Pervežimas į Angliją: kasdieniai išvykimai su mikroautobusais – ką svarbu žinoti?

Dvidešimt ketveri metai keliuose, o aš vis dar stebiuosi, kiek daug netikėtų dalykų gali nutikti per kelionę į Angliją. Pervežimas į Angliją su mikroautobusais dabar tapo kasdienybe – nebe prabanga, o tiesiog būdas parvaryti žmones, daiktus, kartais net gyvulėlius iš Lietuvos į JK. Bet kai telefonu klausia, ar tikrai kasdien važiuojam, aš negaliu meluoti: taip, važiuojam, bet kartais tie kasdieniai išvykimai pareikalauja kantrybės, ypač kai oras blogas ar vairuotojas pavargęs. Šitam tekste surinkau klausimus, kuriuos girdžiu beveik kas savaitę, ir atsakymus tokius, kokia realybė yra – ne iš brošiūros, o iš kabinos.

Praktiški dalykai prieš sėdant į mikroautobusą

Kiek laiko trunka pervežimas į Angliją su mikroautobusu iš Lietuvos?

Paprastai nuo Vilniaus iki Londono apie 36 valandas, kartais 34, jei pasiseka su eile prie kelto. Daug kas lemia oras, vairuotojų kaita be ilgų stoti ir tai, kiek žmonių reikia paimti iš skirtingų miestų. Aš sakyčiau, kad jei kas žada pervežimą į Angliją per 24 valandas, jie arba spėja tik iki keltų uosto, arba šiek tiek pameluoja. Realybė tokia: išvykstam vakare, naktį lekiame per Lenkiją, rytą jau Vokietija, vakarą – keltas, kitos dienos pavakare stovi prie daugiabūčio Londone.

Ar tikrai kasdien būna išvykimų, net jei susirenka tik keturi žmonės?

Taip, turim šitą įsipareigojimą, bet pasakysiu atvirai – kartais tai yra minusas verslui, o ne pliusas. Buvo savaitė, kai į Angliją važiavo vos trys keleiviai, du lagaminai ir šuo, o mes vis tiek drumiam maršrutą, nes žodis žmogui duotas. Kiti vežėjai tą dieną atšaukia ir persodina žmones į kitas datas, bet aš to nemėgstu. Aišku, jei vairuotojas staiga susirgs, tada gali tekti perkelti. Bet taip, kasdieniai išvykimai reiškia būtent tai – kiekvieną dieną kažkas nurūksta, nors tuščios vietos matyti kaip košmarą buhalteriui, kuris skaičiuoja degalus.

Kur mane paims – tik iš Vilniaus ar galiu palaukti Kaune?

Vilnius yra pagrindinis taškas, bet privažiuojam ir Kauną, ir net Panevėžį, kai traukiame maršrutu per pietus. Jeigu esi Marijampolėje, kartais suderinam pikapą pakeliui, bet užsieniečiams (na, tiksliau – anglams, jei skaitote) tai vadinasi "door to door", o pas mus – tiesiog "kur pakliūsi, ten paimsi". Mikroautobusų privalumas, kad neturim stotelių kaip autobusai – ratuojam po miestus pagal užsakymus. Tiesa, jei gyveni už dvidešimt kilometrų nuo magistralės, gali tekti atvaryti arčiau, nes mašina ne bekelėnė.

Koks skirtumas tarp jūsų mikroautobusų ir didžiųjų autobusų iki Anglijos?

Didieji autobusai dažnai važiuoja tik stotyse, o mikroautobusai į Angliją paima tave iš kiemo ar gatvės kampo. Be to, autobusuose dvylika valandų su nepažįstamaisiais, kurie valgo kiaušinius iš kartono visą kelią, ir tas kvapas salone tiesiog neįkandamas – atleiskit, bet kitaip nepasakysiu. Mūsų salone aštuoniolika vietų būna retai, dažniausiai mažiau, ir žmonės greičiau sutaria, nes kampelyje nebelaiko knarkimas prie ausies. Dar vienas dalykas: autobusai retai leidžia vežtis daug bagažo be priemokų, o mes užsimerkiam, jei lagaminas keliais kilogramais viršija normą.

Ar galima vietą užsakyti likus dienai, ar jau per vėlu?

Diena prieš – sudėtinga, bet ne neįmanoma. Mačiau, kaip vairuotojas prieš pat startą skambina ir klausia, ar tikrai užimta vieta gale, nes žmogus neatvyko. Kartais tas "neatvykimas" ir atlaisvina vietą. Geriausia rezervuoti bent kelias dienas į priekį, ypač jei planuoji kelionę savaitgaliais – tada bilietai dingsta greičiau nei karštos bandelės. Bet jei skambini penktadienio vakarą dėl šeštadienio ryto, dar pabandysiu sukomponuoti, nors hormonai kyla, nes tai reiškia man planavimą po darbo valandų.

