Pervežame smulkiems kroviniams į Angliją mikroautobusais saugiai

Jau gal kokių penkiolika metų važinėju maršrutu Lietuva–Anglija ir atgal. Pradėjau dar tada, kai daugelis tik sakydavo, kad pervežame smulkiems kroviniams į Angliją mikroautobusais saugiai, o realiai bagažinė trupėjo. Dabar situacija kita, bet vis tiek – jei turi keletą dėžių, gal kokią spintą ir lagaminą, mikroautobusas dažnai geriau nei didžiulė fūra, kurioj nepriimtinai mažai vietos smulkiam kroviniui. Šiame tekste noriu paprastai paaiškinti, kaip viskas vyksta. Pervežame smulkiems kroviniams į Angliją mikroautobusais saugiai, bet tai nereiškia, kad viskas idealu. Kiekviena kelionė turi savo charakterį. Kai kurie klientai galvoja, kad pakanka surasti pigiausią skelbimą. Deja, tenka nudžiuginti ir nuvilti.

Kaip vyksta paėmimas ir pristatymas

Kiek laiko realiai užtrunka kelionė iš Lietuvos į Angliją su mikroautobusu?

Na, jei viskas sklandžiai, galima per dvi paras, bet realiai skaičiuok tris keturias dienas nuo paėmimo. Ne važiuojam tiesiai – renkam taškus Lietuvos miestuose, tada per Lenkiją, Vokietiją. Kartais kamščiai, vairuotojas pavargsta prieš pat Calais ir privalo nusnausti. Nebent pataikai ant tuščio reiso, kai jau viskas suplanuota. M20 greitkelyje į JK irgi stringa – ten nuolat kas nors nutinka. Tai planuok maždaug tris dienas nuo durų iki durų.

Ar galiu pats važiuoti kartu su savo kroviniu iki Londono?

Teoriškai taip, praktiškai – priklauso. Jei mikroautobusas pilnas krovinių, sėdynės sudėtos, nebetelpi. Jei lieka vieta ir vairuotojas neprieštarauja – kodėl gi ne. Bet tai ne turistinė kelionė. Sustojimai trumpi, maistui ir tualetui, miegoti tenka sėdint arba servise ant kilimėlio. Ir turi turėti galiojantį pasą – Brexitas laiko prie sienos neatima, bet reikia kantrybės. O jei turi augintinį – tada jau visai kitos taisyklės.

Kaip dažnai važiuojate į Angliją – ar galima sulaukti greitai?

Dažniausiai kas savaitę, kartais du kartus. Bet jei skambini trečiadienį ir nori, kad pasiimtų ketvirtadienį mažą krovinį Kaune, gali tekti palaukti sekančios savaitės. Maršrutas formuojasi pamažu. Smulkūs kroviniai keliauja tada, kai surenkame keletą siuntų į vieną pusę. Vieni laukia savaite, kitiems pasiseka – pataiko ant tuščios vietos. Būna, kad paskambinusi moteris iš Panevėžio sulaukė pasiėmimo kitą dieną, nes mašina buvo tuščia po didelio perkraustymo atgal.

Ar man reikia keltis į keltą ir ar tai mano rūpestis?

Ne, keltą pereina vairuotojas, o jo keltas, ir jo bilietas įskaičiuoti į kainą. Tu tiesiog žinai, kad reikia pridėti kelias valandas kelionei. Eurotunelis būna greičiau, bet brangiau; keltas lėtesnis, bet... (stot, keltas irgi dabar kainuoja nemažai) kad ir kiek ten bebūtų, tau nereikia galvoti. Tiesiog daiktai važiuoja, o tu gauni adresą Londone ar Birmingame, kur laukti. Nors kartais vairuotojas vengia keltų eilių ir renkasi tunelį – ne tavo galva.

Ką daryti jei dėžės kelyje sulūžta – kas atsakingas?

