Pervežimas į Angliją: greitas pristatymas per 1-3 darbo dienas

Žinai, jei reikia kuo greičiau nugabenti daiktus į Angliją, aš tave suprantu. Šitame reikale jau kokius 24 metus. Žmonės, išgirdę "1-3 darbo dienos," galvoja, kad tai magija. Tai nėra magija. Tiesiog gera logistika, teisingas maršrutas ir vairuotojas, žinantis kur Dovoro uostas be GPS klykimo. Pervežimas į Angliją per 1-3 darbo dienas visiškai įmanomas, bet reikia žinoti kelis dalykus, arba galėsi sėdėti be daiktų savaitę. Tiesiog atsakysiu ką manęs klausia penktadienio vakarais kai panikuoja.

Pradžiai – apie tuos 1-3 darbo dienas

Ar pervežimas į Angliją per 1-3 darbo dienas realus, ar tai tik reklaminiai žodžiai?

Taip, tai realu, bet… žinai, iš Vilniaus į Londoną pirmadienį pakrovus, trečiadienį gali būti pas klientą. O jei esi iš Klaipėdos ir mašina stringa prie Kaliningrado, tada jokių garantijų. Aš paprastai sakau: 1-3 dienos galioja tiesioginiam mikroautobusui, ne kokiai siuntų žaidimų aikštelei per tris sandėlius. Vienas vaikinas, įvežė įrankius į Mančesterį per 36 valandas. Kita vertus, dokumentai nebuvo tvarkingi ir dėžės padėjo Doverije keturias dienas. Realu? Taip. Kaip šveicariškas laikrodis? Nieku gyvu.

Kas turi gabenti – fūra, mikroautobusas, ar gali ir automobilis?

Paprastai kalbant, norint greito pristatymo į Angliją, reikia skirto mikroautobuso. Ne keturiasdešimties tonų fūros, kuri sustoja dvylikoje punktų prieš tave. Sprinteris ar nedidelė furgoninė mašina, važiuojanti iš tavo durų tiesiai joms. Automobiliai irgi sueina, jei krovinys mažas. Kartą sutalpinai vieno vaikino studiją į Mercedes Sprinter. Buvo ankšta. Jis ant savo lagamino turėjo atsisėsti kai pirkėjau, bet po 48 valandų viskas buvo Birmingeme. Fūros skirtos paletėms ir dideliams komerciniams kroviniams.

Ar keltai iš Doverio vėluoja taip dažnai, kad greitas pristatymas į Angliją tampa beprasmiškas?

Doveris… net nepradėkime. Patys keltai – nieko blogo, eilės – štai kur bėda. Esu prastovėjęs eilėje šešias valandas, kai prancūzų pusė nusprendžia dėtis kvailo. Jei vairuotojas protingas, ima tunelį. Eurotuneliu per 35 minučių atsidarai Folkstone, bam, viskas. Bet brangiau. Kai kurios firmos taupo du šimtus eurų, užsakinėja keltą, o paskui praranda visą dieną. Greitam pristatymui į UK – be žodžių, tunelis. Nors praeitą žiemą ir ten buvo gedimų… niekas ne tobula.

Kaip suprantu, "1-3 darbo dienos" – ar tai reiškia, kad šeštadieniais niekas nedirba?

Būtent. Jei pasiimu penktadienio popietę, pirmadienis yra pirmoji diena, antradienis – antroji. Taigi "3 dienos" gali reikšti ketvirtadienį, jei per vidurį atsiranda savaitgalis. Kai kurie klientai galvoja, kad šeštadienis skaičiuojasi, nes mato vilkikus kelyje. Nėra taip. Muitinė, sandėliai, pristatymo taškai – dauguma uždaryti. Turėjau pykstančių žmonių, nes daiktai pragulėjo Kalė nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ryto. Atleisk, taip veikia. Skaičiuok iš anksto. Jei labai skubu, ketvirtadienio rytas yra pats saugiausias.

Ar galiu sekti savo daiktus realiu laiku, kaip per žinutę draugui parašant?

