Pervežimas į UK mikroautobusais – efektyvus ir greitas

Dvidešimt dveji metai, o gal dvidešimt trys – nebesuskaičiuoju tiksliai, jei atvirai – važinėju tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Pervežimas į UK mikroautobusais man tapo ne darbu, o kažkuo panašiu į antrąją natą. Žinau, kad klientui svarbiausia ne vežėjo rėkimas apie milžiniškus autoparkus, o paprastas dalykas: ar daiktai atsiras laiku ir sveiki. Šnekamės čia kaip du žmonės prie kavos. Tu klausi – aš atsakau. Kai kas bus nepatogu, kai ko nežinosiu šimtu procentų, bet viskas bus taip, kaip yra iš tikrųjų. Neduosiu jokių tuščių pažadų.

Kainos ir sutartys – apie ką geriau paklausti iš karto

Kiek maždaug kainuoja pervežimas į UK mikroautobusu?

Žiūrėk, jei pilnai užkrauni standartinį Transitą – šešių metrų, dvidešimt kubų – ir važiuoji iš Vilniaus į Londoną, sakyčiau nuo aštuonių šimtų iki tūkstantčio dviejų eurų. Priklauso, ar pats krautis padedi, ar mūsų vaikinai. Sezonas daro savo: rugpjūtis, rugsėnis – brangiau. Žiemą pigiau. Būna, žmogus paskambina: „o man tik du lagaminai“ – tada kalbam apie bendrą reisą. Aš visada sakau – nesiūlyk pervežimo mikroautobusu, jei dviejų kambarių baldai. Tada jau nebus nei efektyvu, nei greita.

Ar reikia sumokėti visą sumą prieš kelionę?

Būna įvairiai. Normaliai – pusė prieš tai, pusė gavus. Pažįstu kolegą, kuris ima viską iš anksto, nes kartą vežė žmogui į Mančesterį, o tas atsiskaityti pradingo. Aš pats dirbu taip: depozitas trysdešimt procentų, likutis kai atidarai duris ir pamatai sofą sveiką. Jei kas nors reikalauja visos sumos prieš tai, net nevaryk tokių. Rimtas pervežėjas turi pasitikėti savimi. Kartais, tiesa, jei labai tolimas kaimas Škotijoje, gali paprašyti didesnio avanso – kelionė atgal tuščios mašinos nepigiai kainuoja.

Ar galiu važiuoti pats kartu su daiktais?

Taip, dažniausiai tai netgi pageidautina. Tu sėdi salone, daiktai gale, ir visur važiuojam drauge. Būna klientų, kurie bijo palikti savo daiktus vienus. Aš suprantu. Yra buvę, kai žmogus vežėsi augintinį – tada mikroautobusas geriau negu koks konteineris, kur temperatūra Dievas žino kokia. Tik atsimink – sėdimų vietų skaičius ribotas, dviejų varu galima, keturių jau nebe. Jei turi daug lagaminų salone, kojų nebesutelpa. (Čia turėjau pasakyti – nebesutelpa vietos, bet suprask kaip nori.)

Kelionės laikas ir maršrutai

Kiek laiko tikrai užtrunka nuvažiuoti iš Kauno iki Londono?

Iš tikrųjų? Vairuotojas, jei normalus ir miegojęs, daro per dvi paras. Bet aš nesakau, kad per dvi paras pristato – ten dar reikia susikrauti, pravažiuoti pro muitinę. Prancūzijoje kartais eilės baisios. Realiai skaičiuok tris–keturias dienas nuo paėmimo iki pristatymo. Buvo atvejų, kai užteko dviejų, buvo kai kalnai sniego Belgijoje – geriausiais atvejais penkias. Aš pats klientams visada žadu keturias, o jei atvažiuoju anksčiau – šventė. Nepasitikėk tuo, kuris sako: rytoj bus. Nebus rytoj.

Ar vairuotojai važiuoja be miego, kad greičiau būtų?

Oi, ne, ne. Tai privaloma klausti. Esu matęs šitame versle visko. Yra tokių, kurie važiuoja dviese – vienas vairuoja, kitas miega. Bet jei vienas ir sako, kad be sustojimų skris – bėk. Mūsų vaikinai stoja kas keturias valandas. Ne todėl, kad miela – įstatymai tokie. O ir sąžinė neleistų. Kartais klientas skambina: „kodėl dar nepristatėt?“ O aš atsakau – nes vairuotojas privalo pamiegoti. Geriau vėliau, negu niekada.

Ar galima pasiimti daiktus ne iš vieno, o iš dviejų adresų?

Galima, bet kainas koreguokim. Aš sakau taip: jei pirmas adresas Vilniuje, antras Panevėžyje – dar nieko, ten pusvalandis. O jei pirmas Klaipėdoje, antras Varėnoje – čia jau dienos kelionė aplink Lietuvą. Mikroautobusas yra greitas transportas pervežimui į UK, bet tik jei logistika protinga. Kartais žmonės to nepagalvoja. Sakyčiau, jei abu adresai kelyje – ok. Jei ne – geriau jau du atskirus užsakymus. Nors pavydžiu tavo draugams, kurie dalinasi pervežimo kaštais – protinga mintis.

Ką galima vežti ir kaip tai supakuoti

Ar įprastas mikroautobusas tilps visas vieno kambario baldai?

