Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Pervežimas į Angliją: siuntų atsiėmimas iš namų ir viskas, ko klausia klientai
Įsivaizduok, kad rašau tau atgal į žinutę. Jau dvidešimt treji metai, kai vežiojam baldus, dėžes ir visą buitį iš Lietuvos į Angliją. Londone, Birmingame, Mančesteryje ir mažuose miesteliuose. Dažniausiai pirmas klausimas, kurį gaunu, skamba maždaug taip: „O ar jūs tikrai galite atvažiuoti į namus Kaune ir tiesiog paimti?“ Taip, pervežimas į Angliją iš namų įmanomas ir netgi populiariausias būdas. Bet štai kur reikalas – ne viskas visada eina kaip per sviestą. Kartais lifto nėra, kartais gatvė per siaura mašinai. Tiesiog atsakymai į klausimus, kuriuos man rašo kasdien, kad nereikėtų sukti galvos dėl smulkmenų.
Pradžia – kaip čia viskas suveikia
Kiek prieš reikia užsakyti pervežimą į Angliją, jei noriu, kad paimtų iš namų?
Žinok, geriausia dvi savaitės iki norimos datos. Bent jau aš taip sakau visiems. Bet buvo atvejų – aną savaitę klientė iš Panevėžio paskambino pirmadienį, o mes jau trečiadienį pasiėmėm. Tai įmanoma, jei pasitaiko laisva vieta mikroautobuse. Bet nežadėk sau, kad taip išeis visada. Kartais sezono metu mūsų mašinos pilnos dviejų savaičių į priekį. Jei turi lankstumą – pusantros savaitės pilnai pakanka. Skambink kuo anksčiau, tada ramiau ir mums, ir tau.
Ar tikrai paims iš mano buto Kaune, ar turiu vežti į terminalą Vilniuje?
Ne, ne. Tai yra pats didžiausias mitas. Kai darom pervežimą į Angliją su siuntų atsiėmimu iš namų, mes tikrai atvažiuojam į tavo adresą. Gali būti Naujamiestis, Žaliakalnis ar naujoji statyba Šiauliuose. Terminalas – tik tada, jeigu tu pats nori atvežti ir sutaupyti šiek tiek, bet tik šiek tiek. Namų pasiėmimas kainuoja brangiau už porą eurų, nes degalai ir laikas. Bet patikėk, nepermokėsi daug, lyginant su taksi į Vilnių ir atgal. Ypač jei turi daugiau nei tris dėžes.
Kainos, kubai ir realybė
Kokia kaina siunčiant baldus iš namų į Londoną, jei apskritai galima taip klausti?
Oi, čia kaip su mašinos remontu – kol neatidarai variklio dangčio, tiksliai nepasakysi. Bet šiaip, pervežimas iš Lietuvos į Angliją kainuoja maždaug nuo 90 iki 140 eurų už kubinį metrą, jei kalbam apie dalinį krovinį. Mašinos dyzelis šiuo metu... na, žinokit, aš nebepamenu tikslaus tarifo šiai savaitei, bet jis svyruoja. Jei veši du kambarius buto, išeina koks 600–900 eurų visam reikalui. Pakuotė ne visada įskaičiuota. Geriau teiraukis konkrečiai, nes kiekvienas atvejis kitoks.
Kodėl vieni pervežimai į Angliją kainuoja dvigubai pigiau nei pas kitus?
Aha, čia ta vieta, kur reikia ausis pastatyti. Žmogau, jei randi 30 eurų už kubą – bėk. Bėk nuo to skelbimo. Buvęs atvejis: klientas pasirinko pigiausią variantą, vairuotojas pasiėmė daiktus iš namų Kaune ir dingo. Telefonas neišjungtas, tiesiog nebereaguoja. Oficiali įmonė negali vežti už tokią kainą, neapsimoka. Kuras vienas kainuoja kiek jis. Pigūs pasiūlymai dažnai reiškia, kad daiktai bus permesti tris kartus iš mašinos į mašiną, o gal ir visai nepristatyti. Geriau sumokėk vidutiniškai ir žinok, kad tavo daiktai neatkeliaus į parduotuvę.
Ar pristatymas į namus Anglijoje įskaičiuotas, ar tai atskira eilutė?
Dažniausiai įskaičiuotas, bet būna niuansų. Kai rašom sutartį dėl pervežimo į Angliją su paėmimu iš namų, ten turėtų stovėti „door to door“. Tai reiškia, kad ir ten nuvešim iki durų. Jei Anglijoje gyveni kur nors vidury lauko, kur kelias tik viena juosta ir vežėjas bijo įvažiuoti – tada gali tekti atsiimti artimiausiame miestelyje. Bet Londone, Birmingame, Lidse – normaliai prie namų privažiuojam. Tik nepamiršk, kad Jungtinėje Karalystėje parkavimas kartais problematiškesnis nei Lietuvoje.