Jeigu tai mūsų kaltė, kad blogai sukrovėm – mes. Jeigu tu supakavai į seną minkštą dėžę iš antrų rankų ir ji subyrėjo pakeliui – tada jau ne. Būna visko. Kartą vežiau veidrodį, klientas sakė "stiklas kietas". Nebesu tikras, ar reikėjo tuo tikėti. Stiklas dužo. Sumokėjau iš savo kišenės, nes norėjau išlaikyti gerus santykius. Draudimas padengia tik jei yra sutartis ir jei krovinys deklaruotas. Jei neparašei sąrašo – vėliau ginčytis beveik beprasmiška. Blogosaugos firmos to ir laukia.

Ar mikroautobusas gali įvažiuoti į centrą Londone – ten gi apribojimų pilna?

ULEZ mokestis – labai svarbu! Jei mikroautobusas senesnis, teks mokėti už įvažiavimą į Londono centrą. Daugelis pervežėjų stengiasi to vengti ir pristatyti į pakraščius. Praėjusį mėnesį pristačiau dėžes į Islington – sumokėjau dvylika svarų, žinoma, įskaičiavau į kainą. Bet jei tavo adresas vidury miesto – klausk iš anksto, ar mašina gali atvažiuoti be papildomų išlaidų. Kartais pigiau susitikti metro stotyje nei bristi su mokesčiais centro zonoje.

Ar reikia daiktus supakuoti kitaip nei paprastai?

Taip, jei vežama tūkstančius kilometrų, dėžė trinasi kur kas stipriau nei pervežant per miestą. Nepagailėkite juostos ir burbulo plėvelės. Kartą vežiau stalinę lempą, klientas suvyniojo į laikraštį. Laikraštis suplyšo, lempa subraižyta. Jei gali, naudok dvigubas kartonines dėžes. Tuščias ertmes užpilk drabužiais – tai pigiausia amortizacija. O dėl drabužių maišų – ne tuščių su viršumi. Nes daiktai gali nueterliuot (taip, kai kurie taip sako) arba nuspausti kitų krovinių.

Kainos ir kaip nepasimauti ant aferų

Kiek kainuoja pervežti mažą krovinį į Birmingamą paprastai?

Priklasuo nuo svorio, apimties ir ar reikės nešti laiptais. Maždaug nuo 250 iki 400 eurų. Jeigu yra tik dvi dėžės ir vienas lagaminas – gal ir pigiau, jei pataikai ant bendro reiso. Bet jei reikia keltis trečius laiptus be lifto, aišku, užsikraus papildomai. Perkraustymo paslaugos į Angliją dažnai turi paslėptus priedus, todėl aš stengiuosi sakyti kainą iš karto visą. Jeigu kas nors siūlo 150 eurų – pagalvok, iš kur kuras. Nežinau kaip jie skaičiuoja, bet logikos nematau.

Kodėl vieni prašo 300 eurų, o kiti 800 už tą patį krovinį?

Oi, čia jautri tema. Vieni dirba legaliai, moka draudimus, mokesčius, turi patikrintus ir prižiūrimus mikroautobusus. Kiti – juodoji rinka. Pasikrauna tave į spraktišką seną tranziterį ir viliasi, kad muitinė neapšoks. Realiai kelias tas pats, bet rizika visai kitokia. Aš nesakau, kad pigūs blogi, tiesiog... jei dingsta daiktai, niekas neatlygins. Kartą kolega pasiėmė krovinį už 200 eurų, o klientui vėliau teko mokėti 500 antstoliui jo ieškoti. Pažįstu tą vairuotoją, neblogas bičas, bet gal tą savaitę buvo sunki.

Ar reikia mokėti visus pinigus iš anksto?

