Pervežimas į UK iš Šilutės – reguliarūs reisai

Žmonės man dažnai rašo iš Šilutės rajono ir klausia, kaip čia viskas vyksta su pervežimu į Angliją. Ne iš Vilniaus, ne iš Kauno – būtent iš Šilutės, kur iki jūros arti, bet iki Londono visai kita kalba. Aš šitame darbe jau dvidešimt treji metai, regėjau visko. Reguliarūs reisai į UK iš Šilutės tikrai vyksta, bet yra niuansų, kuriuos verta žinoti prieš susikraunant lagaminus. Papasakosiu tai, ką įprastai saku klientui prie kavos puodelio, kai tas paskambina penktadienio vakarą ir nerimauja dėl sofos.

Apie užsakymą ir kainą – kas svarbiausia iš pradžių

Kiek iš viso kainuoja pervežimas iš Šilutės į Birmingemą, pavyzdžiui?

Tu paklausei konkrečiai – aš ir atsakysiu apytiksliai. Jei pilna mašina, kuri vyksta iš Šilutės į Birmingemą, su komplektu baldais ir dėžėmis, suma gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kiek virš tūkstančio eurų. Neištiksiu galva, nes šiandien dyzelio kaina keičiasi kaip oras pajūry. Taip pat svarbu, ar Birmingeme galima prieiti prie namo. Kartą vežiau klientui į centrą, kur negalima stovėti, teko samdyti dar du žmones ir tempti viską per kiemą. Kaina išaugo dvidešimt procentų. Geriau iškart sakyti tikslų adresą.

Ar tikrai važiuojate reguliariai, ar tik kai surenkate krovinių?

Reguliariai, bet su sąlyga. Mes turime maršrutus kas savaitę ar kas dvi, bet pilnai pakrauta mašina išeina ne visada. Kartais būna, kad iš Šilutės rajono surenkame du užsakymus, vieną iš Klaipėdos ir dar kažką iš Kretingos, tada fūra išrieda pilna. O kartais, jei sezonas nemotyvuotas, gali tekti palaukti dieną kitą. Aš asmeniškai mieliau dirbu su suplanuotais reisais, nes tada mažiau streso. Klientams iš Šilutės dažnai sakau – rašykite bent prieš dvi savaites, tada tikrai rasime vietą.

Kiek laiko prieš reikia užsakyti pervežimą iš Šilutės?

Idealu – dvi–trys savaitės, bet yra buvę, kad žmogus paskambina antradienį, o ketvirtadienį jau kraunamės. Tikrai. Ypač jei tuo metu kažkas atšaukė savo kelionę į Londoną, atsiranda tuščia vieta. Bet skaičiuokite taip – kuo anksčiau, tuo ramiau jums ir man. Kartą viena mama iš Šilutės paskambino likus dienai, turėjo išskristi į Manchesterį dėl darbo, o baldai liko bute. Teko greitai rašytis leidimus ir važiuoti naktį. Pavyko, bet aš pats nežinojau, ar spėsim. (žodžiu, prevencija – geriau)

Maršrutai, mašinos ir kas vyksta kelyje

Koks paprastai būna maršrutas – važiuojate pro Klaipėdą, Kaliningradą?

Iš Šilutės keturračiai rieda dažniausiai pro Klaipėdą, tada link Kretingos, į Latviją, Estiją arba per Lenkiją – priklauso nuo savaitės dienos ir krovinio. Kaliningrado kryptimi mes nevažiuojam, ten biurokratija žaidžia savo žaidimus, aš to vengiu jau dvidešimt metų. Viskas prasideda nuo jūsų kiemo Šilutėje. Kartais, jei žmogus gyvena giliai Rusnėje, ten tiltai siauri, tenka mažesnę mašiną siųsti. Atvažiuoji, pasižiūri į vartus, pagalvoj – įtilps ar ne? Pasuka vairuotojas. O kelionėje jau sava ritualika: kava, „Eurotunnel“ arba keltas, priklauso nuo nuotaikų ir eilių.

Kiek laiko trunka kelionė nuo durų iki durų?