Kaip vyksta siuntų atsiėmimas iš namų
Ar vežėjai įeis į butą, ar turiu pats nešti daiktus iki mašinos?
Standartas toks: paimam nuo žemės arba nuo pirmo aukšto. Tai reiškia, kad jei turi liftą – puiku, padėsim pasiimti iš buto. Bet jei esi trečiame be lifto... na, čia jau gali kilti problemų. Aš prisimenu atvejį Klaipėdoje – penktas aukštas, o liftas sugęsęs, ir senamiestis toks siauras. Vairuotojas vienas, o ten septyni kubai. Teko mokėti papildomai už pagalbinių rankų samdymą. Ne visada vairuotojai privalo kopti laiptais su šaldytuvu. Tiesiog būk pasiruošęs, kad be lifto gali tekti pagalvoti apie porą šimtų eurų ant viršaus.
Ką daryti, jei aš gyvenu penktame aukšte be lifto?
Na, apie tai ką tik minėjau, bet dar pridėsiu. Svarbiausia – pasakyti prieš tai. Ne tada, kai mašina jau stovi kieme. Pervežimas į Angliją planuojamas iš anksto, ir jei žinom, kad reikia neštieji laiptai, paimam didesnę komandą arba bent jau įspėjame, kad tai truks ilgiau. Ir dar – kamščiai laiptinėje. Jei ten stovi dviračiai, vaikų vežimėliai ir ta sena kėdė, kuri niekam nereikalinga – atlaisvink. Aš ne kartą tempęs spintą per 40 centimetrų tarpą. Nejuokinga.
Ar galiu padėti patiems krauti, ar jie baudžia už tai?
Krauti? Gali, ir netgi turėtum. Vežėjai paprastai džiaugiasi pagalbininku, ypač kai tu stiprus arba turi draugą, kuris nesiblaško. Sakyčiau, kad tai net padeda užmegzti geresnį kontaktą – kai kartu dirbi, nori nenori pasitiki daugiau. Tik nereikia kišti pirštų ten kur nereikia. Kartais klientai per daug nori padėti ir pradeda kabinėtis prie jau užfiksuoto krovinio. Palik profesionalus jų darbą, nes jei tu pats ko nenujauti ir taip pakiši po diržu – atsakomybė gali būti neaiški.
O jeigu gatvėje nėra kur pastatyti mašinos – kaip tada paima siuntas iš namų?
Aaa, Vilniaus senamiestis. Mano mylimiausias košmaras. Siauros gatvelės, viena kryptis, o dar tie parkavimo ženklai. Jei mikroautobusas neįperka, dvi opcijos. Arba nešam daiktus iki artimiausios vietos, kur galima prisistatyti, arba derinam laiką taip, kad būtų galima kuriam laikui užimti dvi vietas. Būna, kad klientas pasiima leidimą savivaldybėje trumpam sustojimui. Žinok, aš net neįsižeidžiu, jei tenka panešti šimtą metrų. Tik pasakyk iš anksto, nes jei vairuotojas atvažiuoja ir mato, kad ten fiziškai neįvažiuos – gali tekti persiderėti visą logistiką. Ir dar – jei lyja... tada nebejuokinga.
Ar turiu viską supakuoti, ar jie supakuos mano daiktus prieš kelionę į Jungtinę Karalystę?
Paprastai supakuoji pats, nes taip pigiau. Mes galim atvežti medžiagas – dėžes, plėvelę, burbulinę plėvelę – bet paslauga kainuoja. ESMINIS dalykas: indai, stiklai, elektronika. Čia negali tiesiog suvyti į antklodę ir tėkštelti į mašiną. Jei veši kompiuterį – geriausia originalioje dėžėje. O dėl drabužių... žinok, aš nebeįsivaizduoju, kodėl žmonės juos meta į maišelius. Rimtai, paimk spintų dėžes, nes kas tikrai nepatogu – iš po kelių šimtų kilometrų traukti sulamdytą kostiumą iš šiukšlių maišo.
Kiek laiko užtrunka muitinė, kai perveži asmeninius daiktus į Angliją?