Aš asmeniškai prašau pusės avanso, kitą pusę – kai atiduodu. Taip apsisaugau ir aš, ir klientas. Būna kompanijų, kurios ima 100 proc. iš karto. Aš tokios praktikos nesilaikau, nes jei kas įstringa pasienyje ar vėluoja savaitę, visada turi likti kokia priemonė spaudimui. Nors turiu pasakyti, kad kai kurie patikimi vežėjai ima iš anksto ir nesukčiauja. Čia labiau pasitikėjimo reikalas. Tik niekada nemokėk visko, jei nėra jokio popieriaus ar sutarties. Tada tikrai – rankos nuo to verslo.

Kai firma sako "viską sutvarkysim" bet neduoda raštu – pavojinga?

Bėda ta, kad daugelis mažų pervežimų vyksta žodžiu, per Messengerį. Patogu? Taip. Skaidru? Ne visada. Jeigu nėra net paslaugos užsakymo su parašu arba bent jau elektroninio laiško, vėliau sunku įrodyti ką nors. Ypač jei dingo daiktai. Aš siunčiu pavedimo kvitą ir trumpą sutartį net įprastiniam mažam kroviniui į Angliją. Tai užima penkias minutes, bet ramu. Teko girdėti apie firmą, kuri tokio raštiško patvirtinimo nedavė, o paskui neatsiliepė tris savaites. Klientas neturėjo net adreso. Tik telefono numerį, kurio nebepriėmė.

Ar verta daryti draudimą jeigu daiktai seni ir nudėvėti?

Seni – dar nereiškia bevertai. Ar verta? Jei veši kompiuterį su nuotraukomis ar dokumentais – verta, nesvarbu kad korpusas įbrėžęs. Jei ten seni kilimai ir dviračio rėmas be ratų... gal nebūtina. Mano praktikoje buvo: klientė vežė "seną" komodą, o viduje šeimos papuošalai. Komoda kelyje subraižyta, bet draudimas prisidengė tik dėl paviršiaus pažeidimo. Ji verkė dėl neįvertinto turinio. Tai geriau parašyk sąrašą ir apdrausk viską. Bent elementarų draudimą turėk.

Svoris, dokumentai ir muitinės niuansai

Kiek kilogramų galiu vežti nemokėdamas muito?

Čia painu buvo po Brexit. Dėl asmeninių daiktų – teoriškai turi teisę pergabenti savo naudotus daiktus, jei perkeli gyvenamąją vietą. Bet yra formalių reikalavimų. Praktiškai keli šimtai kilogramų smulkūs kroviniai dažnai praleidžiami be didelių klausimų, jei tai atrodo kaip perkraustymas. Jei prisikaupęs naujų daiktų iš parduotuvių – kita kalba. Muitas gali kilti. Aš ne muitininkas, bet žinau, kad geriau turėti asmeninių daiktų sąrašą angliškai. Kartais pareigūnai tik pasižiūri ir palydi. Kartais prašo atidaryti. Būna įvairiai.

Ar po Brexit reikia papildomų popierių smulkiems kroviniams į Angliją?

Jei tai asmeniniai daiktai – CMR nereikia, bet rekomenduoju turėti ToR formą, jei tikrai kraustaisi. Jei siuntinys komercinis – reikia eksporto deklaracijos. Daugelis neoficialių vežėjų šito nedaro ir rizikuoja. Aš stengiuosi, kad klientas pasiruoštų sąrašą. Kartais sakau – jei abejoji, pildyk ToR. Geriau popierius aiškus nei derybos pasienyje. Dėl smulkių siuntų į Angliją mikroautobusu kartais muitininkai tik šiaip klausia, kam tos trys dėžės. Pasakai "moving house" ir ramu. Bet ne visada.

Kas bus jei sversimės ir bus per sunku – ar bauda?

Mikroautobusai turi ribas, dažniausiai iki 3,5 tonos bendros. Jei perkrauta, vairuotojas baudžiamas. Baudos skaudžios, ypač Vokietijoje. Todėl prieš išvažiuojant aš visada paklausiu – kiek maždaug? Nes jei turi dvidešimt cemento maišų, tai jau ne mikroautobusas. Būna, kad klientas nežino svorio, tada aš atsivežu svarstykles. Kartą kolega gavo 800 eurų baudą Lenkijoje už perkrovą. Tai nelabai malonu. Aš stengiuosi nepersverti, net jei reikia palikti vieną dėžę kitam reisui. Kam rizikuoti licencija.