Taip ir ne. Profesionalūs furgonai turi GPS, bet tai seka mašiną, ne kiekvieną tavo dėžę. Nebūk tas žmogus, kuris rašo kas tris valandas "kur dabar esat?" Mes važiuojam A1 per Prancūziją, taip pat kaip prieš dvi valandas. Galiu atsiųsti atnaujinimų, žinoma. Bet realiu laiku kiekvienos dėžės stebėjimas kaip per Amazon neegzistuoja privačiuose perkraustymuose. Jei vairuotojas siunčia buvimo nuorodą, puiku. Kitaip pasitikėk terminu. Paskambins prieš atvykdamas. Tai standartas.

Pakavimas – visi galvojam, kad moki, kol niekas nesulūžta

Ar mano lagaminai tiks, ar būtinai reikia pervežimo dėžių?

Paprasti lagaminai… gerai, tikriausiai. Jeigu asmeniniai drabužiai, tai taip. Bet standartinės kraustymo dėžės tvirtesnės, geriau landžioja vieną ant kitos ir neišbyrėja, kai viršuje užkrauna dar trisdešimt kilogramų. Turėjau klientą, kuris viską supakavo į firminius kietuosius lagaminus. Gražu. Paskui sulūžo ratukas, lagaminas apsivertė ir jo virtuvės lėkštės tapo mozaikos menu. Kartoninės dėžės, daug lipnios juostos, burbulinė plėvelė. Nemąstyk per daug. Nors lagaminai nieko nepražudys, jeigu krovinys lengvas.

Kaip supakuoti trapius daiktus, kad ištvertų greitą kelią per Europą?

Esme ta, kad net mikriuke yra vibracija. Nuolatinė, erzinanti vibracija. Kiekvieną stiklą apvyniok popieriumi, tada burbuline plėvele, tada sudėk į dėžę, kurioje nėra vietos kilnotis. Nėra vietos – nėra judėjimo – nėra dūžių. Mačiau moterį, kuri taurių komplektą suvyniojo tiesiog… rankšluosčiais. Jie išgyveno! Nes nebuvo kur daužytis. Bet aš jau naudočiau normalias medžiagas. Rankšluosčiai – loterija. Dėžė turi atrodyti kaip monolitas, kai ją purtai. Jeigu barška, meldiesi.

Ar tikrai reikia rašyti ant dėžių, kas viduje, jei ir taip pats krausiu?

Taip, ir prašau, įskaitomai. Ne tiesiog "daiktai" ar "miegamasis." Rašyk "Jonas – Indai" arba "Svetainė – Knygos." Ne amžiams. Priežastis paprasta: muitinei reikia matyti, kad neimportuoji prekių. Jei atidaro dėžę su užrašu "tualeto reikmenys" ir randa elektroniką, užsitrauksi nemalonumų. Be to, vairuotojas, pristatantis į trečią aukštą vakare, nori žinoti kuri dėžė kur… (tiesą sakant, jam neįdomu, paliks prie durų. Bet tau įdomu bus išpakuojant).

Ar dviratį būtina ardyti, ar galiu tiesiog įmesti į mašiną?

Jei plento dviratis ir vietos mažai, nuimk priekinį ratą. Vienas varžtas, penkiolika sekundžių. Bet žmonės panikuoja lyg prašyčiau surinkti variklį iš naujo. Kalnų ar miesto dviračiams – nuleisk sėdynę, pasuk vairą, ir mes jį įsprausime. Esu vežęs dviračius į Birmingemą, Bristolį, visur. Greitas pristatymas į Angliją nėra priklausomas nuo dviračio surinkimo. Svarbiausia, kad niekas aštraus nepatektų į tavo sofą. Laisvas pedalas gali subraižyti odinę sofą pragariškai.

Kas labiausiai nukenčia važiuojant per 1-3 dienas – svoris ar trapesni daiktai?

Trapūs daiktai, be abejo. Svoris nesuduš – jis tik apsunkina pakrovimą. Bet greitis reiškia… na, mašina juda intensyviau, stabdo gyriau, posukiai arèsni kad spėtų į keltą. Tavo dėžės slysta milimetrą čia, centimetrą ten. Todėl sakau: perpak trapius daiktus, nesitikėk, kad vairuotojas važiuos lyg vežtų vestuvinį tortą. Nes nevažiuos. Jis turi grafiką. Savo mamos porcelianą suvynioju lyg į karą, kai vežame. Paranojiškas pakavimas išgyvena realybę.

