Pervežimas į Angliją: saugumas ir patikimumas visada – kas slypi už šių žodžių?

Dvidešimt ketveri metai kelyje. Tiek laiko jau vežiojame baldus, dėžes, kartais ir visą gyvenimo prisiminimų krūvą iš Lietuvos į Angliją ir atgal. Jei manęs kas nors paklaustų, kas svarbiausia pervežime į Angliją, net nedvejodamas pasakyčiau – saugumas ir patikimumas visada. Tai nėra tik gražūs žodžiai svetainės antraštei. Tai yra ta realybė, kai žmogus 3 valandą nakties rašo žinutę, kad bijo dėl savo pianino. Toliau – ne iš sausų instrukcijų, o iš to, ką mato akys ir ką pasako patirtis. DUK formatu, taip, bet kaip draugui paaiškinčiau prie kavos.

Pradžia – dažniausiai žmonės klausia apie tai

Kiek iš anksto reikia užsakyti pervežimą į Angliją?

Look, jei planuoji didesnį pervežimą į Angliją vasaros metu – geriau užsakyk bent prieš tris keturias savaites. Ypač jei tau reikia viso furgono, o ne tik kelių dėžių. Birželis, liepa, rugpjūtis – pas mumis kaip adventas paštininkui. Visi nori iškart, visi skuba. Aš turėjau atvejį kai klientas iš Vilniaus paskambino pirmadienį, o išvažiuoti reikėjo trečiadienį. Sudarėme, bet… (šitas, tiesa, pats atvežė daiktus į terminalą) tai padėjo, bet stresas buvo abiem pusėm. Žiemą, tarkim sausį, kartais užtenka ir savaitės. Tai jei gali – nevelk.

O jei aš dar nežinau tikslaus adreso Londone – galima užsisakyti?

Galima. Mes dažnai važiuojam į zonas Londone net nežinodami tikslaus namo numerio. Londone milijonas gatvių, bet jei žinai bent rajoną – Croydon, Stratford ar kur ten – jau gerai. Vairuotojas turi maršrutą. Aišku, paskutinę savaitę adresas privalo atsirasti, nes navigacija, vienos krypties gatvės, kamščiai. Buvo tokia istorija su studentu – galiausiai paaiškėjo kad jis gyvens ne prie metro, o užmiestyje. Teko perskaičiuoti kainą, nes atstumas kitoks, bet sutvarkėm. Nestabdyk visko dėl vieno adreso, bet ir neik visiškai aklai. Pasiruošk.

Kiek užtrunka visas procesas nuo durų iki durų?

Iš Lietuvos į Angliją – dvi trys dienos paprastai. Vairuotojas renka krovinius, važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, kitą dieną jau per kanalą arba keltą. Kartais per Belgiją, jei mažesnis furgonas. Aš asmeniškai mėgstu kai klientas supranta kad vairuotojas negali važiuoti be sustojimo – taisyklės, poilsis, kontrolė. Buvo tokia situacija kad klientė skambino kas dvi valandas kur mašina. Suprantu rūpestį, bet vairuotojas negali atsakinėt į telefoną važiuodamas. Atradom kompromisą – žinutės per kolegą biure. Mašina saugi, informacija eina.

Ar mano daiktai tikrai tilps? Juk pas mus dviejų kambarių butas.

Dviejų kambarių butas gali tilpti į 20 kubinių metrų furgoną, gali ir netilpti. Viskas priklauso kiek daiktų susikaupę. Aš mačiau jaunuolių porą, kuri turėjo tik sofa, lova ir dešimt dėžių – pusė mašinos liko tuščia. O buvo ir šeima iš Klaipėdos su trijų aukštų spinta, kurią vos įkišom pro duris. Mes visada siūlome apžiūrėti arba pasikonsultuoti nuotoliniu būdu. Nufotografuoji, atsiunti, mes pažiūrim. Nebūna tokio kad "vau, netilpo" jei iš anksto žiūrime. Na, beveik nebūna. Kartais žmonės prideda daiktų paskutinę dieną.

Ar reikia kažkaip specialiai paruošti butą prieš atvažiavim?

Specialiai tai ne. Bet padėk kava ant stalo ir vairuotojas bus laimingas – ne, juokauju. Svarbu kad laiptinė būtų praeinama. Jei liftas mažas – pranešk iš anksto, nes baldus teks nešt per laiptus. Aš prisimenu penktą aukštą Kaueno centre, liftas sugęs, o spinta dvimetrinė… na, vairuotojai verti atlygio tą dieną. Padėk savo daiktus krūvelėmis, kad nereiktų po visą butą lakstyti. Ir jei turi katiną – uždaryk kitam kambaryje. Ne dėl agresijos, bet dėl to kad pro duris neprabėgtų kai nešikai įeina. Būna labiaj stresuoja keturkojai.