Po Brexit viskas pasikeitė. Anksčiau pravažiuodavom kaip per sviestą, o dabar... na, dabar reikia deklaracijų. Paprastai muitinėje daiktai užtrunka nuo kelių valandų iki poros dienų. Dokumentų pildymo tvarka diktuoja greitį. Jei paruošei sąrašą aiškiai – greičiau. Jei centrinėse darbo valandomis – irgi greičiau. Kartais muitininkai nori apžiūrėti būtent tavo dėžę, bet tai atsitinka gal kas dešimtajam pervežimui. Nepergyvenk, jei vėlai vakare dar neatvažiavo į tavo adresą Anglijoje – greičiausiai jie tiesiog laukė eilėje kanale.
Dokumentai, muitai ir popieriai
Ar dabar, po Brexit, man reikia kokių papildomų popierių siuntoms į Angliją?
Taip. Europos Sąjungos pasai daugiau nepadeda. Reikia krovinio sąrašo – inventory list. Angliškai arba lietuviškai su vertimu. Dar reikia, kad tu pasirašytum, jog tai tavo asmeniniai naudoti daiktai, ne nauji prekybai skirti daiktai. Nes jei muitininkas pamatys, kad veši penkis naujus televizorius supakuotus gamykliškai – kils klausimų. Mokesčiai gali būti taikomi naujiems daiktams. Sąrašas – privalomas, o dėl PVM lengvatos aš tiksliai nepasakysiu, nes kas mėnesį keičiasi smulkmenos – todėl visada siūlau pasitikrinti su muitinės agentu.
Ar mano mama gali siųsti maisto produktus iš Lietuvos į Londoną per tokį pervežimą?
Čia ta vieta, kur man širdis plyšta, bet turiu pasakyti ne. Oficialiai – jokių maisto produktų. Jokių šaltibarščių, dešrelių, varškės torto. Nieko. Muitai tikrina, ir JK turi griežtas taisykles dėl gyvūninės kilmės produktų. Buvęs atvejis: klientė bandė siųsti savo vaikui naminės mišrainės stiklainį (ne, nevežėm, teko išimti prieš pakraunant). Netgi džiovinti grybai gali kelti įtarimą. Jei labai reikia – siųsk paštu mažais kiekiais, bet per krovininį pervežimą į Angliją tikrai ne. Rizika per didelė ir baudos neadekvačios. Verčiau atsivešit kai atvažiuosit patys atostogų.
Ar reikia daryti daiktų sąrašą vertinimu eurais?
Taip, vertinimu. Bet nebijok – nevertintojas tikrins tavo sofa-lova realią vertę. Apytiksliai, pagrįstai. Jei sofa sena – 50 eurų. Jei perki naują komodą ir nori prastumti kaip seną, kai kaina etiketėje dar nepaplėšyta – tikėkis bėdos. Vertimas reikalingas tiesiog draudimui ir muitinei. Kai darom pervežimą iš namų į Angliją, visada prašom kliento parašyti sąrašą ranka, net jei rašys valstybine kalba. Geriau netvarkingai, bet nuoširdžiai, nei gražiai su sarifkeliais (taip, rašau sarifkeliai, nors kažkas ten filosofuoja apie rašmenis) ir be turinio.
Ar man reikia būti namie, kai bus paimamos siuntos iš namų?
Idealu, jei būsi. Bet nebūtina. Gali palikti raktą kaimynui, jei pasitiki. Arba mes susiskambinam telefonu ir tu tiesiog užrakini butą, o mes paimam pagal iš anksto surašytą tvarką. Kartais žmonės jau išvykę, o baldai dar likę. Tada reikia žmogaus vietoje – draugo, giminaičio. Svarbu, kad kas nors galėtų patvirtinti, kad daiktai perduoti. Nes jei kažko trūks – oi, tada prasideda istorijos. Aš asmeniškai mėgstu, kai klientas bent jau pirmas minutes yra, kad galėtumėm kartu peržiūrėt.
Daliniai krovinai, terminai ir kasdienybė
Ką reiškia „dalinių krovinių pervežimas“ – aš mačiau skelbimą?
Tai reiškia, kad tavo daiktai keliauja ne vieni. Mašinoje yra ir kito kliento sofa, ir dar kažkieno dėžės. Vienu reisu vežama keliems klientams. Tai normalu ir taip iš tikrųjų vyksta 90 procentų pervežimų į Angliją, nes nuomoti visą fūrą sau būtų kosminė kaina. Tavo daiktai paimami iš namų, sukraunami, vežami į sandėlį, sugrupuojami ir tada keliauja į salą. Trunka truputį ilgiau, bet sutaupai pusę kainos. Tik va – svarbu, kad tavo daiktai nebūtų pavojingi, nes daliniam kroviniui taikomos griežtesnės taisyklės negu pilnam.