Paprastai nuo pakrovimo Šilutėje iki iškrovimo Londone – trys–penkios dienos. Jei į šiaurę, sakysim, Liverpulyje ar Birmingeme, gali priaugti dar diena. Bet yra niuansas – keltai. Jeigu patenki į blogą eilę Doverio uoste, gali prisėdėti pusdienį. Kartą vežiau spintą šeimai į Redditchą, viskas buvo suplanuota puikiai, bet vėjas ties Baltija kažką nušlavė, keltai neplaukė. Užtrukom keturias dienas vietoj trijų. Klientas suprato, bet aš pats buvau susinervinęs. Tokia jau logistika – ne viskas priklauso nuo vairuotojo.

Kokią mašiną atsiunčiate – fūra, krovininis mikroautobusas?

Priklauso nuo daiktų kiekio. Jei standartinis butas, dviejų kambarių, siunčiu krovininį mikriuką – MB Sprinter ar panašų. Jeigu namas su sodu ir visais baldais – jau didesnė mašina, sunkvežimis. Iš Šilutės rajono į UK dažnai vežame mikriukais, nes ten mažesni kiemai, siauresnės gatvelės. Fūra įsuka į Katyčius? Neįsivaizduoju kaip. Kartą siunčiau fūrą toli į Rusnės salą, vairuotojas grįžo piktas kaip osa. Daugiau nepakarto. Mašinos turi būti su tentu ir tvirtinimais, tai savaime suprantama.

Ar pasiimate daiktus ir iš kaimų šalia Šilutės, pavyzdžiui, Katyčių ar Usėnų?

Taip, tikrai. Šilutė – šiokiadieninis taškas, bet mes važiuojame ir į Juknaičius, ir į Gardamus, ir į Usėnus. Kartais kelionė prasideda nuo trijų adresų vienoje savivaldybėje ir tik tada link UK. Tik žinokite, kad jei adresų daug, tai laikas skaičiuojamas kitaip. Vienas senolis iš Katyčių labai norėjo vežti pianiną. Atvažiavom, o ten kelias gruntinis. Teko perkrauti ant mažesnės mašinos. Tokios istorijos paprastai neįtraukiamos į mielas skrajutes, bet realybėje – nuolat.

Kaina, mokėjimas ir nemalonios staigmenos

Ar kaina priklauso nuo to, ar pilna mašina, ar pusė?

Žinoma. Pilnas krovinys – fiksuota kaina, kurią pasidalina vienas klientas arba du, jei sutaria. O jei jūsų daiktai užima tik trečdalį mašinos, mokate už tą dalį. Tai vadinama daliniu kroviniu. Iš Šilutės į UK tokių pervežimų yra daug, nes vieni veža sofą, kiti – dėžes su knygomis. Aš pats stengiuosi sukomplektuoti krovinį taip, kad visi liktų patenkinti. Kartais gaunasi, kad vienas moka mažiau, bet laukti reikia ilgiau, kol surinksim likusius daiktus. Trade-off, kaip sako anglai.

Ar reikia mokėti viską iš karto, ar galima dalimis?

Aš paprastai prašau dvidešimt penkių procentų avanso, kad žmogus būtų rimtas, o likusią dalį prieš iškrovimą arba kai mato mašiną Anglijoje. Yra buvę, kad nereikalavau avanso, o klientas dingo. Ne iš Šilutės, iš kito miesto, bet principas tas pats. Pinigų nemylintys nevažiuoja. Dalimis galima, jei ilgesnė sąskaita, bet su pervežimais į UK iš Lietuvos mes dirbam paprastai – grynųjų neatsisakau, pavedimas irgi tinka. Svarbu, kad nebūtų „paskui sumokėsiu“, kai daiktai jau važiuoja.

Kas bus, jei svoris bus didesnis nei manėme – prisidės kaina?

Taip, ir dar kaip. Jeigu sakote, kad bus keturi kubai, o išeina septyni, kaina keičiasi. Nes mašinoje nebegaliu paimti kito kliento, kuriam buvau žadėjęs. Buvo tokių istorijų, kai žmogus Šilutėje rodė dvi spintas, o rūsyje dar trys komodos. Aš atvykstu, žiūriu ir galvoju – oho. Tada perskaičiuoju. Niekas nenorėtų dirbti už dyką. Geriausias patarimas – prieš man skambindami, apeikite butą su bloknotu. Užrašykite viską. Net tuos daiktus, kuriuos paskui išmesite.

Kodėl vieni pervežėjai prašo pusės kainos, o kiti – tris kartus mažiau?