Bagažas, patogumai ir tas nepatogumas dvylika valandų

Kiek lagaminų galiu pasiimti ir ar leidžiate dviratį?

Standartiškai – du lagaminai ir rankinis krepšys, bet dviratis... čia istorija atskira. Buvo atvejis, kai vaikinas norėjo sulankstomą dviratį vežtis, ir sutarėm, kad sumokės už papildomą vietą, nes tas daiktas užima kone du maišus drabužių. Kita vertus, jei turi paprastą velosipedą, kurio ratai nenusimauna, gali tekti ieškot kitų pervežimo variantų, nes bagažinėje trūks vietos. O dėl lagaminų – žinok, kad kartais žmonės atsiveža penkis maišus ir sako "bet jie lengvi", o vairuotojas pats sprendžia, ar jam nugarą gadinti.

Ar vairuotojas padės man įkrauti lagaminus, jei aš viena ir nešiu tris maišus?

Žinoma, padės, bet ne visi tai daro su šypsena. Mačiau, kaip kolegos po trisdešimt tonų kilnoję lagaminus pradeda piktai žiūrėti į dešimtąjį keleivį be ratukų. Jei esi viena, turi tris maišus ir nė vieno vyro šalia – parašyk iš anksto. Perspėju vairuotojus, kad padėtų, bet nereikia jo laikyti asmeniniu nešiku. Kartais jis neturi tam laiko, nes vėluoja į keltą. Tada tau gali tekti pačiai prisivilioti kaimyną pagalbon – tokie dalykai nutinka dažniau, nei pagalvotum.

Kaip ten miegoti – sėdima poza visą kelią ar yra paklotų?

Nebus čia visiško komforto, turiu būti sąžiningas. Sėdynės pasileidžia truputį atgal, bet tikrai ne iki gulimos padėties – mikroautobusai tiesiog neskirti tam. Kai kurie duoda pledukus, bet tai ne kiekvienas. Matau, kad žmonės atsineša savo kaklo pagoves, ausų kištukus ir net miegančias kaukes, nes dvylika valandų sėdėti – ir man būtų kančia, nors kampą pažįstu. Yra sustojimai, per kuriuos gali nusnūsti degalinėje, bet pastovus miegas neegzistuoja. Jei turi nugaros problemų, mikroautobusas gali būti ne pats geriausias variantas, nors pigesnis už lėktuvą.

Ar galima vežtis augintinį ir kur jis keliauja – ant kelių ar bagažinėj?

Gali, bet tik jei mažas – šuniukas, katytė narve. Didelis šuo bagažinėje vasarą per karščius bus pražūtinga, todėl mes tokios praktikos netoleruojame. Mažas gyvūnas dažniausiai sėdi šalia šeimininko arba ant kelių, jei nekniaukia per daug. Buvo atvejis, kai kalytė visą kelią buvo tylesnė už pusę keleivių – o tie dejavo dėl nugarų. Reikia veterinarinio paso, skiepų įrašų, ir dar nepamiršk, kad keltuose gyvūnų taisyklės griežtesnės nei anksčiau. Pasirūpink dokumentais iš anksto, nes pasieniečiai nežiūri atlaidžiai į kačiuką be mikročipo.

Ar mikroautobuse veikia wifi ir ar aš tikrai galiu krautis telefoną visą kelią?

USB lizdai dabar standartas, nors kartais kurio nors neveikia, nes vairuotojas pamiršo sutaisyti po praėjusios kelionės. Wi-fi turim, bet nesakyčiau, kad stebuklingas – rytą Lenkijoje gali gerai veikti, o vakare Prancūzijoje signalas kone miręs. Jei reikia dirbti rimtai, siūlyčiau turėti savo internetą, o ne pasitikėti mūsų maršruto ryšiu. Žmonės kartais pyksta, kad neveikia, bet aš juk nesu interneto tiekėjas – esu žmogus, kuris veža žmones. Užtat pakrovimo laidą nepamiršk namie, nes kitas keleivis gali neturėti atsarginio iPhone laiduko.

Kainos, mokėjimai ir kodėl taip, o ne kitaip

Kiek dabar kainuoja pervežimas į Angliją iš Kauno ir kodėl vieni vežėjai duoda pigiau?