Kelyje – ten nutinka visko

Ar vairuotojai per nakvynes palieka mašiną su mano baldais kur nors aikštelėj?

Palieka, taip. Bet saugioje vietoje. Mes naudojame stebimas aikšteles arba tiesiog normalius truck stop'us kur pilna kolegų. Mašina užrakinta, signalizacija. Aš vieną kartą pats važiavau kartu – miegodavau furgone tiesiog ant savo daiktų dėžių, jei jau taip. (Juokauju, turėjau atskirą vietą nakvynei.) Bet rimtai, vairuotojas miega arba salone šalia, arba viešbutyje, bet mašina jo akiratyje. Chuliganų Europoje mažai, bet jų pasitaiko. Todėl ir sakau – saugumas svarbus, nesvarbu ar diena, ar naktis. Viskas kontroliuojama.

Kaip aš galiu žinoti kur šiuo metu yra mano krovinys?

Būna kad klientas nori GPS koordinates kas penkias minutes. Realybė – mes duodame vairuotojo telefoną ir sakome: skambink jei kas. Dabar yra programos, bet… na, aš pripažinsiu, ne visada jos veikia tobulai kai kerti sienas. Yra tokių juodųjų dėmių Lenkijos-Vokietijos pasienyje kur internetas prapučia. Bet mes bent du kartus per dieną parašome atnaujinimą. Vienas vairuotojas pas mus siunčia balso žinutę tiesiog – "pravažiavau Hanoverį". Tai irgi informacija, tiesa? Kartais paprasčiausias būdas būna geriausias. Nereikia gyvų žemėlapių.

Ar būna kad pervežimas į Angliją vėlai vėlai atvažiuoja?

Būna. Sakyčiau kas dešimtas reisas stringa dėl kamščių prie Doverio arba oro sąlygų per Lamanšą. Ne dėl to kad kažkas blogai padarė, o dėl to kad realybė tokia. Mano ilgiausias vėlavimas – dvi dienos, nes keltas neplaukė dėl audros. Klientas pyko, aš irgi pykau, bet prieš gamtą nepapulguoji. Normalu jei vėluoja per kelias valandas dėl sankryžų Belgijoje. Jei firma sako kad "visada tiksliai pagal sekundę" – meluoja. Mes sakom – dienos tikslumu dažniausiai, valandų – stengiamės. Saugumas ir patikimumas visada laimi prieš greitį.

Ką daryti jei vairuotojas paskambina ir sako kad užstrigo kelyje?

Pirma – nesijaudink, jis pats jau susiėmęs. Mes turime tiekėjų visoje Europoje. Jeigu tai mažas gedimas – meistras atvažiuoja per kelias valandas. Jeigu didelis – reikia antros mašinos. Aš turiu pasakyti, per du dešimtmečius tai nutiko gal keturis penkis kartus rimčiau. Dažniau padeda tai kolegos vairuotojai kurie važiuoja tom pačiom trasom ir pasidalina įrankiais. Svarbiausia kad daiktai būtų perkrauti saugiai, o ne kaip bulvės maiše numestos. Klientas apie tai žino tik tada kai jau išspręsta. Nereikia kelti panikos.

Ar dažnai pasitaiko kad mašina sugenda?

Ne, pas mus ne. Bet aš matau tas pigias mašinas ant kelių kai važiuoju pats – vieną kartą cigaretės dūmai lindo pro langą. Tenka pagalvoti kad kažkas pigiai gabena be priežiūros. Mes turime techninį patikrinimą prieš kiekvieną ilgą reisą. Tačiau… štai, būna kad padanga pradurta. Nu, ne gedimas, bet sustoji. Aš pats keičiau vieną kartą, mašinoj buvo visi įrankiai. Bet realiai, dabar mašinos kur kas patikimesnės nei 2005-aisiais. Tada tai mes tempdavom pusiau suvaržytus vilkikus. Dabar pervežimas į Angliją vyksta gerokai sklandžiau.

Kainos ir ta nemaloni tema

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas į Angliją dviejų kambarių buto?