Svarbus klausimas. Labai pigus pervežimas dažnai reiškia, kad tai ne profesionalai, o kamavimas ant šono. Matęs, kaip pažįstamas pažįstamo pasiėmė mikriuką, pripildė krosnis ir važiavo į Londoną per Lenkiją be jokio draudimo. Daiktai nukentėjo, klientas liko be nieko. Kaina turi atitikti bent minimalias sąnaudas – dyzelis, muitai, vairuotojo algos, draudimas. Jei per mažai – kažkur kirpama. Aš nesiūlau brangiausio varianto, bet ir už centus nieko nevežu. Būna, kad pasiūlau rinktis vidurį – tiek ir mokate, tiek ir ramiau.

Daiktai, pakavimas ir tai, ko neverta vežti

Ar privalau pats supakuoti, ar jūs tai padarote?

Galima abejopai. Aš turiu komandą, kuri supakuoja, bet tai kainuoja papildomai. Jei norite sutaupyti – pakuojatės patys. Tik nenaudokite sulankstytų maišelių iš parduotuvių – aš tai matęs, ir paskui dėžės plyšta. Kartą klientė iš Šilutės suvyniojo viską į laikraščius. Atrodo romantiškai, bet Anglijoje iškrovus visas rašalas ant rankų. Geriausia – dubliuotos kartoninės dėžės, burbulinė plėvelė. Jei rankų trūksta – pasakote mums, mes atsivežame medžiagų. Bet pakuoti vis tiek reikės kažkam. O skirtis per TV žiūrėti neapsimoka.

Ar galima vežti augalus iš Šilutės į Angliją? Sode daug rožių...

Augalai... hmm... oficialiai – ne, be fitosanitarinio. Neoficialiai žmonės veža, bet aš asmeniškai tokio reikalo nesiimčiau dėl popieringumo. Jūsų rožės gali pasiklysti pasienyje arba tiesiog nuvysti kelyje. Vieną kartą kažkas vežė palmą į Lutono. Neatsimenu, ar praleido, nes tada buvau per daug užsiėmęs kitais dokumentais. (Ar tai buvo palmė? Gal fikusas. Nesvarbu.) Trumpai – nepatariu. Verčiau padovanokite kaimynei. Be to, dirva neleidžiama. Nors aš ne šimtu procentų tikras dėl pūdelių, bet geriau neimti rizikos.

Kas nutinka, jei sudužta televizorius kelyje?

Čia atsakomybės klausimas. Jei televizorius supakuotas blogai – kaltė ne mano. Jei jis buvo tvarkingai supakuotas, pritvirtintas, o vis tiek trupėjo dėl duobių kelyje – galima rašyti pretenziją. Mes turime draudimą kroviniui, bet jis nėra stebuklingas. Kartą mikroautobusas pateko į avariją dėl ledo Belgijoje. Ne mano vairuotojo kaltė, bet daiktai nukentėjo. Draudimas padengė. Bet procesas užtruko. Reikia fotografuoti daiktus prieš pakrovimą, pasirašyti aktus. Jei tingite tai daryti – paskui niekas negrąžins pinigų. Aš taip sakau kiekvienam. Atkakliai.

Ar galima vežti mašinoje šaldytuvą su maisto produktais viduje?

Oi ne. Tai vienas iš tų dalykų, kurie erzina. Šaldytuvą – taip, bet tuščią, be maisto. Pienas, dešros, varškė kelyje taškos, kvepės, dės pipirus ant kitų daiktų. Ir dar – muitinė gali padaryti problemą dėl gyvūninės kilmės produktų. Aš nesuprantu, kodėl žmonės tai daro. Kartą radau šaldiklyje silkę. Nukeliui iki Doverio ji tapo... biologiniu ginklu. Dėl to atšveitėme mašiną valandą. Ne. Šaldytuvą atjunkite porai dienų prieš išvykdami ir gerai išdžiovinkite.

Dokumentai, muitai ir formalumai po Brexit

Ar reikia kažkokių popierių, kad vežčiau asmeninius daiktus į UK?

Brexit viską apsunkino. Dabar reikia deklaruoti, kad tai jūsų asmeniniai daiktai, naudoti daugiau nei šešis mėnesius. Muitinės forma vadinama TOI – ar kažkaip panašiai, čia reikia pasitikrinti tikslų pavadinimą. (Aš visada sakau TOI, bet gal jau pasikeitė, nežinau, buhalterė tvarko.) Ji leidžia įvežti baldus be muito. Jei nauji daiktai – gali tekti mokėti. Svarbu turėti sąskaitas. Aš kiekvieną sykį primenu klientams: paruoškite popierius prieš savaitę, ne tada, kai fūra jau stovi gatvėje.

