoti krovinį, bet mikroautobusas važiuoja tūkstančius kilometrų per duobes. Jei daiktas neprikaustytas – jis juda. Tada skambina klientas ir sako: “Jūs sulaužėte.” Mes žinome, kad stengėmės, bet kartais tenka kompensuoti pagal draudimą. Nemalonus procesas, bet realus. Todėl kartoju – pakuokite taip, lyg siųstumėte dovaną piktam dėdei.

Ar daiktai gali pasiklysti pakeliui?

Teoriškai ne, nes mikroautobusas važiuoja punktas A – punktas B. Bet buvo atvejų, kai daiktai pasilieka... na, ne pas mus, o pas klientą. Kartais žmonės pamiršta palėpėje dėžę ir tada sako, kad mes pavogėm. Buvę ir taip, kad dėžė buvo pažymėta neteisingai ir atiduota ne tam žmogui. Tada tenka sukti galvą. Bet kad tiesiog dingtų – retas atvejis, nebent bloga įmonė pakraus jūsų baldus su svetimu kroviniu ir paskui pameta. Tada skambinate, o telefonas jau išjungtas.

Paskutiniai klausimai prieš susimačius

Ar man pačiam reikia rūpintis keltu?

Ne, mes tuo rūpinamės. Keltas yra mūsų darbo įrankis kaip ir raktas santechniko. Sąmatoje matysite eilutę apie keltą, bet jūs niekur nesiregistruojate patys. Mes perkame bilietą pagal užimamą plotą, o ne pagal žmonių skaičių kaip turistinis automobilis. Kartais klientai klausia, o gal galiu nusipirkti pigiau pats? Ne, jūs negalite, nes tai komercinis krovinys, o ne šeimos iškyla. Yra skirtumas. Vasarą keltų kainos šokteli taip, kad net mes užsimerkiom pirkdami.

Kada mokama – prieš kelionę ar kai jau išsikrausiu?

Mes dirbame dviejų etapų principu: avansas užsakant, likutis prieš pristatymą. Yra įmonių, kurios ima viską iš karto – dar nesutartu metu. Aš to nerekomenduočiau nei jums, nei kitiems. O kiti veža be jokio avanso, o paskui klientas pradingsta arba sako, kad “palauksiu iki algos”. Ne, tvarka turi būti – maždaug trisdešimt procentų išankstinė sąmata, likutis grynaisiais arba pavedimu. Tai apsaugo abi puses.

Kiek iš anksto reikia užsakyti, kad gautum gerą kainą pervežimui į Angliją mikroautobusu?

Jei planuojate vasarą – geriausia likus trims keturioms savaitėms. Tuo metu visi studentai grįžta, emigrantai keliauja, ir laisvų mašinų mažiau. Žiemą kartais užtenka savaitės, bet ir tada ne visada garantuojam datą. Būna, kad paskambinate dvi savaitės iki norimos datos ir aš sakau – “nėra šansų, draugas”. Tada ieškote brangaus skubaus varianto. Taigi kuo anksčiau, tuo geriau. Sąmata galioja ne amžinai, todėl geriau ją patvirtinti avansu.

Kaip greitai gausiu sąmatą, jei šiandien parašysiu?

Jei atsiųsite inventorių ir adresus – per kelias valandas. Jei parašysite vien “Kiek kainuoja į Londoną?” – tada palaukit, kol išsiaiškinsiu, ar vežatės arbatpinigius arba visą gyvenimo prisirijimą. Būna, kad klientas sako: “Man tik lovą ir spintelę”, o aš atsakau kainą, o jis priduria: “Ai dar šaldytuvą... ir motociklą... ir tą lentyną iš rūsio, kurią pamiršau.” (Atsiprašau, motociklą reikia registruotai transportuoti, ne mikroautobusu su baldais.) Tada sąmata pasikeičia ir prasideda iš naujo.

Ar pigiau skristi lėktuvu ir atskirai gabentis daiktus?

Kartais taip, bet rečiau nei manote. Bilietas iš Kauno į Stanstedą gali kainuoti trisdešimt eurų, bet jei turite keturis lagaminus – oro linijos nuskriaus taip, kad atrodys, jog perkate antrą bilietą. O jei dar reikės taksi Londone – sumos susideda. Pervežimas į Angliją mikroautobusu kartais netgi pigesnis, kai vežatės daug ir nereikia tempti lagaminų į metro. Paskaičiuokite abu variantus. Aš kartais pasiūlau: “Jei daiktų mažai – skriskit, o mes atvešim stambius baltus.”

Ar galima susimokėti grynaisiais be jokio kvito?

Galima, bet aš to nedaryčiau nei pats mokėdamas, nei imdamas. Grynieji be kvito – tai zona, kurioje gyvena nemalonūs siurprizai. Jūsų daiktai pasieks Angliją, bet jei kils konfliktas, neturėsite įrodymo. Blogos įmonės mėgsta tokį scenarijų, nes paskui prikalti jas – neįmanoma. Aš renkuosi pavedimą arba avansą į sąskaitą, o likutį – su kvitu. Beje, jei kas sako “o gal sutvarkysim per apskaitą”, tai raudona vėliava. Nežaidžiu taip, nes mačiau, kaip tokius reikalus narplioti teismuose.

Išvada

Taigi pervežimo į Angliją kaina mikroautobusu – tai ne spėlionės žaidimas, o susitarimas tarp žmogaus, kuris veža, ir to, kuris kraunasi. Sąmata priklauso nuo daiktų, atstumo, laiko ir sąžiningumo. Jei ieškote konkretaus skaičiaus – rašykite arba skambinkite. Aš jums pasakysiu tiesiai, net jei tai bus ne tai, ką norite girdėti. O galiausiai svarbiausia ne kaina, o tai, kad daiktai ir jūs pasiektumėte Angliją sveiki, gyvi ir be bereikalingo galvos skausmo.