Nežinau ar dabar tiksli kaina… Maždaug nuo keturių iki aštuonių tūkstančių eurų? Ne, palauk. (keturi šimtai, aš norėjau pasakyti keturis šimtus, ne tūkstančius, atsiprašau – kartais per greitai galvoju) – nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų už dalinį krovinį, o visas furgonas gali kainuoti ir tūkstantį, ir pusantro. Viskas priklauso nuo to ar turime tuščios vietos toje kryptimi, ar darom specialų reisą. Skubūs kroviniai brangsta. Jei esi lankstus dėl datos – pigiau. Jei reikia užsakomojo reiso – brangiau. Taip veikia rinka.

Kodėl vienos įmonės siūlo pervežimą į Angliją dvigubai pigiau nei jūs?

Čia ta nemaloni tema. Yra tarpininkų kurie neturi nei vienos mašinos. Jie pasiima užsakymą, meta į skelbimų portalą, o atvažiuoja neaišku kas. Kartais vairuotojas be draudimo, kartais – visai ne tas kuris žadėtas. Buvo atvejų kai žmonės skambina mums iš nevilties nes pigus vilkikas dingo su avansu. Saugumas ir patikimumas kainuoja. Mūsų kainoje – draudimas, licencijos, vairuotojų atlyginimai, normalios mašinos. Jei kaina žemiau už kuro kainą vilkikui – tai fiziškai neįmanoma. Atmink tai rinkdamasis.

Ar verta mokėti už papildomą draudimą ar tai tiesiog išmetami pinigai?

Standartinė atsakomybė yra įstatyminė. Bet ji ne visada padengia emocinę vertę. Papildomas draudimas apsaugo nuo visko – net jei sugedo šaldytuvas kurio vertė didelė. Aš asmeniškai siūlau tiems kurie vežasi antikvarinius baldus arba elektroniką. Kartais klientas sako "man tas televizorius senas, nekreipiu dėmesio", o po to verkia kai sugedęs. Ne, nevekia verkia, bet aš matau kad nuliūsta. Šimtas dvidešimt eurų papildomam draudimui prieš kelis tūkstančius vertės daiktų – skaičius paprastas. Verta. Ypač jei vežiesi toli.

Ar yra paslėptų mokesčių apie kuriuos sužinau tik kai atsiima daiktus?

Pas mus – ne. Bet aš girdėjau istorijų iš klientų kurie bandė taupyti. Yra tokių kurie prirašo "liftas be mokeščio", o tada "laiptai – po penkis eurus laiptelis". Nusibezda. Mes vieną kartą pasakome kainą ir viskas. Jei reikia kelti pas klientą be lifto – tai žinoma iš anksto. Jei muitinė tikrina – mūsų problemos, jei dėl mūsų kaltės. Bet jei tau reikia specialaus leidimo statyti Londone – tą reikia pirkti pačiam, miestas to reikalauja. Tai nėra paslėpta kaina, tai tavo atsakomybė kaip gyventojo. Skaidrumas svarbiausia.

Kodėl kaina skiriasi jei vežu kovo mėnesį o ne liepos?

Sezoniškumas. Liepą visi važiuoja – studentai, šeimos prieš mokslo metus, tie kurie nori iki žiemos įsikurti. Mašinos užpildytos, kaina kyla kaip oro linijose prieš Velykas. Kovą, lapkritį, sausį – tuščiau. Mes tada darydavom nuolaidas tiesiog kad užpildyti vietą furgone. Štai dėl ko verta planuoti. Aš vienam klientui iš Šiaulių pasiūliau – ar gali palaukti dvi savaites už mažesnę kainą? Jis sutiko, sutaupė pora šimtų. Tuščia mašina važiuoja į tą pusę bet kokiu atveju, mes sutaupom kurą, jis sutaupo pinigų. Win win.

Dokumentai, muitinė ir popieriai

Ar po Brexit reikia kažkokių ypatingų popierių eksportui?

Iš esmės taip. EORI numeris reikalingas, jei veža įmonė. Asmeniniam pervežimui – sąrašas daiktų ir deklaracija kad tai naudoti daiktai, ne prekyba. Bet štai kur aš nebesu šimtu procentų tikras dėl naujausių taisyklių telefonams – gal kai kurių modelių nereikia deklaruoti kaip elektronikos? (čia turėtum pasitikrinti su muitinės konsultantu, aš galiu klysti dėl naujausių priedų). Mes turime muitinės tarpininką kuris tvarko viską. Bet jei vežiesi pats mašinoj – pasiskaityk GOV.UK. Ten viskas surašyta angliškai. Neversiu čia visko.