Šiuo metu už kelionę iš Kauno iki Londono sėdint mikroautobusu teks pakloti nuo šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų, priklauso nuo sezono. Tie, kurie siūlo kelionę už aštuoniasdešimt eurų, dažnai yra tokie, kuriems vežimas – ne darbas, o atsitiktinis uždarbiukas be licensijos, o dažnai – ir be draudimo. Aš ne visada sakau, kad brangiau reiškia geriau, bet kai matai kainą žemesnę už kuro išlaidas, galvok. Kartais pigūs vežėjai pasiima depozitą ir pradingsta, kartais – palieka tave kelyje prie degalinės. Ne visi pigūs blogi, bet rizika ženkliai didesnė, nei norėtum patirti trečios valandos nakties.

Ar galiu mokėti grynaisiais rankoje ar tik pavedimu į banką?

Grynųjų priimam, bet tikrai pageidaujam pavedimo prieš kelionę, ypač jei naujas klientas. Buvo atvejis, kai vaikinas pažadėjo mokėti grynaisiais pasiekus Birmingamą, o paskui pareiškė, kad jo bankomatas Anglijoje "neveikia". Aš tada pats susinervinau, nes vairuotojas turėjo spausti jį be reikalo, o man tokių scenų nereikia po ilgos darbo dienos. Grynieji kartais slepia mokestinius neaiškumus (na, ne pas mus, pas kitus), bet pas mus paprasčiausiai patikimiau, kai pinigai matosi sąskaitoje prieš startą. Jei jau skubi ir negali pervesti, sutinkam, bet tada būna toks įtempimas, kurio niekam nereikia prieš kelionę.

Ar reikia mokėti visą rinkliavą už keltą atskirai, ar ji jau įskaičiuota?

Kelionės į Angliją kaina jau turi savyje tuos mokesčius, kitaip mes patys kaskart aiškintume keleiviams, kad reikia dar primokėti prie terminalo, o tai būtų chaosas. Kai perku bilietus biure, matau, kad keltas kainuoja ne centus, ypač jei mašina didesnė. Tad jūs neprisisėdate, kai išlipate – viskas apmokėta. Jei kas prašo mokėti atskirai už keltą, tai arba neprofesionalus vežėjas, arba jis bando pasipinigauti ant jūsų sąskaitos. Mūsų kasdieniai išvykimai į Angliją su mikroautobusais visada įskaičiuoja perėjimą per kanalą, kad jums nereiktų galvoti.

Kodėl jūs rašote 36 valandas, o konkurentai žada pervežimą į Angliją per 24 valandas?

Tuos dvidešimt keturias valandas gali prisiekti, bet aš dvidešimt ketverius metus krauju senuosiuose keliuose ir žinau: nebent turi teleportą, per parą neatvažiuosi keleivių mikroautobusu, kuris daug kur sustoja. Tie, kas taip žada, dažniausiai reiškia "iki keltų uosto", arba tiesiog spaudžia jus klaidingai. Aš verčiau pasakysiu ilgiau ir nenuviliu, nei meluosiu dėl kelių valandų. Kartais pasienyje eilė, kartais keltas vėluoja – o tu tada skambinėsi man piktas. Realybė yra 34–38 valandos. Taškas. Nei daugiau, nei mažiau.

Ar vaikams taikoma nuolaida, ar jie tuščioje vietoje – juk maži?

Maži vaikai, kurie sėdi tėvams ant kelių, kai kuriems atrodo, kad neužima vietos, bet fiziškai jie užima, todėl vieta yra išpirkta. Nuolaidos taikomos, bet ne visada dvidešimt procentų – priklauso nuo amžiaus. Kūdikiai iki dvejų kartais važiuoja beveik simboliškai, bet turi būti prisegti autokėdutėje, kuri irgi užima erdvę. Aš asmeniškai dėl vaikų kainų nesusigalvoju – yra tvarka. Kai mamytė skambina ir sako, kad vaikas "neims beveik nieko vietos", aš ją suprantu, bet matematika lieka matematika. Čia ne diskusijų klausimas, jei nori važiuoti legaliai ir patogiai.

Kai nutinka bėdos – o jos nutinka

Ką daryti, jei vėluoju į pikapą dvidešimt minučių – lauks ar išvažiuos?

Dvidešimt minučių – jau beveik katastrofa, ypač jei dar turim paimti keleivį Kaune. Turim grafiką, kurio laikomės, nes vėlavimas kaupiasi kaip sniego lavina. Jei žinai, kad vėluosi, skambink ne vėliau, o tuoj pat, nes kartais vairuotojas gali palaukti penkias minutes, bet ne dvidešimt. Buvo atvejų, kai žmonės atlekdavo prieš pat išvažiavimą ir tekdavo vaidinti draminį spektaklį prie bagažinės. Jei pramiegojai – atsakomybė tavo. Mes neskraidinėjam lėktuvais, kad galėtume laukti, o ir kiti keleiviai turi teisę į išvykimą laiku. Kartais vairuotojas pavėlins dėl tavęs, bet tuomet bus piktas likusį kelią, ir tai – reali situacija.