Kainos – kodėl visi vengia atsakyti tiesiai?

Kiek realiai kainuoja pervežimas į Angliją per 1-3 darbo dienas mažesniu mikroautobusu?

Maždaug? Gal devyni šimtai iki keturiolikos šimtų eurų už pilną mikroautobusą į vieną pusę. Jei pusė mašinos, tai penki–aštuoni šimtai. Atskiri daiktai? Sunku pasakyti. Kurjeriai ima už kilogramą, bet express mikriukai skaičiuoja už kubinį metrą arba fiksuotą kainą už reisą. Nenoriu internete vardinti, nes kuras šokinėja. Jei kažkas pažada į Londoną už tris šimtus eurų pilną mikriuką tą pačią savaitę, jie arba dirba nuostolingai, arba planuoja apgauti. Nieks nemoka nemokamai.

Ar man gali kainą pabranginti paskui, kai daiktai jau pakeliui?

O, tai košmaro scenarijus. Kai kurios firmos duoda "įvertinimą", o paskui dvigubina kainą pristatymo metu. Sąžininga įmonė taip nedirba. Gauk raštišką pasiūlymą. Nurodyk adresus, aukštus, ar yra liftas. Jei slėpei dviejų šimtų kilogramų spintą ir sakei "tik kelios dėžės", kaina kils. Tai tavo kaltė. Bet jei staiga sako "papildomas kuras" kai jau verki oro uoste… ne. Tai neturėtų atsitikti. Skaityk atsiliepimus. Blogos įmonės turi šablonus. Klientai retai meluoja apie apgavystes.

Kodėl siuntimas lėtesnis kartais kainuoja brangiau nei greitas pristatymas į Angliją?

Atrodo nelogiškai, tiesa? Grupiniai kroviniai, kai daiktai guli sandėlyje laukdamys kitų siuntų, kartais kainuoja brangiau už kubinį metrą dėl krovos mokesčių, saugojimo. Įmonei pigiau, bet ne tau. Skirtas mikriukas aplenkia viską. Durys iki durų. Tik tu ir tavo dėžės. Be to, mokėdamas už greitį, perkari tuščią vietą atgal. Kaip taksi prieš autobusą. Autobusas pigesnis asmeniui, taksi veda tiesiai.

Ar verta mokėti už draudimą, kai viskas važiuoja tik kelias dienas?

Draudimas yra vienas tų dalykų, kuriuos praleidžiama sutaupyti penkiasdešimt eurų, o paskui verkia kai duobė prie Gento sudaužo televizorių. Standartinė vežėjo atsakomybė apgailėtina – keli eurai už kilogramą. Jei kompiuteris sugenda, gauni du šimtus eurų, nors kainavo tūkstantį penkis šimtus. Pilnas draudimas brangesnis, bet dengia tikrąją vertę. Visada sakau: apdrausk vertingus daiktus bent jau. Likusi dalis? Drabužiai nesuduš. Bet didelis televizorius? Taip, sumokėk. Tai dvi vakarienės restorane.

Ar mokėti grynaisiais vairuotojui, ar pavedimu prieš tai?

Kiekviena įmonė kitaip tvarkosi, bet aš renkuosi pavedimą prieš išvykstant – jokių grynųjų dingimo, jokių "pamiršau piniginę" ties JK pasienyje. Kai kurie senukai vis dar ima grynuosius pristatymo metu. Gerai, bet gauk kvitą. Bankinis pavedimas palieka pėdsaką. Jei kas nors primygtinai reikalauja tik grynųjų ir jokių popierių… atvirai, apsisuk ir eik. Dvidešimt penkti metai. Tai šlamštiška. Be to, sumokėjęs iš anksto, vairuotojas nepradės derėtis Lutono aikštelėje vidurnaktį. Fiksuota kaina, pavedimas, miegi ramiai.

Dokumentai – nuobudu, bet jei sugadinsi, sėdi be savo daiktų

Ar reikia kažkokių specialių popierių asmeniniams daiktams, ar tiesiog pasas?