Ką daryti jei muitinėje sustabdo krovinį ir pradeda viską tikrinti?

Palauki. Rimtai – nieko kito. Muitininkas turi teisę tikrinti kiekvieną antrą dėžę jei nori. Mes tada atidarom, parodom, jei reikia – pakišam dokumentus. Aš turėjau situaciją kai sustabdė dėl antikvarinio stalo – pagalvojo kad gabenam prekę parduoti. Klientas turėjo nuotrauką iš senelių namų su tuo stalu. Užteko. Patarimas – dėk daiktus taip kad būtų lengvai pasiekiama. Nemaišyk batų su dokumentais. Ir nesiūlyk muitininkui "susitarti" – tai Anglija, ne anksčiausi devyniasdešimtieji. Tvarka.

Ar galiu vežtis maisto produktus į Angliją? Ten gi viskas brangiau.

Deje, ne. Mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – draudžiama. Galima sausas maistas, konservai, arbata, dribsniai. Aš pats prisiveždavau lietuviškų sausainių ir gira (nealkoholinės). Bet šviežias varškės sūrelis – atims ir dar baudą gali skirti. Buvo klientė kuri pridėjo dešrą "užsieniečiams parodyt". Teko muitinėje atiduoti pareigūnams pusiau pokštauti. Geriau ne. Sutaupysi sau galvos skausmo. Anglijoje yra parduotuvių kur rasi visko ko reikia. Taip, brangiau, bet galai galo – patogiau ir teisiau. Neimk rizikos.

Ar reikia kažkokio sąrašo daiktų ir kaip jį paruošti?

Reikia. Paprastai – Excel lentelė arba ranka rašytas sąrašas. Nebūtina iki varžtelio, bet "20 dėžių, sofa, lova, spinta" – minimum. Aš matau žmonių sąrašus kur surašyti "dėžė su niekais" – puiku, mes irgi taip dėliojam. Svarbu kad numeracija sutaptų su dėžėmis. Aš prisimenu klientą kuris turėjo dėžes A1, A2… o krovinio lapas buvo su raidėmis B1... Nieko baisaus, bet dešimt minučių ieškojom kas kur yra žąsų plunksnų pagalvei. Numeruok dėžes su lipdukais, rašyk šone. Visa tai pagreitina iškrovimą Anglijoje ir saugo nuo nesusipratimų.

O jei aš vežu dovanų dviratį sesei – ar reikia mokėti muitą?

Dviratis kaip asmeninis daiktas – ne, jei jau naudotas ir matosi. Jei visiškai naujas, supakuotas gamykliškai – muitinė gali palaikyti prekyba. Vertė svarbu. Mes dažnai patariame – nuimk kainų etiketes, supakuok kaip naudotą, įmesk seną šalmą ant balno. Čia toks pilkas zonos atvejis. Aš ne teisininkas, bet praktikoje su naudotais dviračiais problemų neturėjom. Su nauju iš parduotuvės – kito kliento brolis turėjo mokėti VAT ir muitą. Tai jei dviratis 500 eurų, paskaičiuok ar verta rizikuoti. Geriau vežk tą seną Kalnų pusbaį su defektais.

Pakavimas, draudimas ir kas jei…

Ar tikrai reikia viską dėti į dėžes ar galima tiesiog į mašiną?

Priklauso. Jei vežam furgonu kur tu esi šalia – galima ir maišuose. Bet jei tai kombinuotas krovinys su kitų žmonių daiktais – dėžės privalomos. Turiu omeny, aš mačiau kaip maišas su drabužiais atsidūrė po svetima sofa. Nepykau, bet klientas nebuvo laimingas. Dėžės apsaugo nuo dulkių, drėgmės (kondensatas būna anksti rytais), ir nuo svetimų daiktų prisilietimo. Be to, dėžės kraunamos greičiau. Mes turime dėžių pardavimą, bet gali surinkti ir iš parduotuvių nemokamai. Tik nuplėšk prekių ženklus, kad neatrodytų naujos parduoti kaip prekė.

Kas bus jei pervežimo metu sudužo televizorius?