Kas jei iš namų paims daiktus, bet aš Anglijoje dar neturiu buto – kur jie nukeliaus?
Labai dažna situacija, ypač su studentais. Turiu pasakyt – gerai, kad klausi. Tuomet reikia sandėliavimo. Londone tai kainuoja brangiai, geriau jau vietoj buto nuomotis... (aha, palauk, ne, apie butą čia nekalbam). Sandėlis mūsų partnerių kainuoja apie 15–25 svarus už kubą per savaitę, priklauso nuo laikotarpio. Arba derinam pristatymą tada, kai tu jau turi adresą. Kartais mes tiesiog palaukiame savaitę kitą su jūsų daiktais, jei transportas dar suka ratą po kitus klientus. Svarbu iš anksto pasakyti, kad nereikėtų tempti dviejų kartų.
Ar jie paims sekmadienį, nes aš dirbu tik tada?
Sekmadieniais... na, mes paprastai nepaimam. Britai sekmadieniais nelabai mėgsta krovinius pristavinėti, o ir iš Lietuvos išvažiuojama dažniausiai trečiadieniais-penktadieniais. Bet jei labai reikia – galima derinti. Kartais pasitaiko vairuotojas, kuris dirba ir šeštadienį, bet tada brangiau. Dar yra dalykas: kai kurie klientai prašo vakarinio paėmimo, po darbo. Tai realiau nei sekmadienis. Paskambink, pasakysim, ar galim prisiderinti. Bet jei sakau, kad sudėtinga – nenusimink, tiesiog taip yra rinkoje. Aš ir pats norėčiau dažniau turėti laisvus savaitgalius, bet ką padarysi.
Ar vežėjai priima atsiskaitymą grynaisiais, kai atvažiuoja paimti siuntų iš namų?
Grynieji... žinok, retai. Kartais, jei vairuotojas vietinis lietuvis, sutiks, bet oficialiai mes pervedimus atsiskaitymus. Buvo situacija: klientas Kaune tikėjosi, kad atsiskaitys grynais vairuotojui, o tas neturi pinigų priėmimui įrangos arba tiesiog nedraudžia taip. Mašinoj ne bankas. Geriau pavedimas į išankstinę sąskaitą arba pusė prieš, pusė gavus. Jei vairuotojas pasiūlo mokėti tik grynaisiais – aš net neramiai pasijaučiu. Dažnai tai reiškia, kad pinigai eis šešėly, o tavo daiktai – koks nors neaiškus draudimas. Imi dovanų čekio negausi, jei kas nutiks.
Problemos ir įspėjimai
Kaip atpažinti, kad pervežimas į Angliją bus sukčių rankose?
Pigiai, be adreso, be sutarties, tik WhatsApp numeris ir graži nuotrauka iš Pinterest. Aš jau mačiau visokio šlamšto. Jei žmogus nenori atsiųsti registro numerio, nieko nepasirašo, sako „ko čia tu permokėsi didelėms įmonėms" – tai raudona vėliava. Tikri vežėjai turi svetainę, turi sąskaitas-faktūras, turi veiklos apibūdinimą. Dar blogai, jeigu kaina fiksuojama žodžiu telefonu be apžiūros. Niekada, girdėjai? Niekada neatiduok visų daiktų be surašymo. Pasirašyk ant kiekvienos dėžės, kiek jų. Bus lengviau ginčytis vėliau, jei kas pradings.
Ar normalu, kad vežėjas prašo visą sumą iš anksto, kai paima iš namų?
Ne, nenormalu, bet pasitaiko. Mes imam pusę kaip užstatą, kita dalis – gavus. Tai čia standartas rinkoje jau dvidešimt metų. Jei prašo viską iš karto, dar neparodęs mašinos... nu nežinau, aš pats neduočiau. Yra rizika. Bet jei tai didelė įmonė su istorija ir atsiliepimais – gal ir logiška, jei sudėtingas maršrutas. Pervežimas į Angliją iš namų reikalauja pasitikėjimo iš abiejų pusių. Tu nori, kad daiktai saugūs būtų, o mes – kad klientas nepabėgs su kroviniu prieš muitinę. Tad kompromisas – avansas, bet ne visas atlyginimas vienam asmeniui į kišenę.
Ką daryti, jei daiktai atvažiavo sulaužyti – pas ką pykti?