Ar po Brexit viskas pasikeitė? Labai bijau muitų.

Pasikeitė, bet ne taip, kad reikėtų bijoti. Jei daiktai seni, jūsų asmeniniai, ir turite Transfer of Residence – muitų nėra. Problemos prasideda, kai žmonės nusiperka naują sofą Kaune ir iškart veža į Londoną parduoti. Tada muitininkai kerta. O štai šeima iš Šilutės, kuri gyveno bute dešimt metų, kraustosi pas vaikus į Britaniją – viskas legalu. Muitai realūs tik komerciniams kroviniams. Asmeniniai daiktai praeina, jei deklaruoti teisingai. Baimė didesnė nei realybė, bet tikrai nebe ta laisva kelionė kaip prieš du dešimtmečius.

Ar man reikia draudimo, kai daiktai važiuoja su jumis?

Jūsų daiktai važiuoja su manim, o draudimas yra ant krovinio ir mašinos. Jums asmeniškai draustis nereikia, bet krovinio draudimas privalomas. Aš niek neišvažiuoju be jo. Sumos varijuoja – paprastai iki keliasdešimt tūkstančių eurų. Kartą draudimas išgelbėjo, kai lijo kaip iš kibiro per Prancūziją ir dėžės su knygomis sušlapo. Nuostoliai padengti. Prašau klientų pasirašyti ant inventoriaus sąrašo. Jei jūs nenorite drausti krovinio, aš geriau nevešiu. Rimtai. Neturiu ambicijų būti herojumi, jei nutiks kokia nenuspėjama nesąmonė pakely.

Kai realybė ne tokia kaip planuose

Ar buvote atvejų, kai klientas Šilutėje nesusiprato paruošti laiptinės?

Buvo, buvo. Kartą penkiaukščio name su liftu, kuris, pasirodo, neveikė. Baldai, spinta, trys komodos. Laiptai siauri. Vairuotojas piktai žiūrėjo, aš irgi. Teko nešti per langą. Tai kainuoja papildomai, aišku. O vieną kartą kiemas Šilutėje buvo tokioje būklėje, kad mašina įsirausino iki pusės ratų. Riekėjo traktoriaus. Klientas nieko neprasitarė. Dėl to aš visada klausiu – ar galima privažiuoti? Ar yra laiptų? Ar yra liftas? Jei sakote „taip, viskas gerai“, o paskui pasirodo priešingai – diena pasidaro ilgesnė.

Ką darote, jei Londone neįmanoma pastatyti mašinos prie namo?

Londone parkingas – tema atskira. Jeigu negalima sustoti, ieškome gretimų gatvių. Kartais rezervuojame vietą savivaldybėje, bet tai ilgas procesas. Dažniausiai vairuotojas pastato kur galima, o paskui rankomis. Vieną kartą nešėm sofą tris kvartalus. Klientas padėjo. Buvo juokinga, bet tik paskui. Realybė tokia – centre fūra neįvažiuos. Jei jūs gyvenate vidiniame kieme su užtvara, pasakykite iš anksto. Mes turime rankinių vežimėlių, bet ne antigravitacijos įrenginių. Atsidūrusias problemas sprendžiame vietoje. Paprastai.

Ar buvote patekę į avariją kelyje – kaip tada su daiktais?

Avarijų per dvidešimt metų matęs esu. Daugiau kaip stebėtojas, o ne dalyvis, bet buvo vienas kartas Vokietijoje, kai mus partrenkė iš nugaros neatsargus vairuotojas. Mašina nesmarkiai apgadinta, bet daiktai susimėtė. Draudimas veikė. Sustojome, sutvarkėme aktus, kitą dieną išsinuomojome mašiną ir perkrovėme. Viskas pasiekė klientą tiksliai per porą dienų vėliau. Svarbiausia – niekas nedingo. Bet tai ypatingas atvejis. Apskritai kelias į UK saugesnis nei į kai kurias kitas šalis. Vairuotojai pas mus seni, patyrę. Nepagąsdinsiu – bet atsargumas visada reikalingas.

Apie patikimumą – ko vengti rinkdamasis pervežėją

Kodėl kai kurios įmonės Šilutėje žada pervežimą į UK, o paskui neatvažiuoja?