Tikrąja to žodžio prasme – pildom žalos aktą. Aš turėjau atvejį kai turėjo sudužti. Panevėžio klientas vežė 65 colių ekraną, nepakavo gerai. Mes bandėm perspėti, bet jis sakė "bus gerai, juk ne pirmą kartą vežu". Nebuvo gerai. Ekranas įskilo per lenkimą Lenkijoje. Draudimas padengė, nes mes matėm kad jis nepakankamai apsaugotas ir mes patys papildomai apsivyniojom burbuline plėvele – bet vis tiek neužteko. Jis buvo supykęs, aš irgi nesmagiai jaučiausi savaitę. Nors draudimas padengė. Tai dabar mes nufotografuojame būklę prieš pakeldami. Ir raginame – originalią dėžę, jei turi. Nežaidžiam su tokiom vertybėm.

Ar jūs padedate išrinkti ir surinkti baldus? Aš pats nemoku.

Taip, bet už papildomą mokestį. Mūsų komanda turi įrankius. Bet žinai, IKEA baldus kartais surinkti lengviau nei senovines lovas iš tavo močiutės laiko. Aš pats bandžiau padėti vieną kartą – prisukau koją kreivai, teko perdaryt. (Ne, ne Kaune, čia rodos Kėdainiuose buvom) Tai palik specialistams. Paprastai išrinkimas vyksta Lietuvoje, surinkimas Anglijoje. Užsirašom varžtelius į maišelius, lipnios juostos prie dalių. Nebus taip kaip taisyklų knygutėje, bet naudosis baldai. Jei neturi instrukcijų – mes turime savo patirtį. Kartais net labiau pasitikima rankomis nei popieriumi ilgame darbe.

Ar buvo atvejų kai daiktai tiesiog dingsta be žinios?

Su mūsų mašinom – ne. Bet aš girdėjau apie kolegas iš neaiškių grupių Facebooke kur viskas pasimeta. Vieną kartą, tiesa, dėžė su lyginimo lenta (nežinau kodėl tai svarbu buvo klientei) atsidūrė kitam klientui Notingame. Radom po savaitės. Nes savininkas įklijuoja keturis skirtingus adresus ant vienos dėžės. Būna chaosas kombinuotuose reisuose. Bet kad visiškai dingtų be žinios – tik jei mašina užsidega arba pavogia. O tuo atveju draudimas. Žmonės kartais pataiso: "dingo" o iš tikrųjų paliko rūsyje. Mes fotografuojam kur padedam kiekviename etape.

Kas jei aš negaliu būti vietoje kai atveža į tą naują butą Birmingeme?

Turi pasikliauti kaimynu arba draugu. Mes nepaliekam daiktų gatvėje be priežiūros, tik jei aiškiai raštu prašai ir atsakomybė tavo. Geriau – duok raktą patikimam asmeniui kuris žino kur stovi sofa. Aš turėjau klientę kuri darbe buvo, o draugė priėmė krovinį Birmingeme. Sušnekėjom per garsiakalbį, viskas praėjo sklandžiai. Tik nepamiršk pažymėti kur stovi sofa, nes jei draugė nežino – dės kur patogu, o paskui reiks tempti per visą kambarį. Štai kas nemalonu. Kartais taip nutinka, tada rašai žinutę "o kodėl šaldytuvas vonioj?" – na, nes taip pasirodė lengviau iš pradžių. Pasiruošk.

Ar prieš pervežimą į Angliją reikia skalbti visus patalynės komplektus?

Techniškai neprivaloma, bet aš labai rekomenduoju. Viena klientė vežė antklodes kurios kažkodėl dvokė dūmais – gal kaimynas rūkė, nežinau. Kai atidarom Anglijoje visas furgono priekis kvepėjo. Kitas kartas – augintinio plaukai ant visko. Anglijoj griežčiau su biologine švara muitinėje, nors ten paprastai tikrinasi maistą. Bet pats užsidėsi švarią patalynę naujame bute ir nepamaišys. Aš tai po kiekvieno ilgo reiso skalbiu savo patalynę furgone jei važiuoju su keleiviais. Jautiesi žmogumi, o ne kaip sandėlio darbuotojas po pamainos. Smulkmena, bet svarbu sveikatai.

Išvada

Klausinėjant atrodo kad pervežimas į Angliją pilnas pavojų ir bėdų. Ne, tiesiog reikia žinoti kam patikėsi daiktus. Saugumas ir patikimumas visada turi būti svarbiau už penkis eurus sutaupytus ant abejotinos įmonės. Aš darau tai dvidešimt ketverius metus, mačiau viską nuo sušalusio vairuotojo iki laimingo studento Londone. Ir galiu pasakyti – verta pasitikėti, bet verta ir paklausti. Sėkmės kraustantis. O jei kils klausimų – rašyk, nors ir trijų nakties. Atsakau kai atsikelių.