Pirmiausia – ant saves, jei nepakavai gerai. Aš taip atvirai. Bet jei pakuotė buvo gera, o lentyna vis tiek per pusę – rašyk skundą per 7 dienas. Tikrai, nedelsk, nes vėliau sunkiau įrodyti. Draudimas... nesiimsiu pasakoti detalių, nes kiekvieno skirtingas, bet paprastai kompensuojama pagal sąrašo vertę. Jei draudimo nebuvo – belieka derėtis su vežėju. Blogiausia, kai žmonės pasirašo, kad gavo gerai, o paskui kreipiasi po savaitės. Nesirašyk, kad gavai tvarkingai, jei matai, kad dėžė akivaizdžiai apgadinta. Atidaryk prie vairuotojo. Taip, nepatogu, bet taip ir reikia.
Ar tikrai jie paims siuntas tą dieną, ar gali vėluoti?
Gali vėluoti. Neturėtų, bet gali. Vakar į Šiaulius vairuotojas neatvažiavo dėl sugriuvusios padangos. Gyvenimas. Mes kiek galim – perspėjame. Karštligiškai skambinėdamas nieko nepakeisi. Pervežimas į Angliją turi savo logistiką – jei vakar perpjovė padangą, šiandien vežėjas vėluoja. Sutinku, kad nervina, ypač kai viską susipakavai ir stovi laukiamajame. Bet sakyčiau: jei vėluoja iki 3 valandų – kantrybės. Jei neateina visai – tada jau skambink ir klausk, kur perėjo planai. Kartai būna (taip, be nosinės, nes rašau greitai) – tiesiog susimaišė adresai, ir vairuotojas kitoje gatvės pusėje.
Kur geriau ieškoti – skelbimų portale ar pas didžiąją įmonę, kuri specializuojasi pervežimuose į Angliją?
Pažiūrėk, aš negaliu sakyti, kad didelė įmonė visada geriau. Yra maži šeimyniniai verslai, kurie veža dvidešimt metų ir žino kiekvieną muitininką asmeniškai. Bet skelbimų portaluose, ten kur matai tik kainą ir telefoną – rizikuoji. Didelė įmonė dažnai turi draudimą, sekimo sistemą, sutartis. Kaina didesnė, bet galvoji mažiau. Jei renkiesi tarp skelbimo ir kontoros – klausk apie draudimą, apie tai, ar jie patys vairuotojai, ar perduoda subrangovui. Nes jei perduoda – paslauga tampa anonimiška, o kai anonimiška, niekas neatsako. Asmeniškai aš renkuosi vidurį: įmonę, kurioje dar pažįsti savininką vardu.
Smulkmenos, kurios praverčia
Ar galiu vežti traškučius, arbatą, kvepalus?
Kvepalai – tikrai taip, jei tavo asmeniniai naudoti. Arbata, traškučiai techniškai yra maisto produktai... bet hermetiškai supakuota, komercinėje pakuotėje, atidaryta – galbūt praeis. Bet aš tiksliai nežinau, ar muitinė neprikibs prie arbatos dėžutės. Buvom vežę kavos, praslydo. Buvom vežę čili miltelių – kilo klausimų. Kvaila, bet realu. Traškučiai... man rodos, kad geriau ne. Bet pas teisinką paklausk. O kvepalus geriau suvyniok kelis sluoksniais, nes kartais dėžės kvepia visai mašinai ir vairuotojas galvoja, kad vežam kažką cheminio.
Ar siuntų pristatymo metu reikia kam nors padėkoti?
Nereikia, bet kava arba vanduo neįžeis. Rimtai, vairuotojai važinėja po 12 valandų, karštis, kamščiai. Aš kai pats vairuodavau, mane labiausiai pravirkdydavo klientas, kuris pasiūlydavo stiklinę vandens. Nebūtinai arbatos ar sumuštinių. Tiesiog mandagumas. Bet nepriimk kaip pareigos. Jei esi užsiėmęs, lygiai taip pat gerai pasirašyti ant lapo ir pasakyti „ačiū, saugios kelionės“. O dėl arbatpinigių – nėra įprasta kaip Amerikoje, bet jei vairuotojas nešė į penktą aukštą, o tu matei kad sunku – gal ir skirti dešimtuką. Bus gražu.
Išvada
Na ką, jei skaitai šitą pabaigą, vadinasi, galvoji apie realų pervežimą į Angliją iš namų. Nėra čia raketų mokslo – surandi normalų vežėją, susipakuoji, pasirašai popierius ir lauki. Tiesa, laukti tenka ilgiau, nei norėtum, ir kaina retai maža, kaip svajoji. Bet kai atidarai duris Londone ir matai savo sofą – pamirši stresus. Saugokis per pigaus, nepamiršk sąrašo ir laikykit ryšio su vairuotoju. Jei kils klausimų – rašyk, aš čia. Daugmaž kasdien atsakinėju.