Vaiduokliai. Paima avansą arba netgi tik duoda gražų žodį, prisimauna užsakymą ir dingsta. Yra tokia praktika, ne tik Šilutėje – visoje Lietuvoje. Kartais žmogus pasiima užsakymą, o paskui gauna pigesnį pasiūlymą kitur ir išmeta jus iš sąrašo. Arba išvis neturi licencijos, pamato, kad muitinė klausinėja, ir meta viską. Aš tokius pervežėjus pažįstu... ne asmeniškai, bet iš girdėjimo. Patarimas – mokėkite ne viską iš anksto. Patikrinkite, ar firma egzistuoja daugiau nei mėnesį. Tikras telefonas, tikras adresas, ne tik graži svetainė. Aš pats duodu ir savo, ir kolegų numerius, jei kas.

Ar galima pasitikėti pervežėju, kuris neturi raštiškos sutarties?

Ne. Atsakymas trumpas, bet kategoriškas. Jei nėra sutarties, nėra jokių įsipareigojimų. Aš visada pasirašau, nors kartais klientas sako „o, draugas, nereikia popiergalio“. Reikia. Ypač kai kalbama apie pervežimą į UK iš Šilutės – jūs nebe Lietuvoje, reikalai skiriasi. Sutartyje nurodoma kaina, data, daiktų sąrašas, atsakomybės. Kartą buvo klientas, pasiskelbęs buitine perklausa, o paskui norėjo pridėti motociklą. Sutartis apsaugo mus abu. Be jos – avantiūra.

Ką daryti, jei daiktai atvyksta į Angliją savaitę vėliau nei žadėta?

Tada skambinate man ir klausiate, kur fūra. Juokauju. Nejuokauju. Vėlavimai nutinka dėl daugybės dalykų – mašinos gedimas, keltų eilės, blogas oras. Sutartyje visada įrašau numatomą datą, bet su atsarga „iki“. Jei vėluojame daugiau nei trys dienos be paaiškinimo – aš pats skambu. Yra buvę, kad klientas Anglijoje jau nuomojosi butą, o daiktai dar Latvijoje. Teko padengti papildomas jo nakvynės išlaidas. Nors čia jau ginčų lygis, kurio stengiuosi vengti. Planuokite time buffer. Neperfectuokite savo gyvenimo pagal idealiausią scenarijų.

Paskutiniai patarimai prieš išvažiavimą

Ar turite patarimą, ką pasiimti pirmiausia, o ką palikti?

Dokumentus pasiimkite pirmiausia, visada. Tada vaistus, techniką. Baldus ir indus galima pirkti ir vietoje, bet sentimentai – ne. Jei senelės komoda, vežkite. Jei IKEA lentyna – parduokite. Šilutėje daiktai dažnai pigesni nei Londone, bet verta paskaičiuoti, ar vežimas nekainuos brangiau nei naujas pirkinys. Aš klientams sakau – darykite tris krūvas: „būtina“, „galbūt“, „šiukšlė“. Trečiąją atiduokite, antrąją parduokite. Pirmoji – į mašiną. Paprasta, bet veikia. Nereikia tempti šlamšto.

Koks paskutinis dalykas, kurį žmogus iš Šilutės dažnai pamiršta prieš perkraustymą į UK?

Pasikeisti elektros kištukus. Arba išjungti vandenį rūsyje. O dažniausiai – atsivežti anglišką adapterių, nes priešingu atveju negalima net pasikrauti telefono pirmąją naktį. Rimtai, tai mažas dalykas, bet po trisdešimt valandų kelyje atvykus naujoje vietoje tas adapteris tampa perlų vertės daiktu. Aš pats viename lagamine visada turiu keletą, jei klientas prašo. Bet geriau pasirūpinkite patys. Ir neprisiminkite visko tą pačią dieną – padarykite sąrašą savaitę prieš. Taip mažiau streso. O streso ir taip pakankamai.

Išvada

Pervežimas į UK iš Šilutės reguliariais reisais yra ne raketų mokslas, bet reikalauja blaivaus proto ir šiek tiek planavimo. Nesitikėkite, kad viskas bus kaip traukinio grafikas – logistika gyva, pilna netikėtumų, bet su normaliu pervežėju viskas baigiasi gerai. Įsiminkite – avansas ir sutartis yra jūsų draugai, o pigiausias pasiūlymas dažnai būna brangiausias. Sėkmės kraustantis, ir jei kas – skambinkite, pasikalbėsim.