Žiūrėk, jei normalus sofos, spintos ir stalo komplektas – taip, suimsi. Bet tik jei sofą galima ardyti. Buvo toks atvejis Kaune – moteris turėjo kampinę sofą, tris metrus pločio. Teko atsisakyti, nes net pro duris ne išnešėm. Kartais žmonės pamiršta, kad mikroautobuso bagažinė nėra stebuklinga. Krovinių tūris turi atitikti. Geriau prieš tai nufotografuoti baldus ir atsiųsti – aš tada pasakysiu ar tilps. Nebūsiu tavęs mulkinti.

Ar galiu vežtis šaldytuvą ar skalbimo mašiną?

Gali. Tik turi žinoti – technika turi būti išleista. Vandenį išpumpuok. Mačiau, kaip skalbimo mašina per važiavimą nulūžta viduje dėl likusio vandens svorio. Baisu. Supakuok į kartoną, apvyniok burbuline plėvele. Jei šaldytuvas – palik atšalusius, duris atidarytas, kitaip atsiras pelėsis. Ir dar – šaldytuvai sunkesni, negu atrodo. Tikrai. Mikroautobusu pervežant į Angliją, svoris irgi turi ribas, kartais tenka rinktis – ar tas senas šaldytuvas vertas tiek pastangų? Nežinau, tu sprendi.

Kiek daugiausia daiktų galima sutalpinti?

Standartinis mikroautobusas – apie penkiolika–dvidešimt kubinių metrų. Kitaip sakant, dviejų kambarių butas be problemų. Jei turi labai daug knygų, tada tūris mažesnis, nes knygos sunkios. Kartais žmonės sustumia dvidešimt penkis kartonus ir galvoja: oho, dar yra vietos. Taip, vietos gal ir yra, bet svoris! Svėrimo stotelėje Prancūzijoje gali nudegti. Maksimali leistina masė mikroautobusui yra arba tris su puse tonos krovinio, arba... na, čia priklauso nuo vežėjo technikos. Kai kurie mažesni užsakovai turi mažesnes ribas, todėl gerai paklausk.

Ar leidžiama vežtis augalus?

Techniškai – augalai ir dirva gali kelti problemų muitinėje. Bet aš jau vežiau fikusą. Rimtai. Klientė labai prašė. Mes jį gerai supakavom, be dirvos, tik substratas. Praiėjo. Bet tai buvo prieš daugybę metų. Dabar su Brexit viskas griežčiau. Aš asmeniškai nenorėčiau rizikuoti dėl pomidorų augalo, bet jei tau labai rūpi ta orchidėja – sakyčiau vežk, tik nepalik jos šaltyje per naująją perėjimą tarp Prancūzijos ir Anglijos. (Nors, jei atvirai, nežinau ar orchidėjos mėgsta šiltai – gal jai vienodai.)

Dokumentai, muitai ir formalumai po Brexit

Ar reikia kažkokių popierių asmeniniams daiktams?

Čia yra pokytis po Brexit. Jei anksčiau – eik ir kiekk, dabar reikia packing list'ų, daiktų aprašymų. Ne visada tikrinami, bet privalai turėti. Aš savo klientams visada atsiunčiu šabloną: kas-yra-kas, vertė, ar naudota. Nenaudotiems – muitai gali grėsti. Būna tokių, kurie bando vežtis naujus televizorius kaip savo naudotus – neidėk to taip. Muitininkai nėra kvaili. Yra buvę, kad atidarė mašiną Liverpulyje ir tikrino. Tik nešok į paniką – normalus pervežimas mikroautobusu su tvarkingais popieriais praeina be problemų.

Kas jei muitininkai nusprendžia patikrinti?

Tu turi žinoti – jie turi teisę. Jei eksporto ar importo kontrolė stabdo – nieko nepadarysi. Kartais patikrina sąrašą, kartais atidarinėja dėžes. Turėjau reisą, kai tikrino keturias valandas. Klientas pyko ant mūsų, o mes niekuo dėti. Tuometinis vairuotojas stovėjo ir rūkė. Būna ir taip. Svarbu, kad daiktai atitiktų sąrašą. Jei rašo „naudoti drabužiai“, o ten – nauji elektriniai įrankiai – tada blogai. Šiaip patarimas: niekada nevežk draudžiamų dalykų. Bet tai akivaizdu, ne?

Kas gali nepasisekti – apie problemas atvirai

Ar būna, kad vairuotojai pavėluoja dienomis?

Taip. Nesu iš tokių, kurie sako, jog visada laiku. Vieną vasarą vairuotoją sustabdė techninėje Vokietijoje. Kita kartą – padanga spragtelėjo. Mikroautobusas, nors ir efektyvus pervežimo į UK būdas, vis dėlto mašina. Mašinos genda. Aš kaip vadybininkas skambinu klientui iš karto, kai sužinau. O tie, kurie žada tikslų laiką – meluoja. Patikėk, dvidešimt treji metai verslo – tikrąją vertę pamatai kai atsitinka bėda, o ne kai sklandu.

Ką daryti, jei daiktai atvykę sudaužyti?

Prisipažinsiu – blogiausias momentas. Pirmiausia fiksuok viską nuotraukose prieš atidarinėdamas. Tada skambink tam, kas vežė. Rimta įmonė turi CMR draudimą. Jei pervežimas vyko privačiai, be sutarties – sunkiau. Pažįstu žmogų, kuriam vežėjas pasakė „aš tik vairuotojas, ne krovėjas“. Ir kas? Nieko. Todėl aš visiems sakau – jei matai, kad pervežėjas į daiktus žiūri kaip į malkas, užfiksuok kiekvieną kampą. Blogai, kad taip yra, bet yra. Nenoriu dramatizuoti, bet sąžiningumas čia – retas paukštis.

Ar yra įmonių, kurių tikrai vertėtų vengti?

Yra. Ir ne viena.