Ar reikia rašyti daiktų sąrašą ir kam jis reikalingas?

Reikia. Bent jau man, nes kai atidarau mikroautobuso galą Londone, noriu žinoti, kas kur. O ir muitinei reikia matyti, kad nevežate komercinių prekių. Sąrašas nebūtinai idealus – gali parašyti "drabužių dėžė", "virtuvės reikmenys", "knygos". Nereikia kiekvienos šakutės rašyti. Bet jei yra elektronika – verta nurodyti. Aš paprašau sąrašo dar prieš tai, kai pervežame smulkiems kroviniams į Angliją mikroautobusais saugiai, nes taip lengviau deklaruoti ir organizuoti erdvę. Be sąrašo – chaosas garantuotas, ypač kai krovinių daug.

Ar kompiuterį ir televizorių galima vežti kaip smulkų krovinį?

Taip, dažniausiai galima. Tik televizorių geriau vežti vertikaliai ir tvirtai pritvirtinti. Mikroautobusai kratosi labiau nei fūros – tai faktas. Dėl kelių dėžių tai nesvarbu, bet technikai svarbu. Kartą vežiau plačiaekranį, klientas savo automobilyje buvo vežęs stiklą prie sienos – suplyšo viskas. Mikroautobuse mes paklojome ant čiužinio, užtvirtinome diržais. Atkeliavo gyvas. Kompą, beje, geriau imti į saloną, ne į bagažinę, jei tik yra vietos. Šalčiai nekenkia, bet drėgmė kartais prasismunka (taip, teisingiau būtų "prasismelkia") per tarpus.

Kas gali nepasisekti ir kiti niuansai

Ką daryti jei pervežėjas pavėlavo savaitę – ar dažna bėda?

Ne dažna, bet pasitaiko. Ypač jei pervežėjas sugaišta pasienyje ar suges mašina. Aš pats sulūžęs buvau Belgijoje, teko pirkti detalę ir laukti kitos dienos. Klientai iš pradžių pyko, paskui suprato. Svarbu, kad pervežėjas komunikuotų. Jei tyli – blogas ženklas. Jei skambina ir aiškina – daromas daiktas. Tiek jau to, jei turi laikytis skrydžio kitą dieną – tada tragedija. Tokiu atveju geriau vežk į saugyklą, o ne viską planuok ant paskutinės minutės.

Ar galima vežti maisto produktų dėžę su baldais?

Techniškai galima, bet aš nerekomenduočiau. Muitinė gali paklausti, o tam tikri produktai – pieno, mėsos, kiaušinių – į UK negali patekti iš ES asmeniniame bagaže. Bent jau taip buvo paskutinį kartą tikrinęs. O jei dėžė atsidaro ar prakiūra – tavo kelnės ir batai kvepės dešra. Rimtai, buvęs atvejis, kai klientas vežė šaldytą žuvį. Atšuto kelyje, mikroautobusas dvokė savaitę. Dėl to vėliau atsirado net pelėsių ant odinės striukės. Tai... maistas atskirai, baldai atskirai.

Kodėl kai kurios firmos nepriima nestandartinių daiktų?

Nes mikroautobuso erdvė ribota. Jei turi sulankstomą dviratį – imam. Jei dvimetrį augalą vazone ir dar šuns gardą – ne visada. Būna, kad dėl vieno keisto daikto sugriausi visą logistiką kitiems kroviniams. Aš esu atsisakęs vežti didelę terariumą stiklinę, nes neturėjau kaip užtvirtinti. Nors klientė labai pyko. O kitas vežėjas paėmė, bet paskui terariumas dužo Marijampolėj. Kartais atsisakymas yra paslauga. Saugus pervežimas mikroautobusu į Angliją reiškia, kad viskas turi tilpti ir neslidinėti. Jei slidinėja – didelė bėda kelyje.