Atsitiktiniams daiktams iš ES… palauk, JK jau ne ES. Po Brexit reikia sąrašo anglų kalba. Punktais. Su apytikslėmis vertėmis. Nebūtinai dėl mokesčių, bet muitinei reikia matyti, kad neimportuoji perpardavimui skirtų prekių. Pasas, gal nuomos sutartis JK, įrodanti kad kraustaisi. Jei dovana, būk atsargus. Yra ribos. Sąžiningumas čia pigiau kainuoja nei problemos. Pastebėjau, kad kuo painesnė muitinė, tuo daugiau žmonių bando apeiti taisykles. Neapsimoka.

Ką daryti, jei muitinė toje Britanijoje sustabdo mano krovinį ir prašia papildomų popierių?

Lik šaltas. Tai ne pasaulio pabaiga, tik kantrybės pabaiga. Paprastai jie nori įrodymo, kad tai naudoti asmeniniai daiktai. Nuotraukos padeda. Pirminiai čekiai jei yra, nors kas saugo penkerių metų kavos aparato kvitą? Kartais tiesiog atidaromas atsitiktinis patikrinimas. Jei tavo popieriai buvo pigūs – pvz., visam mikriukui parašei "įvairūs reikmenys x25" – lauk vilkinimo. Mačiau krovinius stringančius dvi dienas, nes kas nors taip parašė ir muitinė įtarė. Detalės svarbios. Net ir apytiksliai.

Ar galiu siųsti maisto produktų, tarkim, lašinių ar sūrio?

Nesiųsk. Tiesiog ne. JK muitinė paranojiška dėl gyvūninių produktų. Kiauliena? Didelė konfiskavimo rizika. Buvo klientas iš Kauno, norėjęs nusiųsti lašinių sūnui į Kventrį. "Vakuumuoti," sakė jis. Nepadėjo. Konfiskavo ir baudą. Pieno produktai, mėsa, medus virš tam tikro kiekio – ne. Sausi makaronai, gamykliškai supakuoti sausainiai, gal praeis. Bet dėl greito pristatymo į Angliją ar verta rizikuoti muitinės sulaikymu dėl užkandžių? Nusipirk ten.

Ar reikia CMR, kai siunčiu šeimos daiktus, o ne parduotuvės prekes?

CMR – tai basically pervežimo sutartis. Dauguma firmų išrašo automatiškai. Tai apsaugo abi puses. Ar tai privaloma nekomerciniams? Teisiškai… gal ne visada, bet bet kuris rimtas vežėjas jį išduos. Tai tavo kvitas, iš esmės. Be jo, jei mikriukas dingsta, koks tavo įrodymas? Girdėjau apie "neformalius" vairuotojus, kurie meta popierius šonin, kad sutaupytų laiko. Raudona vėliava. Didelė raudona vėliava. Visada gauk CMR ar bent jau detalią transporto sutartį. Ypač kai darai pervežimą į Angliją ekspresu – reikia dokumentinio pėdsako.

Ką reiškia EORI numeris ir ar man jo reikia asmeniniams daiktams?

EORI paprastai verslams, importuojantiems prekes. Asmeniniams kraustymams… hm. Jei tai vienkartinis persikraustymas, paprastai nereikia. Bet jei siunti reguliariai ar daug vertingų daiktų, muitinė gali paklausti. Atvirai, taisyklės nuolat keičiasi po Brexit, ir kartais net aš skambinu savo brokeriui pasitikslinti. (Palauk, ne – standartiniam buitiniam perkraustymui EORI nereikalingas. Pamiršk, ką pasakiau. Tereikia paso ir detalaus sąrašo.) Matai? Net po 24 metų šis popierizmas vaidenasi kaip blogas gripas. Laikyk paprastai, klausk vežėjo.

Kas giriasi, o kas meluoja – mačiau per 24 metus visko

Ar visos įmonės, žadančios pervežimą į Angliją per 1-3 darbo dienas, jį ir atlieka?

Ne. Atsiprašau. Kai kurie taip sako tik gauti parašą. Tada tavo pakrovimas "magic" atidedamas, nes nepavyko "konsoliduoti maršruto." Išvertus: jie melavo, neturi mašinos, laukia kol prisirinks klientų. Klasikinis masalas-ir-mainas. Tikras ekspresas reiškia skirtą transportą, pasiruošusį važiuoti kai tau reikia. Klausyk: "Ar šis mikriukas veš tik mano daiktus?" Jei delsia… raudona vėliava. Mačiau per daug įtūžusių skambučių sekmadieniais iš žmonių, kuriems buvo pažadėtas penktadienio pristatymas.