Ar saugu palikti daiktus bagažinėje per naktį, kai miegame prie autostrados?

Žinok, ranka ant širdies – negaliu garantuoti šimtaprocentinio saugumo, kai visi miegame Vokietijos ar Belgijos parkinge. Vairuotojas budi, bet jis irgi žmogus, ir kartais privalo pamiegoti, kad nenužudytų visų kelyje. Aš sakau: vertingus daiktus – kompiuterius, pinigus, dokumentus – imkite su savimi vidun. Drabužius ir maišus palikit, bet ne iPadą. Buvo atvejis, kai kažkas naktį bandė atidaryti bagažinę, laimei, nepavyko, nes vairuotojas užrakino. Aš ne policija ir ne apsauga – aš tik organizuoju pervežimus. Rizika visada egzistuoja, nors didelių vagysčių per mano praktiką neteko girdėti, šiukštu.

Kas bus, jei mikroautobusas sugedo kokioje Vokietijos atkarpoje?

Sugedus mašinai, pirmas žingsnis – saugiai išlaipinti visus, paskambinti techninei pagalbai Europoje ir ieškoti arčiausio serviso. Turim draudimą, kuris dengia pagalbą kelyje, bet tai nereiškia, kad viskas sutvarkoma per penkiolika minučių. Kartais prireikia kelių valandų, kartais – atsiųsti kitą mikroautobusą iš artimiausio kontaktų tinklo. Jūsų pareiga tada – nesiparinti ir nepulkinti vairuotojo, kuris pats jau susinervinęs. Buvo taip, kad Danijoje teko perkelti žmones po keturių valandų laukimo degalinėje, kuri buvo išbandymas nervams. Kiekvienas gavo kompensaciją, nes sugadintas laikas – ne šiaip sau. Blogiausia, kai lūžta Vokietijoje sekmadienį – ten daug kas uždaryta.

Ką daryti, jei kitas keleivis labai garsiai knarkia visą kelią – galite ko nors prašyti?

Čia jau socialinis momentas, kur aš jaučiuosi bejėgis – aš gi ne tavo mama ir ne psichologas kelyje. Galiu pasiūlyti ausų kištukus, galiu pasiūlyti pasikeisti vietomis, bet knarkimą išjungti negaliu. Buvo situacija, kai vienas dėdė knarkė taip, kad net kitoje eilėje aidėjo, o panelė apsiverkdavo. Aš ją supratau – knarkimas yra viena iš bausmių, kurių nepanaikinsi nei pagalve, nei mandagiu prašymu. Geriausias patarimas: pasiimk gerų ausinių su triukšmo slopinimu ir bandyk užmigti prie lango. Jei labai blogai, vairuotojas gali paprašyti persisėsti, bet knarkiantis žmogus nieko blogo nedaro – jis miega. Nepatogu, bet taip jau būna.

O jei muitinėje randa kažką ne to bagaže – ar visi vėluojame?

Deja taip, jei pasienio tarnybos nusprendžia iškrauti visą bagažinę dėl vieno įtartino maišelio, mes visi stovim ir laukiem. Mačiau, kai vienas keleivis slėpė kontrabandines cigaretes tarp kojinių, ir muitininkai apvertė pusę mikroautobuso turinio. Dauguma keliaujančių į Angliją yra sąžiningi, bet po Brexito patikrinimai tapo rimtesni. Jei tu pats nieko neveži draudžiama, gali būti ramus, bet vėlavimas vis tiek bus, nes procedūros procedūros. Pasitaiko, kad muitinėje prarandam valandą ar dvi, nors nieko blogo neranda. Tai jau ne mūsų kontrolė – biurokratija daro savo, ir mes tik kartu laukiame kelyje, traukdami paskutinę cigaretę.

Sienos, dokumentai ir vienas keistas klausimas

Ar reikia vizos dabar, kai jau nebe ES, ar pakanka paso?