Ar saugu vežti dokumentus ir pasus su kroviniu?

Dėl pasų – ne. Nieku gyvu nedėk paso į dėžę, kuri važiuoja atskirai. O dėl dokumentų... priklauso. Jei tai svarbios sutartys ar diplomas – imk į rankinį lagaminą, jei važiuoji pats. Jei ne – pasakyk, kad dokumentai būtų palikti viršuje. Buvo situacija: klientas įmaišė namo pirkimo sąskaitą į dėžę su knygomis. Dėžė nukeliavo į saugyklą, o dokumentai prireikė tą pačią dieną. Teko vykti atskirai pasiimti. Tai jei krovinys pametamas – dokumentai dingsta su juo.

Ką reiškia terminas "full load" ir ar man to reikia jei turiu tik penkias dėžes?

Full load – tai pilnas krovinys, kai visas mikroautobusas ar fūra skirta tik tau. Tu neformuoji partijos, vairuotojas važiuoja tiesiai pas tave ir tiesiai į tavo adresą. Penkioms dėžėms tai absurdas. Jums reikia dalinio krovinio paslaugos, angliškai LTL, nors realiai pas mus sakoma "surinktinis reisas". Tuos terminus vežėjai vartoja maišydami. Full load tinka, kai veži visą butą. Jei du lagaminai ir dėžė su sezoniniais drabužiais – pakanka tik vietos mikroautobuse. Aš kartą vežiau full load į Mančesterį. Klientas turėjo viską: baldus, dėžes, dviratį. Tada mašina buvo pilna jo. O tau – ne.

Jeigu aš pats neišsikraunu laiku – ar gali būti papildomų kaštų?

Taip, ir tai yra normalu. Jei vairuotojas atvažiuoja sutartu laiku, o tavęs nėra, jis turi kur nors stovėti, kuro degina, o kiti kroviniai laukia. Daugelis ima po 20–30 eurų už kiekvieną valandą vėlavimo arba už saugojimą per naktį sandėlyje. Kartą laukiau kliento prie namų Bristolyje dvi valandas, jis užstrigo darbe. Supratau, bet paskui vis tiek užskaityiau papildomą mokestį. Ne dėl pykčio, o dėl principo – laikas yra pinigai. Aišku, jei sutarta iš vakaro, bet nespėji – perspėk. Tada galima susitarti be papildomų sąskaitų.

Ar vežant į Angliją mikroautobusu reikia pildyti muitinės dokumentus?

Jei asmeniniai daiktai, nekomerciniai ir naudoti – ne visada. Bet aš visada patariu turėti paprastą sąrašą. Jei muitininkas sustabdys ir paklaus "what is this", gerai turėti ką parodyti. Oficialių formų gali prireikti tik tada, jei krovinys didelis ar komercinis. Po Brexit daug kas pasikeitė, bet smulkūs kroviniai per privačius pervežėjus dažnai praeina švelniau nei verslo siuntos. Sakau atvirai – tikslių naujausių nuostatų 100% negaliu garantuoti, nes ten vis kinta. Geriau pasitikrinti GOV.UK puslapyje arba paklausti muitininko. Aš vežu daiktus, o ne teisininkauju. Bet sąrašas tikrai reikalingas, juo pasirūpink.

Išvada

Metų bėgyje supratau, kad pervežame smulkiems kroviniams į Angliją mikroautobusais saugiai ne tik tada, kai niekas nedingsta, bet kai klientas jaučiasi išgirstas. Technika svarbi, bet emocijos ir aiškumas svarbiau. Nepasitikėk vien skelbimais – rinkis tą, kuris girdi tavo klausimus. Jei kas nors iš šitų atsakymų pravertė, vadinasi daviau naudos. Likus neaiškumų – rašykite, nors nenupirksiu jums arbatos per ekraną.