Ar buvote kada palikę krovinio pakeliui dėl techninių gedimų?

Kartą. Kartą per 24 metus, ir vis dar pamenu. Generatorius nulūžo Belgijoje. Niekur, netoli Namuro. Atsarginis mikriukas atvažiavo iš Liuksemburgo, užtruko šešias valandas. Klientas gavo daiktus kitą vakarą vietoj kito ryto. Taigi techniškai taip, praleido 3 dienų langą keliomis valandomis. Mes padarėme nuolaidą. Nes taip ir daro žmonės, kai technika sugesta. Įmonės, sakydamos "niekada neatsitiko", arba naujokės, arba meluoja. Mašinos genda. Svarbu avarinis planas.

Kaip žinoti, ar mano dėžės tikrai važiuoja ta mašina, kurią parodė?

Klausk mašinos numerio ir vairuotojo telefono. Tiesioginis kontaktas. Ne per grandinę "Ana rašo Borisui, o Boris rašo vairuotojui." Tiesiogiai. Taip pat paprašyk nuotraukos pakrauto mikriuko su tavo dėžėmis viduje. Dvidešimt penkti metai, visi turi telefonus su kamera. Jei atsisako… kodėl? Aš visada nusiunčiu greitą nuotrauką. Užtrunka trisdešimt sekundžių. Kuria pasitikėjimą. Tikras pervežimas į Angliją neturi ką slėpti. Nebent jie planuoja tavo daiktus puslauki sandėlyje savaitę.

Ar tikrai negaliu tiesiog nuvažiuoti su savo mašina ir nepirkti paslaugų?

Absoliučiai gali. Nuomok mikroautobusą, važiuok iki Kalė, tuneliu, tiesiai į Londoną. Pats taip dariai kelis kartus smagumui. Bet paskaičiuok: nuoma keturi-penki šimtai, kuras trys-keturi šimtai abiem kryptim, tunelis du-trys šimtai, viešbutis jei pavargsti, draudimas, tavo laikas. Staiga tūkstantis du šimtai eurų ir nugaros skausmas. Be to, nesi komerciškai apdraustas, tai jei kas nors pamaina ir suduš… tavo problema. Samdyti profesionalus greitam pristatymui į JK dažnai kainuoja tiek pat ar mažiau, ir miegi savo lovoje. Pats renkis.

Ar verta skolintis draugo krovininės mašinos, kaip jis siūlo?

Jei tavo draugas turi tikrą mikroautobusą ir muitinės žinias… gal. Bet draugystė ir verslas maišosi blogai. Kas jei sulūš veidrodis? Kas moka? Kas jei padanga? Kas jei jis neįvertino kelto rezervacijos ir sėdite aštuonias valandas, nes nežinojo, kad reikia išankstinės rezervacijos? Myliu savo draugus, bet neveščiau jų baldų į JK be pilnos profesionalios įrangos. Per daug rizikos. "Jis vairuoja kepyklos fūrą po miestą" nėra tas pats kaip tarptautinis ekspresas. Pasakyk ačiū, bet ne.

Jei persigalvoju dėl adreso Londone kai krovinys jau važiuoja – ką daryti?

Adreso keitimas pakeliui? Košmaras. Jei dar esame žemyne, galima koreguoti maršrutą, jei naujas adresas netoli. Jei jau pravažiavome Birmingemą, o tu staiga nori Glazgo vietoj Londono… tai jau nauja kelionė. Papildomas kuras, papildoma diena, greičiausiai papildomas mokestis. Nors nutinka. Žmonėms pranešama apie iškeldinimą, arba nuomininkas dings. Tik žinok: pervežimas į Angliją per 1-3 dienas buvo planuotas konkrečiam maršrutui. Kiekvienas nukrypimas kainuoja laiką. Kartais pinigus. Kartais abi. Planuok būstą, žmonės.

Aš vežioju daiktus per sienas nuo tada, kai pasuose nebuvo čipų. Greitas pristatymas į Angliją per kelias dienas nėra pasaka. Tai įmanoma, kasdieniška, rutina – jei visi atlieka savo darbą.