Nuo tada, kai JK pasitraukė, reikalavimai pasikeitė, ir čia turiu prisipažinti – aš nesu imigracijos advokatas, o tik žmogus, kuris veža. Standartiškai lietuviai gali atvykti kaip turistai šešiems mėnesiams be vizos, bet jei planuoji dirbti – reikia leidimo. Daugelis mūsų klientų važiuoja jau suradę darbą arba grįžta aplankyti, todėl paso paprastai pakanka. Aš nežinau visų niuansų dėl kiekvieno atskiro gyvenimo atvejo, todėl jei abejoji – pasitikrink su ambasada, o ne su manim. Žinau tik tiek, kad pasas turi galioti ilgiau nei planuojama viešnagė. Vizų klausimu – aš tik vežėjas, ne patarėjas, nors ir stengiuosi nepameluoti.

Ar tikrina pasienyje dažnai, ar jau pripratę jus praleisti?

Po Brexit pradžios mūsų mikroautobusai į Angliją dabar tikrinami dažniau nei anksčiau, nors kartais praleidžia ir tiesiog pamojuoja. Neketinu meluoti, kad visada praslystam be eilių – Doverio uoste pasitaiko minučių ar valandų laukimo. Aš stebiu, kad vasarą, kai daugiau keliaujančių, eilės ilgesnės. Žiemą – laisviau. Kartais pasieniečiai paklausia kelionės tikslo, kartais prašo parodyti bilietą atgal. Nesijaudink jei klausia – atsakinėk tiesiai. Jei turi ką slėpti, tikrai nesėsk pas mus, nes aš nenoriu problemų dėl tavo gyvenimo sprendimų. Toks jau tas sienos kirtimas – ne visada malonus, bet privalomas, kaip ir mokesčiai.

Ar perkeliam keltu ir ar reikia išlipti iš mašinos?

Taip, kertame Lamanšą keltu, dažniausiai iš Doverio uosto. Išlipti keleiviams nereikia, jūs sėdite viduje per visą kelionę per jūrą, gal net pamiegoti, jei bangos nedrumstia. Vairuotojas važiuoja į denį, surenka dokumentus, o jūs galite nusipirkti kavos salone. Aš mėgstu keltą labiau nei tunelį, nes galima ištiesti kojas ir parūkyti denyje (aš neberūkau jau penkerius metus, bet tai ne tema). Kelionė trunka apie pusantros valandos, kartais tiek pat ilgai laukiam eilėje prie įvažiavimo. O jei banguota – pasiruošk nosinaitę.

Ar aš galiu pervežti mamą dovanų – pavyzdžiui, šaldytą kugelį ir dešrų?

Maisto produktai – viena iš tų sričių, kur ne visada žinau, ką muitinė pasakys, ypač su mėsa ir pieno produktais po Brexit. Teoriškai asmeniniam vartojimui leidžiama šiek tiek, bet šešiasdešimt dešrų ir penkiolika kilogramų kugelio jau nebeatsrodo asmeniniam vartojimui muitininkams. Aš linkęs patarti: vežk saikingai, supakuota gerai, kad nesklistų kvapai po mikroautobusą. Vieną kartą dėdė vežėsi rūkytą žuvį ir maišas atsidarė – galvok, kokia buvo atmosfera mašinoje porą valandų. Tokios dovanos – rizikingos. Geriau siųsti per kurjerinę, nors brangiau. Aš neužtikrinu, kad muitinė tavo dešrų nekonfiskuos.

Ar tikrina, ar vežate per daug cigarečių asmeniniam vartojimui?

Taip, ir tai vyksta nuolat – ypač jei matai, kad keleivė atsivežė tris lagaminus pilnus tabako pakelių. Leidžiama riba yra labai aiški – ne daugiau kaip 200 cigarečių asmeniui, jei neklystu (nors gal dabar jau 180, tiksliai nebeatmenu). Jeigu viršysi, konfiskuos ir dar baudą gali gauti, kuri nesmagi. Aš kaip vežėjas neprivalau tikrinti lagaminų, bet jei pats matau akivaizdžią kontrabandą, atsisakau vežti. Dėl cigarečių JK muitinė yra atkakli – jie prarado mokestinius pinigus ir dabar surenka kiekvieną eurą. Nežaisk su taisyklėmis, nes kenki ir sau, ir visiems kitiems.

Išvada

Pervežimas į Angliją kasdieniais mikroautobusais nėra rožėmis klotas, bet yra gyvas ir pasiekia tikslą. Aš čia bandžiau būti sąžiningas – minėjau knarkimą, gedimus ir tai, kad ne viską žinau. Rinkis vežėją ne pagal pigiausią skelbimą, o pagal tai, ar kitame ragelyje kalba žmogus, o ne skaičiavimo mašina. Kasdieniai išvykimai į Angliją – mūsų duona jau dvidešimt ketverius metus. Sėkmės kelyje, o jei kils klausimų – skambink, net jei tiesiog nori pasitikrinti, ar dar yra vietų artimiausiems reisams.